Už ką melsimės žvakių šviesoje?

Už ką melsimės žvakių šviesoje?

Visiškai priartėjo Visų šventųjų diena ir Vėlinių metas. Prisimename ir pagerbiame mirusiuosius, meldžia­mės už gyvuosius. Degame žvaku­tes, o kai kur užkuria laužus, nes Vėlinių ugnis nuo seno užima ypa­tingą vie­tą mirusiųjų pagerbimo apeigo­se. Prisimenu: vakaro tamsoje švie­čia visos miestelio kapi­nės, o su­si­kau­pusių žmonių vei­duose pas­lap­tin­gai šmėžuoja žva­kių ugne­lių at­švai­tai, ir visa tai virsta neiš­pa­sa­ky­ta ne­žemiška atmosfera... Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite…
Kada prasideda ir baigiasi karai?

Kada prasideda ir baigiasi karai?

Parašiau tokį apžvalgos pa­vadi­nimą ir iškart suabejojau: ar į šį klausimą įmanoma atsakyti? Tik istorija mums parodo, kaip konfliktai prasideda, bręsta ir nuščiūva. Dar mums nurodo karų ištakas, prie­žas­tis, aplinkybes. Tačiau akivaiz­du, kad pasaulyje jie niekada nesi­baigia. Ramybės ir taikos būsena yra laikina. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 81
Krizės valdymas atsidūrė krizėje

Krizės valdymas atsidūrė krizėje

Lygiai savaitę vis nesibai­giantys pranešimai apie už­minuotas ugdymo įstaigas ir kitus objektus kelia daug klausimų, o mažamečius vaikus auginantys tėvai su ne­rimu laukia naujos dienos – ar mokykla/darželis vėl ga­vo laišką, ar reikės vaikams eva­kuotis, ar paleis juos na­mo? O kartais apie gautą gra­sinantį laišką ugdymo įs­taiga sugeba pranešti tik ki­tą dieną... Bet tada gal ir vi­sai nereikėtų to skelbti,…
Izraelis užgožia Ukrainą?

Izraelis užgožia Ukrainą?

Naujas karo pliūpsnis Artimuosiuose Rytuose, kai spalio 7-ąją „Ha­mas“ smogikų būriai įsiveržė į pie­tų Izraelį, nušlavė visus kitus įvykius. Kodėl taip pradėjau šį sa­vai­tės ko­mentarą? Todėl, kad, pla­ningai ar ne, šis smurtas užgožė Ru­­sijos ka­rą prieš Ukrainą. Bet apie viską iš ei­lės. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 77
Prisipažink, jei buvai komunistu

Prisipažink, jei buvai komunistu

Praėjusią savaitę tarp įprasti­nių pranešimų iš Ukrainos frontų, mo­kytojų streiko, nesibai­gian­čio ko­rupcijos skandalo savivaldy­bė­se, sukrečiančio paauglių apsinuodi­ji­mo ir, žinoma, užsitęsusios vasaros malonumų gūdžiu aidu nu­­skam­bėjo žurnalistų atliktas tyri­mas dėl buvusių komunistų aukš­čiau­siuose valdžios ešelonuose. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 75
Aukos sindromas ar peilis į nugarą?

Aukos sindromas ar peilis į nugarą?

Reikia pripažinti, kad apžval­gi­nin­kui pasitaiko nepatogių temų, kurias analizuoti tenka pro sukąstus dantis. Žinoma, praėjusios sa­vai­tės įvykių gausybėje galima pasi­rinkti, pavyzdžiui, padėtį Kalnų Kara­ba­che ir Azerbaidžano bei Armė­ni­jos santykius, tačiau su Ukraina susijusi įtampa mums neabejotinai yra svarbesnė. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 73
Su kuo valgoma moralė?

Su kuo valgoma moralė?

Moralė ir politika – amžinas kaip mūsų civilizacija klausimas. Nuo senovės filosofai, teologai ir politiniai veikėjai svarstė moralės ir politikos santykį. Į ilgas diskusijas įsipina ir tokios sampratos kaip teisė ir gėris, teisingumas ir lygybė, asmens laisvė ir viešas interesas. Šiandien ši diskusija yra opi kaip niekad, ir pagrindinis nesutarimas, mano nuomone, kyla dėl elementaraus nesuvokimo, kad politikas prisiima įsipareigojimus…
Minimalios mėnesinės algos matematika

Minimalios mėnesinės algos matematika

Vieni pirmųjų minimalų darbo už­mokestį numatantys įstatymai įves­ti kiek daugiau nei prieš šimtą metų. Pirmą kartą 1894 m. prista­ty­ti Naujojoje Zelandijoje kaip so­cia­linės politikos priemonė itin iš­po­puliarėjo po Antrojo pasaulinio ka­ro. Iki pat šių dienų tai laikoma reikšminga finansine pagalve že­mos kvalifikacijos darbuotojams. Karolina MICKUTĖ Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 69
Rugpjūčių pamokos

Rugpjūčių pamokos

Jau esame atkreipę dėmesį į rug­pjūčių fatališką reikšmę Lietuvai ir jos nepriklausomybei. Ir nors tuos laikotarpius – tarp 1939-ųjų rug­pjūčio 23-iosios ir 1991 m. rug­pjū­čio 19–22 d. pučo Maskvoje – ski­ria daugiau kaip pusė amžiaus, ta­­čiau anas vasaros pabaigos metas lė­mė valstybės likimą. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 63
Latvija drąsesnė už Lietuvą

Latvija drąsesnė už Lietuvą

Dar visai neseniai rašėme, kad len­kai, o paskui ir latviai nutarė Ka­liningradą pervadinti į Kara­liau­čių (lenkiškai Królewiec), kad Len­ki­jos prokuratūra užblokavo apie 1,2 mln. dolerių iš Rusijos am­ba­sa­dos pre­kybos atstovybės sąs­kai­tos, kad iš patalpų Varšuvoje iš­kel­dinama rusų diplomatų vaikų mo­kykla prie Rusijos ambasados. Da­bar gi atėjo laikas apsispręsti Lat­vijoje gyve­nan­tiems Rusijos pilie­čiams, kurie taip ir neišmoko latvių kalbos pag­rindų. Česlovas…
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą