Vos 22-ejų Egidijus nuteistas už tai, kad vairavo neblaivus, bet kelias, atvedęs vaikiną į teismą, tikrai „vaizdingas“. Paaiškėjo, jog bėdų prisidaręs jaunuolis tiesiogiai policijai neįkliuvo, t. y. pareigūnai jo vairuojamo auto­mobilio nesustabdė kelyje, neaptiko nulėkusio į griovį ar pan. Negana to, jis net nesėdėjo mašinoje, bet vis tiek bu­vo nuteistas.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 26

Jau kelintas mėnuo dėl mažų pieno supirkimo kainų protestuojantys ūkininkai, kad ir mažais žingsneliais, vis tik stumiasi pirmyn. Prieš gerą savaitę Vilniuje prie Seimo protestavo ir daugiau nei pusšimtis mūsų rajono ūkininkų – pieno gamintojai reikalauja ne tik skirti 40 mln. eurų dydžio paramą, bet ir siekia žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsistatydinimo. Tačiau kol kas ministras nesitraukia, o Žemės ūkio ministerija paskelbė gegužę pienininkams iš valstybės biudžeto skirsianti 8 mln. Eur paramos už laikomas karves, sunkumų patiriantiems pieno gamintojams Europos Komisijos prašoma skirti po 18,6 mln. Eur paramos per ketvirtį. Tiesa, tokiai paramai reikia visų Europos Sąjungos šalių narių ministrų pritarimo, kurio laukti teks ne mažiau nei dvi savaites. ŽŪM taip pat pranešė inicijuojanti Pieno įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama pagerinti ūkininkų padėtį bei derybines pozicijas su supirkėjais, lanksčiau nustatyti kainas ir kt.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos nuotr. – protestas prie Seimo

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 26

Pirmadienio rytą per Bijotus nusirito nemaloni žinia: kelintus metus investuotojų vis tebelaukiantį mokyklos pastatą nusiaubė vandalai. Išlaužtos trejos durys, iš­dau­žyti langai, nuplėšti lubų šviestuvai, į šukes suskaldytos kriauklės ir išmėtyti daiktai leidžia spėti, jog į buvusios mokyklos patalpas įsi­veržę barbarai niokojo vis­ką, kas tik pasitaikė jų kelyje.

Daiva BARTKIENĖ

I. GUŽAUSKIO nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 26

Kovo 27-ąją, minint Tarp­tautinę teatro dieną, Šilalės kultūros centre vyko Šilalės muzikinio teatro nominacijų „Teatro bičiulis“ įteikimo ce­remonija.

Išskirtinis renginys sulaukė daugybės žiūrovų dėmesio, pasidžiaugti Šilalės kultūros centro ir Muzikinio teatro veik­los rezultatais atvyko kultūros darbuotojų bei teatro bičiulių ir iš aplinkinių rajonų.

Šilalės muzikinis teatras žiū­rovams pristatė ištraukas iš ankstesnių savo pastatymų: miuzik­lo „Mano puikioji ledi“, operetės „Čardašo karalienė“, muzikinio spektaklio „Int­ri­­gų miestas“, taip pat skam­bėjo fragmentai iš roko operos „Mocartas“ miuziklo „Pary­žiaus katedra“, operetės „Šikš­no­sparnis“.

Muzikinio teatro nominaci­jos „Teatro bičiulis“ įteiktos: už kolegišką bendradarbiavimą, sėkmingą Muzikinio teat­ro sklaidą regione – Tauragės kultūros centro direktoriui Virginijui Bartušiui; už neatlygintiną pagalbą Muzikinio teat­ro gastrolėse – verslininkui Jonui Pociui; už Muzikinio teat­ro visapusišką viešinimą, rek­lamą, sklaidą – laikraščiui „Ši­­lalės artojas“; už profesionaliojo ir mėgėjų meno puoselėjimą, Muzikinio teatro sklaidą – Kauno valstybinio muzikinio teatro solistui Andriui Ap­šegai; už Muzikinio teatro veik­los palaikymą, finansavimą – Šilalės savivaldybei.

Nominantai linkėjo Šilalės mu­zikiniam teatrui naujų idėjų bei sėkmingų premjerų.

„Šilalės artojo“ inform.

Ievos Tvaronavičiūtės MB „7kadras“ nuotr.

Kiekvienais metais Lietuvoje yra skelbiama vie­ša grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaita. Tokia tradicija atsirado beveik prieš dešimtmetį. Ši ataskaita rengiama bendromis Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinio tarnybų departamento prie Lietuvos krašto apsaugos mi­nisterijos pastangomis. Ataskaitos skelbimas tu­ri informacinę ir šviečiamąją funkciją – piliečiai tu­ri teisę žinoti, kokie pavojai kyla jų valstybei, o tam tikrais atvejais – ir jiems asmeniškai. Naujausia ataskaita buvo paskelbta kaip tik visai ne­­seniai – kovo viduryje. Šiame tekste pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į tas informacines grėsmes, ku­rios paminėtos ataskaitoje. Jų, kaip įprasta, ne­ma­žai. Be to, galima teigti, jog šios grės­mės šiek tiek keičiasi, transformuojasi tam tik­ri principai bei atsiranda nauji naratyvai. 

„Vaiduokliška“ propaganda

Naujausioje ataskaitoje nemažai dėmesio skirta grupuo­tei „Ghostwriter“, atsakingai už kibernetinius bei propa­gan­dinius išpuolius ne tik prieš Lie­tuvą, bet ir prieš kitas Va­ka­rų valstybes. Šią grupuotę, kurios pavadinimą į lietu­vių kalbą galima išversti kaip „Ra­šy­tojas-vaiduoklis“, gaubia paslapties šydas. Iki galo nėra žinoma, ar tai reali programišių ir propagandos kūrėjų grupė, ar greičiau apgalvota atitinkamų informacinių operacijų serija, kaip pernai pasirodžiusiame moksliniame straipsnyje teigė Nerijus Maliukevičius ir Lukas Andriukaitis. Autoriai pažymi: „Ghostwriter“ prasidėjo dar 2016 m., o pagrindiniais aktyvių priemonių taikiniais tapo Lietuva, Latvija, Lenkija ir NATO kariai, dislokuoti šiame regione. Kibernetinių įsilaužimų būdu „Ghostwriter“ taikėsi į šių šalių žiniasklaidos priemones ar konkrečius politikus, skleidė dezinformaciją prieš NATO ir JAV“. 

Ypatingai verta akcentuoti, jog „Ghostwriter“ grupuotė pasižymėjo kibernetinių atakų ir propagandos sklaidos sinteze. Vienas iš jų taikytų principų – įsilaužimas į tikrų, patikimų žiniasklaidos priemonių tinklalapius bei talpinimas ten propagandinių pasakojimų, maskuojant juos kaip tų žiniasklaidos priemonių publikacijas.

Grįžtant prie ataskaitos, galima paminėti, kad joje užfiksuota, jog „Ghostwriter“ grupuotė pastaruoju metu skleidė gana platų spektrą įvairių naratyvų bei melagienų, liečiančių valstybės institucijų funkcionavimą, energetinius klausimus ar, pavyzdžiui, Baltarusijos sukur­tą migrantų krizę. Tuo pat me­tu ataskaitoje paminėta, kad pas­taruoju metu išpuolių, nukreiptų konkrečiai prieš Lie­tu­vą, mažėjo. Tai siejama su tuo, jog „Ghostwriter“ grupuotė, tar­­­naudama Kremliaus intere­sams, dabar aktyviau veikia prieš Ukrainą. 

Propagandos agentai

Po praėjusių metų vasario 24 d., kai Rusija pradėjo atvirą karą prieš Ukrainą, Lietuva ėmėsi rimtų priemonių dar labiau pažaboti Kremliaus propagandą savo informacinėje erdvėje. Kita vertus, kaip pažymima ataskaitoje, propagandinių kanalų kūrėjai stengiasi palaikyti ryšius su atskirais prokremliškais veikėjais mūsų šalyje. O pastarieji ir toliau renka jiems medžiagą bei padeda kurti propagandinius produktus, nukreiptus prieš Lietuvą. 

Ataskaitoje tiesiai pa­­sakyta, kad „Lie­tu­­vo­­je veikiantys pro­krem­liš­ki politiniai ra­di­kalai platina Krem­liaus pro­pa­­gan­dą ir netik­ras naujienas karo prieš Uk­rai­ną tematika“. Dar daugiau – pačioje Lie­tuvoje šitie veikėjai, atjungus pag­rindinius propagandinius Ru­sijos televizijos kanalus, dabar tampa esminiais propagandos naratyvų skleidėjais. Atitinkamai pirmiausia šie naratyvai plinta socialinėse medijose. Čia svarbi dar viena citata iš ataskaitos: „Kai kurių prokremliškų politinių radikalų paskyros socialiniuose tink­luose turi dešimtis tūkstančių sekėjų“. 

Minėta tendencija yra vienu metu ir įdomi, ir kelianti tam tikrą nerimą. Kalbant papras­čiau, nors bendrai Krem­liaus propagandos mastai Lie­tuvos informacinėje erdvėje su­ma­žė­jo, egzistuoja ištisi informaciniai burbulai (kai kurie iš jų – pakankamai dideli), kur propagandos naratyvai cirku­liuo­ja toliau. Socialinių tinklų vartotojai, įstrigę minėtuose bur­buluose, ne tik patys yra nuo­dijami dezinformacijos žinutėmis, bet, kaip galima numanyti, tapo jų platintojais sa­vo aplinkoje. 

Dėmesys pabėgėliams

Kokie gi naratyvai bendrai dominuoja informaciniuose iš­puoliuose? Ataskaitoje pažy­mi­ma viena iš tendencijų: „Krem­liaus informacinės politikos įgy­vendintojai vykdo nuo Ru­si­jos agresijos į Europą bėgančių ukrainiečių diskreditavimo kampaniją, jie kaltinami teisės pažeidimais, piktnaudžiavimu socialine parama ir politinio ekstremizmo propagavimu“. Tokias informacines kampanijas nesunku paaiškinti – Kremliaus propagandos agentai iš esmės neturi moralinių stabdžių, tad nevengia jokių purvinų manipuliacijų. 

Minėtų informacinių kampanijų tikslus nesunku paaiškinti – viskas, galima sakyti, guli paviršiuje. Propagandistai, išnaudodami ukrainiečių pabėgėlių temą, siekia poliarizuoti Lietuvos visuomenę. Norima sužaisti užslėptomis žmonių baimėmis, nepasitikėjimu svetimais asmenimis, socialinėmis įtampomis. Tuo pat metu sie­kiama paveikti Ukrainos palaikymą, bandoma kurstyti antipatiją iš šios valstybės atvykstantiems žmonėms.

Panašūs principai jau buvo matomi Kremliaus propagan­doje, siekiant išnaudoti Balta­rusijos kurstomą migrantų krizę Lietuvos, Latvijos ir Len­ki­jos pasienyje. Kita vertus, išnaudoti ukrainiečių pabėgėlių temą tam yra sunkiau – tiek dėl beprecedenčio Ukrainos palaikymo Lietuvoje, tiek ir dėl to, jog ukrainiečiai kultūriškai ir mentališkai yra mums daug artimesni ar, gal tiksliau pasakius – geriau pažįstami bei suprantami, nei atvykėliai iš Artimųjų Rytų regiono. Tai reiškia, kad pakurstyti aklą baimę ukrainiečiams yra gerokai sudėtingiau. 

Lietuva tebepuolama

Galiausiai ataskaitoje pažymi­ma, jog tam tikros informacinės propagandos kampanijos, svarbios ir Lietuvai, yra skirtos vidinei Rusijos auditorijai. Pažymima, kad „jomis siekiama išlaikyti Rusijos visuomenės Lietuvai priešiškas nuostatas“. Tokie dalykai irgi neturėtų stebinti. Galiu tik pakartoti mintį, kurią viešai jau minėjau ne kartą: pagrindinė Kremliaus propagandos auka yra pačios Rusijos visuomenė.

Reikia suprasti, kad propaganda yra ne šiaip informacinės erdvės užteršimas. Rusijos atveju ji atlieka nemažai šios šalies valdžiai reikalingų funkcijų. Naratyvai, nukreipti prieš Lietuvą, kaip ir naratyvai, nukreipti prieš kitas Vakarų valstybes, reikalingi Kremliui, siekiant sukurti iliuziją, jog Rusija iš visų pusių yra apsupta priešų. Tai leidžia bandyti mobilizuoti visuomenę aplink lyderį, šiuo atveju – Putiną, bei kartu pateikti agresiją prieš kaimyninę valstybę kaip „savigyną“. 

Tiesa, gal Kremliaus propaganda ir gerai veikia Rusijoje, bet už jos ribų ji turi gana ribotas galias bei negali sutrukdyti įvardyti daiktus jų tik­rais vardais. Ko gero, neatsitik­tinai kovo 17 d. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas Hagoje išdavė Putino arešto orderį už Uk­rai­noje įvykdytus karo nusikaltimus. Galima sakyti, jog tai labiau simbolinis, nei praktinis veiksmas. Kita vertus, tai dar vienas žingsnis tikslo, kad teisingumas triumfuotų, link, o Pu­tinas, kaip ir jo pakalikai, atsidurtų teisiamųjų suole, kur jokios propagandos pasakos jiems jau nepadės.

Viktor DENISENKO

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas

Velykos yra atsinaujinimo ir švenčių metas, todėl daugelis žmonių šia proga mėgsta papuošti savo namus. Norint paruošti savo gyvenamąją erdvę Velykoms, pravartu įsidėmėti keletą dalykų, kurie padės pasiekti, kad jūsų namai taptų šventiški ir svetingi. Pristatome keletą patarimų ir idėjų, padėsiančių pasirengti šventėms.

Pradėkite nuo giluminio valymo

Prieš pradedant dekoruoti namų erdves, svarbu įsitikinti, jog jos spindi švara. Todėl pirmiausia reikėtų kruopščiai išvalyti visus kampelius, išsiurbti dulkes, nuvalyti baldų ir kitų daiktų paviršius. Tai padės jūsų dekoracijoms išsiskirti, jaustis jaukiai, o namai atrodys gaivūs.

Pasirinkite spalvų schemą

Velykos dažnai asocijuojasi su pastelinėmis spalvomis, todėl verta apsvarstyti galimybę į dekorą įtraukti rožinės, violetinės, geltonos ir žalios spalvos atspalvius. Taip pat galima pasirinkti neutralesnę paletę su baltos, aukso ar sidabro atspalviais. Tačiau kad ir kokią spalvų schemą pasirinktume, reiktų stengtis, kad ji būtų vienoda visuose namuose – taip aplinka bus darni.

Nuotrauka iš pinterest.com

Papuoškite prieškambarį arba įėjimą į namus

Prieškambaris yra pirmas dalykas, kurį svečiai pamato pirmiausiai, vos įžengę pro duris, todėl rekomenduojama papuošti jį stilingomis velykinėmis dekoracijomis. Pavyzdžiui, galima pakabinti vainiką ant lauko durų, patiesti šventinį durų kilimėlį, pastatyti vazą su pavasario gėlėmis – narcizais, tulpėmis ar kt. 

Įtraukite į savo kambarį velykinių akcentų

Paprastai svetainė yra pagrindinė šeimos ir svečių susirinkimo vieta, todėl apsvarstykite galimybę ir čia pridėti keletą šventinių akcentų. Tarkime, įprastas pagalvėles galima pakeisti į pastelinių spalvų arba pasirinkti jas su Velykų tematika. Taip pat galima pamerkti šviežių gėlių ant kavos staliuko ir taip atšviežinti svetainės erdvę.

Nuotrauka: senojibaldine.lt

Atnaujinkite valgomojo erdvę

Jei planuojate surengti didelę vakarienę, galbūt verta pagalvoti, ar nereikėtų atnaujinti virtuvės baldus, kad tilptų daugiau svečių. Naujas valgomojo stalas ir kėdės gali suteikti daugiau sėdėjimo erdvės ir sukurti jaukią atmosferą svečiams. Apsvarstykite galimybę pasirinkti stalą, kuris gali išsiplėsti, kad tilptų daugiau žmonių, arba apskritai rinktis jį didesnį. Taip pat pravartu pagalvoti apie galimybę į valgomojo zoną įtraukti papildomų kėdžių ar minkštasuolių, kad visi turėtų patogią vietą sėdėti.

Virtuvės baldų atnaujinimas gali pasirodyti kaip nebūtina investicija, tačiau tai gali būti naudinga, jei mėgstate rengti šeimos ir draugų susibūrimus. Be to, naujas valgomojo komplektas gali suteikti namams naujos išvaizdos ir padaryti juos svetingesniais, kviečiančiais susitikti ne tik per Velykas, bet ir per kitas šventes.

Nepamirškite velykinių kiaušinių

Velykiniai kiaušiniai yra klasikinė šventės puošmena, todėl yra daugybė būdų, kaip juos įtraukti į namų dekorą. Tarkime, sukurti centrinį elementą su dažytais kiaušiniais arba užpildyti dekoratyvinį dubenį plastikiniais dekoratyviniais ar šokoladiniais velykiniais kiaušiniais. Taip pat galima pakabinti kiaušinio formos puošmenų ant Velykų medžio arba pridėti jų prie vainiko.

Pasirūpinkite jaukiu apšvietimu

Apšvietimas gali turėti didelės įtakos namų atmosferai, todėl galbūt verta pagalvoti apie šventinį apšvietimą. Šviečiančios monochrominių spalvų girliandos yra populiarus pasirinkimas švenčių proga. Taip pat galima panaudoti keletą žvakių, kurios padės sukurti jaukią, svetingą atmosferą.

Gyvenamosios erdvės paruošimas Velykoms gali būti smagus kūrybinis procesas, o vadovaujantis šiais patarimais ir idėjomis, galima sukurti puikią šventinę atmosferą, kuri leis jūsų namuose jaustis šiltai ir jaukiai.

Nuotrauka iš pinterest.com

Gal ir tiesą rašė Fiodoras Tiut­če­vas dar 1866 m., kad „Умом Россию не понять“... („Rusijos protu nesuvoksi“...) – nuo carinių iki šių laikų Rusijoje niekas nepasikeitė. Prieš pusantro šimto metų impe­rija užkariavo Kaukazo tautas, o da­bar grobia Ukrainą, siekia interven­ci­jos į Vidurio Europą. Ko gero, tai dar ne pabaiga. Tad, atrodytų, ko čia nesuprasti? Tuo labiau, jog nuo sovietinių laikų paplitęs įsi­ti­ki­ni­mas, kad rusas yra geras žmo­gus. Su tuo galima sutikti tik su viena sąlyga: jeigu jam esi nuolan­kus, pa­klus­nus. Bet nuo gerumo iki brutalumo – vienas žingsnis. Ne­se­niai perskaičiau amerikiečių rašy­tojos, fotografės ir pedagogės Ani­tos Wein­reb Katz knygą „Geras žmo­gus“. Kol Tomui Martinui viskas sekasi ir šeimoje, ir reklamos va­dy­bi­ninko karjeroje, jis tarsi šil­ki­nis. Ta­čiau pamažu jam visi tampa priešais, besikėsinančiais į jo ir jo šeimos gerovę, kol Tomas virsta tik­ru pabaisa ir monstru.

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 25