„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Karūna tautos vienybei

Skulptorius Gediminas Radzevičius Skulptorius Gediminas Radzevičius

Jau šeštus metus skulptoriui Gediminui Radzevičiui neduoda ramybės mintis suburti Lietuvą ir be valstybės lėšų pastatyti monumentą "Pasaulio lietuvių vienybės karūna". Su bendražygiais skulptorius, etninės kultūros puoselėtojas G.Radzevičius įkūrė "Lietos" labdaros fondą, su projektą garsinančiais koncertais jau apvažiavo daug Lietuvos miestų ir miestelių, buvo ir Šilalėje. Šiemet pradėtą statyti skulptūrą baigti tikisi Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

„Šilalės artojas“ kalbasi su skulptoriumi apie jo idėją ir apie tai, kaip sekasi ją įgyvendinti.

- Kokia pagrindinė projekto „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ mintis? Kas paskatino tokią kūrybinę viziją?

- Monumentas „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ – vienas iš matomų ilgalaikių simbolių, skirtų skatinti viso pasaulio lietuvius stiprinti tautos vienybę. Tai- siekiamybė kelti lietuvių dvasią, sąmoningumą, norą, išsaugoti ne tik valstybę, bet ir prigimtinę sąvastį, kultūrą, tradicijas, papročius, tikėjimą, perduodant ateities kartoms.

Ši idėja brendo seniai ir iš dalies išsipildė, sukūrus kompoziciją iš lauko akmenų, metalo, ąžuolo, verslininko Algirdo Budrecko sodyboje, prie Gaveikių ežero. Tą kūrinį pavadinome „Gaveikių paežerės siena“ ir skyrėme Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui. 2009 m. diskutuojant su draugais toje sodyboje apie tautos vienybės stiprinimo, puoselėjimo reikšmę, organizacijos „Sugrįžus“ prezidentas Edmundas Atkočiūnas paklausė, ar negalėčiau tą mintį išreikšti monumento pavidalu. Nuo to ir prasidėjo. Sukūriau projekto maketą iš plastilino ir metalo. Vėliau su jaunaisiais architektais Donatu Malinausku, Simonu Savicku padarėme kompiuterinę vizualizaciją. Dabar idėją pristatome visuomenei.

- Kur planuojate Karūną statyti?

- Pamatęs projektą, Europos parko steigėjas, skulptorius Gintaras Karosas statybai neatlygintinai pasiūlė vietą parko teritorijoje. 2013 m. buvo surašyta bendradarbiavimo sutartis, turime hektarą žemės idėjai įgyvendinti.

- O kodėl būtent Europos parke?

- Taip, Lietuva plati, galima būtų statyti monumentą ir kitur, tačiau šita vieta yra ypatinga dėl daugelio aplinkybių. Pirmiausia, tai - Europos geografinis centras. Žinant, jog mūsų kalba yra viena seniausių indoeuropiečių pasaulyje, mano įsitikinimu, šitas statinys bus reikšmingas ne tik mums, bet ir šiuolaikinei indoeuropiečių bendruomenei.

Europos parkas savo žinomumu jau seniai peržengė Lietuvos ribas ir yra pasaulinio mąsto reiškinys Rytų Europoje, kurioje mūsų protėviai gyvena ne vieną tūkstantmetį. Gaila, kad ne visi tai suvokia ir geografinę sąvoką bando tapatinti su Europos Sąjungos politinėmis peripetijomis.

Karūna vizualiai ir teritoriškai atsiskirs nuo skulptūrų parko. Laukymę, kur ji stovės, juosia  miškas, kuris sukuria ramybės bei jaukumo aurą. Sklypą gavome nemokamai, lankymasis čia bei renginiai šioje vietoje taip pat bus nemokami.

- Jūsų monumente yra nemažai į vieną visumą sujungtų simbolių. Gal galite juos pakomentuoti?

- Simbolius stengiausi rinktis universalius, kurie atitiktų indoeuropiečių kultūros, baltiškų tradicijų ir krikščionybės dvasią. Tuo domiuosi nuo jaunystės.

Visa monumento kompozicija patalpinta miško apjuostoje aikštėje. Ką lietuviui reiškia miškas, manau, aiškinti nereikia. Apskritimas ne tik baltiškoje, bet ir krikščioniškoje kultūroje laikomas apsaugos nuo blogio simboliu. Įėjimas į aikštę ves pro Gedimino stulpus primenančius vartus su eilute iš Lietuvos himno " Vardan tos Lietuvos". Kitoje arkos pusėje esantis užrašas "Vienybė težydi" - simbolinis palinkėjimas išeinantiems iš aikštės. Už vartų bus iš lauko akmenų grįstas takas, kuriam akmenis planuoju atvežti ne tik iš visų Lietuvos regionų, bet ir iš Prūsijos, Latvijos. Rato kairėje pusėje, ant pilkapius primenančių supiltų žemės sanpilų, stovės didžiuliai rieduliai su metalinėmis kaltinėmis saulutėmis ir užrašais, skirtais svarbiausiems istoriniams įvykiams atminti. Tai Durbės, Saulės, Žalgirio, Oršos ir kiti mūšiai, sukilėlių, partizanų kovos, Kovo 11- osios aktas.  Bus iškaltos ir aktyviausių rėmėjų pavardės. Centrinėje monumento dalyje - „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“. Ją sudarys iš lauko akmenų ratu išmūryti aštuoni apvalūs stulpai, simbolizuojantys pasaulio kryptis: rytus, pietryčius, pietus, pietvakarius ir t.t. Tarp kolonų bus aštuoni metaliniai skliautai, simbolizuojantys dangų, o tarp jų - koriai su lauko akmenėliais: koriai primena bites, o bitės simbolizuoja vienybę. Lauko akmenėliai koriuose simbolizuos Lietuvai dirbančių žmonių suneštą nektarą. Metalinio skliauto viršų jungs žemės rutulys su žalvariniu Vyčiu. Jis bus judantis, lyg vėtrungė, kuri nuo seno laikoma apsaugos nuo blogio simboliu. Papūtus priešiškam vėjui, Vytis atsuks kalaviją į jo pusę, lyg perspėdamas- sustok.

- Ar tikite, kad tokie statiniai turi reikšmės tautos vieningumo stiprinimui?

- Diskusijos apie tikrų tautinių religinių simbolių reikšmę tautos savasties išsaugojimui, jos dvasiniam formavimui, perduodant tai ateities kartoms, plėsti nenorėčiau, nes kiekvienam nors kiek išsilavinusiam žmogui tai yra savaime suprantamas dalykas. Galiu pateikti tik kelis pavyzdžius, kurie yra plačiai žinomi. Tai tautinio simbolio, paminklo skirto Vytautui Didžiajam Perlojoje apgynimas sovietmečio metu. Kitas pavyzdys - „Kražių skerdynės“, kai žmonės, negailėdami sveikatos, gyvybės ginė savo tikėjimą, neduodami iš jų atimti Bažnyčios. Tarp jų buvo ir mano senelio Vincento sesuo Kotryna Mėčajūtė, kuri buvo areštuota ir su kitais gynėjais nugabenta į kalėjimą Vilniuje, iš kur po tardymų netekusi akies, pėsčiomis grįžo namo. O Sausio 13- osios įvykiai kalba patys už save.

- Kokia projekto preliminari vertė ir kokiu būdu ruošiatės surinkti lėšų?

- Projektui įgyvendinti reikėtų apie 1 mln. eurų. Kadangi monumentas skirtas pasaulio lietuvių vienybės stiprinimui, tautos sutelktumo įdėjai išreikšti, nutarėme, kad jos statyme turėtų dalyvauti visa tauta. Gvildendami tautos vienybės idėją, nutarėme kelti simbolinę lėšų rinkimo „bangą“. Ji per marias nusiris iki Biržų, o paskui per jūras iki Čikagos. Yra išdrožta pereinama ąžuolinė Krivulė, kuri reiškia žinią apie projektą. Miestas, priėmęs ją, įsipareigoja pagal galimybes paremti projektą lėšomis ir padėti "Lietos" labdaros fondui organizuoti specialius renginius, skirtus lėšų rinkimui. Projektą parėmusių miestų pavadinimai bus išdrožti Krivulės kote. Dar turime išleidę atminimo lakštus „Lietus“, kuriuos galima įsigyti renginių metu. Renginiuose yra demonstruojamas 8 minučių trukmės filmas, pasakojantis apie projektą. Po pristatymo vyksta koncertai, kuriame dalyvauja žymūs Lietuvos atlikėjai, tokiu būdu sutikę prisidėti prie lėšų rinkimo akcijos. Renginių metu surinktos lėšos skiriamos monumento statybai. Be to, kreipėmės į visų partijų vadovus, verslininkus, į Pasaulio lietuvių bendruomenę, savivaldybes. Galbūt pavyks surengti labdaros koncertą per Lietuvos televiziją. Kiekvienas, norintis prisidėti prie projekto, gali pervesti lėšų į „Lietos” fondo specialią sąskaitą. Nepriklausomai nuo sumos, aukotojo vardas ir pavardė bus skelbiami "Lietos" fondo internetinėje svetainėje. Bus žinoma, kas konkrečiai prisidėjo, o kas tik gražbyliavo.

- Vadinasi, pinigų iš valstybės neprašysite?

- Į Vyriausybę nesikreipiame todėl, kad norime konkrečiu pavyzdžiu sulaužyti įsisenėjusį stereotipą, jog viską sprendžia valdžia. Tą variantą mes turėjome nuo 1940 metų: partijos centro komitetas nusprendė, pirmasis sekretorius palaimino, pavedė vyriausybei, vyriausybė liepė, ministerija paskyrė. Po to sukviečiami eiliniai žmonės ir su jų „vieningu pritarimu“, aidint audringiems plojimams, paminklas atidengiamas...

Buvo pasiūlymų ieškoti ES lėšų, bet man tai nepriimtina. Juk ne fermą statome, o pasaulio lietuvių vienybės karūną, mūsų tautos vienybės simbolį. Negi eisime ištiesę rankas per Europą prašydami tam pinigų? O kai mūsų paklaus, kodėl patys negalime, beliks mekenti, kad nesugebame to padaryti savarankiškai. Nes pragėrėme, praūliavojome, išvaistėme... Bet mūsų tauta yra drąsi, turinti didingą istoriją ir mums reikalinga Karūna.

Ši idėja man nėra kieno nors duotas užsakymas. Tai mano tikėjimo, proto, žinių, įsitikinimų, kūrybinių ir dvasinių galių išbandymas, savotiškas gyvenimo apibendrinimas. Šiemet švęsiu savo buvimo žemėje 65-metį ir kūrybinio kelio 45-metį, esu pakankamai subrendęs ir žinau, ko siekiu. Stengiuosi, kad projekto įgyvendinimas būtų kuo tikresnis, teisingesnis, neapipintas vienadienių, trumpalaikių politinių siekių ar valdiškos nomenklatūros voratinkliais. Įgyvendinant įdėją, pirmiausia turi pasireikšti žmogus individas, savarankiškai priimantis sprendimą: statyti ar nestatyti, prisidėti ar neprisidėti prie vienokio ar kitokio sumanymo. Tokie dalykai turi būti grįsti savanoriškumo pagrindu.

Nors sakoma, kad žmogus planuoja, o Dievas juokiasi, tačiau viltis miršta paskutinė. Jeigu tą idėją parems kuo daugiau žmonių, bus lengviau ją įgyvendinti.

- Ar susiduriate su nepatenkintais, nepritariančiais?

- Bet ką darant visada atsiras prieštaraujančių. Kai kadaise statė Eifelio bokštą, nemaža dalis  garsių Prancūzijos žmonių tiesiog krūtine stojo prieš tokį sumanymą, sakė, kad bokštas sudarkys miesto vaizdą. Buvo net toks posakis, jog geriausia vieta yra kavinė bokšte, nes iš jos nesimato bokšto. Dabar Paryžius be Eifelio bokšto tiesiog neįsivaizduojamas.

Lengviausia yra kritikuoti ir nieko neveikti. Todėl, kad nebūtų pilstoma iš tuščio į kiaurą, turiu konkretų pasiūlymą: kas abejingas šiam projektui, tegul perveda į "Lietos" fondo sąskaitą 5 eurus, kas prieš - 10 eurų, kas abejoja - 15 eurų, o kas už – nuo 20 eurų. Tokiu būdu turėsime konkrečią statistiką, kiek yra "už", kiek "prieš" ir kiek abejoja. Nepriklausomai nuo pervestos sumos, prisidėjusiųjų pavardes įrašysime į rėmėjų sąrašą ir skelbsime fondo internetinėje svetainėje. Mūsų šūkis: "Neprisidėsi - liks neprisidėta. Prisidėsi - bus pastatyta".

- Monumento autorius esate Jūs. O kas dar padės projektą įgyvendinti?

- Taip, aš esu projekto autorius. Dievas sutalpino manyje ir skulptoriaus, ir architekto, ir idėjų generatoriaus, ir organizatoriaus savybių. Mano asmeniniams kūriniams įgyvendinti to iki šiol pakakdavo, o jei kas neaišku, visada pasitariu, padiskutuoju su kolegomis, specialistais, bet galutinį sprendimą priimu pats. Tai yra mano, laisvo menininko, kūrėjo prigimtinė teisė. Be abejo, vienam įgyvendinti sumanymo neįmanoma. Organizaciniuose „Lietos“ fondo veiklos darbuose talkina nedidelė, bet nuoširdi, ištverminga, darbšti komanda, o kurti monumentą padės ir mano sūnus Tautvilas, kuris irgi yra skulptorius. Papildomus darbus atlikti kviesime patyrusius meistrus, vienokios ar kitokios srities specialistus, nes reikės ir sklypą suformuoti, ir betonuoti, mūryti, ir, metalą virinti, ir kitus darbus atlikti.

Daugiau informacijos apie projektą galima rasti inernete (www.lietosfondas.lt), o paremti jį galima, pervedant lėšų į sąskaitą SEB banke, banko kodas 70440, Gedimino skyrius, LT-01103 Vilnius, Gedimino pr. 12, a.s. LT 25 7044 0600 0768 5540; monumentui „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“.

Atnaujinta Antradienis, 01 kovo 2016 11:40
Daugiau šioje kategorijoje: Būties vieta – Girdiškė »