„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Netradicinis gyvenimas ir švietimas

Šie išskirtiniai metai pakeitė daugelį gyvenimo sričių, mes iki šiol tokios patirties neturėjome. Turbūt dažnas pajautė, ką reiškia laisvė, su ja susijusių kelionių, paslaugų, prekybos, mitybos, tikėjimo apribojimai. Buvęs Vilniaus universiteto orientalistikos centro dėstytojas, dabar Liuk­semburge dirbantis teisininkas-lingvistas Valdas Mikalauskas so­cia­linėje paskyroje rašo, jog įdomu, kaip pandemija pakeitė religiją: pir­mą kartą pasaulio istorijoje daugelyje šalių buvo visiškai nutrauktos masinės religinės…

Mokytojas: mokyti ir ne tik

Kyla abejonių, ar kas nors, neragavęs mokytojo duonos, gali jį suprasti. Bet jei pajuntate, kad pavargote nuo savo dviejų ar trijų vaikų, įsivaizduokite mokytoją, kuris kasdien 7–8 valandas bendrauja su maždaug 100–140 – maždaug tiek mokosi penkiose klasėse. Ir visi laukia išklausymo, įvertinimo, paaiškinimo. Dar nori išskirtinio dėmesio – kiekvienas vis kitokio paskatinimo, supratingumo. Neabejotinai svarbus mokytojo humoro jausmas, šypsena,…

Ruduo pilyje

Iš pirmo žvilgsnio pilis atrodo ta pati, nepasikeitusi. Kaip ir prieš mėnesį, žaliuoja ąžuolai, geltonų lapų beveik nėra, bet nukritusiomis gilėmis nuklotos trinkelės įrodo, kad ruduo atėjo. Anksčiau nepastebimos, pasislėpusios tarp tankios lapijos gilės dabar krenta, atšoka nuo kietų trinkelių tarsi maži kamuoliukai. Rugsėjis pilies kiemelyje – kielių, gilių ir kėkštų metas. Surinkti gilių derlių iš aplinkinių miškų ir parkų…

Kitokia Rugsėjo 1-oji

Į pasikeitusį, nestabilų, apribotą pasaulį atėjo Rugsėjis. Su vis tamsėjančiais vakarais,žvaigždėtu dangumi ir ūkanotais rytais. Kitokia Rugsėjo 1-oji. Ach, anie, būtieji rugsėjai! Būriai mokinių, apsikabinimai ir susikabinimai, juokas ir klegesys, ilgos, dažniausiai jau daug kartų girdėtos sveikinimo kalbos pilnose mokyklų salėse arba kiemuose. Dabar tai atrodo taip tolima ir taip jauku.Šiandien visko mažiau – susibūrimų, šurmulio, kalbų. Bet gal mažiau…

Jėga yra žmonės

Ar man ramiai priimti tai, Kad mane gali sumušti ir galiausiai Tuo apkaltinti, nes (Taip jie sako) Aš šaukiau antivalstybinį šūkį – Laisvė! Nors man visai nereikia šaukti. ................................... Nereikia nieko daryti, Tik tyliai stovėti, tik būti. (Baltarusių poetė Julia Cimafiejeva) 1989 m. rugpjūčio 23-iąją Lietuvos Sąjūdžio surengta akcija „Baltijos kelias“, į gyvą rankomis susikabinusių žmonių grandinę sujungusi Lietuvos, Latvijos…

Žolinė – rinkti ir rinktis

Vasara sunoko. Žolinė – metas rinkti ir rinktis. Senas biblinis priminimas: yra metas sėti ir yra metas rinkti (čia visomis prasmėmis, žinoma). Dieną naktį ant žolės bumbsi prinokę obuoliai, geltonuoja nupjautos rąžienos, sveria žemėn margaspalves galvas jurginai – pilni daržai, laukai ir miškai visokiausio gėrio. Vasara, kaip jauna gražuolė mergaitė, švystelėjo savo papurusia suknele, apdovanojo ir jau po truputėlį tolsta.…

Valstybė esame mes

Per pasaulį praūžusi pandemija pakeitė ir pasaulį, ir žmones. Ir dabar skamba mintis: taip, kaip buvo, daugiau nebus. O gal kaip tik gerai, jei bus kitaip? Gal pandemijos pamoka – visi esame vienoje valtyje, vadinasi, atsakingi esame ne tik už save, bet ir už kitus – sutvirtins Valstybės pamatus? Nes piliečius vienija ne tik bendros šventės ir pergalės. Labiausiai vienija…

Misija – švari vasara

Pandemija įrodė, jog lietuviai – pilietiški žmonės, galintys suvienyti jėgas, siekdami padėti savam ir svetimam, o poilsis gamtoje ir sveikata jiems tapo kaip niekad svarbūs. Todėl aplinkosauginės iniciatyvos „Žalioji olimpiada“ ir „Kita forma“ skatina nelikti abejingais ir šį kartą ir kviečia jungtis prie iššūkio „Misija: švari vasara“ ir stoti į kovą su šiukšlėmis, savanoriškai prisidedant prie Lietuvos gamtos švarinimo. Vasarai…

Stiprybė gyventi

Kasdien einu 4 kilometrus miško keliuku iki kryžiaus. Nežinau, kas ir kada jį pastatė, bet jis prižiūrimas ir dabar: aptvertas, nubaltintas, Trispalve apjuostas, kartas nuo karto žvakelė dega. Vidury miško. Mane, einančią tuo keliu, įstabiu žvilgsniu visada nulydi vienintelė visuose laukuose rupšnojanti karvė. Aukštai čirena vyturys, abiejose keliuko pusėse mėlynuoja rugiagėlės. Vasaros idilė! Tokia ji dabar, tokia, manau, buvo ir…

Tėtis mano vaikystėje. Ir amžinai

Anapus stiklo – yra vaikystė. Nenustygstanti. Almanti. Dantų pasta kvepianti. Pinanti savo galvytę laimingą... R. Stankevičius Ten pat – ąsotėlis šaltos klevo sulos saulėtą pavasario rytą. Pusė stiklinės pirmųjų, pačių saldžiausių žemuogių. Vasaros karštyje į šulinį atsargiai nuleidžiamas bidonėlis pieno. Daugiau niekur neragauti skaniausi virtinukai su bulvių įdaru. Piešinys – ant kalniuko bėga lapė, įsikandusi gaidelį, kuris gailiai verkia: „Lapė…

Amžinai mylinti

Profesorė Viktorija Daujotytė viename iš savo straipsnių rašo: „Lietuvių tautosaka, prigimtinės kultūros patirtys liudija dvasinę ištvermę, ypač motinų. Birutės Baltrušaitytės apysaka „Nešančioji“ – apie nuo maro bėgančią Mažosios Lietuvos moterį su dviem leisgyviais vaikais, susuktais į languotą skepetą. Išbūti, išgelbėti ir išsigelbėti. Nėra tokio skausmo, kurio mano širdis nebūtų pakėlusi, – Žemaitė galėjo taip ištarti. Ir kas girdėjo ją, neabejojo,…

Vilties „Aleliuja“

Šalia mūsų – nuostabus pavasaris, todėl nebijokime juodo kalno, stovinčio už mūsų pečių, džiaukimės paukščių ir žiedų laisve, nes visa tai yra ant mūsų kiemo. Pradaužk, vaikeli, margą lukštą, kad kiemas neskaudėtų, kad širdyje nebūtų tuščia prie uždarytų vietų. Ridenki šviesų spindulėlį; zuikelis pievoj ganos – apsikabinsime, kaip tąsyk, vėlei atrodys, kad iš pradžios. Mažam gyvybės altorėly sparnai išskristi veržias,…
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą