Ką mums reiškia birželio 3-ioji?

Ši diena į mūsų atmintį įsi­spraudė kaip visai tautai svarbi laiko žymė, po ku­rios šiaip jau chaotiškas vi­­suo­meninis judėjimas vir­to or­ganizuotu masiniu są­jū­­džiu. Ir nenuostabu, kad šeš­­ta­die­nio rytą į Mokslų aka­de­mijos salėje vykusią kon­­ferenciją susirinkę bran­­daus amžiaus vyrai ir mo­terys – Lietuvos Persitvar­kymo Sąjūdžio (LPS) ini­cia­tyvinės grupės na­riai – su jauduliu, gal kiek smulk­me­niškai prisiminė prieš 35-erius metus jų pe­čius…

Po rusų kojomis dega Rusijos žemė

Vyresnieji prisimena sausas ir baisiai nuobodžias marksizmo-leninizmo teorijas. Gerai, kad šiuolaikinis jaunimas jomis nebekankinamas. Tačiau viena marksistų tezė tinka ir šiandienai. Leninas prieš daugiau kaip šimtą metų pasisavino Karlo Marxo formuluotę revoliucinei si­tua­cijai apibūdinti: apačios nebe­no­ri, o viršūnės nebegali. Lietuvai ją pritaikė garsus bolševikinis vei­kė­jas Vincas Mickevičius-Kap­su­kas savo veikale „Pirmoji Lie­tuvos proletarinė revoliucija ir tarybų val­džia“ (antras leidimas, Vil­nius, 1968).…

Savivaldoje siaučia korupcija

Atrodo, demokratija Lietuvoje, kaip sakoma, visame gražume. Pa­­ka­ko vieno visuomenininko, žur­­na­­lis­to ir „įtakotojo“ Andriaus Ta­­­pino ty­ri­mo, ir virsta visa Vy­­riau­­­sybė. Įdomiausia tai, kad užuot prie­ši­nę­­sis, kaip kažkada neįvei­kia­ma ta­­­pusi Sauliaus Skver­ne­lio koman­da, Prem­jerės Ingridos Ši­­mo­­nytės ka­bi­netas pats sutiko atsistaty­din­ti, o tai reiš­kia, jog galimi prieš­lai­kiniai Seimo rinkimai. Va­di­nasi, de­mokratija – iš tikrųjų „liaudies valdžia“? Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“…

Latviai ir lenkai mus lenkia

Rusija vis labiau grimzta į izo­lia­ciją, nors Kremlius nuduoda, kad jos ekonomika atvirkščiai – atsi­gauna. Jei sankcijos ir antikarinės priemonės būtų taikomos tokiai ma­žai valstybei kaip Lietuva, ją seniai būtų ištikęs bankrotas. Bet didžiulė (143 mln. gyventojų, 17,1 mln. kv. km ploto) imperija laikosi dėl savo mil­žiniškų resursų, regioninių iš­tek­lių ir galingos propagandos, nu­tei­kian­čios rusus bent jau nepro­testuoti ir tikėti,…

Kaip atstatysime Ukrainą?

Karas visuomet yra ir nelaimė, ir tragedija. Bet teisūs yra ir tie, kurie teigia, kad kai kas iš karo turi naudos, o kiti netgi tvirtina, jog karas – pažangos variklis. Bet kodėl dikta­toriai ir jų nusikalstami režimai griebiasi agresijos, jeigu žino, į ką ji gali išvirsti – į liūdną savo pačių baigtį, į nesuskaičiuojamas netektis? Atsakymo į šį klausimą dar…

Kas mus veda į giljotiną?

Tokia jau žmogaus prigimtis: jam greitai nusibosta nuolat kartojamos tiesos, peršamos taisyklės, užsitęsę konfliktai, karai, vis tie patys viešumoje šmėžuojantys vei­dai. Tad nenuostabu, kad, kaip ir prognozavo specialistai, ir karas Uk­rainoje jau kelia abuojumo, persisotinimo jausmą. Mus vis mažiau jaudina žudomi ukrainiečiai, griau­nami jų namai, išvežami vaikai. Na, nebent dar paveikia vaizdai, kai koks patologinis išsigimęs rusų okupantas nupjauna galvą…

Senstančio „batkos“ nuotykiai

Kai buvo pradėtos rašyti šios ei­lutės, mūsų skaitytoją buvo už­valdžiusi Juokų diena, balandžio 1-oji. O čia dar ir Verbos, kaip įžanga į Prisikėlimo šventę, džiugi ir pakili... Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 27

Ar tikrai Rusijos protu nesuvoksi?

Gal ir tiesą rašė Fiodoras Tiut­če­vas dar 1866 m., kad „Умом Россию не понять“... („Rusijos protu nesuvoksi“...) – nuo carinių iki šių laikų Rusijoje niekas nepasikeitė. Prieš pusantro šimto metų impe­rija užkariavo Kaukazo tautas, o da­bar grobia Ukrainą, siekia interven­ci­jos į Vidurio Europą. Ko gero, tai dar ne pabaiga. Tad, atrodytų, ko čia nesuprasti? Tuo labiau, jog nuo sovietinių laikų…

Sakartvelo pamokos

Šį kartą pradėsiu nuo įdomios Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio iniciatyvos: jis pavedė vy­­riausybei parengti projektą, pa­gal kurį Rusija būtų pervadin­ta į Mos­ko­viją. Šiam sumanymui ša­lies vadovas pasitelkė gyven­to­jų peticiją, kuri surinko 25 tūks­tan­čius parašų. Joje sakoma, kad Ru­sijos pavadi­nimas pasirodė tik prieš 300 metų, kai Petras I įkūrė im­periją, nors iki tol žemėlapiuose ir senuosiuose raš­tuose Rusija va­dinama Maskvos caryste…

Kovo idos lietuviš­kai

Taip pavadindamas straips­nį, pasidomėjau, ką gi reiš­kia šis nuo jaunystės ži­nomas terminas. Žiny­nuo­se rašoma, kad taip ro­mėnų ka­lendoriuje buvo api­bū­di­nama kovo 15 d. arba mė­nesio vidurys (lot. Idus). Ši tradicija buvo pažeista, įsi­galėjus Julijaus kalendo­riui, tačiau terminas dar il­gą laiką dažniausiai naudo­tas pavasario mė­ne­sio vidu­riui nusakyti. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 19
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą