Ko mes norime iš mokyklos?

Regis, turėjome įprasti, jog kasmet valstybiniai egzaminai tampa trileriu ir sukelia tikrą kritikos švie­timo sistemai audrą. Keičiasi mi­nistrai, pertvarkomas Nacionalinis egzaminų centras, kuriamos eks­pertų darbo grupės, tačiau vis vien turime gausybę nuoskaudų ir kas­met pasikartojantį klausimą: ką da­ryti? Štai Darbo partija siūlo labai paprastą sprendimą: jei kuris nors egzaminas sukelia daug problemų abiturientams, lengviausia jo atsisakyti. Esu humanitaras, bet tai,…

Odė dronui ir vidiniam grožiui

Sodai alma žiedų varške, saldžiai svaigina jų aromatas, kažkur už­pel­kėjusio ežerėlio link skardžiai kly­kauja gervės. Kuo ne rojus? Ir lyg tyčia, rašant šias eilutes, per te­leviziją Virgilijus Noreika dainuoja jautrųjį „Švelnumą“... Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 41

Kodėl Suomija – drąsi šalis?

Drąsą Suomija demonst­ruoja ne popieriuje, kaip Lie­tuva, prieš 14 metų patvirtinusi „Lietuvos pristatymo pasaulyje strateginio marketingo koncepciją“, ku­ri vos po metų, jau kitą pavasarį – ekonominio sunk­mečio sąlygomis – „išnyko lyg dūmas, neblaškomas vėjo“. Nesakau, jog per visus 90 metų po Žiemos karo skandinavai buvo tokie: ne­tekę dalies teritorijos, jie bu­vo itin atsargūs santykiuo­se su Maskva. Šiaip ar taip, su…

Kas juos veda į pergalę?

Karas Ukrainoje daug ką išmušė iš vėžių, iš­ba­lan­sa­vo, sukėlė depresiją, ne­pa­sitikėjimą rytdiena ir vienas kitu, sukomplikavo vers­lus. Tad reikia tik stebėtis uk­rainiečių tvirtumu, ryžtu ir emociniu užsidegimu ginti sa­vo žemę. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 35

Temidės svarstyklės užstrigo

Praėjo katalikų šv. Vely­kos, Atvelykis, o šį sa­vait­galį – dar ir stačiatikių Pri­si­kėlimo šventė. Tiktai bu­vu­siam sovietinio saugumo agentui, ak­tyviam ateistui Vladimirui Pu­tinui, pas­taruoju metu ypač de­monst­ruojančiam pa­mal­du­mą, į amžinąsias krikš­čio­niš­kąsias vertybes nu­­si­spjauti. Jis gina savo „ver­­tybę“ – plėšti, naikinti Uk­­rai­nos žemę, žudyti be­gink­­lius žmones, įžūlia kvai­la propaganda „zombin­ti“ Ru­sijos žmones. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 31

Dvi Lietuvos

Priglausti karo pabėgėlius, padėti jiems turėtų būti kiekvieno sveikai mąstančio žmogaus pareiga. Tai mus įpareigoja paprasčiausias žmoniškumas, atjauta kenčiančiam, artimam, kokio jis tikėjimo bebūtų. Tai ne vien tik krikščioniškas jausmas, nors ir jis sustiprėja, artėjant Kristaus Prisikėlimo šventei. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 28

Kai žuvis pūva nuo galvos...

Būtų smagu panagrinėti po Lie­tuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikš­čioniškų šeimų sąjungos vadovo Val­demaro Tomaševskio sparneliu pasislėpusio ir Seimo nariui Čes­la­vui Olševskiui tarnaujančio bu­vusio parlamentaro Zbignevo Je­­dinsko sa­paliones, bet tokia ana­lizė jam suteiktų per daug garbės. Tai, kad šis skandalingas lenkų ra­di­ka­lų klap­čiukas stabdo narystę są­jun­go­je, mums turėtų būti nei šilta, nei šalta, nes šios partijos esmės ne­pa­keis. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite…

Ko imtis be sankcijų?

V. Putinas jau trečią kartą vien kovo mėnesį pasirašo įsakus, kurie turėtų įveikti Rusiją apėmusią ekono­mi­kos krizę. Nereikia bū­ti ekono­mistu, kad įsi­ti­kin­tu­mei, jog ši šalis, jau dau­giau nei mė­nesį kariaujanti gro­bi­­kiš­­ką karą su Ukraina, brenda į skurdą, traukdama paskui save ir iš jos kreditų gy­vuo­jančią Baltarusiją. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 24

Hitleris ir Putinas: abu labu tokiu...

XXI amžiaus tikrovė: Rusija, kuri visuose istorijos va­dovėliuose gyrėsi visada bu­­vusi tik besiginančioji ša­lis, dabar pati puola sa­vo tautinius brolius slavus, nioko­ja Ukrainą, žu­do vaikus ir moteris. O tuo ru­siškojo ma­ro metu bo­tok­so pripumpuo­tas ir ma­din­gą italų di­zai­­ne­rių striu­kę dėvintis V. Pu­­tinas švenčia Luž­nikų sta­dione ir giriasi sa­vo ka­ro nusikaltimais. Mi­nia su­vež­tų gerbėjų šlo­vina savo fiu­rerį ir Z svas­tiką. Česlovas…

Rusiškojo karo absurdas

Visą laiką galvoju: tarkime, Rusija užkariaus Ukrainą – išdraskytą, suniokotą, be gyvybės ženklų. Pasodins į valdžios kėdes savo statytinius, tokius kaip Viktorą Ja­nukovyčių, kuris savo atgabenimo į Kyjivą laukia Mins­ke (beje, jo senelė prieš­kariu yra gyvenusi Vil­niuje). Šie bent minimaliai turės atstatyti sugriautą ša­lį ir pel­nyti nors dalies li­ku­sių gy­ventojų pritarimą. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 20
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą