Senatvė: ne visiems pasiseka jos sulaukti be rūpesčių

Gyvenimo saulėlydis ateina neiš­vengiamai, ir gerai, jeigu jį duota nugyventi ramiai, oriai, be nepritekliaus. Deja, senatvė Lie­tuvoje kol kas piešiama niūromis spalvomis. Pensijos yra vienos ma­žiausių Europoje, valstybei sunkiai sekasi spręsti senjorų socialines problemas, nėra užtikrinta tinkama jų sveikatos priežiūra.

Ramybės neduoda svarbūs klausimai

Paanalizuoti senatvės temą paskatino neseniai redakciją pasiekęs vienos kvėdarniškės laiškas, kuriame ji prašė padėti išsiaiškinti dėl kompensacijų bei galimybės patekti į globos namus.

„Turiu vieną dukrą. Ji nelabai manimi rūpinasi, tačiau tenka glaustis pas ją, nes savo namų neturiu, santaupų - irgi. Gyvenu nuo pensijos iki pensijos. Man - per aštuoniasdešimt. Sveikata šlubuoja, dažnai tenka važiuoti pas daktarus. Ar yra mokami kelionpinigiai, už kuriuos galėčiau pasisamdyti žmogų, kad nuvežtų? Jeigu yra, kur kreiptis?

Ir dar vienas man aktualus klausimas: ar galima, turint vaikų, patekti į senelių namus, kokie yra reikalavimai ir kur kreiptis? Kadangi esu kvėdarniškė, čia mano gimtinė, norėčiau pakliūti tik į Kvėdarnos senelių namus. Ar ten yra eilė? Jeigu nevaldau jokio turto, ar dukrai reikės mokėti už priežiūrą? Manęs slaugyti nereikia, aš savimi pasirūpinu, noriu tik senatvėje kur nors prisiglausti...“ - rašė vardo neminėti pageidavusi moteris.

Kelionpinigiai – tik turint judėjimo sutrikimų

Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistė Regina Armonienė „Šilalės artoją“ informavo, jog transporto išlaidų kompensacija, kuri šiuo metu siekia 9,50 euro, skiriama asmenims, tik labai ryškiai sutrikus jų judėjimo funkcijai.

„Dėl transporto išlaidų kompensacijos reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris pa­rengtų medicininę doku­men­taciją Neįgalumo ir dar­bingumo nustatymo tarnybos Tauragės teritoriniam sky­riui. Iš šios tarnybos gautą pažymą reikia pateikti „Sodrai“, kuri ir moka kompensaciją“, - aiškino R. Ar­monienė.

Klausimas dėl galimybės pa­tekti į senelių globos namus, turint vaikų, taip pat neliko neatsakytas. Anot specialistės, ilgalaikė socialinė globa globos įstaigoje teikiama suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus žmonėms, jeigu jie yra vieniši arba jų artimieji negali jais pasirūpinti. Kitaip tariant, jei vaikai, tėvai, sutuoktiniai ar globėjai dirba, studijuoja, patys yra pensininkai, neįgalūs ar ligoniai. Be to, patekti į globos namus galima ir tuomet, jeigu artimieji propaguoja aso­cialų gyvenimo būdą, negali užtikrinti tinkamos slaugos, priežiūros ar net kelia grėsmę sveikatai bei saugumui.

Jei laišką parašiusios kvėdarniškės dukra nesirūpina savo motina dėl kurios nors iš šių priežasčių, senolė gali prašyti vietos globos namuose. Beje, savo prašyme ji gali nurodyti, kur norėtų gyventi - į tai yra atsižvelgiama.

„Už ilgalaikės socialinės globos paslaugas asmuo moka 80 proc. savo pajamų ir jeigu jis gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa ši suma skiriama užmokėti už ilgalaikės socialinės globos paslaugas. Atsižvelgiama ir į žmogaus turimą turtą: jeigu jo vertė yra didesnė už nustatytą normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį išauga vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.

Dėl apgyvendinimo globos namuose reikia kreiptis į gyvenamosios vietos seniūniją, kurios so­­cialinis darbuotojas atliks globos poreikio vertinimą bei užpil­dys kitus dokumentus. Būtina pateikti asmens dokumentą, pensininko ar neįgaliojo pažymėjimą bei išrašą iš medicininių dokumentų. Apgyvendinant as­me­nį globos įstaigoje, atsižvelgiama į jo pageidavimą, kur norėtų apsistoti, tai jis nu­rodo pildydamas prašymą“, - komentavo R. Armonienė.

Kvėdarnoje laisvų vietų nėra

Deja, kol kas patekti į Kvė­darnos parapijos senelių globos namus laiško autorei ne­­bus taip lengva. Kaip „Ši­lalės artojui“ pasakojo slau­gytoja Vita Kiudienė, visos 23 sta­cionaro ir 8 savaran­kiško gyvenimo vietos yra užimtos. Šiuo metu eilėje apsigyventi šiuose globos namuose laukia 3 žmonės, o kada atsiras laisva vieta, anot slaugytojos, prognozuoti neįmanoma.

Prieš keletą metų atnaujintuose, moderniai suremon­tuo­­tuose senelių na­muose Kvė­darnoje gyvena apie 10 se­ny­vo amžiaus žmonių, nebepajėgiančių pakilti iš lovos, ku­riems reikalinga visiška slau­ga. Tokiems ligoniams mė­nuo globos namuose atsieina 740 Eur. Turintiesiems leng­­ves­nę negalią - 585 Eur. Sa­va­ran­kiško gyvenimo kambariuose įsikūrę senoliai per mėnesį moka tiek, kiek išnaudoja paslaugų. Kaina kiek­vienam skaičiuojama individualiai, o į ją įeina mokestis už vandenį, skalbimą, šildymą, elektrą, kambario valymą. Asmeniui, kuris virtuvėlėje pats gaminasi maistą, perka jį iš parduotuvės, kitų maitinimo įstaigų ar gauna iš artimųjų, mėnesio išlaidos vidutiniškai tesiekia apie 40-50 Eur. Tačiau daugelis senolių maitinimo paslaugą perka iš globos namų ir valgo vietoje pagamintą maistą, kuris, beje, giriamas už šviežumą, skonį ir nėra brangus: pietūs kainuoja 2 Eur, pusryčiai ir vakarienė – 1 Eur. Savarankiškai gyvenantiems, bet vietos valgykloje valgantiems globotiniams mėnuo atsieina apie 200-220 Eur.

Kad Kvėdarnoje seneliams yra sudarytos geros sąlygos, spėjo pajusti ir neseniai į šią parapiją dirbti atkeltas klebonas kun. Ed­ga­ras Petkevičius. Įver­ti­nęs teikiamų paslaugų kokybę, šiltą aptarnaujančio personalo bendravimą bei pačių gyventojų kuriamą atmosferą, globos namų vadovas „Šilalės ar­tojui“ juokaudamas tarstelėjo, jog ir pats sutiktų čia gyventi. Senoliai, anot jo, ne tik įsikūrę šiltose, jaukiose, šviesiose patalpose, gauna ska­nų, kokybišką maistą, malonų personalo bendravimą, bet ir pramogų: kasmet organizuojamos įvairios kelionės, ekskursijos. Štai šiemet buvo suruošta smagi išvyka laivu.

Geri atsiliepimai sklando ne veltui: tuo metu, kai Kvė­darnos globos namai yra visiškai užpildyti ir dar yra pakankamai nemažai laukiančiųjų į juos patekti, Kaltinėnų parapijos globos namuose, talpinančiuose 60 asmenų, šiuo metu yra laisva viena vieta, eilės nėra visai. Beje, gyvenimas čia pigesnis nei Kvė­darnoje: žmonėms su negalia mėnuo kainuoja 540 Eur, su sunkia negalia - 700 Eur.

Gali gauti pagalbą į namus

Tačiau globos namai vilioja tikrai ne visus senolius. Dažnas iš jų nenori palikti savo namų, augintinių, kaimynų. Tokiu atveju, jei žmogus jau nebesugeba patenkinti vi­sų savo poreikių, o artimieji nepajėgia juo pasirūpinti, galima prašyti pagalbos į namus. Tuomet pas senolį atvyks socialinis darbuotojas ar jo padėjėjas, kuris apkuops namus, išvirs valgyti, pasirūpins malkomis, vaistais, maisto prekėmis, nuveš pas gydytojus ir t.t. Socialinės paramos skyriaus duomenimis, šiuo metu rajone tokiomis paslaugomis naudojasi 156 pensinio amžiaus asmenys.

„Pagalbos į namus paslaugas gali gauti: vieni gyvenantys pensinio amžiaus žmonės, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis; neįgalūs, kurie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, kuriems nustatyti specialieji poreikiai; vieni gyvenantys tėvai, kai vienam iš jų nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, o jų vaikai gyvena toliau nei 5 km ir kurie negali tėvais pasirūpinti dėl užimtumo, negalios, išvykimo į užsienį ar įrašymo į socialinės rizikos asmenų ar šeimų sąrašą; pensinio amžiaus šeimos, kai vienas iš sutuoktinių dėl ligos ar negalios negali prižiūrėti kito sutuoktinio, kuriam nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis; vieniši neįgalūs ar pensinio amžiaus žmonės, kuriems nenustatytas specialiųjų poreikių lygis, tačiau kyla grėsmė sveikatai. Mokėjimas už pagalbos į namus paslaugas apskaičiuojamas, atsižvelgiant į asmens pajamas, paslaugų teikimo truk­mę valandomis.

Integralios pagalbos (dienos socialinės globos ir slaugos) asmens namuose gavė­jai – suaugę neįgalūs ir (ar) senyvo amžiaus neįgalūs žmo­nės su sunkia negalia: ku­riems nustatytas dalinis ar vi­siškas nesavarankiškumo ly­gis bei slaugos poreikis, ku­riems nustatytas priežiūros (pagal­bos) poreikis dėl psichikos sutrikimų; visiškas nesava­ran­kiškumo lygis bei 0-25 proc. darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis. Integralios pagalbos paslaugos teikiamos nuo 2 val. iki 4,5 val. per dieną iki 5 kartų per savaitę. Mokėjimas už integralią pagalbą apskaičiuojamas, atsižvelgiant į asmens pajamas, paslaugų teikimo trukmę valandomis“, - aiškino Socialinės paramos skyriaus specia­lis­tė R. Armonienė.

Straipsnį norėtųsi užbaigti Kvėdarnos parapijos klebono kun. E. Petkevičiaus išsakyta mintimi:

„Turime susimąstyti, kodėl vaikai nebenori rūpintis savo tėvais. Šis klausimas vis ašt­rėja. Aišku, yra visokių situa­cijų, kai daugelis yra emig­ravę ar patys sunkiai gyvena, neturi ko valgyti. Tačiau reikėtų akcentuoti, ar tėvai padarė viską, kad vaikai jų neapleistų? Ir ar visi vaikai lengvai prisiima pareigą tėvus senatvėje globoti. Kodėl kai kurie nori viską užkrauti valstybei?“ - vertybes pervertinti skatinantį klau­simą uždavė dvasininkas.

Birutė PALIAKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.