Skyles lopysime didesniais mokesčiais?

Pagaliau svilinančio karščio nualintą žemę vietomis atgaivino trumpos liūtys. Joninių laužus taip pat kai kur gesino lietus, ir paparčio žiedo ieškotojams prireikė skėčių. Šių metų Joninės buvo bene pirmosios šventinės dienos, kurioms buvo taikomi gerokai švelnesni karantino reikalavimai. Atlaisvinimais galima tik pasidžiaugti, bet vis dėlto nereikėtų pamiršti ir įvertinti riziką bei virusą, kuris niekur nedingo. Marija GRICUK Tęsinį skaitykite „Šilalės…
Šilalė – piligriminio maršruto dalis

Šilalė – piligriminio maršruto dalis

Populiariausio piligrimų kelio Camino de Santiago atšaka jau nusidriekė ir Lietuvoje, tačiau entuziastai nesustoja. Prieš savaitę žygeiviai suko Šilalės rajono gražiausiomis vietomis, dėliodami žemėlapyje būsimą maršrutą. Jis ir taps Camino Lituano atšaka, kuri įsilies į didįjį Europos piligrimų kelių tinklą. „Tik iki darbų pabaigos dar liko nemažai nuveikti“, – sako savanoriškai maršrutą planuojantis Marius Min­kevičius. Kas yra Camino de Santiago?…
Saulė ir vijoklis

Saulė ir vijoklis

Žmonės, surinkę iš melioruojamų laukų akmenis, miestelyje išmūrijo sieną – aukštą, sunkų akmeninį statinį. Iš stambių akmenų atmestinai sumūryta siena jiems darė slegiantį įspūdį. Nesižavėjo ja ir miestelio svečiai. Grėsmingas statinys buvo tvirtai įaugęs į žemę ir, matyt, dar ilgai jis toks būtų buvęs, jei ne vijoklis, prasikalęs iš po sunkių akmeninių pamatų... Rytmečio saulė, apšvietusi sieną, pastebėjo besikalantį ma­žą…
Z. Masteikienė (pirma iš dešinės) su kolegėmis lituanistėmis

„Prarastoji karta“ – tai tik dar viena etiketė, klijuojama mokiniams

Įsibėgėjus valstybiniams brandos egzaminams, visuomenėje vėl netyla diskusijos, kad „ši moksleivių kar­­ta – prarastoji“. Tačiau Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja bei direktoriaus pavaduotoja ugdymui Zoja Masteikienė su tuo nesutinka – anot pedagogės, visais laikais mokiniams buvo klijuojamos įvairiausios etiketės. Pasirinkimo nesigaili Z. Masteikienė Šilalės Simono Gaudė­šiaus gimnazijoje dirba jau 36-erius metus. Mokiniai ją apibūdina kaip visada…

Nuvytę iliuzijų vainikėliai...

Sakoma, kare kaip kare – visos priemonės pateisinamos, todėl lyg ir nieko tokio, kai kiekvienas politikas ar partija traukia savo gink­lus prieš lemiamus mūšius. Kaip bepostringautume, kaskart, rinkda­ma naują valdžią, visuomenė puo­se­lė­­ja iliuzijas, jog šita tai jau tik­rai bus geresnė ir teisingesnė už bu­vu­sią­ją. Juk svarbu, kad politikų ar par­ti­jų tarpusavio konkurencija bū­­tų ne stabdys, o variklis, ieškant, randant bei…

Kas mes: tie progresyvieji ar kaimietukai?..

Lyg ir banalu kalbėti apie tą šuo­liais bėgantį laiką. Tačiau kai pajunti, jog ilgai lauktas pirmasis va­saros mėnuo šią besibaigiančią sa­vaitę jau įpusėjo, apmaudas vis dėl­to pa­ima viršų. Tuomet ir imi min­tyse keiksnoti tą vis kažkur skubantį laiką, kuris neleidžia iki soties at­sigėrėti žydinčia obelimi ar alyvų krū­meliu. Bet šiemet ir tai dar pu­sė bėdos, nes birželis bent kol kas…
Laikas, kai medžiai augo vieniši 

Laikas, kai medžiai augo vieniši 

Nebėra nieko svetimo, Medis, kurio nepažinau, išaugo, Išsišakojo mano akyse – Jo dilginančių lapų audinys, Plonomis linijomis išsiraizgęs, Kvėpuoja mano delnuose. Nebėra nieko svetimo – Ir niekad dar nebuvo manyje Tokia gaji, tokia saugi gimtoji žemė. (Liūnė Sutema) Tremties diena. Iš savo namų, iš savo gyvenimų išrauti žmonės – tėvai, vaikai, seneliai. Paskutinis gurkšnis vandens iš savo šulinio, paskutinis žvilgsnis…

Iškreiptų veidrodžių karalystė?..

Šią savaitę prasidėjo ne tik kalendorinė vasara, bet kartu su ja plūs­telėjo ir ilgai laukta vasariška šiluma. Prasidėjęs birželis reiškia ir tai, jog mokiniai skaičiuoja paskutines moks­lų savaites, o abiturientams ir mo­kytojams prieš akis – egzaminų maratonas. Marija GRICUK Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.42
Pašaukimas – būti tėvu

Pašaukimas – būti tėvu

Pirmąjį birželio sekmadienį, minėdami Tėvo dieną, pagerbiame tėčius ir senelius. Ypač tuos, kuriems tėvystė yra neabejotinas pašaukimas. Žinome, kad ne visada taip būna, deja. Ir suprantame, kokia didi laimė yra turėti tokį Tėtį: mylintį ir reiklų, jautrų ir atsakingą. Nepamirštamos vaikystės akimirkos, kai su Tavim kaimo kūdroje žvejojome, o mūsų laimikiu čia pat mėgavosi kaimynų katinas. Tavo pasodintų gėlių kvapas,…
A. AMBROZOS nuotr.

Žemė ir pavasaris

Žemė ir pavasaris – tik du trumpučiai žodžiai, o kokie jie mums prasmingi, šilti ir reikšmingi. Liaudies išmintis sako, kad kiekvienas žmogus kojomis ir rankomis turi nuolat jausti žemę, o pavasarį – dar ir širdimi. Ir nieko nuostabaus, nes: žemė – tai gimtieji namai, kuriuose regiu motiną, dedančią ant stalo ką tik iškeptą ruginę duoną, ir tėvą, grublėtomis rankomis ją…
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą