„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Redakcija

Joga – pamokos, kaip pažinti save

Lapkričio pradžioje Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje jogos už­si­ėmimus pra­di­nių klasių mokiniams vedė puiki savo srities specialistė Neda iš Šilutės. Pasak jos, joga – tai gyvenimo būdas taikoje su savimi ir visa aplinka, tai – mūsų proto, kūno ir sielos sąjunga. Joga nėra religija, bet ji moko tikėti.

Joga tinka kiekvienam, kuris nori sustiprėti fiziškai, geriau pajausti savo kūną, išsivalyti nuo įtampų ir išmokti jį valdy­ti. Tai holistinis savęs pažinimo būdas, subtilus sąmoningumo kelias. Joga taip pat yra būsena, kai proto veik­la yra suvaldyta. Nesugebėjimas liautis galvoti – siaubinga bėda, tačiau mes to nesuprantame, nes beveik visi esame jos kamuojami, tad laikome tai norma. Nuolatinis proto triukšmas trukdo pajausti vidinę tylą, kuri yra neatsiejama nuo mūsų esybės bei ramybės. Mintys sukelia įtampą, ir tik atsipalaidavus protui bei psichikai, atsipalaiduoja kūnas. Mintis, esanti viename gale, sukelia įtampą kitame, o įtampa psichikoje ir prote įtempia kū­ną, tarsi riečia jį. Nuolatinis galvojimas silpnina žmogaus imu­ninę sistemą, pablogina centrinės nervų sistemos darbą. Jis tolygus nuolatiniam valgymui. Kas per daug, tas nesveika. 

Nuraminti mintis, protą, susigrąžinti prarastą energiją, sveikatinti kūną, grįž­ti į save bei pasinaudoti jogos praktikų pagalba pradinukus nuoširdžiai kvietė ir Neda. Vaikų joga – tai ne tik mankšta vaikams. Užsiėmimo metu mokiniai bu­vo mokomi klausytis savo kūno, atlikti kvėpavimo pratimus, atsipalaiduoti. Ši praktika yra labai naudinga tiems, kurie patiria stresą ar kamuoja panikos atakos bei nemiga. Su pradinukais buvo išmėginti pratimai, kurie gerina kūno laikyseną bei koordinaciją. Neda jogos užsiėmimus mažiesiems vedė per pasakų pasaulį, vaikai žaismingai buvo mokomi sutelkti dėmesį, taisyklingai kvėpuoti.

Jogoje nėra rungtyniavimo, laimėtojų ar pralaimėtojų. Tai buvimas čia ir dabar.

Šie užsiėmimai finansuojami iš Šilalės rajono visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos „Mąstyk apie rytojų”. 

Jurgita RUMŠIENĖ

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos socialinė pedagogė 

AUTORĖS nuotr.

Išmainė taką į kaimo žvyrkelius

Daugiau nei 1630 kilometrų vietinės reikšmės kelių ir gatvių turinti Šilalės savivaldybė praturtės dar bene 6 km naujų kelių – savivaldybės taryba pritarė administracijos pasiūlymui iškeisti 920 metrų pėsčiųjų taką į kelias žvyrkelių atkarpas. Tokia mainų su­tartis turėtų būti pasirašyta su Lietuvos automobilių kelių direkcija, planuojančia re­konst­ruoti Šilalės Kvėdarnos gatvę. 

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 92

Seimo nario padėjėja teisiama dėl dokumentų klastojimo

Šilalės teisme antradienį buvo baigta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai kreditiniu sukčiavimu ir dokumentų klastojimu reiškiami ūkininkui R. P. bei Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio padėjėjai Ingridai Montvidaitei. Pastaroji dėl tokios veikos teismo slenksčius, pasirodo, mina nebe pirmą kartą.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 92

Požiūrį į neįgaliuosius keičia valstybės sprendimai

Lietuvoje yra daugiau kaip 260 tūkst. negalią turinčių žmonių, apie 1400 jų gyvena Šilalės rajone. Įvairūs tyrimai rodo, jog neįgalieji daugiau problemų patiria siekdami išsilavinimo, dažniau nei kiti susiduria su skurdu, nes sunkiau įsidarbina. Minint Tarptautinę žmonių su negalia dieną, vakar Šilalėje lankęsis ir su rajono gyventojais bendravęs Seimo narys Justas Džiugelis pastebi, kad valstybė turėtų daugiau dėmesio skirti žmonėms su negalia, tada keistųsi ir visuomenės požiūris į juos. 

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 92

Gyvenimą galima pakeisti nukarūnavus alkoholį

Šilalės savivaldybės visuomenės sveikatos biure pradėjęs dirbti priklausomybių konsultantas Valdas Miliauskas labai retai pirmas įvardina žodžius „priklausomybė“, „alkoholizmas“, nes tik pats žmogus gali nuspręsti, ar alkoholio vartojimas jam yra rizikingas. Didžiausias dėmesys skiriamas kritiniam mąstymui, kuris ir priverčia keisti požiūrį į psichiką veikiančias medžiagas, į savo gyvenimą bei savo vaikų ateitį.

Rizikas įvertina patys

Gana retai žmogus į pirmąjį pokalbį su priklausomybių konsultantu ateina savo noru, o neseniai Visuomenės sveikatos biure pradėjęs dirbti V. Miliaus­kas dėl anonimiškumo neįvardina, ar Ši­lalėje tokių iš viso buvo. Paprastai gyventojus į konsultacijas siunčia Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistai, Probacijos tarnybos pareigūnai, pastebintys, kad alkoholio vartojimas jų prižiūrimiems asmenims gadina gyvenimą ir nėra kitos išeities, kaip tik keisti įprastą elgseną. 

V. Miliauskas visus sutinka su šypsena, nors puikiai mato, jog kabineto slenkstį priverstų peržengti žmonių veiduose laimė ir neatsispindi – dažnas jaučia nerimą, gėdą ar kitaip išgyvena situaciją. Pasitaiko ir nusiteikusių priešiškai, o vienintelis dalykas, ko iš tiesų norėtų, tai kuo greičiau sprukti lauk. Bet dažniausiai ir patys nepajunta, kaip pokalbis įtraukia ir priverčia atverti širdį draskančias žaizdas. Kartais tam neužtenka vieno ar net kelių susitikimų, tačiau konsultantas sako, jog niekur neskuba – gali skirti tiek laiko ir dėmesio, kiek jo reikia. 

V. Miliauskas įsitikino, kad atsivėrimas įvyksta tuomet, kai žmogus pajunta, jog jo niekas neketina smerkti ar „užveržti gerklės“, o tik skatina pamąstyti, iš kur atsiranda problemos ir kokią įtaką tam daro svaigalai.

„Dažnas žmogus nemano, kad yra priklausomas ar jam kyla tokia rizika. At­ro­do, kas čia tokio, jei vakare išgeria tris butelius alaus – juk dirba, girtas patvoriais nesivarto... Siūlau pažiūrėti į alkoholį kritiškai, paanalizuoti, kokia tai medžiaga, kaip ji veikia žmogaus fiziologiją. Yra lentelė su sąlyginiais alkoholio vienetais, kiekvienas gali apskaičiuoti, kiek per savaitę jų suvartoja. Trys alaus, net ir lengvo, sudaro daugiau nei 40 alkoholio vienetų. Tai jau rizikingas skaičius vyrams, o ką kalbėti apie moteris, kurių organizmą svaigalai veikia dar agresyviau. Įvertinę savo įpročius, patys žmonės padaro išvadą, ar jiems kyla rizika tapti priklausomiems, ir gali susimąstyti, o gal jau nebevaldo savo gyvenimo ir yra priklausomi“, – tikina konsultantas, kurio pirmasis tikslas yra nukarūnuoti alkoholį kaip linksmybių šaltinį, padėti žmogui išsiaiškinti, kodėl negali gyventi be gėrimo, ir paskatinti nutraukti vartojimo tradicijų grandinę, kuri, kaip bebūtų gaila, dažnai yra perduodama iš kartos į kartą. 

Kritinis mąstymas priverčia atsibusti

Pasak V. Miliausko, svaigalų naudojimo mažinimas taip pat yra didžiulė pergalė: jei žmogus atsisakys bent vieno butelio alaus per dieną, jis alkoholio vienetų gaus mažiau. Gal tai paskatins pagalvoti, ką bando užpilti, nuo ko bėga. Taip kalbantis ir atsiranda išeitį siūlantys sprendimai. 

„Žmonės sako, jog ateina penktadienis ir jie nebežino, kas su jais darosi. Bet kuo penktadienis ypatingas – juk tokia pat diena, kaip ir kitos? Viena moteris yra pasakojusi, kad net vaikas jai priminė: „Mama, penktadienis, nepamiršk nusipirkti alaus“. Tokiu būdu formuojame nuostatą, jog penktadienis išskirtinis, reikia švęsti. Vaikas mato, kaip elgiasi tėvai, jo galvoje formuojasi toks pat gyvenimo būdas. Tai yra viena iš temų, kuria kalbuosi su žmonėmis, ypač su tais, kuriuos atsiunčia Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistai“, – sako V. Miliauskas. 

Kalbėtis apie tai, pasak konsultanto, būtina dar ir dėl to, jog dažniausiai šeimose švenčių metu mažai į vaikus kreipiama dėmesio: pasodina stalo gale aukštoje kėdutėje, ir jis viską mato, viską dedasi į galvą – taip atsiranda klaidingas supratimas, kad savaitgalį ar kitomis pro­gomis „visi geria“. 

V. Miliauskas teigia, jog didžioji dalis į konsultacijas ateinančių žmonių yra gimę bei augę sovietiniais laikais, matė, kaip gyvena jų tėvai, todėl ir patys mano, kad šventės be alkoholio – ne šventės. 

„Priklausomybė eina iš kartos į kartą: vartojo tėvai, vartoja vaikai, jų vaikai irgi mato tokį pat gyvenimo būdą. Mūsų tikslas yra padėti šitą grandinę nutraukti – įtikinti, jog neprivalo tęsti tokios „tradicijos“. Kalbant apie alkoholio žalą, pasiūloma atlikti licencijuotus testus, pateikiama informacija, kokius organizmo pakitimus jis sukelia, kodėl žmonės, ilgai gėrę, vaikšto lyg robotai, aukštai kilnodami kojas. Ir tai dar ne pats blogiausias dalykas. Blogiausia, jog viską mato vaikai! Todėl retoriškai klausiu: „Ar linkite, kad jie nuodytųsi kartu?“ – sako V. Miliauskas. 

Ragina keisti požiūrį

Pokalbiai su priklausomybių konsultantu padeda sukurti ir geresnius santykius su kontroliuojančių institucijų darbuotojais, mat dauguma problemų turinčių asmenų į vaiko teisių apsaugos specialistus, Probacijos tarnybos darbuotojus žiūri kaip į priešus. 

„Nesame kriminalistai, neieškome kal­­tų, neatliekame tyrimų, kodėl įvairios tarnybos lankosi jų namuose. Ak­cen­tuo­jame, kad tie žmonės stengiasi jiems padėti. Taip, nėra malonu, kai pareigūnai atvažiuoja, tikrina girtumą, kont­roliuoja, kas yra šaldytuve. Bet jei ne kont­rolė, gal dabar jiems tektų sėdėti kalėjime. Aiškinu, kad specialistai dirba savo darbą, jų pareiga yra kontroliuoti, nes tik taip jie gali padėti. Socialinėms darbuotojoms taip pat nelengva brautis į kitų gyvenimus, jos dėl to irgi patiria stresą, nes nežino, ko tikėtis ir kas gali atsitikti“, – teigia V. Miliauskas.  

Pasak konsultanto, po kelių pokalbių žmonės tampa mažiau kompleksuoti, netgi pradeda kitaip elgtis. Vidurvasarį po džinsais slėpti apykoję nėra malonu, bet kenčia karštį, prakaituoja, kad tik niekas nepastebėtų. Žmogui atro­do, kad visi į jį žiūri, pirštais rodo. Kon­sul­tantas stengiasi įtikinti, jog apykojė, nors ir labai nemaloni, yra pagalba, raktas į laisvę. 

„Labai dažnai pavyksta per kelias konsultacijas pakeisti požiūrį į jų gyvenimą kontroliuojančius specialistus. Žmonės dėkoja situacijai, dėl kurios buvo priversti ateiti pas konsultantą, nes anksčiau nebūtų nė pagalvoję, jog, kilus prob­­lemų ar atsiradus kažkokių klausimų, reikia bendrauti, galima patiems paskambinti socialiniams darbuotojams, o ne su baime laukti jų skambučio ar vizito“, – pasakoja priklausomybių konsultantas. 

Jis teigia esąs atviras visiems: į konsultacijas gali ateiti kiekvienas, jei tik jaučia, kad turėtų dėl ko pasikalbėti – nebūtina laukti, kol atsiųs institucijų dar­buotojai. Paslauga yra nemokama, visiškai anonimiška. Galima konsultuotis ir dėl savo, ir dėl šeimos narių, arti­mųjų priklausomybės, jei tik dėl alkoholio vartojimo kyla bent kokių rūpesčių. 

Su priklausomybių turinčiais žmonėmis V. Miliauskas bendrauja beveik 14 metų. Baigęs teologijos studijas, pedagogikos mokslus, vėliau istorijos magistrantūros studijas, solidžios patirties įgijo daugiau nei 10 metų dirb­damas evangelikų liuteronų baž­ny­čios diakonijos priklausomybės ligų rea­bi­li­tacijos bendruomenėje „Gab­rie­­lius“, įsikūrusioje Vyžių kaime, Ši­lu­tės rajone. O kur dar žinios, įgytos Da­ni­jo­je, Nor­vegijoje, Čekijoje, Vokie­tijoje, Len­­­ki­joje bei daugelyje kitų šalių.

Priklausomybių konsultanto darbas labai pasiteisino Lenkijoje, kur dešimt­mečiais tam skiriamas ypatingas dėme­sys. Lenkų patirtį perėmę lietuviai sukūrė specialią konsultantų mokymo prog­­ramą. V. Miliauskas sako, kad jį džiu­gina ne tik prieš 5–6 metus mūsų ša­lyje atsiradusi tendencija visiškai atsisakyti alkoholio, bet ir po konsultacijų pasikeičiantis žmonių elgesys. Tarkime, jei į pirmą pokalbį atėję žmonės dažniausiai teisinasi, jog geria „valstybinę“ ir taip neva remia valstybę, tai po kelių susitikimų pradeda piktintis: „Kokia čia valstybinė!“, o dar vėliau stebisi: „Tai kodėl sakome „į sveikatą“?..

„Tai yra vadinama žemo slenksčio paslauga, niekuo neįpareigojanti, tik skatinanti žmogų suklusti ir susimąstyti, kas su juo vyksta. Ir jis keičiasi: stabilizuojasi šeimyninės situacijos, pradeda mokytis,  kuria šeimą, imasi verslo – gyvenime vyksta stebuklai. Nors sako, jog 20 metų gėręs kitaip negali, stengiamės įtikinti, kad keistis niekada nevėlu“, – tikina V. Miliauskas.

Pasak konsultanto, keistis nesunku, kai supranti, jog priklausomybė yra tokia pat neišgydoma liga, kaip ir daugelis ki­­t­ų, tačiau, ją kontroliuojant, galima ilgai ir laimingai bei pilnavertiškai gyventi.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Knyga laukia kraštiečių palaikymo

Bijotų seniūnijai tapus 2022-ųjų Mažąja kultūros sostine, vietos bend­ruomenė nusprendė išleisti antrąją knygos „Bijotai“ dalį. Ta­čiau neseniai paaiškėjo, kad numatytas finansavimas sumažintas, o sa­vi­valdybė at­sisako skirti daugiau lėšų.

„Belieka vienas kelias – ieškoti kitų finansavimo šaltinių. Iki praėjusios savaitės dar laukėme savivaldybės administracijos atsakymo, deja, finansavimo nebus. O laiko atsiskaityti su knygos autoriumi turime nedaug“, – apgailestavo Bijotų seniūnas Ignas Gužauskis.

Pasak bendruomenės pirmininkės ir knygos leidimo iniciatorės Lauros Pun­dinienės, stinga 792 eurų (savivaldybė vietoje numatytų 2172 Eur skyrė tik 1380 Eur). 

„Pinigų reikia iki gruodžio vidurio, nes turime spėti iki metų galo atsiskaityti su autoriumi. Tokie yra įsipareigojimai. Be savivaldybės, knygos leidimą remia Lietuvos kultūros taryba (gavome 4600 Eur). Planuojame išleisti knygą 300 egzempliorių tiražu“, – teigia Bi­jotų bendruomenės vadovė.

Bijotiškiai sako, kad antrojoje knygoje bus akcentuojama tai, jog Bijotai tapo Mažąja kultūros sostine, toliau tęsiama pažintis su įžymesniais krašto gyventojais bei kūrėjais. 

Leidinio autorius Jonas Dautartas gy­vena Vilniuje, tačiau jo širdis tebėra gimtinėje Pavėrių kaime, kur šiuo me­tu nebelikę nė vieno gyventojo. Tad labai svarbu aprašyti buvusį Bijotų seniūnijos gyvenimą, visas kažkada gyvavusias mokyklas (Antininkų, Tūjainių, Girdiškės), prisiminti joms vadovavusius direktorius, mokytojus. Knygoje bus skirta vietos ir Baubliams – seniausiam Lietuvos muziejui, kuris kitais metais minės 210 metų sukaktį.

„Ta proga norėtume surengti mokslinę konferenciją, sukviesti žmones ir solidžiai bei iškilmingai pristatyti knygos „Bijotai: istorija, žmonės, darbai“ antrąją dalį. Jeigu viskas vyks pagal planą, renginys turėtų įvykti gegužės–birželio mėnesiais“, – sako I. Gužauskis.

Vienas pirmųjų, atsiliepusių į kvietimą paremti šios knygos leidybą – buvęs Bijotų seniūnas Steponas Jasaitis. Tačiau padėti garsinti savo kraštą galime visi. Pervesti piniginę auką galima į Bijotų bendruomenės sąskaitą Nr. LT164010044500192583 Lu­mi­nor banke.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Maidanui reikia Sąjūdžio

Keistus kaimynus turime: kuo tolimesni, tuo geresni draugai. Tie, kurie mus su­pa, vis taikosi įkąsti, pasi­nau­doti, pažeminti: Minskas nori Lietuvą uždusinti mig­rantų miniomis, Maskva jam padeda ir prie sienų žvan­gina ginklais. Naujos agresijos akivaizdoje sužydėjusią draugystę su Varšuva vis tik temdo senos istorinės nuos­kaudos, o broliukai latviai mū­sų nepalaiko, atsisakant pirk­ti baltarusišką elektros energiją...

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 91

Tarybos dauguma merą laiko įkaitu

Dar prieš mėnesį, tarybai pagaliau susitarus, kas užims vicemero postą, ir paskyrus laikinąją administracijos direktorę, buvo galima tikėtis, kad savivaldybės darbas grįš į įprastas vėžes. Tačiau atokvėpis buvo trumpas, o ketvirtadienį vykęs tarybos posėdis patvirtino, jog greičiausiai teisus yra rajono meras Algirdas Meiženis, nuolat kartojantis, kad konservatorių suburta naujoji dauguma nėra nusiteikusi konstruktyviai dirbti. Daugumos balsais atmetus gyvybiškai svarbius sprendimus, savivaldybei ir vėl iškilo tiesioginio valdymo grėsmė.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 91

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą