Korupcijai vadovauja politikai?

Viltys įvirsti į žiemišką pusnį vis labiau blėsta, o kaimo žmogui atsiranda nerimas, kokia gi laukia vasara: sniego nebuvo, žiemkenčiai ir visa, kas gyva, ėmė vegetuoti anksčiau, kenkėjai, parazitai, kraujasiurbiai puikiai išgyveno ir ims daugintis nesuskaičiuojamais kiekiais... Kad tik tiek to rūpesčio! Antai, praėjusį savaitgalį paskelbtais apklausų duomenimis, „valstiečiai“ vis dar ne­iš­sikapanoja iš krizės (11,6 proc.), kai pirmaujančių konservatorių reitin­gai…

Šventės ir nerimas

Praėjusi savaitė buvo išties šventiška. Praūžė šv. Valentino diena, ir vyrams atsirado gera proga suminkštinti savo mylimųjų širdis. O per Vasario 16-ąją – vieną šilčiausių šios keistos žiemos dienų – padvelkė tikru pavasariu, kuris, sumišęs su Nepriklausomybės 102-ųjų metinių šurmuliu, daugelį nuteikė itin pakiliai. Yra du dokumentai... Dar kartą – turbūt kelioliktą – iš Signatarų namų balkono pasiklausėme pirmojo šalies…

Politikų migracija – artėjančių rinkimų pranašas

Pavasarinė paukščių migracija dar neprasidėjo, bet kai kas, kaltindamas orų anomaliją, jau regėjo maklinėjantį gandrą, girdėjo džiugius paukščiukų balsus, stebėjosi prasikalančiais žiedeliais, kai kam alergiją pasėjo dulkantys vyriški lazdynų žirginiai. Aną kartą rašėme apie kito­kią – žmonių – migraciją. Šia­me rašinyje grįžtame prie ne mažiau už orus stebinančios vidinės politikų migracijos ir priešrinkiminių jų ambi­cijų. Džiaugiamės pagerėjusia Prem­jero Sauliaus Skvernelio…

Greitai mūsų vėl bus 3 milijonai?

Nežiemiškas sausis baigėsi. Vasaris – kažkiek pateisindamas savo vardą – prasidėjo vasariška šiluma. Bet gamta, kaip sakoma, savo atsiims: sniego dar žadama, ir nemažai. Tačiau mums svarbiau kitokie pokyčiai. Naktį į vasario 1-ąją Didžioji Britanija po 53 metų narystės oficialiai paliko Europos Sąjungą (ES). Iki metų pabaigos truks derybos dėl konkrečių tarpusavio santykių sričių. Ar Lietuva iš to išlošia ar…

Valdžia pešasi, o „provincija“ šypsosi...

Sausis, o ne sausas. Neįprastai šlapias. Varva iš dangaus, žemė įsisupus drėgnais rūkais, balose mirksta batai, vėsu ir niūru, nuotaiką slegia. Ė, ne! Važiuoju vėlų vakarą iš vieno nuostabaus renginio, kelias nelengvas – lietutis purškia, šviesos mirga, bet širdis džiaugiasi: tradicinė praėjusių metų Padėkos šventė, kurią surengė Prienų rajono laik­raštis, kaip kažkada sakydavo monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, buvo tikra dvasios puota.…

Taikos pypkė Prezidentūroje ir rokiruotė Maskvoje

Praėjusi savaitė mums vėl padiktavo dvi temas – vietinę ir tarptautinę. Žinoma, tai, kas dedasi šalia mūsų, mūsų valdžios viršūnėse, atrodo kur kas svarbiau, negu įvykiai toli nuo Lietuvos. Kita vertus, geopolitinė situacija lemia visos valstybės vystymąsi ir vietą pasaulyje, o vietiniai skandaliukai dirgina vaizduotę, teikia malonumą, bet nepadeda suprasti visuomeninių procesų. Prezidentas – it musę kandęs... Taigi iš pradžių…

Dvi tragedijos: laisvės troškulys ir nuožmus kerštas

Nuo Trijų Karalių prabėgusi savaitė pažymėta tragedijos ženklu. Tiesa, viena įvyko prieš 29 metus, naktį į Sausio 13-ąją, bet ji mums skausmingiausia. Kita atsitiko prieš keletą dienų, sausio 8-ąją, kai prie Teherano buvo numuštas lėktuvas ir žuvo 176 žmonės. Žuvo atsitiktinai, per nelemtą kažkokio Irano gvardiečio, nekenčiančio visko, kas amerikietiška, taip pat ir „Boeing“ lėktuvų, klaidą. Laužai kvepėjo laisve Tada…

Šių metų viliotiniai ir skriaudos

Vieniems astrologinė Žiurkė – mielas, globotinas gyvūnėlis, kitiems – keliantis pavojų ir atgrasus. Kai kas pabrėžia gerąsias jo savybes – protingumą, atsargumą ir taupumą (o jų tikrai prireiks 2020-aisiais), bet kiti kalba, kad šie metai bus pažymėti agresija, gamtos kataklizmais ir net epidemijomis. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.2

Ką mums žada Žiurkės metai?

Įdomus tas metas – gruodis. Keičiasi dienos ir nakties santykis. Prie Jos Didenybės Gamtos pokyčių tarsi prisitaikiusios religinės šventės – nuo neatmenamų laikų, iš pagonybės, stabmeldystės ir tikėjimo Aukščiausiuoju sumišusios ceremonijos. Sim­boliška ir dėsninga, kad į šios civilizacijos kalendorinių metų pabaigą sueina kone svarbiausios visų religijų šventės. Jos nuspalvinamos dar ir astrologų pranašystėmis. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.99 

Prasta savivalda, dar prastesnis ministras...

Praėjusi savaitė lyg ir niekuo neišsiskiria iš kitų vėlyvojo rudens (nedrįstume sakyti žiemos) laikotarpių. Šalta dulksna, viena kita pasiklydusi snaigė, smelkiantis vėjas ir drėgmė, kai kiekvienas gyvas padaras ieško, kur pasislėpti, pratūnoti šį neaiškų metą, apie kurį žmonės sako: nei velnias, nei gegutė. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.97
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą