Optimizmas vis tik ima viršų...

Apie pranešamas žinias dažnai sa­koma: yra dvi naujienos – viena ge­ra, kita bloga. Mes sakytume dar kitaip: viena netikėta, kita nenu­ste­bino. Žinoma, kalbama apie Europos Sąjungos vadovų tarybos (EVT) dviejų dienų aukščiausio lygio su­sitikimo rezultatus, kurie ir nu­džiu­gino, ir nuliūdino. Bet optimizmo bu­vo daugiau. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 96

Kuriai lietuvių kartai išpuls karas?

Mano ir mano brolių kartai karo baisumų patirti neteko. Gimę per antrąjį pasaulinį jie buvo dar maži, kad suprastų, kas dedasi aplinkui, o šių eilučių autorius – jau pokario vaikas, tad prisimena tik nykius tėvų pasakojimus. Jie sode po obelimis buvo išsirausę du bunkerius, kur su dviem sūnumis slėpėsi nuo artilerijos apšaudymų. Kai jie nutildavo, mama įslinkdavo į trobą ir…

Kam reikia nusira­minimo kėdutės?

Šalia Lietuvos miestuose ir mies­teliuose įsižiebiančių šventinių eg­­lu­čių mirgėjimo, kylančio be­pro­tiško apsipirkimo šurmulio, o ir skaudžių netekčių (šių eilučių autoriui ypač liūdna dėl kartu dirbusio Lie­tuvos televizijos operatoriaus Lion­­gino Grigonio bei Kovo 11-osios signataro Sauliaus Peče­liū­no mir­ties), šalyje nerimo sėklą pasėjo ir valdančiųjų bei Prezidento susidū­rimas. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 92

Atgal nuo Maidano kelio nėra...

Maidano 10-metis, kurį pa­minė­jome lapkričio 21 d., tėra sutartinis to nepaprastai karšto ukrainiečių pa­kilimo, siekusio išsivaduoti iš so­vietinio diktato, pavadinimas. Nuo pat 2004 m. Oranžinės revoliu­ci­jos rusenęs žaizdras pagaliau iš­si­ver­žė lyg ugnikalnis ir nušlavė ne­­ken­čiamą prorusišką prezidento Vik­to­ro Janukovyčiaus režimą. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 90

Kaip užaugti ir subręsti laisvei?

Ne tiek daug liko iki atkurtos Nepriklausomybės 40-me­čio. Kai Atgimimo laikotarpiu buvo prisimenamas Mozė ir dešimtmečius besitęsusi išsivadavimo iš vergovės ke­lionė, tai atrodė kaip metafora. Tačiau šiandien tenka pri­pažinti, kad laisvė iš tiesų turi bręsti ir įsitvirtinti. Nesibrausiu pro atviras duris, įrodinėdamas, kad Lietuvos valstybė dabar yra gerokai sustiprėjusi, o mūsų pa­čių lūkesčiai pasikeitė iš esmės. Šiandien piktinamės ir skun­džiamės…

Kodėl Lietuvoje nesaugomi miškai?

Šįsyk pakalbėkime ne politine te­­ma – apie miškus. Ne iš profesio­na­lo miškininko, o iš eilinio gam­­tos mylėtojo arba vartotojo po­­zi­ci­jų. Gal kažkas pasakys, kad jų po­žiūris į miško kirtimus yra savanaudiškas, vienpusiškas ir ne valstybinis, bet juk būtent gamtos puoselėjimas bei savo turtų saugojimas ir yra didžioji politika. Net jei tos mėgėjiškos pastangos ir kertasi su ekonomine nauda. Česlovas IŠKAUSKAS…

Kodėl Europa tokia neryžtinga?

Praėjusią savaitę niūraus geopo­litinio rudens fone sulaukėme ypač malonios žinios iš Europos Parla­mento (EP): Europos Są­jungos (ES) institucija rekomendavo Eu­ropos Tarybai pradėti derybas dėl Uk­rainos ir Moldovos priėmimo į bendriją, o Sakartvelui (Gruzijai) su­teikė kandidato į jos narius sta­tusą. Bet pradėsiu nuo kito įvykio. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 86

Kokia taika peršama Ukrainai?

Ir visokie saviveikliniai, ir patyrę ekspertai vis daugiau kalba, kad Uk­­rainai ateina sunkūs laikai. Tai le­­mia ne visą pasaulio dėmesį pri­kaustęs Artimųjų Rytų regionas ir karą su Rusijos agresoriumi Uk­rai­noje nustūmęs į pašalį, ir net ne artėjantis šaltasis žiemos sezonas. Tuomet – kas? Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 84

Už ką melsimės žvakių šviesoje?

Visiškai priartėjo Visų šventųjų diena ir Vėlinių metas. Prisimename ir pagerbiame mirusiuosius, meldžia­mės už gyvuosius. Degame žvaku­tes, o kai kur užkuria laužus, nes Vėlinių ugnis nuo seno užima ypa­tingą vie­tą mirusiųjų pagerbimo apeigo­se. Prisimenu: vakaro tamsoje švie­čia visos miestelio kapi­nės, o su­si­kau­pusių žmonių vei­duose pas­lap­tin­gai šmėžuoja žva­kių ugne­lių at­švai­tai, ir visa tai virsta neiš­pa­sa­ky­ta ne­žemiška atmosfera... Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite…

Kada prasideda ir baigiasi karai?

Parašiau tokį apžvalgos pa­vadi­nimą ir iškart suabejojau: ar į šį klausimą įmanoma atsakyti? Tik istorija mums parodo, kaip konfliktai prasideda, bręsta ir nuščiūva. Dar mums nurodo karų ištakas, prie­žas­tis, aplinkybes. Tačiau akivaiz­du, kad pasaulyje jie niekada nesi­baigia. Ramybės ir taikos būsena yra laikina. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 81
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą