Išgertuvių pasekmės – Probacijos tarnybos vizitai

Nors spaudoje nuolat rašoma, kokių problemų sukelia alkoholio vartojimas, pas­taruoju metu aršiai kritikuojamas dabartinio Seimo siekis įvesti daugybę ribojimų bei draudimų. Tačiau Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos sky­riaus Šilalės rajono savivaldybėje inspektorė Izoleta Ligeikienė draudimams prita­ria. Kartu važiuojant pas jos lankomus asmenis paaiškėja, kad, iš paskutinių pinigų įsigydami svaigalų, jie teisinasi tokiu būdu bėgantys nuo problemų. Deja, jų ima tik daugėti...

Šįkart į sa­vo „virtuvę“ „Šila­lės artoją“ įsileido su jautria visuomenės dali­mi dirbantis Klai­pė­­dos apygar­dos probacijos tar­nybos Probacijos skyrius Šilalės rajono savivaldybėje - inspektorė I. Li­­gei­kienė bei Ši­­la­­lės rajono po­­licijos komisariato tyrėjas Li­nas Ra­meikis vyk­­dė prevenci­nę priemonę. Jos metu pa­rei­gū­­nai ir inspektoriai tik­rino už įvairius nusikaltimus ar nusižengimus bausmes atliekančius asme­nis. Kaip paaiškino I. Li­gei­­­kienė, šiuo metu sąraše - nu­sižengusieji dėl smurto ar­ti­moje aplinkoje, yra ir keletas įkliuvusių neblaivių vairuotojų.

„Mūsų rajone alkoholio vartojimo problema yra labai opi. Ko­ne kiekvienas iš mano sąraše esančių žmo­nių prasikalto būdamas neblaivus. Vienas kitas buvo sučiuptas perkantis kanapes. Kaimuose nėra darbo, žmonės iš nevilties ir neturėjimo ką veikti geria, tada kyla muštynės, smurtas. Malšinti konfliktų kvie­čiami pareigūnai, prasi­de­da tyrimai ir galiausiai - teis­mas“, – sakė I. Ligeikienė.

Probacijos tarnybos inspek­torė aiškino, jog preven­cinės priemonės – apsilankymas pas bausmę atliekančius asmenis kar­tu su policijos pareigūnu – rengiamos visoje Lietuvoje. Jų teiraujamasi, ar vykdo teismo skirtus įpareigojimus, ar susirado darbą, jei ne, siūloma užsiregist­ruoti Dar­bo biržoje. Tiesa, daugelis pasižada tai padaryti, bet pamiršta. O gal nenori, nes jiems tai atrodo nereikalingas biurokratinis vargas.

Inspektorė pabendrauja ir su kartu gyvenančiais artimaisiais. Neretai jie yra ir nukentėjusieji – smurtautojo smūgius patyrusios moterys suteikia vyrams antrą (kartais trečią, ketvirtą ar n-tąjį) šansą, bando gyventi toliau. Neretai smurtą patiria ir broliai ar seserys, net tėvai.

„Kai moterys kreipiasi į policijos pareigūnus po pirmo rankos pakėlimo, tose šei­­­mose dažniausiai viskas klos­­tosi gerai, vyrai padaro išvadas. Tik psichologinę pagalbą gauti sunku, nors ji yra būtina abiems pusėms. Nukentėjusiesiems ji teikiama nemokamai, o smurtautojas tarsi paliekamas su savo problemomis tvarkytis pats. Jeigu teismas nuosprendžiu neįpa­reigoja nuteistojo dalyvauti elgesį keičiančiose prog­­ramose, siūlome tai daryti savanoriškai. Manome, jog tai padėtų: gal neišspręstų, bet bent sumažintų prob­lemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, smurtavimo, asmenybės elgesio sutrikimų. Programas vedame nemokamai, tačiau nuteistųjų aktyvumu pasidžiaugti negalime. Jie yra uždaro būdo, nelinkę dalintis mintimis su juos prižiūrinčiais pareigūnais. Kartais mums pavyksta išprašyti vieną kitą nemokamą konsultacijų valandą pas psichologą, esame sudarę bendradarbiavimo sutartis su Šilalės visuomenės sveikatos biuru bei Šilalės švietimo pagalbos tarnyba, bendradar­biaujame su Ši­la­lės psichikos sveikatos ir psi­cho­logi­nio konsultavimo cent­ro spe­­­cialistais. Mūsų tarnybos darbuotojai pirmiausia rūpinasi, kad stebimas asmuo atliktų teismo sprendimu nu­matytus įpareigojimus. O psichologai smurtautojui suteiktų kvalifikuotą pagalbą, padėtų ieškoti agresijos priežasties, kuri kartais slypi giliau, gal net vaikystėje, šalinti problemas, įtraukdami nuteistojo šeimos narius.

Toks žmogaus pataisos procesas turėtų užtrukti ilgai. Ne­įmanoma per pusmetį „perprogramuoti“ nu­teistojo mąs­tymo, pakeisti jo vertybių, kurios buvo formuojamos šeimoje, jo socialinėje aplinkoje metų metais“, – įvardijo trūkumus Probacijos tarnybos inspektorė I. Ligeikienė. Todėl, anot jos, į nuteistųjų resocializacijos procesą įtraukiama visuomenė, savanoriai.

Dėl savaime suprantamų priežasčių aplankytų as­me­­nų įvardyti negalime. Pa­var­džių paviešinimas, inspektorės nuomone, gali trukdyti jiems grįžti į stabilų gyvenimą. Tačiau kai kurias aplinkybes specialistė atskleidė.

„Vienas mano prižiūrimas asmuo daug ir nuolat gerdavo, visiškai nieko nedirbo. Bet po vieno kritinio atvejo jam atsidūrus Probacijos tarnybos priežiūroje, mums pavyko jį įkalbėti gydytis nuo alkoholizmo – tą padaryti žmogus gali tik savo noru. Dabar jis turi ir darbą, ir motyvacijos. Žinoma, yra ir visiškai priešingų atvejų. Būna, kad po gydymo nuo alkoholizmo žmonės pasigeria net namų nepasiekę...“ – pasakojo I. Ligeikienė.

Besikalbėdami sukome nuo vieno kiemo prie kito. Tur­­būt reikėtų pasidžiaugti, jog dauguma stebimųjų buvo darbuose. Jų moterys tikino, kad vyrai dirba, nakvoti visada grįžta namo, nes žino, kad inspektoriai bet kada gali patikrinti.

„Mūsų tarnybos direktorius leidžia mums dirbti lanksčiu grafiku, tad galime prižiūrimus asmenis tikrinti bet kuriuo paros metu, jiems to ma­žiausiai tikintis. Ir tai labai praverčia. O toks oficialus darbo laiko reglamentavimas yra svarbus – mane, kaip pareigūnę, darbo metu gina įstatymai“, – kalbėjo I. Li­geikienė.

Pasak inspektorės, savivaldybė nepasiturintiesiems, ku­­rie nori gydytis nuo alkoho­lizmo, skiria vienkartines iš­­­mo­kas, yra savanoris, nuvežantis į gydymo įstaigą. Deja, ne visiems pavyksta išlipti iš liū­no.

„Atvykę į patikrinimus, visada atkreipiame dėmesį, ar žmogus yra blaivus. Ypač, jei teismas yra nurodęs vengti psichiką veikiančių medžia­gų. Jeigu randame girtaujan­tį, imamės baisiausios tokiems asmenims priemonės – liepiame svaigalus iš­pil­ti patiems. Ne­retai butelis būna nupirktas už paskutinius pinigus, taigi šis veiksmas – itin skausmingas. Turime ir alkotesterį, kurį dažnai tenka panaudoti įtarimams išsklaidyti“, – darbo detales vardijo prasikaltusių asmenų priežiūrą vykdanti pareigūnė.

Apvažiavome nemažai kaimų, į vieną kitą butą užsukome ir Šilalėje. Vieno jaunuolio ma­ma dievagojosi, jog sūnus jos klauso ir eibių nekrečia. Nors pats vaikinas teigė, kad jam sunku susilaikyti, nesikišus į konfliktus. Kai kurie prižiūrimi asmenys, anot I. Ligeikienės, turi nemenkų psichologinių problemų,  jų tenka ir pasisaugoti, todėl pas tokius inspektoriai po vieną nevažiuoja. Kai kurie išgėrę skambina pareigūnams pagalbos telefonu 112, ieškodami užtarimo (o gal draugijos?). Po tokių skambučių kartais surašomi protokolai dėl nepagrįsto tarnybų iškvietimo.

Nors darbas neretai kelia pavojų, probacijos parei­gū­nai tikrina kiekvieną stebėti būtiną asmenį. Kartais nuo naujo nusikaltimo tokius sulaiko griežtas tonas. Ati­džiau pažiūrėjus, reiklią Probacijos tarnybos inspektorę I. Ligeikienę būtų galima pavadinti mama. Savo stebimuosius ji prižiūri kaip didelius vaikus: tikri­na, ar teismo nuosprendžiu uždraustu laiku neišeina iš na­mų, ar nustatytu terminu išdir­ba viešuosius darbus, ar vyk­do kitus teismo skirtus įpareigojimus, ar nesivelia į kon­fliktus, negurkšnoja už kam­po, ar bausmės laikotarpiu nepadarė naujų teisės pažei­dimų ir pan.

Pamačius tokią realybę, kai kurių parlamentarų ketinimai apriboti alkoholio pardavimą nebeatrodo tokie drastiški.

Morta MIKUTYTĖ 

AUTORĖS nuotr.