„Esu priklausomas nuo teptuko“, - sako dailininkas
Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje liepą-rugpjūtį eksponuojama kraštiečio, iš Mažrimų kaimo kilusio, Pranciškaus Gerliko tapybos darbų paroda „Sveika, Šilale“. Jau daugiau nei 50 personalinių parodų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje surengęs dailininkas vien ant drobės aliejumi yra nutapęs per 1000 paveikslų. Juose autorius vaizduoja lietuvių tautos šviesuolius ir praeities didvyrius, perteikia gimtojo krašto grožį bei jo didybę.
„Nors prieš daugybę metų nuo molėtos Mažrimų kalvos Šilalės gilumoje pakilau svajonių studijoms į Vilnių, kur iki šiol ir gyvenu, tačiau mintimis nuolat sugrįžtu į gimtinę. O ir pirmoji mano paroda buvo surengta būtent Šilalėje. Todėl šitas kraštas visada bus svarbiausias mano širdyje“, - užsukęs į „Šilalės artojo“ redakciją, prisipažino dailininkas.
Jis prisiminė savo mamą Petronėlę Gerlikienę (1905–1979), kuri, sulaukusi garbaus amžiaus, būdama visiška beraštė, ėmėsi siuvinėti didelius kilimus ir net ryžosi tapyti. Per pusantrų metų, pasak P. Gerliko, gimė apie pusšimtis sielą užgaunančių kūrinių. Prabėgus keliems metams po jos mirties, 1984-aisiais P. Gerlikienės kūryba buvo pristatyta Belgrade išleistoje „Pasaulio naiviojo meno enciklopedijoje”, surengtos dvi parodos.
„Matyt, tą geną būsiu paveldėjęs ir aš“, - kukliai sako dailininkas, kurio paveikslų yra įsigiję Maskvos, Kopenhagos, Anglijos, JAV ir kitų šalių muziejai.
„Žmogus man yra svarbiausia, todėl labiausiai gilinuosi į portretą. Ypač mane pavergė istorinės asmenybės: Vytautas Didysis, Darius ir Girėnas, Maironis ir kiti mūsų tautos šviesuoliai.
Mano kūrybos stichija – gydyti žmogaus sielą spalvos ir sparnuotos minties pagalba, skatinti žmonijos tobulėjimą“, - apibūdina savo kūrybą dailininkas.
Šiuo metu Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje eksponuojama apie 30 aliejiniais dažais ant drobės nutapytų paveikslų. Juose P. Gerlikas vaizduoja gamtą, Šilalės ir kitų miestų lankytinus kultūros objektus, ypač gausu portretų.
„Man visada malonu lankytis Šilalėje, o ypač – su savo darbais. Džiaugiasi širdis, bendraujant su darbščiais, tvarkingais Žemaitijos žmonėmis. Ir labai būnu laimingas, gavęs progą susitikti su jaunimu. Tik kad to laiko dažniau atvykti į savo gimtąjį kraštą vis pritrūksta – esu priklausomas nuo teptuko“, - kviesdamas aplankyti parodą, sako dailininkas P. Gerlikas.
Angelė BARTAŠEVIČIENĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.