Į kaimo parduotuves dėl „vynelio“ dokumentų nesineš

Nuo rugsėjo 2-osios prekybos centruose įsigaliojo nauja tvarka: perkant alkoholinius gėrimus, reikia paro­dyti asmens dokumentą. Tačiau kai kurie „Šilalės artojo“ skaitytojai piktinasi, jog kaimo parduotuvėse apie tokius „prajovus“ niekas nė girdėti nenori. Juk, pavyzdžiui, kiekviename prekybos centre ir dabar gali pamatyti lentelę su užrašu, jog alkoholis neparduodamas ne tik neturintiems 18 metų asmenims, bet ir neblaiviems. Bet ar bent vienoje kaimo krautuvėje šio reikalavimo yra laikomasi?

Būtent tokį klausimą uždavė visai neseniai į redakciją paskambinusi nuo vyro girtuoklysčių pavargusi ir sugniuždyta moteris.

„Sakykite, kodėl toje pačioje šalyje galioja skirtingi įstatymai? Juk jeigu girtiems draudžiama parduoti butelį kokioje „Norfoje“ ar „Maximoje“, tai lygiai tokia pat tvarka turėtų būti ir Girdiškėje, ir Did­kiemyje. Bet pažiūrėkite, kaip yra iš tikrųjų: į kaimo parduotuvę net ir keturiomis atropojus, gali gauti „bambalį“. Ir jokie įstatymai čia negalioja. Aš suprantu, kad pardavėjoms iš tų „bambalinių“ ir yra didžiausias pelnas. Tačiau kam tuomet reikalingi įstatymai? Ir kodėl niekas tų kaimo krautuvių netikrina, niekam jos nerūpi?“ - nusivylusi kalbėjo moteris.

Ar gali būti, jog parduoti alaus ar ne apsvaigusiam piliečiui gali nuspręsti pats prekybininkas?

Kalbinti kaimo parduotuvių pardavėjai, kategoriškai nenorėję būti viešai įvardinti, dievagojosi, kad jie stengiasi laikytis įstatymo. O jeigu, pasak jų, žmogelis tik atrodo apsvaigęs, „juk nekiši jam alkotesterio“...

Kaip šią situaciją mato teisininkai? Šilališkis Algirdas Mei­ženis griežtas:

„Alkoholio kontrolės įstaty­mas draudžia parduoti alkoholinių gėrimų girtiems as­­me­nims. Toks pažeidimas už­traukia administracinę baudą nuo 14 iki 28 eurų su alkoholinių gėrimų konfiskavimu arba be jo“.

Tačiau realybė, deja, yra kitokia. Ir kam turi rūpėti, kad taip nebūtų? Klausimas, atrodo, be atsakymo.

Be to, žmones piktina ir savotiškos smuklės prie kaimo parduotuvių, kai pastatomas stalas, keli suolai, dar kokios alaus daryklos ženklais papuoštas skėtis nuo saulės. Tik sėskite ir lėbaukite.

Tačiau Al­ko­holio kontrolės įstatyme aiš­kiai nurodyta, jog gerti alkoholinius gėrimus vie­­šose vietose draudžiama, iš­skyrus tam skirtas vietas. O tam skirtos - tai restoranai, ka­vinės, jų lauko paviljonai. To­kios įstaigos privalo turėti leidimus, joms keliami papildomi sanitariniai reikalavimai.

Tik apie kokią sanitariją galime kalbėti, matydami tuos aplaistytus ir apšnerkštus sta­lus prie kaimo krautuvių?

„Už leidimus prekiauti alko­holiu reikia mo­­­kėti mokes­čius. Jeigu jų nėra, ger­ti tokioje vie­toje negali­ma. Jei žmogus prie par­duo­tu­vės rado suo­liu­­ką, atsisėdo ir geria alų, jis rizi­kuoja būti nu­baustas ad­mi­nist­racine bauda“, - sako A. Mei­­ženis.

„O kaip su alaus prekyba per masines šventes, kurios virsta masiniais nusigė­rimais? Per Šilalės miesto šventę alaus daryklų paviljonų nebuvo matyti. Be svaigalų pirmą kartą mieste vyko ir Joninės. Tačiau seniūnijų šventėse lauko prekyba alkoholiu klesti. Kodėl tokie skirtumai?“- klausiame teisininko ir savivaldybės tarybos nario.

Pasak jo, švenčių tvarką nustato bei leidimus prekiauti alkoholiu išduoda savivaldybės. Yra rajonų, kur per masines šventes prekyba alkoho­liniais gėrimais uždrausta, išskyrus stacionarias parduotuves, kavines bei restoranus. Mūsų rajone šitokia tvarka galioja tik per Šilalės miesto šventes, meno festivalius ir sporto varžybas. Seniūnijų šventėse prekyba svaigalais dar leidžiama. Tiesa, ji turi būti nutraukta, likus valandai iki renginio pabaigos.

Atrodytų, įstatymų užtenka. Tik ar yra suinteresuotų tai kontroliuoti?

„Riba tarp lengvo girtumo bei pasigėrimo kartais sunkiai įžiūrima ir lengvai pažeidžiama. Lietuvoje plinta judėjimas už visiškai blaivias šventes. Pernai taip norėta padaryti ir mūsų rajone, bet aš manau, kad tai būtų buvę žmonėms per daug netikėta, todėl rajono taryboje pasisakiau prieš. Kiti kolegos pritarė, ir draudimas prekiauti alkoholiu įsigaliojo per Šilalės šventes. Tai - tik pirmas žingsnis į renginių blaivinimą. Aš manau, jog netoli diena, kai ir miestelių šventėse prekiauti svaigalais bus draudžiama, ir tai taps gyvenimo norma“, - sako A. Meiženis.

Grįžkime prie reikalavimo, kai nuo šiol, perkant alkoholio, teks rodyti asmens dokumentą. Ar yra kokios nors sankcijos tiems, kurie jo nesilaikys?

„Deja, tai tėra tik prekybininkų iniciatyva. Sprendimą prašyti dokumentų iš perkančiųjų alkoholinius gėrimus priėmė ne valstybės institucijos, o patys prekybininkai. Kartu su Sveikatos apsaugos ministerija specialų memorandumą pasirašė prekybos tinklai „Maxima“, „Palink“, „Rimi Lietuva“, „Norfos mažmena“, „Prisma“, „Aljansas Aibė“. Tarp jų kol kas nėra „Lidlo“. Todėl ir asmens dokumentų gali reikalauti ne visose parduotuvėse. Ir tai nepažeis jokio įstatymo“, - teigia teisininkas.

Naują tvarką pasiūlę prekybininkai įrodinėja, jog šitaip siekia užkirsti kelią alkoholio pardavimui nepilnamečiams bei skatinti visuomenės sąmoningumą. Bet juk tereikia griežtai ir sąžiningai laikytis Alkoholio kontrolės įstatymo, kuris ir dabar draudžia parduoti alkoholinių gėrimų asmenims, jaunesniems kaip 18 metų. O jeigu pardavėjui kyla abejonių, ar pirkėjas tik­rai pilnametis, jis privalo pa­tikrinti dokumentą. Pa­žei­dus įstatymą, pardavėjo laukia administracinė bauda. Atrodytų, to turėtų užtekti, kad svaigalai nebūtų prieinami nepilnamečiams. Ir tiems, kuriems dar trūksta „dasibaigti“...

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovė Gražina Belian sa­ko, jog, norint mažinti alkoholio suvartojimą Lietuvoje, akcijos nepakanka, tačiau tokiai prekybininkų priemonei neprieštarauja.

Pasak jos, bene labiausiai šia akcija siekiama užtikrinti, kad pardavėjai svaigalų neparduotų nepilnamečiams. Be to, ji viliasi, jog galbūt dokumento prašymas atgrasys nuo spontaniško alkoholio pirkimo: „Gal praeis noras su chalatu bėgti pirkti vyno“.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas BNS sakė, kad memorandumo iniciatoriai nepagalvojo, kaip reikės jį įgyvendinti.

„Niekas nemąsto, jog bus pažeistos žmogaus teisės. Tarkime, garbingo amžiaus asmeniui perkant alkoholio, bus reikalaujama parodyti asmens dokumentą. Ta­čiau jokiuose teisės aktuose nenumatyta reikalauti iš kiek­vieno piliečio dokumentų, jeigu jis perka alkoholio“, – teigė jis.

Taigi ir vėl iniciatyvos, akcijos bei kt. pritaikytos miestui. Dėl to, jog alkoholyje skęsta didelė dalis kaimo žmonių, prekybos magnatams nerūpi. O tikėtis sąmoningumo iš mažųjų krautuvių, kurios išgyvena iš alaus ar pigaus vyno pardavimų, savininkų - daugiau nei utopija.

Petras DARGIS

Algimanto AMBROZOS nuotr.