Beveik 43 mln. eurų biudžetą turinti Šilalės savivaldybė Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnaziją skandina skolose. Mokyklai pagrasinta atjungti elektrą, ji skolinga ir už šilumą bei vandenį, bet savivaldybės valdininkai direktoriui siūlo užsidirbti kepant bandeles.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 74

Žmogus sutvertas taip, kad nuolatos ieško būdų nusi­raminti, atsipalaiduoti ir atitrūkti. Vieniems tai fizinis ak­tyvumas, muzika, o kitiems – rūkymas. Vis dėlto šiuo­­laikinis pasaulis kupinas įvairių veiklų ir praktikų, pa­dedančių atsipalaiduoti ir nekenkiančių organizmui, tad belieka pasirinkti, o rūkymo atsisakyti. Metimo kelias gali būti sunkus, tačiau kiekviena kelionė tikslo link pra­sideda nuo sprendimo priėmimo, šiuo atveju – sprendimo mesti rūkyti.

Didžiausią įtaką daro aplinkiniai

„Rūkyti pradėjau 2017 metais. Iš pradžių užtekdavo pakelio savaitei, tada poreikis išaugo iki dviejų, trijų pakelių savaitei, kol galiausiai pakelio neužtekdavo nė dienai. Mane supę žmonės galėtų patvirtinti, kad galėdavau surūkyti vieną cigaretę po kitos“, – pasakojo prieš metus rūkymo atsisakęs Kristijonas.

Vaikinas sako, kad, nepaisant to, jog aplinka nespaudė pradėti rūkyti, jis pasidavė „bandos jausmui“ ir nuolat matomas pavyzdys nejučia tapo jo gyvenimo dalimi.

Antakalnio psichikos sveikatos centro vedėja Aušra Bag­donaitė pabrėžia, jog rūkančių bendraamžių, tėvų ar aplinkinių įtaka yra vienas pag­rindinių veiksnių, lemiančių tabako vartojimą, greta patraukliai pateikiamų cigare­čių ir tabako gaminių pakuo­čių. Taip pat ji akcentuoja evoliucionuojančią tabako pramonę ir atsirandančių priemonių gausą. Sudaromas klaidingas įspūdis, kad šios priemonės neva sukelia mažiau žalos nei klasikinės cigaretės.

Anot Antakalnio poliklinikos gydytojos psichiatrės, dirbančios dienos stacionare suaugusiems Auksės Šileikytės, kiekvienais metais pasaulyje nuo rūkymo sukeltų ligų miršta nuo 5 iki 7 milijonų žmonių, pusė šių mirčių – priešlaikinės, jų galima išvengti.

„Rūkymas daro neigiamą įtaką imuninei sistemai, todėl didėja plaučių infekcijos rizika. Rūkant dažniau sergama plaučių uždegimu, kitomis ūmiomis kvėpavimo sistemos ligomis, taip pat didėja tikimybė susirgti gripu, peršalimo ligomis, tuberkulioze“, – dėstė ekspertė.

Pokytis priklauso nuo motyvacijos

Psichiatrės teigimu, mesti rūkyti niekada nėra per vėlu, nes sergamumas ir mirtingumas nuo šio žalingo įpročio didėja priklausomai nuo to, kiek ilgai tuo užsiimama. Priklausomybė yra lėtinė liga, todėl rūkymo nutraukimas gali būti ir dažniausiai yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis keleto bandymų. Pasirinkimas atsisakyti rūkymo – nemenkas gyvenimo būdo pokytis.

„Daugiausia metimo kelionės vingiams įtakos turi žmogaus asmeninės savybės, motyvacija ir tai, kokios pagalbos jis paprašė ir kam patikėjo sa­vo rūpesčius. Dažniausi motyvai, vedantys sėkmingo tabako atsisakymo link, yra sveikatos išsaugojimas, lėšų taupymas, gamtos išsaugojimas, geras burnos kvapas ir pavyzdys kitiems“, – teigė dienos stacionaro psichiatrė.

Žurnalistikos studijas Vil­niaus universitete baigęs Kris­tijonas pasakojo, kad studijuodamas universitete vis bandydavo mesti rūkyti, tačiau niekaip nepavykdavo, kol galiausiai praėjusių metų rugpjūčio 14 d. surūkė paskutinę cigaretę.

„Netikėtai radau knygutę apie tai, kaip mesti rūkyti. Pra­dėjau skaityti, domėtis, o perskaitęs 4 skyrius, suvokiau, jog man nereikia knygos, kuri paaiškintų, kaip mesti rūkyti, tai galiu padaryti aš pats, be knygos“, – teigė vaikinas. 

Nusistatykite konkrečią dieną 

Norintiems nutraukti priklausomybę A. Šileikytė duoda vieną patarimą – nustoti rūkyti. Ne „mažiau, ne rečiau“, bet tiesiog nustoti. 

„Negali būti šiek tiek priklausomas. Arba esi priklausomas, arba ne“, – teigė ji.

„Metimas rūkyti nėra rūkymo mažinimas, todėl būkite pasirengę atsisakyti visų rūkymo formų. Kad būtų lengviau laikytis šio įsipareigojimo – informuokite savo šeimą, draugus ir bendradarbius, pakalbėkite su gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu apie tai, kokį medikamentinį gydymą galėtų jums pritaikyti.  

Pakeiskite savo rutiną: kasdienę veiklą atlikite kita tvarka kitu dienos metu su žmonėmis, kurie nerūko, kitose vietose. Venkite situacijų ir aplinkos, kuriose dažniausiai rūky­davote, nuobodulio, turėkite su savimi knygą, telefoną. Kiek­­viena minutę sau priminkite, kad artėjate prie savo tikslo ir renkatės savo vertybėmis grįstą elgesį, teikiantį ne „malonumą dabar“, o gėrį ilgalaikėje perspektyvoje“, – patarė specialistė.

Padeda specialistai

Psichikos sveikatos cent­ro die­nos stacionare suaugusiems dirbanti psichiatrė pridūrė, jog, metant rūkyti, ne mažiau svarbu yra apsvarstyti galimas stresines situacijas ir apmąsty­ti, kaip jas įveiksite ne­rū­kydami.

„Nusimatykite konkrečius veiksmus, pavyzdžiui, pradėkite sportuoti, muzikuoti, klausytis muzikos, išeikite pasivaikščioti. Visos situacijos gali būti sprendžiamos ir nerūkant. Priminkite sau, kokius svarbius žingsnius žengiate savo ir aplinkinių sveikatos link“, – patarimais dalijosi gydytoja.

Ji taip pat primena, jog atkrytis yra natūrali sveikimo nuo priklausomybių dalis. La­biau svarbu, ne kiek atkryčių bus, o kaip greitai jie bus atpažinti. Moksliniai tyrimai rodo, kad procentiškai daugiau sėk­mingai metusiųjų rūkyti yra tarp tų, kurie tai darė padedami specialistų, lyginant su tais, kurie bandė atsisakyti rūkymo savarankiškai.

Svarbiausia, anot psichiat­rės A. Šileikytės, yra suvokti, jog norinčiam mesti rūkyti asmeniui gali padėti įvairūs būdai, nenorinčiam to daryti – nepadės jokia priemonė.

Daugiau informacijos apie tai, kodėl verta mesti rūkyti ir kaip tai padaryti, galima rasti specialioje Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės svetainėje https://nerukysiu.lt.

Taip pat nuo 2024 m. pradžios Lietuvoje pradės veikti telefoninė pagalbos linija, kurios specialistai nemokamai konsultuos gyventojus, norinčius mesti rūkyti. Svetainėje artimiausiu metu taip pat bus galima rasti informacijos apie nuo 2024 m. pradžios Lietuvoje pradėsiančią veikti telefoninę pagalbos liniją, kurios specialistai nemokamai konsultuos gyventojus, norinčius mesti rūkyti.

Pernai Šilalės savivaldybės taryba priėmė sprendimą ligoninei kompensuoti dalį mokamų slaugos paslaugų kainos, tačiau dabar aiškėja, kad tai tebuvo priešrinkiminės vilionės. Ši­la­­lės ligoninės administracijai pa­pra­šius peržiūrėti kainas, naujosios ka­den­­cijos politikai nuo vidurvasario at­randa vis kitokių priežasčių atidėti klau­simo svarstymą, o rajono meras Ta­das Bartkus jau atvirai prakalbo, jog kompensacijos slaugomiems ligoniams gali būti per didelė prabanga...

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 74

Nerimantas Jucius ir toliau garbingai atstovauja Šilalės kraštui – daugkartinis Europos ir Lietuvos enduro bei motokroso, „Cross country“ čempionas ir Europos rally breslau nugalėtojas, kurio aprangą bei motociklą puošia Šilalės herbas, šįkart laimėjo Baltijos šalių enduro čempionatą.

Žydrūnė MILAŠĖ

Lietuvos motociklų sporto federacijos nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 74

Praėjusią savaitę Palangoje vykusiame Lietuvos mo­ki­nių lengvosios atletikos čempionate sėkmė lydėjo kal­ti­nė­niškius – pavyko įveikti vyresnius varžovus ir pelnyti me­dalius.

Rugsėjo 22 d. Palangoje buvo­ surengtas Lietuvos mokinių leng­vosios atletikos metimų čem­pionatas. Jame dalyvavo ir Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos mokinys Justas Ašmonas. Jo varžovai šį sykį buvo vieneriais metais vyresni, tačiau tai jam nesutrukdė užimti prizinės vietos. 5 kg įrankį nustūmęs 15,48 cm, Justas iškovojo II-ąją vietą ir pasidabino sidabro medaliu. 

Emilija AŠMONAITĖ

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos moksleivė

AUTORĖS nuotr.

Vilma Maskoliūnienė daugumai šilališkių žinoma policijos pareigūnė. Nors jos darbo sritys nuolat kinta, ji lieka ištikima profesijai ir sako, kad policininko darbo laikas laikrodžiu nematuojamas.

Vidaus reikalų sistemoje V. Maskoliūnienė dirba jau 18 metų, iš kurių 12 paskyrė darbui su nepilnamečiais, o dabar yra Šilalės rajono bend­ruomenės pareigūnė.

„Uniforma mane žavėjo nuo vaikystės, tad gali būti, kad visada žinojau, jog ir pati tapsiu pareigūne. Tiesa, tam ryžausi ne iš karto – kurį laiką dirbau Migracijos tarnyboje. Ši tarnyba, kaip ir policija, praėjo reformų laikotarpį – keitėsi jos pavadinimas, priklausomumas, anksčiau tai buvo viena iš policijos funkcijų, tad vadovai vilkėjo uniformas“, – prisimena Šilalės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja.

Ji neslepia, kad dirbdama Migracijos tarnyboje svajojo tapti „tikra“ policijos pareigūne.

„Visada tikėjau, jog uniformas vilkintys žmonės žino daugiau nei kiti, dirba, kad padėtų į bėdą patekusiems asmenims. Todėl džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad įsiliejau į policijos gretas, ir tai, kuo žavėjausi vaikystėje, tapo kasdiene pa­reiga. Ši profesija yra labai įtraukianti“, – neabejoja V. Maskoliūnienė.

Ir sako, jog per visus tarnybos policijoje metus neteko susidurti su žmonėmis, kurių nuomonė apie jos darbą būtų neigiama.

„Policija kinta kartu su visuomene, o pokyčių yra išties labai daug. Dabar žmonės nepalyginamai laisviau reiškia nuomonę, lengviau priima sprendimus, tad ir požiūris į policiją yra kitoks – reikia bendrauti kaip lygus su lygiu, tiesiog patarti. Ypač džiugina, kai problemų keldavę nepilnamečiai, sutikti gat­vėje, sveikinasi, pasidžiaugia, jog jiems pavyko susitvarkyti gyvenimą, sukurti šeimą ir dabar jie žino, kaip tinkamai auklėti savo atžalas“, – didžiuojasi profesija V. Maskoliūnienė.

Pasak jos, artimieji ir šeima ją taip pat visada palaikė, džiaugėsi profesinio kelio pasirinkimu, o dukterėčia net sako irgi tapsianti policininke „kaip teta Vilma“.

Pareigūnė įsitikinusi, kad darbo rezultatai ir sėkmė iš dalies priklauso ir nuo paties požiūrio. Pavyzdžiui, dirbdama su nepilnamečiais, ji teigia niekuomet neteisė klaidingai besielgiančių paauglių, pirmiausia ieškodavo atsakymo į klausimą, kodėl tas vaikas yra toks. Paprastai vieno atsakymo nėra, o vienokį ar kitokį elgesį nulemia keli veiksniai: netinkami draugai, menki tė­vų socialiniai įgūdžiai ir pan. 

„Niekuomet negalvojau, jog vaiko elgesį gali nulemti „prasti“ genai – juk tarp nusikalsti linkusių asmenų yra ir labai gerose šeimose augančiųjų. Tad priežasčių reikia ieškoti aplinkos veiksniuose“, – įsitikinusi ilgametė nepilnamečių reikalų inspekcijos pareigūnė.

V. Maskoliūnienė sako, jog vaikai, jų gyvenimas iki šiol lieka pačia jautriausia tema, ypač, kai kalbama apie jų nepriežiūrą, kai mažieji dėl to kenčia, patiria neigiamų išgyvenimų.

Dėl policijos reformos nepilnamečių reikalų inspekcija buvo panaikinta, V. Maskoliūnienė tapo Veiklos skyriaus pareigūne, jai teko dirbti su įvairaus amžiaus asmenimis. Darbas patiko, tad kai atsirado galimybė tapti bend­ruomenės pareigūne, nedvejodama pasiūlė savo kandidatūrą.

„Nors bendrauju su įvairaus amžiaus gyventojais, vis tik ši sritis siejasi ir su ankstesnėmis pareigomis: tenka lankytis švietimo įstaigose, daug laiko skirti pradinių klasių mokiniams, mokyti juos elgesio kelyje, gatvėje. Suaugusieji gi turi prisiimti atsakomybę už savo saugumą patys, aš jiems tik padedu suburti saugios kaimynystės grupes, bend­ruomenes, konsultuoju ir labai džiaugiuosi, kad socialiai aktyvių žmonių tiek mieste, tiek rajone turime vis daugiau“, – tikina V. Maskoliūnienė.

Jos duomenimis, Šilalės  rajone jau vei­kia 40 saugios kaimynystės bendruomenių (11 iš jų – mieste). Saugumas rūpi ne tik daugiabučių, bet ir individualių namų kvartalų gyventojams. 

Policininko darbas – išbandymas 

Paklausta, sunku ar lengva dirbti policininku mažame rajone, kur tave visi pažįsta, pareigūnė pripažįsta, jog vieno atsakymo nėra – lėkdamas į pagalbą kitam, niekuomet negali žinoti, kas laukia, bet visada lengviau, kai pažįsti rajoną, o galbūt net ir šeimą, kurioje reikia pagalbos. 

„Sunkiau būtų tada, jeigu reikėtų tirti su artimaisiais susijusį įvykį. Bet tokiais atvejais tyrimas greičiausiai būtų perduotas kolegoms. Šiandieninės mano pareigos nėra susijusios su  nuobaudomis, bendruomenės pareigūnas ne baudžia, o orientuojasi į prevenciją, stengiasi užmegzti kuo glaudesnį ryšį su visuomene, įvairiomis organizacijomis ir pan.“, – sako V. Maskoliūnienė.

Kalbėdama apie pokyčius policijos sis­temoje, pareigūnė akcentuoja materialinės bazės gerėjimą – dabar važinėjama saugiais automobiliais, naudojamos kur kas universalesnės priemonės, o ir vilkima uniforma yra patogesnė. Tačiau ir patekti į policiją dabar nebėra taip paprasta – toli gražu ne kiekvienas norintysis gali tapti pareigūnu, atranka yra gana griežta. Tačiau tie, kurie atkak­liai siekia užsibrėžto tikslo, tampa atsakingais pareigūnais. 

„Jeigu žmogus dega noru padėti kitiems arba žavisi policininko profesija, siūlau išbandyti policijos rėmėjo savanorystę. Mokyklose (nuo 12 iki 18 metų) galima tapti jaunuoju policijos rėmėju, o sulaukus pilnametystės – policijos rėmėju. Žinoma, kaip ir stojant į Policijos akademiją, rėmėju negali tapti bet kas: žmogus turi būti nepriekaištingos reputacijos, įgijęs bent vidurinį išsilavinimą. Suaugusių policijos rėmėjų amžius, lytis ar fiziniai pajėgumai nėra vertinami, bet dirbti numatytą valandų skaičių yra privaloma. Taip pat reikia žinoti, jog tapti policijos rėmėju galima tik po privalomų teorinių ir praktinių mokymų bei egzaminų“, – kviečia „pasimatuoti“ policininko profesiją bendruomenės pareigūnė.

V. Maskoliūnienė įsitikinusi, kad jokia visuomenė, net mažiausiai linkusi į nusižengimus ar nusikalstamas veikas, negali ir negalės egzistuoti be policijos pagalbos, jos priežiūros. 

„Tikiu, kad visuomenė tobulės, gerės, bet niekada policijos pareigūnų negalės pakeisti dirbtinis intelektas. Turėjome karantiną, kuris tai puikiai įrodė: žmogui reikia kito žmogaus, gyvo bendravimo, todėl sakau, kad policijos pareigūnas tam tikra prasme yra ir psichologas“, – tikina kone 20 metų policijai pašventusi moteris.

Ji džiaugiasi dirbanti puikiame kolektyve, bendraujanti su tikrais savo profesijos žinovais. O profesinės dienos proga savo kolegoms linki ne tik sėkmės ir ištvermės nelengvame, iššūkių kupiname darbe, bet ir gyventojų supratingumo. O šilališkių bendruomenei – bud­rumo, dėmesingumo, saugumo bei rūpesčio vienas kitu, kuris gali padėti netapti nusikaltimų aukomis.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras tęsia gražią tradiciją: spalio 1-ąją, sekmadienį, 15 valandą, unikalios akustikos Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto koncertų salėje skambės ypatinga teatro simfoninio orkestro programa kviečianti klausytojus kartu pažymėti Tarptautinę muzikos dieną ir pradėti naują teatro sezoną.

37-ojo teatro sezono pradžios koncerto programoje – dviejų kompozitorių romantikų sukurti monumentalūs simfoninės muzikos opusai iš pasaulio klasikos lobyno, teatro orkestro interpretuojami pirmą kartą. Teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis įsitikinęs: orkestro patirtis ir branda leidžia imtis vis sudėtingesnių kūrinių partitūrų ne vien iš muzikinio teatro repertuaro, jos orkestrui – lyg profesinį augimą skatinantys vitaminai.

Koncerto programoje skambės čekų nacionalinės muzikos pradininko Bedřicho Smetanos simfoninė poema „Vltava“ ir vokiečių kompozitoriaus Johanneso Brahmso Pirmoji simfonija c-moll.

„Tiek B. Smetanos „Vltava“, tiek J. Brahmso Simfonija Nr. 1 c-moll - kūriniai iš pasaulio klasikinės muzikos lobyno. Pasirinkau šiuos kūrinius neatsitiktinai, kiekvienas jų turi savo istoriją ir priežastį, dėl ko, mano manymu, orkestrui svarbu juos atlikti. Nepaprastai džiaugiuosi, kad turime galimybę keliskart per sezoną griežti simfoninę muziką. Tai suteikia orkestrui pasitikėjimo ir galimybių įgyvendinti profesinius iššūkius. Nesirinkčiau tokių sudėtingų kūrinių, jei manyčiau, jog orkestras nepajėgus jų atlikti. Anaiptol. Tokių monumentalių kūrinių atlikimas suteikia profesinį pasitenkinimą ir atskleidžia orkestro galimybes ne tik griežti spektakliuose, bet ir koncertuoti kaip simfoniniam orkestrui. Tai labai svarbu ir brangu. Tad šįkart sezono atidarymo koncerto programoje – du nepaprasto grožio kūriniai. Juos abu orkestras atliks pirmą sykį. Tai geriausia dovana Tarptautinės muzikos dienos proga ir klausytojams, ir pačiam orkestrui“, – pasakoja charizmatiškasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.

Sezono pradžios koncertui ne atsitiktinai pasirinkta Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto koncertų salė. „Tai puiki vieta skambėti orkestro, choro ar vargonų muzikai ir ne tik. Man ir orkestrui visada didelis malonumas griežti šioje salėje ir galiu patikinti, kad čia tvyranti aura padeda visiems kas čia muzikuoja – ar tai būtų orkestras, ar solistas, ar vokalistas. Čia atliekama muzika visada skamba puikiai. Labai tikiuosi, kad tęsime koncertus šioje salėje, o ši tradicija išliks ir ateityje“,– akcentuoja T. Ambrozaitis.

KVMT inform.