Kelininkų pasirodymas visada džiugina – nėra vairuotojo, nenorinčio važinėti lygesniu ir tiesesniu keliu, tačiau kai eismą apriboję ir darbus pradėję kelininkai pamiršta, ką veikia arba tą patį darbą daro po kelis kartus, pradeda imti pyktis. Tokius jausmus patiria Laukuvos link pro Šilalę važiuojantys vairuotojai, niekaip nesuprantantys, kodėl taip ilgai remontuojama nedidelė šio kelio atkarpa.

Daiva BARTKIENĖ

Žydrūnės MILAŠĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 55

Kai vienas teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, ne­­rei­kėtų skubėti džiaugtis – jis gali būti skun­džiamas, o galutinis verdiktas gali pasisukti į priešingą pusę. Taip nu­tiko šilališkiui Valdui P., sumaniusiam motinos sodyboje užsiauginti ka­napių.

Žydrūnė MILAŠĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 55

Parama Lietuvos kaimo tinklo (LKT) narių projektams skiriama pagal Lietuvos že­mės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) techninės paramos veik­los sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Paraiškos pagal SP priemonę „Parama Lietuvos kaimo tinklo narių projektams įgyvendinti“ bus priimamos nuo rugsėjo 15 d. iki spa­lio 15 d. Paraiškų teikimo etapui numatyta 555 tūkst. 750 eurų.

Remiamos veiklos

„Pagal SP priemonę „Parama Lietuvos kaimo tinklo narių projektams įgyvendinti“ parama teikiama teminių renginių (seminarų ir konferencijų), renginių „Atviras ūkis“ bei SP priemonių viešinimo akcijos organizavimui. Finansuojama ir elektroninė komu­nikacija, skirta šiems renginiams viešinti“, – priemonę pristato Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ES reikalų ir paramos politikos departamento ES paramos programų stebėsenos ir vertinimo skyriaus patarėja Ieva Mizejė. 

Pasak jos, SP įgyvendinimo laikotarpiu para­ma bus teikiama ir mokymams, skirtiems nepriklauso­mų žemės ūkio konsultantų, įtrauktų į Nepriklausomų žemės ūkio konsultantų sąrašą, kvalifikacijos kėlimui, dalijantis gerąja patirtimi ir žiniomis žemės ūkio ir kaimo plėt­ros srityse. Galima rengti fizinius ir nuotolinius seminarus, kursus.

ŽŪM atstovė pabrėžia, kad priemonė skirta tiek nacionaliniu, tiek ir ne nacionaliniu lygmeniu veikiantiems viešiesiems juridiniams asmenims, kurie yra LKT nariai. LKT nariu privalu tapti iki paraiškos pateikimo dienos. 

Be to, paramos besikreipiantis viešasis juridinis asmuo turi būti ne mažiau kaip dvejus metus iki paraiškos teikimo vykdęs veiklą. Šis reikalavimas netaikomas viešiesiems juridiniams asmenims, kurie buvo įsteigti reorganizavus (sujungus) kitus juridinius asmenis, jeigu nuo bent vieno iš reorganizuotų (sujungtų) juridinių asmenų įregistravimo datos iki paraiškos pateikimo dienos yra praėję ne mažiau nei dveji metai.

Skatinamas LKT narių aktyvumas

„Parama, skirta LKT narių projektams, prisideda prie kaimo vietovių tvarios plėtros ir gyvenimo kokybės gerinimo, stiprina kaimo tinklą ir jo narius“, – patirtimi dalijasi Vytauto Didžio universiteto pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“ įgyvendinto projekto „Komunikacijos priemonės tvariems kai­mo plėtros sprendimams“ vadovė dr. Živilė Černiauskienė.  

Ji sako: įgyvendindami projektą, surengėme teminį renginį-konferenciją „Regionų ateities forumas 2023“, 5 seminarų-diskusijų ciklą „Ekologiškų trąšų iš biomasės atliekų gamyba ūkiuose: teisiniai, technologiniai ir ekonominiai aspektai“ bei vieną renginį „Atviras ūkis“, kuriame pasidalyta VDU Žemės ūkio akademijos Mokomajame ūkyje sukaupta patirtimi bei naujausiomis mokslininkų rekomendacijomis. Taip pat parengtas skaitmeninis interaktyvus Mokomojo ūkio lau­kų žemėlapis, kuriame galima pamatyti beveik visą ūkyje vyk­domą veiklą, susipažinti su auginimo technologijomis, sėjomaina, pašarų ruošimu ir apžvelgti veiklos rezultatus. Įgyvendinant projektą organizuojamų renginių metu Lietuvoje dirbantys mokslininkai, ūkininkai ir ūkininkų asociacijos nariai, verslininkai bei valdžios ir VVG atstovai, taip pat ir kiti suinteresuoti asmenys dalijosi gerąja patirtimi, siekdami pristatyti inovatyvius produktus ir jų panaudojimo galimybes, skleisti gerąją programos įgyvendinimo patirtį, vyko įvairios diskusijos. Projektui įgyvendinti skirta beveik 25 tūkst. eurų parama. Jos intensyvumas 90 procentų“.

Nacionalinės mokėjimo agen­tūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, per praėjusį paramos teikimo laikotarpį parama buvo suteikta 135 LKT narių projektams. Jiems įgyvendinti skirta beveik 3,9 mln. Eur.

„Per praėjusį kvietimą paramai pagal SP techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“ gauti 100 balų surinko 13 paraiškų. Kadangi nepakako kvietimui numatytų lė­šų šiems projektams finansuoti, ŽŪM priėmė sprendimą papildomai skirti trūkstamą 242 487 Eur sumą“, – LKT narių ak­tyvinimą akcentuoja I. Mizejė.

Paramos dydis

Paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas, finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. 

Kvietimo metu pareiškėjas gali pateikti tik vieną paramos paraišką. Pareiškėjas ir paramos gavėjas įsipareigoja įgyvendinti projektą per laikotarpį, ne ilgesnį kaip 24 mėnesiai nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2029 m. birželio 30 d. Paraiška ir kiti reikalingi dokumentai teikiami per ŽŪMIS portalą. 

Nors treti metai įgyvendinama „Tauragė+“ stra­tegija apčiuopiamų rezultatų Šilalei kol kas ne­davė, bet jau planuojami nauji milijoninės vertės ir didelių užmojų, o gal labiau utopiniai projektai. Dauguma jų orientuoti į gamtos ob­jek­tų pritaikymą lankytojams: takelių, suo­le­lių, aikštelių įrengimą ten, kur jie jau yra. Ne­ga­­na to, vėl kuriamos vizijos pertvarkyti ką tik įreng­tas „laisvalaikio zonas“, jas patobu­li­nant apžvalgos bokštais, amfiteatrais ir net ka­ban­čiais tiltais. Atrodytų, skamba lyg iš fan­tas­ti­nių pasakų. Keisčiausia, jog tvirtindami tokias vizijas, o formaliai – strategijos pakeitimus, sa­vi­valdybės tarybos nariai nesulaukė atsakymo, kas konkrečiai bus daroma už 6 mln. eurų, ta­čiau vis tiek neprieštaravo valdžios sumanymams...

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 55

Šilalė gali didžiuotis išauginusi ne vieną stipraus charakterio sporto žmogų – tarp garsinančių mūsų šalį skamba ne vieno šilališkio pavardė.

Žydrūnė MILAŠĖ

Sportininkų archyvo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 55

Motociklininkas Nerimantas Jucius toliau sėkmingai gina mūsų krašto garbę, o visai neseniai jis gavo kvietimą įsijungti ir į Dakaro lenktynių dalyvių gretas. Sportininkas ką tik grįžo iš Estijoje vykusio Baltijos šalių Enduro 1-ojo čempionato, kuriame buvo ne­nugalimas, nors jo varžovai buvo pajėgūs sportininkai iš Estijos, Suomijos, Latvijos bei Lietuvos.

Paremti N. Juciaus veiklą galima pervedant lėšų į sportininko įkurtos VšĮ „Mo­to-30“ sąskaitą (Nr. LT07 7300 0101 7003 4916, paskirtis-parama) arba per „Contribee“ platformą https://contribee. com/nerimantas. 

Žydrūnė MILAŠĖ

N. Juciaus archyvo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 55

Rugpjūčio 2–3 dienomis pasaulinė vienaveiksmių šiuolaikinių baletų diptiko premjera „Reverb‘as“ pradės ketvirtąjį tarptautinį Klaipėdos festivalį. Senoji Paulio Lindenau laivų statykla ir visi čia susirinkę žiūrovai galės pasigėrėti choreografų Gajaus Žmavco bei Douglaso Lee kūryba ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupe.

Naujasis KVMT baleto trupės meno vadovas, slovėnų choreografas Gajus Žmavcas sako, kad naująjį diptiką nusprendė pavadinti madingu žodžiu reverbas dėl to, jog tikisi, kad šių naujų šokio spektaklių pasaulinės premjeros rezonuos, nuaidės plačiai ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu. Pirmoje vakaro dalyje bus rodomas jo naujas kūrinys „Garso elipsė“ (Audio Unit), kuriame elinge susirinkusiai publikai choreografas mėgins atskleisti teatro baleto trupę kaip galingą, vientisą organizmą.

Apie savitą požiūrį į šokį bei vis labiau įtraukiantį kūrybos procesą dirbant su KVMT baleto trupe pasakoja choreografas Gajus Žmavcas.

– Kaip gimė idėja sukurti spektaklį elingo erdvei?

– Nutariau sukurti spektaklį didelei baleto artistų grupei, tad čia šoks visa KVMT baleto trupė. Spektaklio pavadinime „Garso elipsė“ (Audio Unit) susijungia du man svarbūs dėmenys: garsas arba muzika, kurią kuriu pats, ir vienis – visų mūsų trupės narių visuma, judėjimas kartu ir vienybė. Tai pirmasis Klaipėdos baleto trupės pastatymas man tapus jos meno vadovu, todėl jame apjungsiu visus baleto trupės narius.

Spektaklio siužetas abstraktus. Aš stengiuosi atskleisti kiekvieną baleto artistą ir kartu šios trupės visumą. Noriu juos sujungti bei parodyti, jog tai vieningas, kone kartu kvėpuojantis organizmas. Choreografija minimalistinė, daug dėmesio joje skiriu preciziškam kiekvieno judesio atlikimui, detalėms. Jas pavadinčiau kone robotiškomis. Mano sukurti kostiumai – tarsi iš ateities pasaulio, tarsi su neryškiu superherojaus ženklu.

Su kiekvienu spektakliu noriu maksimaliai išeiti iš savo komforto zonos, t. y. nuveikti daugiau, nei tikimasi, rizikuoju norėdamas sukurti kažką visiškai naujo. Aktyviai dalyvauju visuose spektaklio kūrybiniuose procesuose. Tai jaudina ir įtraukia!

– Esate ne tik choreografas, bet ir muzikos bei kostiumų autorius?

– Pastaraisiais metais savo choreografijoms dažniausiai pats kuriu muziką ir kostiumus. Aš tiesiog mėgstu tai daryti. Mėgaujuosi kiekviena akimirka.

Muzikos kūryba – vienas didžiausių mano pomėgių. Kartais ji mane įtraukia net labiau nei choreografija. Muzika mane įkvepia, nes ją kurdamas patiriu visišką kūrybinę laisvę: neturiu jokių apribojimų įgyvendindamas savo sumanymus. Kai dirbi kūrybinėje komandoje su kitais menininkais, turi derintis ir rasti bendrą, visiems tinkantį vardiklį, o tai ne visada lengva. Parinkti ar sukurti muziką choreografijos kūriniui, mano manymu, visada gana didelis iššūkis. Kaip choreografas geriau nei bet kas kitas jaučiu savo kūrinio atmosferą ar idėją. Muzika choreografijoje labai svarbi, tad man didžiulė prabanga ją kurti pačiam. Taip tiesiog lengviau ir paprasčiau, nes niekam nieko nereikia aiškinti.

– Kas gimsta pirmiau – muzika ar choreografija?

– Dažniausiai studijoje sukuriu muziką, tada ją pritaikau jau esamai choreografijai. Tai lyg kurti muziką kino filmui: pirma filmuojama medžiaga, tik paskui muzika pritaikoma vaizdo kadrams.

Kartais dėlioju atskirus garsus ar mėgstamas melodijas, kurios procese išauga iki viso kūrinio, susiliejančio su šokiu.

„Garso elipsėje“ (Audio Unit) skambės muzika, kurią norėjau sukurti nuo pat jaunystės. Tai mano senos svajonės išsipildymas. Kaip ją apibūdinti? Ji gana kinematografiška – kurianti tam tikrą garsinį peizažą, ateities pasaulio viziją.

– Papasakokite apie šio spektaklio kostiumus.

– Visų mano spektaklių kostiumai turi ryškų ir išskirtinį stilių, kuris dera prie choreografijos, apšvietimo. Man belieka tik nuspręsti, kokio stiliaus man reikia konkrečiam pastatymui. Dažniausiai naudoju prigludusius kostiumų siluetus, pabrėžiančius baleto artistų kūno grožį ir atskleidžiančius judesių tobulumą. Man tai labai svarbu, tad stengiuosi nesirinkti plačių, kūną slepiančių rūbų. Klasikos ir estetikos sintezė – taip apibūdinčiau šio spektaklio kostiumų stilių.

– Ar kyla kokių nors ypatingų iššūkių, kai spektaklis rodomas atvirame ore?

– Taip, tačiau aš ir visa komanda esame labai pozityviai nusiteikę. Didžiausias iššūkis – gamtinės sąlygos: tai, ko negali pakeisti, bet kam gali pasiruošti. Mes pasiruošę viskam ir su publikos palaikymu viską įveiksime. Spektaklis bus tiesiog nuostabus! Esu tikras, kad publika mėgausis reginiu ir tai mane įkvepia.

– KVMT baleto trupėje šoka baleto artistai atvykę iš tolimiausių pasaulio kampelių. Kaip tai atsispindės Jūsų kūrinyje?

– Man garbė ir malonumas dirbti su įvairių kultūrų, šalių atstovais. Tai gražus skirtingų šokio mokyklų ir patirčių margumynas, kuriame jungiasi skirtingos energijos, kultūrinės tapatybės. Todėl KVMT ir stengiasi suburti tarptautinę baleto trupę. Tai suteikia papildomo grožio ir patirčių tiek publikai, tiek čia kuriantiems, dirbantiems.

– Kaip žmonės iš viso pasaulio jus suranda? O gal jūs juos atrandate?

– Mes skelbiame atrankas į laisvas darbo vietas. Jie siunčia gyvenimo aprašymus, atvyksta į teatrą, užsisuka visas ilgas procesas.

– Tai, jog šokio profesionalai iš tolimų šalių domisi ir renkasi KVMT baleto trupę, galima traktuoti kaip jos įvertinimą?

– Žinoma. Ypač dabar, kai Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras turi naują, modernų pastatą, mes tapome dar patrauklesni. Juk nauji darbuotojai atvyksta į teatrą, kuris gali pasigirti geromis darbo sąlygomis baleto artistams. Tai traukia užsieniečius. Prisideda arba trukdo ir tokie, atrodytų, šalutiniai veiksniai, kaip susisiekimas su užsienio šalimis, pavyzdžiui, lėktuvais. Ne mažiau svarbus, žinoma, yra teatre rodomas baleto repertuaras, kuris tampa vis labiau patrauklus jauniems, karjeros siekiantiems šokio profesionalams.

– Jei paprastas žmogus iš gatvės, retai besilankantis šokio spektakliuose lankytojas Jūsų paklaustų, ar jam verta ateiti ir išvysti šią premjerą, ką atsakytumėte?

– Kiekvienas mėgsta šokį! Visada taip atsakau abejojantiems. Neteko sutikti žmonių, kurie nemėgtų stebėti šokio ar patys šokti. Jei ir kyla abejonės, veikiausiai dėl to, kad jie dar nematė iš tiesų gero pastatymo arba šiuolaikinio baleto. Esu tikras, kad „Reverb‘as“ sužavės kiekvieną, nes jis apjungia du itin estetiškus, įtraukiančius, didelio šokėjų profesionalumo reikalaujančius vienaveiksmius baletus, kurie skleidžiasi scenoje skambant nuostabiai muzikai. Tikiu, kad „Reverb‘as“ patiks tiek baleto gerbėjams, tiek jį išvydusiems pirmą kartą. Ypač kviečiu ateiti dar nepatyrusius šokio spektaklio reginio džiaugsmo – paauglius, jaunimą. Tai reginys, neturintis amžiaus cenzo.

Kartais klaidingai manoma, kad tik pasiturintys, prašmatniai apsirengę žmonės eina į teatrą. Noriu paneigti šį mitą: tai – netiesa. Jauni žmonės turi eiti į teatrą. Jų labai laukiame festivalyje. Klaipėdos festivalis tuo ir ypatingas, kad jis vyksta atviroje erdvėje, ant marių kranto, o programa sudėliota taip, kad būtų patraukli įvairiausių skonių publikai.

Kalbino Žaneta SKERSYTĖ