Atlyginimas į „vokelį“ - darbo stažas „šuniui ant uodegos“

Įsivaizduokime situaciją: Jonas dirba šalt­kal­viu neblogai besiverčiančiame autoservise. Ir darbas, ir verslas klostosi gerai, todėl Jonas yra patenkintas. Tiesa, per mėnesį jis oficialiai teuždirba 190 eurų, o liku­sius gauna „vokelyje“. Taip jį elgtis įkalbėjo serviso savininkas.

Mažesnės pajamos – mažiau darbo stažo pensijai

Tokių, kaip Jonas, įmonėje yra ir daugiau. Tik direktorius, buhalterė bei vadybininkas gauna didesnius atlyginimus. O paprasti meistrai uždirba mažiau nei šiuo metu yra minimali mėnesinė alga (MMA). Direktorius juos užregistravo „ant pusės etato“. Tačiau tokios įmonės kelia įtarimų valstybės institucijoms, kontroliuojančioms mo­kesčius ir darbo santykius. Kodėl? Juk tai, atrodo, yra asmeninis susitarimas ir, regis, niekam dėl to skaudėti neturėtų, o tikrintojai esą tik laiką gaišina bei pagalius verslui į ratus kaišioja. Tačiau ne viskas taip paprasta.

Kova su šešėliu yra aktuali ne tik valstybės mastu, bet ir tiesiogiai atsiliepia kiekvienam žmogui. Sutikdami gauti mažesnį nei minimali alga užmokestį, kartu „sutinkame“ ir sukaupti mažiau stažo, kuris būtinas pensijai. Vieneri metai darbo stažo sukaupiami tik tokiu atveju, jei per juos uždirbamų pajamų suma yra ne mažesnė nei 12 MMA. Nuo liepos 1 d. MMA yra 380 Eur, taigi per metus reikia 4560 Eur. Jei per 12 mėnesių susidaro, pavyzdžiui, 9 MMA dydžio pajamų suma, sukaupiami tik 9 mėn. darbo stažo; jei 6 MMA – 6 mėn. ir t. t.

„Sodra“ primena, jog būtinasis darbo stažas, reikalingas norint gauti viso dydžio paskaičiuotą senatvės pensiją, yra 30 metų, o nesukaupus minimalaus – 15 m. stažo, pensija iš viso negali būti skiriama. Vien pernai iš beveik 17 tūkst. senatvės pensiją skirti paprašiusių žmonių kas ketvirtas neturėjo būtinojo 30 m. darbo stažo.

Taikiklyje – dešimtys tūkstančių įmonių

Aiškindamiesi, kodėl darb­­daviai moka tokias mažas algas, ir ar yra galimybių jas padidinti, „Sodros“ įmokų specialistai daugiau nei 36 tūkstančiams šalies įmonių išsiuntė anketas, kuriose prašė pateikti informaciją apie darbo laiko apskaitą, personalo valdymą, veiklos procesus, finansų specifiką bei pan. Dar apie 6 tūkst. įmonių vadovų turės į klausimus atsakyti, susitikę su „Sodros“ darbuotojais. Taigi iš viso po padidinamuoju stiklu – apie 42 tūkst. Lietuvos įmonių.

Patikrinimai – nemalonūs, bet efektas yra akivaizdus

Pasak „Sodros“ direktoriaus Mindaugo Sinkevičiaus, iš­na­g­rinėjus informaciją ir ki­lus abejonėms dėl įmonių pateiktų argumentų, kodėl negali būti padidinti atlyginimai, „Sodros“ teritorinių skyrių dar­­buotojai kvies jų vadovus į pokalbius ir aiškinsis, ar duomenys yra tikslūs, ar nebandoma klaidinti specialistų.

„Tenka susidurti su įvairiomis įmonėmis. Vienos bando išsisukinėti, kitos nereaguoja, tačiau situacija dažniau pagerėja – darbdaviai padidina atlyginimą, sureguliuoja veiklą, atsakingiau valdo darbo laiko apskaitą“, – pastebi M. Sin­kevičius.

Beje, kontroliuojančios įstaigos kei­­­­­čiasi informacija: „Sodra“ duo­­me­nis gali perduoti Vals­ty­binei mokesčių inspekcijai (VMI), kuri išsamiai tikrina buhalterinę apskaitą, taip pat Valstybinės darbo inspekcijos specialistams, pri­žiūrin­tiems darbuotojų darbo sąlygas, darbo laiko kontrolės bei kitus procesus.

„Sodros“ Šilalės skyrius 2015 m. kovo mėnesį aptarnavo 526 įmones, veikiančias Šilalės, Jurbarko, Raseinių, Tauragės­ rajonuose ir Pagėgių savivaldybėje, kurių darbuotojų atlyginimas buvo mažesnis už MMA. Metų pabaigoje tokių­ įmonių sumažėjo iki 429. Analizei atrinktos 92, kuriose mokama mažiau nei MMA. Jose dirbo 1464 darbuotojai, iš kurių 593 (41 proc.) gavo mažiau nei MMA. Metų pabaigoje atrinktose įmonėse gaunančiųjų mažesnį nei MMA atlyginimą sumažėjo iki 25 proc. 54 įmonių vadovai buvo pakviesti į prevencinius pokalbius, kurių metu analizuoti jų pateikti dokumentai, paaiškinimai. Dėl trijų įmonių mokestinio patikrinimo kreiptasi į VMI.

Šiais metais „Sodros“ Šilalės skyrius analizuoja 66 įmonių, kurios 441 darbuotojui moka mažesnį nei MMA darbo užmokestį, veiklą. Vidutinis darbo užmokestis jose sudaro tik 170 Eur. Pasak „Sodros“ Šilalės skyriaus direktorės In­gos Šaulienės, priežastys, ko­dėl taip yra, nurodomos įvairios, todėl specialistai analizuoja informaciją, su įmonių vadovais aptariama veiklos specifika, darbo organizavimo ypatumai, finansinės galimybės ir kt.

Ankstesni rezultatai skatina dirbti toliau

„Sodros“ duomenimis, nuo 2015 m. pavasario iš „šešėlio“ iš viso pavyko ištraukti iki 68 mln. Eur darbo užmokesčio (DU), o iš šios sumos – iki 27 mln. Eur mokesčių, nevertinant na­tūralaus atlyginimų padidėjimo. Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje 2015 m. išaugo 7 proc., atlyginimai stebimose įmonėse šoktelėjo 15–17 proc.

Jei būtų eliminuotas vidutinis darbo užmokesčio augimas 7 proc., DU pokytis stebėtose įmonėse per metus sudarytų 40 mln. Eur, o mokesčiai – 16 mln. Eur.

Į bendrąjį rizikingų įmonių sąrašą pernai taip pat pateko apie 40 tūkst. įmonių, kuriose 2015 m. pradžioje dirbo beveik 300 tūkst. žmonių. Daugiau nei 120 tūkst. jų darbuotojų tuo metu gavo mažesnį nei MMA darbo užmokestį, o po metų, 2016 m. kovą, tokių darbuotojų jau buvo apie 99,5 tūkst.

Vien „Sodra“ išsamius stebėjimus bei platesnius veiksmus atliko daugiau nei 3,7 tūkst. įmonių, kuriose dirbo apie 66 tūkst. darbuotojų, o 25 tūkst. iš jų gavo mažiau nei MMA. Per metus tokių darbuotojų sumažėjo 6 tūkst. – iki 19 tūkst., jų atlyginimai išaugo 17 proc.

Žydrūnas VALANČIUS

VSDFV Šilalės skyriaus

Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjas

15min.lt nuotr.