Rugpjūčio 10 d., šeštadienį, 21.30 val. istorinę Pauliaus Lindenau laivų statyklą Klaipėdos festivalio metu užlies muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la luna“, kuriame susipins geriausi crossover žanro hitai iš žymios britų dainininkės Sarah’os Brightman repertuaro ir populiarioji klasikinė muzika.

Muzikinę programą su KVMT simfoniniu orkestru, solistais, pritariančiaisiais choro vokalistais ir baleto šokėjais rengia jau bene dešimtmetį su šiuo teatru glaudžiai bendradarbiaujantis kviestinis dirigentas Martynas Staškus. Mėnulio deivių vaidmenis jame atliks KVMT scenoje ryškiai spindinčios, publikos bei kritikų liaupses už plataus diapazono vaidmenis nuolat pelnančios solistės Rita Petrauskaitė ir Beata Ignatavičiūtė, o jų aistras kurstys ne mažiau ryškiu talentu apdovanotas, tiek operos, tiek populiariosios muzikos gerbėjams gerai pažįstamas tenoras Merūnas Vitulskis.

Keletas klausimų nekantriai Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rengiamo festivalio laukiančiam solistui Merūnui Vitulskiui, kuris publiką pritraukia ne tik savo įspūdingu tenoro balsu, bet ir atvirumu.

Ar pirmą kartą dainuosite Klaipėdos festivalyje?

Klaipėdos festivalyje dainuosiu pirmą kartą, tačiau man teko kelis kartus dainuoti Jūros šventės renginiuose.

Su kokia nuotaika atvykstate?

Su pačia geriausia. Su didele atsakomybe. Noriu reprezentuoti šį festivalį taip, kaip jis to vertas. Juk tai aukščiausio meninio lygio reginys ant marių kranto. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras su R. Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“ festivalio kartelę iškėlė taip aukštai, kad norisi jos nenuleisti. Publikos laukia muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la luna“ su puikiais solistais, orkestru, maestro Martynu Staškumi, o tai kiekvieną jo dalyvį verčia pasitempti.

Esate labai užimtas, daug dainuojate užsienyje. Kaip pavyko suderinti savo darbų grafiką ir rasti laiko Klaipėdos festivaliui?

Su žmonos pagalba, savo darbų grafiką stengiuosi koreguoti taip, kad suspėčiau visur. Žinoma, šeima buvo ir liks svarbiausia mano darbų sąraše (juokiasi). Ruošiuosi naujiems vaidmenims. Dar svarstau kur dainuosiu užsienyje, nes vieni spektakliai reikalauja ilgesnio pasiruošimo, kiti – trumpesnio. Noriu savo išvykimu nenuskriausti vaikų, nes dabar pats gražiausias laikas, kai tėvų pamokymus jie dar noriai priima... Jiems labai reikia ryšio su tėvais. Dainavimas ar kita specialybė gali greitai pasikeisti. Kartais likimas mus nuveda ten, kur visai nesitikime. O vaikai liks man svarbūs visą gyvenimą. Į juos ir noriu investuoti kuo daugiau savo laiko. Klaipėdos festivalis idealus, nes vyksta Lietuvoje, pajūryje. Repeticijos vyks tris-keturias dienas, tad juos galiu pasiimti kartu bei savo darbą ir laisvalaikį suderinti su šeima.

Kokius kūrinius atliksite muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la luna“?

Dainą „Caruso“ (muzika ir eilės - Lucio Dalla), Kalafo ariją „Niekas nemiega“ (Nessun dorma) iš Giacomo Puccini operos „Turandot“ ir kt. Beje, „Niekas nemiega“ man labai tinka, nes aš esu pelėda, kuri mėgsta dirbti, veikti naktį. Dažniausiai taip jau būna, kad solistai neturintys vaikų miega kone iki vidurdienio, o vakarais ar naktimis prasideda jų gyvenimas: koncertai, susitikimai. Vaikai mano gyvenimo ritmą pakoreguoja, bet man toks gyvenimo būdas tinka.

Kalafo arija „Niekas nemiega“ – visų tenorų, taip pat ir mano, vizitinė kortelė. Šią ariją dainavau labai daug kartų. Greičiausiai Lietuvoje nebeliko simfoninio ar pučiamųjų instrumentų orkestro, su kuriuo neteko atlikti šio kūrinio, o su kai kuriais – ir keletą kartų. Kalafo ariją „Niekas nemiega“ dažnai dainuoju ir užsienyje.

„A la lunos“ publika išgirs ir mano kartu su R. Petrauskaite atliekamus kūrinius, ištraukas iš miuziklų, kurių seniai neteko dainuoti. Man patinka dainuoti lengvesnę muziką. Leisiu sau kitaip nei atliekant klasikos kūrinius kvėpuoti, formuoti garsą. Ši muzika leidžia pajusti didesnį ryšį su publika: esi tarsi arčiau žmonių, o tai abipusiai svarbu.

Spėju, kad prie jūsų populiarumo prisideda ir santykis su publika, nuoširdumas?

Aš manau, kad tai ne nuoširdumas, o natūralumas. Aš ne doleris, kad visiems patikčiau, kaip sako Dž. Butkutė. Tėvai mane taip išauklėjo: su žmonėmis elkis taip, kaip pats to norėtum. Niekad nelipau per galvas, niekada į žmones nežiūrėjau iš aukšto, padėjau ir padedu kam tik galiu... Su kolegomis, po daug metų trunkančios pažinties, bendrauju lyg su antra šeima. Nieko perdėtai nevaidinu tiek scenoje, tiek užkulisiuose... Per daug metų, kaip viešas žmogus, esu išnagrinėtas iki kaulelių... Stengiuosi nevaikščioti su kauke. Kad mano vaikams nei dabar, nei ateityje nebūtų gėda. Mano žmona turi didelę prabangą būti savimi, dėl to net nukenčia.

Linkėjimas publikai, kurios taip laukiame šviesų ir istorijų šou „A la luna“.

Tokie reginiai, ypač ant marių kranto, lyg reabilitacija. Tai būtinas tiek klaipėdiečių, tiek miesto svečių vakaro akcentas. Juk ne veltui muzikos garsai skamba įvairiais mūsų gyvenimo momentais. Muzikos niekada nebūna per daug! Ateikite. Visų labai laukiu.

Savo koncertuose stengiuosi muzika prakalbinti net didžiausią reginio surūgėlį, skeptiką. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kai iki koncerto pabaigos man pavyksta pasiekti, jog nusiminęs žmogus ima šypsotis.

O kur dar Klaipėdos festivalio ypatinga vieta: jodu prisodrintas marių oras, vakaro gaiva, besišypsantis mėnulis… Visa tai žada nepamirštamas akimirkas tiek atlikėjams, tiek publikai. Būtinai susitikime!

Žaneta SKERSYTĖ

Prieš daugiau nei 20 metų mūsų rajono agronomai susibūrė į Šilalės rajono agronomų sąjungą. Tai – bene vienintelė rajone profesiniu pagrindu veikianti orga­ni­za­ci­ja. Ir nors ji nėra labai gausi – tik 67 agronomai ir dar keletas kitų žemdirbiškų profesijų atstovų, visus vienija bend­ras noras po darbų bent retkarčiais susieiti draugėn, pasidžiaugti savais pasiekimais, pasidalinti patirtimi, pa­si­linksminti. Pirmasis šios gildijos pirmininkas buvo švie­saus atminimo agronomas Kazimieras Gedvilas, o dabar jau daugiau nei 10 metų už sąjungos vairo stovi buvęs ilgametis savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algimantas Olendra.

Aldona BIELICIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 54

Kai amerikietiška demokratija braš­ka per visas siūles, Lietuvoje ji kles­ti visu savo nežabotu gražumu. Pa­ra­šiau ir galvoju: ar pakaks ar­gu­men­tų? Juk skaitytojas gali tik nu­si­šypsoti, jeigu lyginsi „neribotų gali­my­bių“ Ameriką su mažyte, nebent pa­čia save aukštai vertinančia šali­mi...

Tačiau, kaip sakoma, yra kaip yra. Kažkoks nesubrendėlis 20-metis šaulys Thomas Matthew Crooksas nekliudomas užsiropštė ant stogo, iš lėto užsitaisė iš tėvo nugvelbtą snaiperio šautuvą ir aplink šmirinėjant slaptosios tarnybos agentams pykštelėjo į mitinge ugningą kalbą sakantį kandidatą į prezidentus Donaldą Trumpą. Nuplėštas ausies kraštelis šiam buvusiam JAV vadovui atnešė papildomų politinių dividendų: jis tapo dar didesniu kankiniu, ir respublikono populiarumas kilstelėjo į viršų. 

Minios egzaltuotų jo šalininkų puolė į ekstazę, kitame mitingę užsilipdę dešines ausis tokiais pat tvarsčiais ir šaukę, kad tik su D. Trumpu „Amerika bus vėl didi“. Juokinga ta Eldorado šalis: užtenka vieno ligoto paranojiko šūvio, kad visa politinė rinkimų girnapusė pasisuktų kita kryptimi. O kur dar chaosas apsaugos tarnybose: pasirodo, žmonės pirštais agentams rodė ant stogo besirangantį šaulį, o šie tik numojo ranka: galbūt tai jų kolega... Kur dingo išgirtasis Jameso Bondo šaunumas?

O D. Trumpas po pasikėsinimo surengtame emociniame renginyje Mičigano valstijoje giriasi „gavęs kulką už demokratiją“. Kokią demokratiją? Jungtinėse Valstijose ji tirpsta, kaip dar žiemą matytas sniegas. Ar jau niekas neprisimena 2021-ųjų sausio, kai respub­likonų lyderis ragino savo šalininkus šturmuoti Kapitolijų?

„Aš visai ne ekstremistas“, – sakė D. Trumpas.

Žinoma, ne, bet raginti imti valdžią jėga, apsimesti kankiniu ir spekuliuoti vos trim metais jaunesnio už Joe Bideną sveikatos būkle – ne moralinis ekstremizmas?

Gerai, kai kas sakys, jog politiniai žaidimai nėra švarūs. Tačiau pasaulis, nuo neatmenamų laikų, gal nuo XIX a. pilietinio karo, Ameriką laikęs demokratijos bei gerovės bastionu (o ko gi ten keliaudavo tūkstančiai lietuvių emigrantų?), dabar mato, kad JAV tikrai svirduliuoja tarsi girtos, ir dėl tokių incidentų šalies prestižas greitai smunka. Kaip tai pavojinga globaliai demokratijai, į kurią kėsinasi Maskva, Pekinas ir jų satelitai, net apibrėžti sunku. Pirmieji tai gali pajusti ukrainiečiai.

Bet grįžkime į palyginimų lauką. Mūsų šalies Prezidento rinkimuose dalyvavęs ir kai kur rinkėjų puikiai įvertintas gydytojas hematologas Eduardas Vaitkus, nors ir neužsivilkęs kankinio togos, bet toliau joja ant balto žirgo: jis žada vesti Lietuvos liaudies partijos sąrašą Seimo rinkimuose ir kels savo kandidatūrą Šalčininkų vienmandatėje apygardoje. Prisiminkime, jog Lietuvos liaudies partija – tai 2009 m. Kazimieros Prunskienės įkurta partija, praėjusiuose Seimo rinkimuose gavusi vos 0,25 proc. balsų. Šiuo metu partijos pirmininkas yra Tauras Jakelaitis. 2021 m. buvo paskelbta duomenų, jog partija turi ryšių su Rusija. Kartu su E. Vaitkumi į rinkimus žada žengti veikėjai žinomomis pavardėmis – advokatas Misiūnas, signataras Vaišvila, žurnalistas Drižius... 

E. Vaitkus savo ateitį mato ir su Georgijaus juostelę ryšėjusio W. Tomaszewskio vadovaujama Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga. Ta proga kai kas primena, kad 2021–2022 m. jis buvo dešinioji nuteisto Algirdo Paleckio ranka, abu kūrę partiją „Teisingumo aušra“. 

O ką bekalbėti apie E. Vaitkaus ir jo komandos skleistą putinišką propagandą. Gegužę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą dėl jo retorikos, tačiau iš šios tarnybos – tyla. Mat pas mus demokratija... Pačiam politikui esą nepatiko, kad dėl jo diskusijos nevyksta atvirai. Jis norėtų, jog vyktų tokie vieši nacionaliniai mitingai kaip Amerikoje, kaip pas D. Trumpą. Į naudą būtų ir koks nors „sistemos“ pasiųsto veikėjo sužeistas ausies kraštelis... 

Tai, jog E. Vaitkus nesilygiuoja į D. Trum­pą, o į Putiną, žinoma, kelia nerimą. Tiesa, mūsų politikas hematologas dar nešaukia „padarysiąs Lietuvą didžia“, nes tai neįmanoma, tačiau augančios kaip ant mielių demokratijos siausmą pastebi: juk Lietuvoje galima kalbėti viską, propaguoti Maskvos idėjas ir atvirai girti Putiną bei žeminti Ukrainą. Visa tai ne tik kad nenusipelno įvairių tarnybų dėmesio, bet netgi skatina telkti bendraminčių būrį, kuriame netrūksta juodinančių Lietuvą, rezgančių ryšius su Putino ar Lukašenkos režimais, plepančių, kas ant seilės užeina. Štai kur demokratija! Nuo Prancūzijos revoliucijos laikų sklando lakus posakis „Revoliucija ryja savo vaikus“. O jeigu vietoj pirmo žodžio įdėtume „Demokratija“?

Česlovas IŠKAUSKAS

Liepos pradžioje Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė politikų, valstybės, savivaldybių, teisėsaugos pareigūnų turto deklaracijas už 2023 m. Ir nors politikai bei valdžios institucijose aukštas pareigas užimantys asmenys nuolat skundžiasi esantys neįvertinti, o jų darbas neva prastai apmokamas, iš paviešintų deklaracijų matyti, jog per metus daugumos politikų turtas išaugo – retas kuris nurodo, kad buvimo politikoje laikotarpiu būtų nuskurdęs. Ne bėdžiai, pasirodo, ir didžioji dalis savivaldybių tarybų narių, skrupulingai rankioję degalinių čekiukus, iš biudžeto pirkę kompiuterius, telefonus ar gėles...

VMI duomenimis, iš viso pernai didesnį nei 1 mln. eurų vertės turtą valdė 121 šalies gyventojas, bendra jo vertė viršija 445 mln. Eur, o VMI sudarytuose turtingiausių asmenų pagal atitinkamas užimamas pareigas 200-ukuose yra ir kelių šilališkių pavardės.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 54

Prie Dionizo Poškos Baublių nušurmuliavo jau tradiciniu tapęs ir viso Tauragės regiono gyventojų laukiamas Bijotų dvaro festivalis. Pagrindinės jo dienos šiemet buvo ypač įspūdingos, mat į Bijotus atvyko ne tik aplinkinių savivaldybių, bet ir latvių, ukrainiečių, brazilų atlikėjai, širdį glostė liaudiška muzika, o veiklų parke buvo tiek, kad šeštadienis atrodė per trumpas viską pamatyti ir patirti.

Mintis kurti tokį renginį tauragiškiui Valdui Latožai kilo bene prieš 11 metų. Bijotai jam – ypatinga vieta, nes čia prabėgo vaikystė, šis kraštas susijęs su daugybe prisiminimų, o ir erdvė kultūrai čia yra tokia unikali, kad antros tokios niekur kitur nerasi. Juk būtent Bijotai, anot Valdo, kur Dionizas Poška savo Baubliuose įkūrė pirmąjį muziejų, yra įspūdingiausias Lietuvos kultūros lopšys. 

„Atvažiuodavom pasivaikščioti, pasėdėti ant sūpynių, pamakaluoti kojomis ir vis pasvarstydavome, kodėl čia nėra jokio renginio, kuris pritrauktų žmones. Kol parkas buvo apleistas, galėjom suprasti, tačiau dabar sutvarkyta, labai jauku, geresnės vietos kultūriniam turizmui nerasi. Šalia automagistralė, geras kelias į kaimą, atrodo, traukte traukia bent penkioms minutėms čia sustoti prasivėdinti“, – ruošdamasi pagrindinei festivalio dienai pasakojo Valdas ir jo žmo­na Rima Bandzinaitė-Latožienė.

Kai prieš 11 metų tauragiškiai „Šou imperijos“ vadovai parengė festivalio projektą su ilgalaike vizija ir pristatė jį tuometiniam Šilalės merui Jonui Gudauskui, iš kultūros darbuotojų sako išgirdę, kad tokį festivalį gali suorganizuoti ir jie, neva pagalbos iš šalies nereikia. Bet ėjo metai, o Bijotų parkas stovėjo tuščias. Pasiūlymo rengti festivalį V. Latoža sulaukė tik praėjus penkeriems metams.  

„Labai skatino ir palaikė buvęs seniūnas Steponas Jasaitis, o greičiau ledai pajudėjo, kai įsisteigė Tauragės regiono kultūros taryba. Jos požiūris buvo labai geras, o gavus finansavimą, prisidėjo ir Šilalės savivaldybė. Bijotai yra ta vieta, kur gali vykti daugybė festivalių, koncertų ir kitų renginių – visi jie kiekvieną savaitgalį sulauktų žiūrovų. Žinome, kas dar būtų įdomu Šilalei, ką reikėtų ir norėtume daryti. Mielai bend­radarbiautume su Šilalės kultūros centru, jų veiklos galėtų integruotis į mūsų festivalį, bet nenorime trukdyti – jiems irgi netrūksta darbo“, – sakė R. Bandzinaitė-Latožienė. 

Bijotų dvaro festivalio organizatoriai džiaugėsi, kad Šilalės kultūros centro parodytas miuziklas „Eliza“ taip uždegė klausytojus, jog dabar penktadienio miuziklo vakarai ta­po privaloma festivalio dalimi. Nors profesionalius pastatymus nėra lengva pritaikyti lauko sąlygoms, ne visi atlikėjai nori dainuoti kažkur sode, o ir techninės sąlygos ne visiems kolektyvams leidžia koncertuoti lauko scenoje, organizatoriai kasmet randa kuo nustebinti žiūrovus. Be to, festivalis, pasak V. Latožos, ne tik koncertai.

„Norim, kad žmogus atvažiuo­tų su šeima ir rastų viską: pažintų kraštą, aplankytų muziejų, kuriame buvo nebent vaikystėje, atrastų nepaprastai gražią vietą su parku ir malūnu. Apie tai, kas čia vyksta, apsilankę bent kartą pasakoja kitiems, o mes nepaprastai džiaugiamės, kai į festivalį atvažiuoja pilni autobusai bend­ruomenės narių, giminės susi­planuoja kelionę, važiuodami  aplanko dar ir kitas Šilalės kraš­to vietas, užsuka į miestą, sustoja papietauti – nauda iš to, manau, visiems“, – tiki­no V. Latoža, į festivalį kviečiantis pačius įvairiausius atlikėjus: nuo Šakių vaikų cirko iki Skaud­vilės muziejininkų, verdančių to krašto „kleckus“.  

„Norim parodyti tai, ko žmonės negali pamatyti ten, kur gyvena. Puiki teatrų sueiga vyksta „Prie klėtelės“, bet ir Bijotų dvaro festivalyje ji pasiteisino. Suvažiuoja Tauragės regiono teatrai, kasmet pasikviečiame svečių iš toliau. Pastebime, jog šis renginys populiarus ir tai patvirtina, kad mėgėjų menas yra reikalingas, žmonės nori paprasto ir aiškaus santykio su kūryba. Į plačiąją auditoriją orientuota ir festivalio koncertinė programa, kuri šiemet itin įvairi“, – džiaugėsi R. Bandzinaitė-Latožienė. 

Šilalės krašto legenda tapusi kapela „Bijotaičiai“, ukrainietiško folkloro grupė „TaRuta“, „Biplan“, Sandra Lebrikaitė, „Samba Me“ muzikantai iš Brazilijos ir Lietuvos, klausytojus  užbūrę Lotynų Amerikos melodijomis, svajingi latvių atlikėjai Diana Pirags ir „Le Petit Paris“ – kolektyvai, aukštai iškėlę festivalio kartelę, tad organizatoriai jau suka galvas, kuo žiūrovus reikės nustebinti kitąmet. 

Pernai per dvi dienas festivalyje dalyvavo apie 8 tūkst. žmonių, tikėtina, kad šiemet jame apsilankys (renginių ciklas dar tęsis ir rugpjūtį) ir 10 tūkst. žiūrovų.

Muzikinę programą papildo kasmet vykstančios parodos. Šiemet Norkaičių tradicinių amatų centras pristatė Tauragės krašto močiučių austus „divonus“: galėjai pamatyti netgi Prezidento Gitano Nausėdos, solisto Liudo Mikalausko močiučių austus „divonus“, atrasti raštus ir spalvas, puošusias beveik visas šio krašto senąsias kaimo trobas.

Bet didžiausio dėmesio, kaip ir pernai, sulaukė skulptorius Nerijus Alšauskas. Pag­raman­tiškis praėjusiais metais festivalyje sukūrė 4 metrų aukščio, bene 2 to­nas sveriantį Baublį, kuris dabar stovi Bijotų Baub­lių alėjoje. Ant jo pag­rindo išskaptuoti D. Poškos žodžiai: „Pagerbki, lankytojau, kaimo šventovę, šis žemės stebuklas čia šimtmečius stovi“.

Šiemet N. Alšauskas pristatė naują kūrinį: į pasaulį pažvelgė penkiamečio vaiko akimis. Trijų sujungtų skulptūros stulpų vidinėse pusėse pavaizduoti svarbiausi rašytojo gyvenimo žmonės – mama, nuo kurios vaikelis nenuleidžia akių, tėvas ir jo sukurti personažai: ponas, teisėjas ir žydelis. Trumpakelnis vaikelis, pasak skulptoriaus, ir yra tas rašytojas, kuris mamos neteko būdamas 5 metų, o po to su tėvu persikėlė gyventi į Bijotus.

„Bijotuose yra Baubliukų alėja, bet laikas medžio kūriniams negailestingas. Norėtųsi, kad nauji Baubliai šią vietą papuoštų ir atgaivintų – tai dovana Bijotams, įprasminanti festivalį ir įrodanti jo išliekamąją vertę“, – tikino V. Latoža. 

Jis pripažino, jog, rengiant fes­tivalį, neįmanoma apsieiti be vietinių žmonių pagalbos: Bi­jotų bendruomenės, muziejaus, seniūnijos darbuotojų, šaulių. Pasak Valdo, be šių žmonių jis būtų kaip be rankų. 

Tokie pat svarbūs festivaliui ir rėmė­jai, kurių lėšos padeda renginiui išskleisti sparnus.

„Visus mus jungia Bijotai: vieni iš čia kilę, kiti čia vykdo veiklą ar turi kokių sentimentų šiam kraštui, treti čia tiesiog gyvena ir myli šią išskirtinę vietą. Šiemet finansavimas mažesnis, bet jį kompensuoja privatūs rėmėjai, kurių indėlis – ir materialinis, ir moralinis – yra didžiulis paskatinimas galvoti apie festivalio tęstinumą“, – sakė V. Latoža.  

Baigiamasis Bijotų dvaro festivalio koncertas tradiciškai įvyks Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčioje rugpjūčio 4 d. 

Daiva BARTKIENĖ

Festivalio rengėjų nuotr.

   Dažniausiai traumas patiria vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės. Vaikai – šiltuoju metų laiku, vyresnieji – šaltuoju, kai slidu.  

Kaip išvengti ir tinkamai pasirūpinti vaikų traumomis, pasakoja VUL Santaros klinikų Vaikų skubios medicinos, Intensyviosios terapijos ir anesteziologijos centro Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Ingrida Sa­pagovaitė. 

Kodėl fizinis aktyvumas yra būtinas vyresnio amžiaus žmonėms, kalba VUL Santaros klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro 1-o stacionarinės rea­bilitacijos skyriaus vedėja Jūratė Kesienė.

Pagrindiniai traumų sukėlėjai – paspirtukai 

Pasak I. Sapagovaitės, traumų pikas prasideda pavasa­rį ir tęsiasi iki spalio pabaigos, priklausomai nuo to, kiek trunka šiltų orų metas. Pag­rin­dinės vaikų traumų priežastys – dviračiai, riedučiai, riedlentės, paspirtukai, batutai, treniruotės ar pavieniai žaidimai.

„Elektriniai ir paprasti pa­spirtukai, dviračiai – dažniau­si vasaros traumų sukėlėjai. Važiuojantiems nedideliu grei­čiu ir nukritusiems dažniausiai viskas baigiasi sumušimais, daugybiniais, giliais odos nubrozdinimais, kartais žaizdomis ar rankų kaulų lūžiais. Jei važiuojama greitai, lekiama nuo kalno ar susiduriama su kitu transportu ar eismo dalyviu, traumos būna rimtesnės – rankų ir kojų kaulų lūžiai bei sunkios galvos traumos, sąmonės netekimas“, – kalbėjo specialistė.

Jos teigimu, norintieji apsi­saugoti turėtų dėvėti šalmus, rankų ir kojų apsaugas. Tai­syklių nepaisymas vaikams dažnai baigiasi priėmimo sky­riuje: „Privalu žinoti, nuo kokio amžiaus, kur, kaip ir kokiu greičiu galima važiuoti elektriniu paspirtuku ar kita priemone. Itin svarbus ir tėvų vaidmuo – jie turėtų nuolatos vaikui priminti, kaip dera elgtis gatvėje.“

Nelaimei užtenka vos kelių sekundžių

Vasaros metu didelę riziką kelia neatsargus elgesys laužavietėse, kepsninių lietimas ir maudymasis. 

„Neleiskite vaikams laksty­ti po „atvėsusios“ laužavietės pelenus, nes žarijos labai ilgai rusena ir paviršius gali atrodyti jau užgesęs, bet iš tikrųjų viduje jos vis dar karštos. Be to, reiktų itin atsargiai elgtis su karštomis kepsninėmis, šašlykų iešmais, degiu skysčiu, nes galima nusideginti plaštakas. Vaikų oda yra plonesnė ir jaut­resnė, todėl nudegimui pakanka vos kelių sekundžių. Padų ir plaštakų nudegimas yra labai skausmingas, ilgai gyja. Dažnai lieka ne tik randų, bet ir daugybė problemų ateityje“, – sakė I. Sapagovaitė. 

Taip pat ji atkreipė dėmesį į šokinėjimus į vandenį, maudymąsi nežinomose vietose: „Dažnai nutraukiamos ar pažeidžiamos sausgyslės, lūžta stuburas, perduriamos kojos ant dugno esančių šakų, stik­lų ar gelžgalių. Tose vietose, kur yra sunkiai prieinamas krantas, neparuošta poilsiavietė, yra didžiulė rizika labai sunkiai susižaloti“.

Pirmi veiksmai, nutikus nelaimei

Atsitikus lengvai ar sunkiai traumai, būtina laikytis kelių pagrindinių principų teikiant pagalbą. 

Visų pirma, vaikui reikia duoti vaistų nuo skausmo – ibupro­feno ar paracetamolio.

Tuomet įpjautą, nudegusią, su­muštą, sulaužytą ar kitaip sužalotą vietą reikia šaldyti – taip sumažinamas kraujavimas, skausmas, tinimas. 

Trečia – visoms traumoms, iš­skyrus nudegimą, tinka imobilizacija. 

„Jeigu yra pažeista galūnė ir aiškiai matote, kad ji deformuota, pavyzdžiui, nusisukusi į kitą pusę, patariama ją palikti toje padėtyje. Jei yra galimybė, reikėtų vaiką paguldyti ant kieto horizontalaus paviršiaus ar kitaip imobilizuoti ir nejudinant laukti greitosios medicinos pagalbos ar patiems vežti į medicinos įstaigą“, – patarė specialistė. 

Rimtesnių traumų atvejais, pavyzdžiui, nutikus automobilio avarijai, iškritus iš aukšto medžio ir gulint be sąmonės ar negalint atsikelti, vaiko negalima judinti. 

„Galimi sunkūs sužalojimai, todėl kvieskite greitąją medicinos pagalbą ir apklokite vaiką, kad jis nesušaltų. Stenkitės nejudinti jo kaklo ir nugaros“, – pabrėžė I. Sapagovaitė. 

Jei nutikus traumai vargina stiprus, po vaistų nepraeinantis skausmas, besitęsiantis nesustabdomas kraujavimas, galūnės deformacija, sąmonės ne­tekimas, alerginė reakcija, skendimas, didelės energijos trauma, nudegimas ar elektros trauma, nedelsdami kreipkitės pagalbos.

Vyresnių žmonių traumos – sunkesnės

Anot J. Kesienės, vyresnio amžiaus asmenys dėl lėtinių ligų, regėjimo,  pusiausvyros,  pažinimo, psichikos, judrumo sutrikimų traumas patiria dažniau negu jaunesni. 

„Didžioji dalis jų patiria griuvus. Lauke griūvama dažnai, kai žiemą yra slidu ar palijus, kai yra nelygios šaligatvių plytelės, ėjimo zonoje yra duobučių ar kliūčių. Namuose griuvimų rizika didesnė vonioje – kur slidu, bet gali tai nutikti ir keliantis iš lovos, persikeliant į vežimėlį, užkliuvus kojai už kilimo, slenksčio ar baldų, ypač, kai patalpose tamsu ar prieblanda, pavyzdžiui, naktį einant į tualetą“, – kalbėjo specialistė. 

Dėl osteoporozės ir kitų sveikatos sutrikimų vyresnio amžiaus žmonių traumos paprastai yra sunkesnės, po jų ilgiau sveikstama, jos dažniau sukelia mirtinas komplikacijas. 

Kaip apsisaugoti?

J. Kesienė pažymėjo, kad, norint sumažinti traumų riziką, būtina pasirūpinti saugia aplinka: „Svarbu geras apšvietimas, lygus paviršius, kuriuo einama, kliūčių nebuvimas. Esant pusiausvyros ir judėjimo sutrikimams ar galvos svaigimui, svarbus pagalbinių priemonių naudojimas – lazdelės ar vaikštynės, turėklai, prisilaikymo rankenos, vonios suoliukas ir kt.“. 

Pasak jos, griuvimų riziką sumažina tinkama avalynė ir drabužiai, pavyzdžiui, žemakulnė, plačiu, neslystančiu padu avalynė, ne per ilgos kelnės. 

Svarbus tinkamas vaistų vartojimas: normalaus arterinio kraujospūdžio palaikymas, esant cukriniam diabetui, tinkama glikemijos kontrolė, tinka­mas vartojamų vaistų režimo laikymasis ir jų poveikio žinoji­mas, pavyzdžiui, sergant Par­kin­sono liga. 

Taip pat ji atkreipė dėmesį į tinkamą mitybą, skysčių vartojimą ir fizinį aktyvumą. 

„Fizinės organizmo savybės, tuo pačiu ir raumenų jėga senstant nuolat mažėja ir šis procesas pagreitėja po 50–60 metų, o tai dažnai padidina griuvimo pavojų. Fizinių savybių palaikymas įvairiomis fizinio aktyvumo formomis yra svarbus ne tik griuvimų profi­laktikai, bet ir laimingam ir sėk­mingam senėjimui“, – pridūrė ji. 

Fizinio aktyvumo nauda 

Anot J. Kesienės, svarbiausia griuvimo prevencijai yra pusiausvyros, koordinacijos lavinimas bei raumenų jėgos treniravimas. Pratimus tikslingiausiai gali parinkti kineziterapeutas. 

„Kojų raumenims stiprinti tinka įvairūs pritūpimai, įtūpstai, atsistojimas nuo ir atsisėdimas ant kėdės, žingsniavimas aukščiau keliant ko­jas, kūno svorio perkėlimas nuo vienos kojos ant kitos, pratimai sėdint bei gulint su gu­momis ar kamuoliuku. Pu­siausvyrai lavinti tinka siekimo įvairiomis kryptimis pratimai sėdint ar stovint, stovėjimas suglaudus kojas ar koja prieš koją, stovėjimas ant vienos kojos, vaikščiojimas įvairiu greičiu su pasisukimais, krypties keitimu ar ėjimas su kliūtimis“, – kalbėjo ji. 

Tiek raumenų jėgai, tiek pusiausvyrai lavinti tinka įvairūs šokiai, „Tai-či“ mankšta ir kiti grupiniai užsiėmimai, kuriuose asmenys ne tik yra fiziškai aktyvūs, bet ir bendrauja, didėja jų motyvacija, pasitikėji­mas, patiriamos pozityvios emo­cijos.

Pastebima, kad, vertindami savo sveikatą, žmonės neretai kalba tik apie fizinę būklę ir pamiršta psichologinę savijautą bei psichinės ir fizinės sveikatos ryšį. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžia kaip bendrą fizinę, psichinę ir emocinę gerovę.

„Reguliaraus fizinio aktyvumo palaikymas skatina ak­tyvesnę smegenų veiklą, gerina protinę ir emocinę bū­seną, taip pat širdies-kraujagyslių, kvėpavimo ir griaučių-raumenų sistemą“, – teigia ergoterapeutė, kineziterapeutė Monika Šaulytė. 

Fizinės sveikatos problemos gali padi­dinti psichinės sveikatos sutrikimų riziką, todėl kuo žmo­gus vyresnis, tuo svarbesnė yra jo psichinė būklė.

Senjorai jaučia socialinę atskirtį

Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Psichikos sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Skirmantė Bendžiūtė akcentuoja: svarbu stiprinti vi­sų amžiaus grupių psichologinę savijautą, nes skirtingi amžiaus etapai yra veikiami skirtingų veiksnių. Pavyzdžiui, vidutinio amžiaus žmonės dažnai susiduria su šeimos, finansiniais ar profesiniais įsipareigojimais, o vyresnieji siekia gauti paramą dėl patiriamo vienišumo jaus­mo.

„Asmens mintys tiesiogiai veikia jo gyvenimo kokybę ir socialinį aktyvumą. Stiprinant psichikos sveikatą, galima sumažinti depresijos, nerimo ir kitų sutrikimų riziką. Neretai ji padidėja dėl socialinės izoliacijos, fizinės sveikatos silpnumo ir kitų vyresniame amžiuje kylančių sveikatos problemų.

Dalis senjorų susiduria su tokiais socialiniais iššūkiais, kaip, pavyzdžiui, retas ar retėjantis bendravimas su šeima ir artimaisiais, netektys, ribotos galimybės dalyvauti visuomeninėje veikloje. Dėl to jaučiama socialinė atskirtis, vienišu­mas“, – kalba Psichikos sveikatos cent­ro specialistė.

Remiantis Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos (PSDF IS) duomeni­mis, didžioji dalis 65 metų ir vyresnių asmenų serga demencija ir patiria nerimo sutrikimus. Praėjusiais metais 98,9 proc. senjorų susidūrė su miego, o 71,9 proc. – su nuotaikos sutrikimais, įskaitant depresiją.

Padeda išlaikyti bendrą kūno stabilumą

Remiantis PSO, esant pastoviam fiziniam aktyvumui, smegenyse išsiskiria cheminės medžiagos, dėl kurių gerėja asmens savijauta ir miego kokybė. Reguliarus fizinis aktyvumas apsaugo nuo tam tikrų neužkrečiamųjų ligų, tokių kaip širdies ligos, nutukimas, diabetas ir kai kurios vėžio formos.

Anot ergoterapeutės, kineziterapeutės M. Šaulytės, vyresniems asmenims būtina užtikrinti fizinį aktyvumą ir dėl kritimų prevencijos. Greta pasitaikančių sveikatos problemų gali pasireikšti koordinaci­jos bei pusiausvyros sutrikimų, galvos svaigimas, silpnumas, to­dėl būtina užtikrinti nuo­la­tinį judėjimą, kuris padeda išlaikyti bendrą kūno stabilumą.

„Įsivertinkite savo fizinę būk­lę: būdami saugioje aplinkoje, pastovėkite ant vienos kojos, pabandykite užsimerkti. Jaučiantis stabiliai, saugų atstu­mą

eikite užsimerkę. Atlikite leng­vus jėgos pratimus, kurie yra svarbūs kaulų tankiui“, – būdais, kaip būti fiziškai aktyviems, dalijasi M. Šaulytė.

Mėgstantiems vaikščioti ji rekomenduoja kiekvieną dieną stengtis eiti vis aktyviau, intensyvesniu žingsiu nueiti il­gesnį ar trumpesnį atstumą stebint savo savijautą. Jaučian­tis gerai, krūvį galima padidinti.

„Kartais žmonės nežino, kokius pratimus atlikti ar neturi tam motyvacijos. Tuomet skatiname aktyvesne fizine veikla užsiimti buityje. Pavyzdžiui, dideliais mostais ar greitesniu tempu nuvalyti dulkes nuo spintelės“, – kalba kineziterapeutė.

Ergoterapeutė pažymi, jog visus pratimus reikėtų atlikti iki skausmo ribos. Raginama saugiai judėti savo komforto zonoje, siekiant palaikyti fizinį aktyvumą, tačiau nepabloginti situacijos.

Pagalba teikiama nemokamai

Pirmoji psichologinės pagalbos stotelė senjorui arba ne­įgaliam žmogui turėtų būti artimųjų prieglobstis. Anot S. Ben­džiūtės, buvimas socialiniame rate su šeimos nariais, bend­ravimas, jautimasis bendruomenės, komandos dalimi yra trūkstama senjorų sveikatos dalis. Mažėjant artimųjų ratui, gali kilti socialinė izoliacija ar suprastėti sveikatos būklė.

„Nuvykus į savo pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą, šeimos gydytojas informuos, kokiam psichikos sveikatos centrui esate priskirtas – ten jums bus suteikiama parama.

Nenustebkite, jei gydytojas rekomenduos ar nukreips pas psichologą ar socialinį darbuotoją. Senjorai ir neįgalūs asmenys raginami kreiptis į dienos, socialinių paslaugų bei užimtumo centrus, kur taip pat teikiama psichologinė pagalba“, – pasinaudoti galimybėmis, išlaikyti socialinį kontaktą skatina vyriausioji psichikos sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė.

Psichikos centro atstovė S. Ben­džiūtė primena ir apie kiekvienoje savivaldybėje veikiančius visuomenės sveikatos biurus, kuriuose teikiamos nemokamos psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugos.

„Svarbu stengtis būti aktyviems net ir kasdienėse veiklose, visuomet stebėti savo savijautą, būti kiek įmanoma saugesnėje aplinkoje ir, žinoma, nepersistengti. O jaučiant diskomfortą, esant konkretiems skausmams ar kitiems nusi­skundimams, nedelsiant kreiptis pagalbos į specialistus“, – sako ergoterapeutė, kineziterapeutė M. Šaulytė.

Visuomenės sveikatos biuruose taip pat vykdomi nemokami fiziniai užsiėmimai senjorams ir mažiau aktyviems asmenims. Biurų sąrašą ir kitą informaciją galima rasti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) interneto svetainėje.

Padeda jaustis reikalingais

Higienos instituto specialistė pabrėžia, kad nuomonė, jog vienintelis būdas gauti pagalbos – apsilankyti psichologo ar psichiatro kabinete, yra klai­dinga. Yra daug kitų pagalbos bū­dų ir vietų, tačiau tai ne visi žino.

„Senjorų ir neįgaliųjų dienos centrai suteikia galimybę tiek vyresnio amžiaus žmonėms, tiek asmenims, turintiems negalią, susipažinti su bendraminčiais, kartu dalyvauti grupinėse veik­lose ir užmegzti draugystes. 

Lietuvoje taip pat veikia trečiojo amžiaus universitetai, ku­riuose vyresnio amžiaus žmonės gali ne tik tęsti mokymąsi, įgyti naujų žinių ir įgūdžių, bet ir aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Tai yra būtina, siekiant stiprinti emocinę gerovę ir bendruomeniškumo jausmą“, – kalba S. Bendžiūtė.

Vyresnio amžiaus žmonės, ieš­kantys pagalbos, raginami kreip­tis į savo pirminės asmens svei­katos priežiūros įstaigos psichi­kos sveikatos centrą, kur gali gauti skubią pagalbą ir 10 nemokamų psichologo konsulta­cijų. Taip pat veikia nemokama emocinės pagalbos linija „Si­dabrinė linija“, specialiai sukurta vyresnio amžiaus žmonėms“, – pasakoja S. Bendžiūtė.

Specialistė priduria: pagal­bos linija ne tik suteikia emocinę paramą, bet ir priima sen­jorus savanoriauti joje. Da­ly­­vavimas savanoriškoje veik­loje gali padėti padidinti savivertę, suteikti prasmės jausmą ir pagerinti bend­rą psichologinę, kartu ir fizinę būk­lę. Padėdami kitiems, senjorai gali jaustis naudingi, reikalingi ir sveiki.

„Šilalės artojo“ antrojo pusmečio prenumerata ne be rei­ka­lo įvardijama vasaros loterija: rėmėjai skaitytojams įteiks vasariškam poilsiui skirtas dovanas, o „Šilalės artojas“ šįkart pradžiugins vasarą reikalingais šaltkrepšiais bei saulės skė­čiais. Laiminguosius nustatyti redakcijai padėjo taip pat va­sa­riško sporto atstovai – Lietuvos čempionės dviratininkės Augustė Audinytė ir Augustė Mikutytė bei jų treneris Kęstutis Česaitis.

„Šilalės artojo“ redakcija

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 53