„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Redakcija

Ar dar ilgai džiaugsimės renginiais?

Toliau mėgaujamės kul­tū­ros vasara. Tik, reikia pri­pažinti, kažkur nuolat kirba baiminga mintis: ar „norma­liu“ gyvenimu galėsime džiaugtis dar ilgai? Šiuo me­­tu Lietuvoje gana laisvai vyks­ta daugybė renginių, bet vėl didėjantis COVID-19 at­vejų skaičius verčia sune­rimti. Deja, vis dažniau pa­si­girsta informacija ir apie vieną kitą perkeltą ar vėl at­šauktą renginį arba rei­ka­lavimą dalyvauti jame tik tu­rint Galimybių pasą. 

Su tokia mintimi praėjusį savaitgalį prasidėjo didžioji uostamiesčio Jūros šventė. Klaipėdos meras Vytautas Grub­liauskas į ją kvietė tik turinčius COVID-19 imunitetą: „Jūros šventė turi įvykti, bet tikrai nelaukiame joje nepasiskiepijusių žmonių“. Žinoma, patikrinti ir suvaldyti tokį srautą tiesiog neįmanoma – savaitgalį čia gana laisvai šurmuliavo klaipėdiečiai bei miesto svečiai, tradiciškai galėję dalyvauti koncertuose, pasirodymuose, edukacijose. 

Jūros šventė baigėsi, tačiau šventinė nuotaika uostamiesčio dar nepalieka – nuo liepos 26 d. iki 30 d. Klaipėdoje vyks Et­no­dienos, kurias organi­zuoja jau 30 metų gyvuojantis Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras. Popietėmis ir vakarais įvairiuose senamiesčio kiemeliuose vyks renginiai, pa­rodos, diskusijos, amatininkų edukacijos. Tai – ne tik puiki proga paįvairinti kasdienybę, bet ir galimybė geriau pažinti Mažosios Lietuvos tradicijas bei paveldą. Su renginio programa susipažinti galima Klaipėdos et­nokultūros centro tinklalapyje etnocentras.lt.

Nuaidėjo dar vienas įspūdingas Medvėgalio menų ir muzikos festivalis. Ant aukščiausio Žemaitijos kalno vykstantis tradiciniu tapęs renginys jau 15-ąjį kartą sutraukė kokybiško meno mylėtojus ne tik iš mūsų rajono, aplinkinių miestų bei mieste­lių – kaip ir kasmet, atkeliavo daug žiūrovų iš visos Lietuvos. Ant Medvėgalio skambėję nemokami operos solistų bei klasikinės muzikos koncertai, spektaklis, poezijos skaitymai – atgaiva kultūros išsiilgusiems žiūrovams.

Svarbi naujiena lietuvių lite­ratūros pasaulyje: galiausiai pa­skelbtas „Pirmosios knygos“ konkurso laureatas poezijos kategorijoje – komisija (poetai M. Bu­rokas, E. Drungytė ir G. Nor­vi­las) laimėjimą skyrė M. Kir­kai ir jo rankraščiui „Dangus užsitraukia ledu“. Įdomu tai, kad „Pirmosios knygos“ konkurso po­ezijos laureatas paskelbtas tik liepą – paprastai tiek poezijos, tiek prozos laureatai skelbiami pavasarį. Šiemet pavasa­rį paskelbta tik prozos katego­rijos nugalėtoja – ja išrinkta G. Dirmauskaitė ir jos kūrinys „Pa­žeme“. Tuomet buvo pranešta, jog poezijos kategorijos rankraščių pri­ėmimas pratęsiamas. Pa­aiš­kė­jus abiem rankraščiams-laimėtojams, ruošiamasi knygų leidimui – abi jos pasirodys dar šiemet. 

Kotryna PETRAITYTĖ 

Nuoseklus darbas – raktas į sėkmę

Vasarai ritantis į antrą pusę, mokyklos vėl šurmuliuoja – liepos pabaigoje su jomis atsisveikina abiturientai. Iš­leistuvės visada sumišusios su džiaugsmu, pasi­didžia­vimu ir savotišku liūdesiu – žengiama į naują gyvenimo etapą. 

Liepos 22-ąją abiturientai su­žinojo paskutinių trijų valstybinių brandos egzaminų – ang­lų kalbos, istorijos ir fizikos – re­zultatus. Šilalės savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus duomenimis, ang­lų kalbos egzaminą šiemet rinkosi 145 moksleiviai, išlaikymo ribos nepasiekė du iš jų. Istorijos žinias nusprendė pasi­tikrinti 52 abiturientai, visiems jis bu­vo sėkmingas. Tik 21 dvy­liktokas šiemet rinkosi fizikos egzaminą. Vienas, deja, jo neįveikė.

Ir nors egzaminai išlaikyti, jų rezultatų vidurkio kartelė vos peržengia 50 balų (pusės) ribą. Anglų kalbos egzamino rezultatų vi­durkis siekia 59,49 balo, istorijos – 51,67, fizikos – 26,71. Maksimalių įvertinimų šiuose egzaminuose nebuvo pasiekta. 

Palyginus su praėju­siais metais, galima pa­stebėti, kad dras­tiš­kiausias skirtumas ma­tyti ma­tematikos eg­zamino re­zul­tatuo­se – pernai jo neišlaikė 40,5 proc. visų laikiusiųjų, šiemet šis skaičius krito iki 12,95 proc. Panaši tendencija ir lietuvių kalbos bei literatūros egzaminų rezultatuose – šiais metais jį įveikė 10 proc. daugiau abiturientų. Chemijos ir istorijos egzaminai antrus metus iš eilės išlaikomi 100 proc. 

Kaip ir kasmet, galime džiaug­tis gabiausiais moksleiviais – iš gimnazijas baigiančių 243 rajo­no abiturientų aštuoniems pavyko pasiekti aukščiausių re­zul­tatų skirtinguose egzaminuose: iš matematikos, biologijos bei lietuvių kalbos ir literatūros egzaminų po tris dvyliktokus parsinešė 100 balų įvertinimus, vienas puikiai pasirodė tiek matematikos, tiek biologijos egzaminuose. 

Kas gi toliau laukia šimtukininkų, kokia buvo prabėgusi egzaminų sesija ir kokius planus jie kuria ateičiai? Geriausiai įvertinti abiturientai, paklausti, kaip ruošėsi egzaminams, vieningai sutaria, jog svarbiausia – nuosekliai ir atsakingai dirbti.

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gim­nazijos mokinė Agnė Gu­dauskaitė pastebi, kad itin svar­bu tinkamai planuoti laiką, jo būtina skirti ir poilsiui. Merginai pritaria ir Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos mokinė Agnė Dirmantaitė: „Sudėtingiausia užduotimi tapo laiko planavimas, nes visiems penkiems egzaminams norėjosi pasiruošti gerai“. Agnė įsitikinusi, kad jei stro­piai mokaisi visus 12 metų, egzaminai didelio streso nekelia.

Tos pačios gimnazijos abitu­rien­tė Brigita Mikalauskaitė sunkiausia užduotimi laiko pa­­si­ruošimą keliems skirtingiems egzaminams vienu metu.

O štai šilališkė Liepa Gedvilaitė neabejoja, jog labai svarbu ne tik asmeninis įdirbis bei pastangos, bet ir įvairios konsultacijos: „Vyko daug nuotolinių paskaitų, skirtų pasiruošti egzaminams. Stengiausi jose dalyvauti, nes labai naudinga išgirsti jau žinomą informaciją iš visai naujų žmonių“.

Gimnazistės pripažįsta, jog baigiamosiose klasėse pasirengimas egzaminams tampa pagrindiniu darbu, į kurį būtina koncentruotis visus mokslo me­tus. Normalu, kad pasiruošimas, įtampa bei jau­dulys išvargina.

„Po egzaminų pajaučiau palengvėjimą“, – sako Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje be­simokanti Ra­mi­lė Bartušytė. 

Tą patį tikina patyrusios ir kitos kalbintos pašnekovės. Pa­sak Agnės, ji jau spėjo ir pailsėti: „Egzami­nų sesija išvargino, tačiau, jai praėjus, atrodo, pasimiršo ir įtampa, ir jaudulys. O kelionės bei visuomeninė veik­la leido atsikvėpti nuo pasta­ruosius mėnesius užgriu­vusio krūvio“.

Šilalės Simo­no Gau­dėšiaus gimnazijos mokinys Vi­lius Košys, pel­nęs du 100 balų įvertinimus, ne­daug­žo­džiau­ja: pasibaigus egzaminų sesijai, jautėsi puikiai. 

Rajono šimtuki­ninkai neketina užmigti ant laurų ir yra nusiteikę siekti aukštų tikslų. Kalbinti abiturientai lyg susitarę tvirtino norintys savo ateitį sieti su gyvybės ir sveikatos mokslais. O Agnė teigia užsibrėžusi laisvu nuo paskaitų metu mokyti vaikus, nes ją traukia ir pedagogo profesija. Todėl nors save įsivaizduoja vaistų ar kosmetikos pramonėje, kaip viskas susiklostys, galės pasakyti po kelių metų.

Ramilė išliko paslaptinga ir neskubėjo atskleisti savo studijų krypties, tačiau patvirtino, kad toliau eis akademiniu keliu. 

Paklausti, ar turi ketinimų grįžti po studijų į Šilalę, moksleiviai mėtyti pažadų neskuba – kol kas apie tai galvoti yra anksti. Nors, pavyzdžiui, Liepa atvira: jos svajonių sritis perspektyvų mažame mieste neturi, todėl, jei pavyks įgyvendinti savo planus, gali būti, jog į gimtinę mergina grįš tik kaip svečias. Kita vertus, kad ir kaip susiklostytų tolimesni planai, nė vienas abiturientas savo krašto neišsižada ir vieningai sutaria, jog jei tik gautų galimybę čia dirbti ir kurti ateitį, pasiūlymą rimtai svarstytų. 

Emilija POCIŪTĖ

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos studentė

Nuotr. iš pašnekovų albumo

Muzika ir vėl subūrė šilališkius

Šeštadienį į Šilalę sugrįžusi Gatvės mu­zikos diena po pertraukos subūrė įvai­rios muzikos mėgėjus.

Šventę triukšmingai atidarė Šilalės kultūros centro šokėjos ir muzikantai, o pramogų išsiilgę šilališkiai užėmė visus šalia Kultūros centro esančius suoliukus. Netoli kvepėjo parduodama kava.

Šilalės kultūros centro direktorės pavaduotojas Antanas Kaz­lauskas sveikino susirinkusiuo­sius ir džiaugėsi, jog pagaliau po karantino ir vėl galime dalyvauti renginiuose.

Šventės kuratorė Šilalėje Regina Mockutė atskleidė, kad Šilalė 2007-aisiais buvo pirmoji, kartu su didžiaisiais Lietuvos miestais pradėjusi organizuoti šį renginį.

,,Labai laukiau šios dienos, nes pernai Gatvės muzikos diena nevyko. Iš mažųjų miestelių Šilalė yra pirmoji, pradėjusi kartu su Vilniumi, Kaunu, Panevėžiu ir Klaipėda organizuoti šį renginį“, –  sakė R. Mockutė.

Ji džiaugėsi, jog šventė vienija ne tik klausytojus, muzikantus, bet ir Šilalės baikerius.

,,Artimai bendraujame su bai­­kerių klubu „Support 81–LT Nomads“, ir šįkart jie per mies­tą motociklais atvežė Gat­vės muzikos dienos vėliavą“, – pasakojo šven­tės kuratorė.

Miestelėnų ir jų svečių muzikan­tai laukė net keliose vietose: pagrindinėje Jono Basanavičiaus gatvė­je būriavosi vy­res­nio amžiaus klausyto­­jai – čia koncertavo Šilalės „Bočių ansamb­­lis. Jo va­dovė Zina Vainorienė neslėpė, kad labai džiaugia­si, galėdama pasiro­dyti su savo ko­lektyvu gausiam bū­riui su­sirinkusiųjų.

,,Esame laimingi, jog vėl ga­lime dainuoti ir groti mūsų mėgstamas dainas“ – šypsojosi ansamblio vadovė.

Pasak jos, visai nesvarbu, kad lauke karšta, pasirodyti Gatvės muzikos dienoje susirinko visas kolektyvas – net 40 jo narių.

,,Muzika mums yra viskas. Ir nesvarbu, karšta ar šalta. Repetuojame ir dainuojame visur, kad tik galėtume susitikti ir muzika dalintis su kitais“, – tikino Z. Vainorienė.

Parkelyje prie ,,Laisvės šauk­­lio“ susirinkę žmonės daina­vo kartu su Šilalės kultūros centro kapela ,,Šilojus“, kurioje gausu ir jaunų muzikantų.

„Gražios liaudies melodijos jiems labai patinka“, – džiaugėsi kapelos narė Vilma Šimkuvienė.

Baigę koncertuoti, kapelos na­riai neskubėjo skirstytis – jauniausi ,,Šilojaus“ muzikantai Ed­vinas ir Domantas Šimkai kūrinius atliko gyvai, todėl susižavėjusiųjų jais nestigo.

Prie savivaldybės koncertavo 15 metų gyvuojanti Kūtymų laisvalaikio salės estradinė grupė ,,Rodeo“. Anot jos vadovo Vaclovo Rudžio, Gatvės muzikos diena – puiki proga priminti apie save.

Vakarop žiūrovai rinkosi prie Šilalės kultūros centro – grupė ,,Tamsi klasika“ atliko originalius klasikinius kūrinius fortepijonu, tačiau, siekiant stipriau išreikšti emocijas, pasitelkė ir papildomų instrumentų – mušamuosius, bosinę gitarą.

Šventės kuratorė R. Mockutė atviravo, kad ši grupė jai labai svarbi.

„Mano sūnėnas mokėsi Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje. Jis ir pasidalino, jog geras jo draugas yra puikus pianistas. Paskatinau jaunuolius sukurti grupę, o dabar jie koncertuoja šilališkiams“, – sakė muzikantė.

Vesta VITKUTĖ

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų studentė

AUTORĖS nuotr.

 

 

Tautos didvyrio tėviškės dangus – jo svajonių išpildymas

Norisi tikėti, jog kažkada Vytogaloje augęs ir į žydrą dangų akis kėlęs Stasys Girėnas (Girskis) žino, kad jo svajonės pildosi. Festivalio „Svečiuose pas Girėną“ organizatoriai tikina, jog lėktuvų bei skraidyklių motorai virš senos sodybos burgs kiekvienais metais. Šiemet Girskių sodyba sulaukė svečių ir iš Jungtinių Amerikos Valstijų.

„...Jaunoji Lietuva! Tavo dvasios įkvėpti, mes stengiamės tą pasirinktą uždavinį įvykdyti. Mūsų pasirinkimas tegu sustiprina Tavo dvasią ir pasitikėjimą savo jėgomis ir gabumais. Bet jei Neptūnas ar galingas audrų Perkūnas mums bus rūstus – pastos kelią į Jaunąją Lietuvą ir pašauktų „Lituaniką“ pas save, tada Tu, Jaunoji Lietuva, turėsi iš naujo ryžtis, aukotis ir pasirengti naujam žygiui“, – testamente Lietuvai prieš lemtingąjį skrydį rašė Darius ir Girėnas.

Liepos 17-oji yra tragedijos diena, kai visas pasaulis neteko Atlantą įveikusių lakūnų. Tragiško „Lituanikos“ skrydžio 88-osios metinės šiemet, kaip įprastai, buvo minimos jų abiejų tėviškėse. Vytogaloje tądien pleveno dviejų valstybių – JAV ir Lietuvos – vėliavos. O prie Amerikos dvelksmo Vytogaloje prisiliesti galima ir šiandien muziejuje veikia amerikiečių fo­tografijos pionieriaus, etnolo­go Edward Sheriff Curtis paro­da „Šešėlių gaudytojas“. Iškilmių dieną jos atidaryti atvyko JAV ambasados Lietuvoje kultūros atašė Caitlin Nettleton, Lie­tuvos fotomenininkų sąjun­gos Klaipėdos skyriaus narys Darius Vaičekauskas, Lietuvos aviacijos muziejaus direktorius Mindaugas Kavaliauskas ir kt.

C. Nettleton visus nustebino, prakalbusi taisyklinga lietuvių kalba.

„Neturiu lietuviškų šaknų, dir­bu Lietuvoje apie metus, o domėtis šalimi, jos kultūra bei lietuvių kalba pradėjau dar Amerikoje. Turime užsienio tarny­bos institutą, kur galime išmok­ti kalbą. Man pasisekė, nes turėjau gerą mokytoją Angelę. Ji daug metų gyvena JAV, supažindino ne tik su kalba, bet ir su skirtingais dialektais, lietuvių papročiais, tautiniais kostiumais bei istorija. Kalbu ne tik apie Vilnių, bet ir apie Žemaitiją, Šilalę, tautos didvyrius Darių ir Girėną“, – „Šilalės artojo“ skaitytojams prisistatė JAV ambasados diplomatė.

C. Nettleton į Lietuvą atvyko su sutuoktiniu Rennie Silva, kuris taip pat moka lietuviškai, nors abu neturi lietuviškų šak­nų.

„Esu iš Vašingtono, kur gamtos žalumos labai mažai. O Lietuvoje ji nepaprastai įspūdinga. Mane ypač žavi nacionaliniai parkai, miškai, eglės, pušys. Nuostabūs yra ir lietuviai, jūsų kultūra, svetingumas. Tik va, bitės – nesuprantu, kodėl jas taip mylite, nes aš jų bijau. Lietuvoje liko dar vieneri metai ir mano įgaliojimai baigsis. Bet tikiuosi dar grįžti“, – šypsojosi į lietuvaitę išoriškai panaši moteris.

Ir tikino, kad jai didelė garbė paminėti 88-ąsias „Lituanikos“ skrydžio metines mūsų krašte.

„Tai, ką išdrįso padaryti Darius ir Girėnas, tapo laisvės sim­boliu, liudijančiu mūsų šalių bendrystę. Laisvės skrydžio idė­ja, gimusi Amerikoje, simbolizavo JAV ir Lietuvos drau­gystę, bendras demokratines vertybes ir drąsą gyventi nepriklausomai. Tačiau „Lituanika“ ne tik įkvėpė ir sutelkė lietuvius visame pasaulyje. Tai – ir ryžtin­gas šuolis avia­cijos istorijoje. Šiemet drauge minėdami atkurtos Lietuvos 30-metį, laukiame diplomatinių santykių 100-mečio sukakties kitąmet“, – sakė JAV ambasados atašė kultūrai Lietuvoje C. Nettleton.

Kalbėdama apie išskirtinės fo­tografijų parodos „Šešėlių gau­dytojas“ atidarymą, ji priminė, kad Vytogala yra 21-oji vietovė Lietuvoje, kur ji eksponuojama.

„Vienas žymiausių JAV foto­grafų suteikė progą pažinti JAV tautas, jų kultūrą bei tradicijas. Paroda Vytogaloje veiks iki rugpjūčio 15 d., o aš tikiuosi, kad E. S. Curtis darbai jums patiks taip pat, kaip ir man“, – neabejoja JAV ambasados atstovė.

Išsamiau apie fotografijų autorių bei Lietuvoje pristatomą parodą „Šešėlių gaudytojas“ papasakojo jos kuratorius, fotomenininkas D. Vaičekauskas. Anot jo, Vytogala ir JAV yra susijusios tiesiogiai, todėl ši paro­da čia ir eksponuojama.

„E. S. Curtis kūrė tuo laikotarpiu, kai Amerikoje buvo ir Lietuvos herojai Darius ir Girėnas, t. y. XIX–XX a. sandūroje. Kitas svarbus aspektas – Lietuvos žmo­nėms labai svarbus dvasinis indėnų ir lietuvių tautos panašumas. Pastebima, jog netgi tam tikri šiaurės Amerikos indėnų genčių kostiumų elementai yra panašūs, ypač su žemaičių kostiumais. Gal tai ir atrodytų visiškas atsitiktinu­mas, bet iš tiesų tai rodo, jog pasaulio kultūros tarpusavyje siejasi. Dar viena indėnų ir lietuvių sąsaja – vaikystės žaidimai, knygos ir kino filmai. Tik žiūrėdami į šios parodos darbus galime suprasti, kad daugelio mūsų susiformuotas indėnų įvaizdis skiriasi nuo realybės. Be to, indėnų kultūra yra labai plati – vien genčių priskaičiuojama kelios dešimtys, bent tiek nufotografavo E. S. Curtis. Iš viso priskaičiuojama apie 40 tūkst. fotografo nuotraukų, čia pristatoma tik mažytė dalis jo kūrybos“, – jos autorių pristatė D. Vaičekauskas.

Paroda „Šešėlių gaudytojas“ Vytogaloje išskaidyta į dvi dalis: viena jų veikia muziejuje, kita – bendruomenės namuose.

Lietuvos aviacijos muziejaus direktorius M. Kavaliauskas pri­minė, kad šiemet Girėno bičiuliui Dariui būtų sukakę 125-eri. Tad, prasidėjus mokslo metams, paskaitos apie avia­ciją, fotografiją, Ameriką bei mūsų tautos didvyrius persikels į mokyklas.

„Parodos autorius anuomet už savus pinigus apvažiavo Ame­riką vien tam, kad paliktų ateities kartoms suvokimą, kas buvo pirmieji JAV gyventojai, kokia buvo jų kultūra. Ta pati ir mūsų „Lituanikos“ misija – Darius ir Girėnas siekė visam pasauliui parodyti, kur yra Lietuva. Esame dėkingi JAV ambasadai ne tik už šią fotografijų pa­rodą, bet ir už tai, kad ji kartu su Lietuvos kultūros taryba kofinansuoja Dariaus ir Girėno tėviškių-muziejų modernizaciją, kurios rezultatus turėtume išvysti jau kitais metais“, – sakė M. Kavaliauskas.

S. Girėno tėviškės-muziejaus darbuotoja Lina Gudeliūnienė pristatė dar vieną renginio sve­­čią – S. Dariaus anūką Skirmun­tą Maštarą. Nekalbus žemaitis (gyvena Kretingos r.) užsiminė, kad jo mama Nijolė Dariūtė-Maštarienė ne tik ne kartą lankėsi Vytogaloje, bet ją dažnai pristatydavo ir kaip abiejų lakūnų dukterį. Nors, skirtingai nuo S. Dariaus, S. Girėnas nebuvo spėjęs sukurti šeimos ir jo giminaičių nebėra.

O pakėlus akis virš senosios Girskių sodybos, vaizdas džiugino – tą vakarą lėktuvų sparnais dangų raižė Sigitas Vaičiulis bei Zigmas Lazdauskas, plasnojo Tauragės aeroklubo parasparniai.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

 

Ar verta keliauti per pandemiją?

Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje. Tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti.

Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų.

Jautė psichologinį nuovargį

Vytautas iš Alytaus teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, bet viskas pasikeitė pagerėjus epi­demiologinei situacijai šalyje bei pasaulyje, kai, sumažėjus susirgimų skaičiui, buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis, buvo galima išvykti iš šalies.

„Susigyvenęs su situacija, ku­ri, laikui bėgant, tapo daug aiš­kesnė, šių metų kovo mėnesį nusprendžiau vykti į Egiptą paatostogauti, pailsėti nuo darbų bei pandemijos. Jaučiau, jog mano organizmui reikėjo psichologinio poilsio nuo visų neigiamų emocijų šalyje. Dalis aplinkinių mano pasiryžimą išvykti verti­no neigiamai, tačiau vis dėlto didžioji dauguma į tai žiūrėjo su pavydu“, – pasakoja alytiškis.

Kelionės metu Vytautas atsakingai laikėsi rekomendacijų ir dėl to jautėsi pakankamai saugiai, o norėdamas išvykti iš Lietuvos ir sugrįžti atgal jis privalėjo turėti neigiamą COVID-19 testo, atlikto ne vėliau nei 72 valandos iki atvykimo į šalį, atsakymą. Dėl to vyras sako nebijojęs užsikrėsti.

Vytautas atvirai dalijasi prisiminimais ir teigia, kad po kelionės niekas nepasikeitė – viskas yra taip, kaip buvę, tačiau jo psichologinė savijauta pasi­keitė 180 laipsnių. Jis tikina, jog, laikantis visų taisyklių, atlikus COVID-19 testą ar pasiskiepijus nuo koronaviruso, ke­liauti yra taip pat saugu ir smagu, kaip ir prieš pandemiją.

Renkasi savą šalį

Liutkiškių kaimo Radviliškio rajone gyventoja Irena pasakoja, kad pandemijos metu vykti į užsienį ji nepasiryžo dėl saugumo: „Jau kovo pradžioje buvau pilnai vakcinuota – paskiepyta dviem vakcinos dozėmis, bet ir toliau stengiausi apsaugoti savo artimuosius bei visus aplinkinius nuo viruso, laikydamasi Vyriausybės nurodymų, neišvykau iš savo gyvenamosios vietos savivaldybės ir vengiau nebūtinų susitikimų su žmonėmis. Esu pasiskiepijusi, todėl kon­taktuoti su iš užsienio grįžu­siais asmenimis man nėra baisu, jeigu tiksliai žinau, iš kurios šalies jie sugrįžo ir tinkamai laikėsi visų saviizolia­cijos reikalavimų. Tačiau pa­čiai keliauti man atrodo nesaugu“.

Irenos nuomone, itin svarbų vaidmenį atlieka atsakingumo jausmasjei žmonių požiūris į virusą bu­̄tų rimtesnis, sergamumo rodikliai ir mirčių skaičius būtų mažesni, tuomet būtų galima laisviau bei saugiau keliauti.

Moteris džiaugiasi kitų žmonių kelionių akimirkomis bei įspūdžiais, tačiau šiuo pandemijos laikotarpiu, nepaisant po­mėgio pabuvoti svečiose šalyse, vietoj tolimų kelionių ji verčiau renkasi artimųjų lankymą Lietuvoje.

„Išsijungia“ savisaugos instinktas

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vidaus ligų gy­dytojos Boženos Markevič teigimu, ne visi žmonės suvokia, jog koronavirusinė infekcija nė­ra lytiškai plintanti infekcija, kurios plitimą galima sustabdyti. Tai yra oro lašeliniu būdu plintantis virusas, dėl šios priežasties kartais būna itin sudėtinga nustatyti, kur, kada ir kokiu būdu buvo užsikrėsta.

„Oro lašeliniu būdu plintančios infekcijos, kaip šiuo atveju koronavirusas, yra pavojingesnės, nes jomis užsikrėsti labai lengva – jeigu pro mus einantis asmuo giliau pakvėpavo, nusikosėjo ar nusičiaudėjo ir vėjas atpūtė tą virusą, žmogus gali užsikrėsti“, – sako gydytoja.

Keliaudami po pasaulį rizi­kuojame galimybe parvežti nau­jas koronaviruso infekcijų at­mainas, kaip braziliškoji ir indiškoji buvo parvežtos turistų iš Brazilijos bei Indijos.

„Kai išvykstame į kelionę, viskas atrodo labai gražu, tikimės, jog imunitetą sustiprins saulės spinduliai, kartais, visai nesukdami galvos, labai ne­saugiai ragaujame maistą gatvėse, bendraujame lėktu­ve, parduotuvėje, viešbutyje pamiršdami viruso grėsmę. Kelionės pavojingos tuo, kad bendraujame su potencia­liai sveikais žmonėmis, nežinodami, ar jie yra infekcijos nešiotojai“, – įspėja medikė.

Tačiau didžiausią pavojų ke­lia tie žmonės, kurie nejaučia ligos simptomų, yra grįžę iš užsienio ir nesilaiko saviizoliacijos, tad koronaviruso infekcija užkrečia šeimos narius, bendradarbius bei aplinkinius žmones.

„Saviizoliacija nėra sugalvo­ta veltui – tai būdas užsitik­rinti, jog nesusirgai pats ir neužkrėsi kitų žmonių“, – atkreipia dėmesį gydytoja.

Jos nuomone, kol pandemija nesuvaldyta, mirtingumas yra pakankamai didelis, keliavimas, viruso „parvežimas“ šeimos nariams bei aplinkiniams, kurie neturi imuniteto koronavirusinei infekcijai, yra neapdairus žingsnis.

Nuotr. iš asmeninių archyvų

Penki būdai, kaip namuose suvartoti mažiau elektros energijos

Pastaraisiais metais dauguma žmonių didesnę laiko dalį praleidome namuose. To pasekmes galime matyti įvairiose srityse, o namų buityje daug kas pastebėjome padidėjusias sąskaitas už elektros energiją. Dirbantieji namuose tapo daug labiau priklausomi nuo energijos, reikalingos biuro reikmėms, įskaitant kompiuterius, spausdintuvus ar telefonus. Pandemijos metu nedirbantys žmonės daug dažniau nei įprastai naudoja buitinę techniką – siurblius, viryklę, skalbimo mašiną, virdulius ir televizorius. Vienaip ar kitaip, tai prisideda ne tik prie sąskaitų už elektros energiją, bet ir prie didėjančio anglies dioksido pėdsako.elektros energijos Jeigu ir jums rūpi žalesnė ir tvaresnė ateitis, bet nežinote, nuo ko pradėti, norint sumažinti savo sunaudojimą, siūlome prisijungti prie kasdien augančios Act4Eco bendruomenės. Act4Eco yra nauja, ekspertų parengta e.mokymosi platforma, kuri padės sužinoti, kokius mažus ir didelius pokyčius galima atlikti namuose, norint tapti sąmoningesniu elektros energijos vartotoju, o proceso metu sutaupyti pinigų. Dalinamės penkiais trumpais ir labai veiksmingais patarimais iš Act4Eco mokymosi veiksmų.

Suprasti savo sąskaitas už elektrą

Nepakankamai žmonių supranta visus elektros sąskaitos duomenis. Pavyzdžiui, pasirinkusiems nepriklausomą tiekėją,  svarbu žinoti, ar pasikeitė tarifas ir kada jis pasikeitė. Pagal fiksuoto tarifo sutartį, kaina, kurią mokate, yra fiksuota tam tikram laikotarpiui. Pasibaigus šiam laikotarpiui, mokesčiai už elektrą gali pereiti prie standartinio kintamo tarifo, kuris bus brangesnis. Tyrimai[1] rodo, jog kasmet keičiant elektros energijos tiekėją, galima gauti geriausią pasiūlymą ir sutaupyti nemažai pinigų.

Sužinoti, kokie prietaisai imlūs elektrai

Dauguma žmonių galvoja, kad didžiausi buitiniai prietaisai sunaudoja daugiausiai elektros energijos. Bet tai ne visuomet yra tiesa. Pavyzdžiui, „Energy Saving Trust“ apskaičiavo, jog elektrinės viryklės sunaudoja 317 kWh. Tačiau daugelis žmonių nežino, kad mažesni prietaisai gali sunaudoti neproporcingai daug energijos, pavyzdžiui, virduliai per metus sunaudoja 167 kWh. Telefonų ir nešiojamųjų kompiuterių įkrovimo laidai taip pat gali toliau siurbti elektros energiją net ir atjungus juos nuo prietaiso. Jei įkroviklis paliekamas nenaudojamas kištukiniame lizdelyje, per metus jis gali sunaudoti nuo 343 kWh iki 591 kWh.

Sužinokite daugiau apie namų šildymą ir termostatus

Tyrimai[2] rodo, jog termostato sumažinimas nuo 20 ℃ iki 18 ℃ gali sutaupyti net 3090 kWh per metus – jį sumažinus vos 1 ℃ galima gerokai sumažinti sąskaitas. Dėl šios priežasties svarbu pažinti save ir temperatūrą, kurioje jaučiatės komfortabiliai. Nemažai žmonių šildo namus, naudodami aukštesnį termostato laipsnį, o prieš išeidami iš namų, palieka atidarytus langus, taip išnaudodami gerokai daugiau elektros energijos.

Sugalvoti nuo skersvėjų apsaugančią sistemą

Lietingoje ir vėjuotoje šalyje, namuose dažnas iš mūsų susiduria su skersvėjais. O juk nepaisant stogo/palėpės apšiltinimo ar investicijų į išorinių sienų izoliaciją privalumų, pradinės išlaidos namo izoliacijai pagerinti gali būti labai brangios.

Laimei, yra pigesnių variantų, padedančių apsisaugoti nuo šaltų vėjo gūsių namuose. Putų, šepetėlių ar valytuvų juostelės, pritvirtintos prie vidaus durų, gerokai sumažins skersvėjį, o lipnios putplasčio juostelės ant langų – oro patekimą pro tarpus. Taip galima sutaupyti nemažai pinigų šildymui.

Daryti nedidelius pokyčius ir jų laikytis

Perskaitėte savo elektros energijos sąskaitą, patikrinote, kaip naudojate prietaisus, sumažinote termostato nustatymus ir izoliavote namus nuo skersvėjų. Tyrimai rodo, kad žmonės yra linkę kartoti savo įpročius, jei sąmoningai nenusprendžia jų laikytis.

Padarysite daug didesnę įtaką savo gyvenimui, jei per metus keisite po vieną nedidelį įprotį. Šie maži pokyčiai gali būti labai svarbūs. Dar svarbesni jie tampa, jeigu geru pavyzdžiu tampame savo šeimos nariams ir draugams. Neskubėkite, darykite nedidelius pokyčius, bet stenkitės jų laikytis ilgai. Bendras mūsų pastangų poveikis gali gerokai sumažinti anglies dioksido pėdsaką.

Kad ir kokių žingsnių imsimės, svarbu suprasti, jog egzistuoja nemokami/pigūs veiksmai, padedantys mažinti anglies dioksido pėdsaką. Jie iš tiesų yra vertingi mums ir mūsų planetai. Sužinoti daugiau apie tai, kaip padėti sau ir aplinkiniams tapti sąmoningesniais elektros vartotojais, galima kartu su nemokama ekspertų parengta ir interaktyvia Act4Eco mokymosi platforma lietuvių kalba.

Inga VEDERYTĖ

[1]
                [1]
Atasoy, A. T., & Madlener, R. (2020). Default vs. Active Choices: An Experiment on Electricity Tariff Switching. SSRN Electronic Journal, 7. https://doi.org/10.2139/ssrn.3662969
                https://www.google.com/url?q=https://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id%3D3662969&sa=D&source=editors&ust=1618425611375000&usg=AOvVaw0tYXP_NQSjRFYdjm6cjAyY

[2]
                [2]
Palmer, J., Terry, N., & Pope, P. (2012). How Much Energy Could be Saved by Making Small Changes to Everyday Household Behaviours? Cambridge Architectural Research, November, 1–31.
                https://assets.publishing.service.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/128720/6923-how-much-energy-could-be-saved-by-making-small-cha.pdf

Vytogalos padangę Dariaus ir Girėno garbei raižė lėktuvai

Praėjusį penktadienį į Stasio Girėno gimtinę Vytogaloje rinkosi svečiai iš visos Lietuvos – vyko skrydžio per At­lantą 88-osioms metinėms paminėti skirtas festivalis „Svečiuose pas Girėną“.

Amerika Vytogaloje

Šiemet „Lituanicos“ skrydžio per At­lantą metinės Vy­to­­ga­loje paminėtos kiek kitaip nei įprastai – pirmą kartą suorganizuotas menų ir kultūros festivalis. Kaip sakė Avia­cijos muziejaus direktorius Mindaugas Kavaliauskas, festivaliui pasirinktas „laukinių vakarų“ – Amerikos leitmotyvas. Mu­zie­jininkės Linos Gu­de­­liū­nienės ras­­ta nuotrauka, kurioje lakūnas S. Gi­rė­nas pasipuošęs kaubojaus rūbais, įkvė­pė organizatorius festivalį pasukti būtent šia kryptimi.

Nuotraukos festivalį lydėjo ir toliau – muziejuje atidaryta JAV fotografo Edward Curtis fo­tografijų paroda „Šešėlių gau­dy­tojas“. Ji ypatinga ne tik tuo, kad joje užfiksuoti Ame­rikos čiabuviai, apsirengę tradici­niais rūbais, bet ir tuo, jog nuot­raukos darytos pačioje fotografijos istorijos pradžioje. Parodos kuratorius Da­rius Vai­čekauskas  E. Cur­tis pavadino Ame­rikos fotografijos mohikanu.

Tauta negali būti be didvyrių

Iškilmingas „Lituanicos“ skry­­džio minėjimas pradėtas šv. Mi­šiomis už lakūnus Ste­po­ną Darių ir S. Girėną. Su­klupę bendrai maldai, vytogališkiai bei renginio svečiai pagerbė kilnaus tikslo, deja, nepasieku­sius vyrus.

Pagerbti tautos didvyrių atvyko garbūs svečiai. Puikia lietuvių kalba į renginio dalyvius kreipėsi JAV ambasados Lietuvoje kultūros atašė Cait­lin Nettleton: „Tai, ką anuomet išdrįso padaryti Darius ir Girėnas, tapo lais­vės simboliu, liudijančiu mūsų šalių bend­rystę ligi šiol. Laisvės skrydžio idėja, gimusi Amerikoje, tada simbolizavo JAV ir Lie­tu­vos draugystę, bendras demokratines vertybes bei drąsą gyventi nepriklausomiems“.

„Lituanicos“ skrydžio minėjime apsilankė S. Dariaus anūkas Skirmuntas Maštaras, taip pat vietos valdžios atstovai, Sei­mo nariai.

Festivalis „Svečiuose pas Gi­rėną“ – kur kas daugiau nei tik skrydžio paminėjimas ar sveikinimo kalbos. Renginys atkreipė dėmesį į istoriją bei mūsų lakūnus, apie kuriuos, deja, nedaug žinome. Pa­klaustas, ką svarbu žinoti apie Darių ir Girėną, knygos „Tai kodėl jie žuvo?“ autorius Gin­taras Šiurkus atsakė lakoniškai: „Tauta negali būti be didvyrių. Nepamirškime, kad jie yra mūsų didvyriai“.

Iš giedro dangaus lyja nebent saldainiais

Renginyje netrūko linksmybių. Prisiminti savo šaknis ir kultūrą kvietė Laukuvos jaunimo ir vaikų folkloro ansamb­lis „Dūzginėlis“, o tie, kam dainos, šokiai ir žaidimai nebuvo įdomūs, galėjo pakelti galvas į dangų ir grožėtis Tau­ragės aeroklubo aviatorių pasirodymu: žydroje padangėje zujo lėktuvai ir parasparniai, iš dangaus krito ne lietaus lašai, o saldainiai.

Festivalis baigėsi su muzi­ka ir gera nuotaika. Sceną „ap­šildė“ ir publiką paruošė Pag­ramančio kultūros namų kapela „Kaimynai“, o po jų visus linksmino kraštiečių puikiai ži­noma grupė „Jonis“.

Emilija POCIŪTĖ

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų studentė

AUTORĖS ir Žydrūnės JANKAUSKIENĖS nuotr.

 

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą