Su kuo valgoma moralė?

Su kuo valgoma moralė?

Moralė ir politika – amžinas kaip mūsų civilizacija klausimas. Nuo senovės filosofai, teologai ir politiniai veikėjai svarstė moralės ir politikos santykį. Į ilgas diskusijas įsipina ir tokios sampratos kaip teisė ir gėris, teisingumas ir lygybė, asmens laisvė ir viešas interesas. Šiandien ši diskusija yra opi kaip niekad, ir pagrindinis nesutarimas, mano nuomone, kyla dėl elementaraus nesuvokimo, kad politikas prisiima įsipareigojimus…
Minimalios mėnesinės algos matematika

Minimalios mėnesinės algos matematika

Vieni pirmųjų minimalų darbo už­mokestį numatantys įstatymai įves­ti kiek daugiau nei prieš šimtą metų. Pirmą kartą 1894 m. prista­ty­ti Naujojoje Zelandijoje kaip so­cia­linės politikos priemonė itin iš­po­puliarėjo po Antrojo pasaulinio ka­ro. Iki pat šių dienų tai laikoma reikšminga finansine pagalve že­mos kvalifikacijos darbuotojams. Karolina MICKUTĖ Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 69
Rugpjūčių pamokos

Rugpjūčių pamokos

Jau esame atkreipę dėmesį į rug­pjūčių fatališką reikšmę Lietuvai ir jos nepriklausomybei. Ir nors tuos laikotarpius – tarp 1939-ųjų rug­pjūčio 23-iosios ir 1991 m. rug­pjū­čio 19–22 d. pučo Maskvoje – ski­ria daugiau kaip pusė amžiaus, ta­­čiau anas vasaros pabaigos metas lė­mė valstybės likimą. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 63
Latvija drąsesnė už Lietuvą

Latvija drąsesnė už Lietuvą

Dar visai neseniai rašėme, kad len­kai, o paskui ir latviai nutarė Ka­liningradą pervadinti į Kara­liau­čių (lenkiškai Królewiec), kad Len­ki­jos prokuratūra užblokavo apie 1,2 mln. dolerių iš Rusijos am­ba­sa­dos pre­kybos atstovybės sąs­kai­tos, kad iš patalpų Varšuvoje iš­kel­dinama rusų diplomatų vaikų mo­kykla prie Rusijos ambasados. Da­bar gi atėjo laikas apsispręsti Lat­vijoje gyve­nan­tiems Rusijos pilie­čiams, kurie taip ir neišmoko latvių kalbos pag­rindų. Česlovas…
Klastingos Putino dovanėlės Afrikai

Klastingos Putino dovanėlės Afrikai

Šį kartą pakalbėkime apie Af­ri­ką – karštą, vargingą ir kupiną ne­ramumų kontinentą, kuris mums, tiesą sakant, mažiausiai rū­pi. Už­jaučiame, padedame, kuo galime, stebime, tačiau – ne dau­giau. Na, dar vienas kitas keliautojas (šių eilučių autorius taip pat kaž­ka­da lankėsi Alžyre) per TV yra pa­ro­dęs eg­zo­tiškų šalių gyvenimą, pa­pro­čius bei afrikiečių vargą... Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 58
Kas ardo valstybinę kalbą?

Kas ardo valstybinę kalbą?

Pasauliniu ar europiniu mastu mažos Lietuvėlės prob­lemos atrodo mikrosko­pinės. Argi kam įdomu keleto medžių likimas Vilniuje, kažkokio verslininko, nors ir Kauno mero, išdidžiai sė­dinčio ložėje Vilniaus universiteto kieme, J. Bidenui rėžiant kalbą, prekybiniai ry­šiai su Rusija ar kokios ten išpūstos vietinių „gar­senybių“ meilės ir skyrybų peripetijos... Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 56
Kada Turkija bus Europos Sąjungoje?

Kada Turkija bus Europos Sąjungoje?

Pats vidurvasaris. Alinantis karštis, fizinio ir politinio nuovargio ženklai. Baigėsi NATO viršūnių susitikimas, lyg ratilai vandeny blėsta jo rezultatų vertinimai, o po­li­tikai ir valdžios žmonės sku­­ba mėgautis gamtos ma­lo­numais. Tai gali atrodyti kaip nepelnyta prabanga, juo labiau, kad Ukrainoje ir toliau žūsta žmonės, o agresoriui besipriešinantys kovotojai jokio atokvėpio nemato. Ta­čiau esame tik gyvi organizmai, ir mums reikalinga atvanga... Česlovas…
Ar NATO dantys iš tiesų atšipę?

Ar NATO dantys iš tiesų atšipę?

Kartais apžvalgininkui nelieka pa­­sirinkimo – štai ir šį kartą skaity­to­jas laikraštį į rankas paims būtent tą dieną, kai Vilniuje už apskrito stalo susės NATO viršūnių susitikimo dalyviai, keliasdešimt pasau­linio lygio politikų, valstybių ir vy­riausybių vadovų, diplomatų. Tad ką gi jie nuspręs? Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 52
NATO desantas Vilniuje

NATO desantas Vilniuje

Iš istorijos žinome, kad bent jau Lietuvai birželio–rugsėjo mė­ne­siai kadaise buvo nepaprastai reikš­min­gi, net lemtingi. Pri­si­min­kime 1939-ųjų rugpjūčio ir rugsėjo Euro­pos dalybas, 1940-ųjų vasaros oku­paciją ir vadinamojo Liau­dies sei­mo rinkimus, 1941-ųjų birželio trem­tis bei Lietuvą nusiaubusį fron­tą, o po trejų metų sugrįžusį su antro­sios, dar baisesnės okupacijos trenks­mu... Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 51
Maišto imitacija „pagal planą“

Maišto imitacija „pagal planą“

Prisimenate linksmą Kosto Kubilinsko pasaką apie narsųjį strazdą, kuris visiems miško žvėrims grasi­no eglę kirsti, storą lazdą pasidirbti ir visus juos išvanoti? Iš tų gąs­di­nimų nieko neišėjo, bet žvė­rys nuo tol narsų paukštelį ėmė garbinti... Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 49
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą