Kovo idos lietuviš­kai

Taip pavadindamas straips­nį, pasidomėjau, ką gi reiš­kia šis nuo jaunystės ži­nomas terminas. Žiny­nuo­se rašoma, kad taip ro­mėnų ka­lendoriuje buvo api­bū­di­nama kovo 15 d. arba mė­nesio vidurys (lot. Idus). Ši tradicija buvo pažeista, įsi­galėjus Julijaus kalendo­riui, tačiau terminas dar il­gą laiką dažniausiai naudo­tas pavasario mė­ne­sio vidu­riui nusakyti. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 19

Pavasarinis ledonešis

Vasario pabaiga – lyg tas veržlus ir galingas dar neatėjusio pavasa­rio ledonešis Nemune. Pamenu gal ko­kius 1957-uosius: pabundu ry­tą nuo keisto triukšmo. Nubėgu prie Nemuno. Ogi galinga upė ju­da, neš­dama didžiules ledo lytis, kurios iškyla, lūžta, vėl grimzta, ver­čiasi, ar­dydamos krantus, raudamos me­džius. Viskas ošia, treška, plūs­ta, veržiasi. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 17

Juokas pro motinų ašaras

Vasario 24-ąją žmonija įsimins ilgam. Prieš metus Rusijai įsiveržus į Ukrainą jei ir neprasidėjo Trečia­sis pasaulinis karas, tai tikrai įsi­žiebė žemyninis, europinis. Tą ry­tą prabudę su pasibaisėjimu iš­gir­­do­me, kad apie 130 tūkstančių ru­sų okupantų įžengė į suverenios vals­tybės teritoriją. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 15

Ar Paryžiuje varžysimės su rusais?

Pats metas pakalbėti apie sportą. Ne todėl, kad Lietuva kažkaip smarkiai ūgtelėjo šioje visuomeni­nio gyvenimo srityje ar krepšinis pagrįstai tapo oficialia valstybės religija, o dėl to, jog sportas vėl susivėlė su didžiąja politika ir jo iš šio vėlinio niekaip negalima at­pai­nioti. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 13

Kas Ukrainai kasa žarijų duobę?

Įkandin gerų naujienų apie į Uk­rainą judantį didesnį puo­la­mo­sios ginkluotės srautą iš Vakarų ataidi ir tokie „ekspertų“ balsai, ku­rie verčia suklusti, ar jie iš tiesų nuo­širdžiai nori Ukrainos pergalės ir Rusijos pralaimėjimo. O gal tik įšaldyti šį konfliktą, kad, kaip sako­ma, visiems būtų ramiau? Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 11

Kai rinkimų vežimas įsibėgėja...

Kol visas pasaulis (bent taip atrodo iš Vilniaus) kelia sąmyšį dėl vokiškų Leopardų, kai iš tikrųjų daug vakarietiškos ginkluotės plūs­ta į Ukrainą, mes apsidairyki­me savo kieme. Jau po dviejų mė­nesių, per pačią pavasarinę Ka­ziu­ko mugę, kovo 5-ąją, vyks pir­masis savivaldos rinkimų turas. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 7

Lašas po lašo, arba reemigracijos politikos moto

Metų pradžioje įprasta žvelgti į ateitį, tad ir Lietuva drą­siai pažvelgė į akis gresiančiai demografinei perspektyvai. Mūsų šalis sensta beveik du kartus greičiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Prognozuojama, kad 2050 m. Lietuvos gyventojų amžiaus mediana sieks 51 m., o gyventojų skaičius kris iki 2 mln. Tarp kitų demografinės problemos sprendimų įvardijamą siūlymą tvarkyti darbo migracijos procedūras atvykstantiems daugelis kritikuoja. Elena…

Vienišas ir apgailėtinas melo korifėjus

Klausimas: kada Putinas meluo­ja? Atsakymas: kai tik praveria bur­ną. Šį negudrų humorą prisiminiau ir dabar, kai po dviejų savaičių švenčių maratono toks atsakymas pasitvirtino Rusijos karo Ukrainoje faktais. Tačiau viena reikia suprasti: visi agresoriaus melai skirti vie­tinei auditorijai – eiliniams rusams, kurie kitos informacijos negauna, o dažnas nei jos ieško, nei varginasi gilintis į tikrovę. Tokie tie „geri rusai“. Česlovas…

Gyvenimo skonis kur kas vertin­gesnis nei kvaišalų

Prieš tapdamas politiku, daugiau nei dešimtmetį savanoriavau Vilniaus „Caritas“ dalimi esančioje pri­klau­somų asmenų reabilitacijos ir reintegracijos bendruomenėje „Aš esu“. Priklausomų nuo alkoholio, narkotikų, kompulsyvaus lošimo žmonių likimais susidomėjau ne tik dėl to, kad giminėje, kaip turbūt ir daugelis, turiu liūdnų istorijų, kuomet kvaišalai sugriovė ne tik nuo jų priklausomu tapusio žmogaus, bet ir jo artimųjų li­kimą. Prisidėjo ir draugystė su…

Dezinformacija prieš mokslą ir sveiką nuovoką

Propaganda ir dezinfor­ma­cija turi plačias manipuliavi­mo galimybes. Nėra, ko ge­ro, sferos, į kurią minėti dest­­ruktyvūs reiškiniai neban­dy­tų įžengti. Mokslą galima pri­skirti prie vienos tų sfe­rų. Atrodytų, propagandai tu­rėtų būti sunku skleisti dezin­formaciją apie mokslą, kuriame viskas remiasi tyrimais, eksperimentais, moksliš­kai, t.y. patikimai, patvirtintais re­zultatais bei pan. Tačiau de­zin­for­ma­cija ir čia atran­da landų, pasinaudodama kitų žmonių – ne mokslininkų – stereotipiniais…
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą