Redakcija

Teatras vėl ruošiasi premjerai

Šilalės muzikinis teatras pastaruosius kelis metus tapo didžiausiu traukos objektu į Šilalę – būtent dėl muzikinių spektaklių sulaukiame gausybės žiūrovų kone iš visos Lietuvos, o su šilališkiais atlikėjais mielai bendradarbiauja ir garsiausi profesionalių teatrų artistai. 

Kauno valstybinio muzikinio teat­ro aktorius bei solistas Andrius Apšega, jau atlikęs pagrindinį vaidmenį šilališkių pastatytame „Šikšno­sparnyje“, kartu su Kauno nacionalinio dramos teatro aktoriumi And­riumi Gauču, buvusia tarptautinių ir Lietuvos mėgėjų teatro organizacijų vadove, viešojo ir sceninio kalbėjimo eksperte, menotyros mokslų daktare Danute Vaigauskaite bei Šilalės muzikinio teatro, mišraus choro pagalbininke, Vytauto Didžiojo universiteto muzikos akademijos fortepijono katedros docente pianiste Beata Vingraite-Andriuškevičiene, šiomis dienomis dalijasi scenos pas­laptimis su Šilalės muzikinio teatro atlikėjais kūrybinėje stovykloje. Ant­rus metus organizuojama stovyk­la-praktikumas „Teatrinių elementų muzikalizavimas muzikiniame teatre“ šiemet vyksta Jomantuose, Tarvydų kaimo turizmo sodyboje. Teatro įkūrėjas ir režisierius Antanas Kazlauskas sako, jog nors ji ir trumpa, mėgėjams duoda labai daug naudos.

„Profesionalių aktorių, dėstytojų patarimai, pamokymai yra ypač vertingi, suteikia ne teorinių, bet praktinių žinių. Tie, kurie dalyvavo stovyk­loje praėjusiais metais, naudą jau pajuto, tad šiemet dalyvių skaičius gerokai didesnis“, – prieš prasidedant mokymams sakė režisierius.

Stovykloje praktinių teatro žinių semiasi daugiau nei 30 šilališkių, o išklausę mokymus, jie gaus kvalifikacijos pažymėjimus. Tiesa, Šilalės muzikinio teatro gerbėjai naujos premjeros dar turės palaukti. Tačiau A. Kazlauskas prasitarė, kad šių metų pabaigoje planuojama parodyti Franzo Leháro operetės „Linksmoji našlė“ pastatymą. Ir tai bus jau penktas muzikinis spektaklis, kurį kuria šilališkiai.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Įžiebtos taikos viltys Ukrainoje

Birželio viduryje, tarsi primenant pasauliui plėšikišką Hitlerio karo žygį į Rytus, įvairiose Europos vietose vyko forumai, skirti pasi­prie­šinti agresoriui, apginti skriau­džia­mus ir ieškoti kelių į taiką. 

Italijos pietuose rinkosi galingųjų klubo G7 lyderiai, numatę 50 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai paketą ir pareikalavę iš Rusijos sumokėti 486 mlrd. dolerių už Ukrainai padarytą žalą, Briuselyje posėdžiavo Europos Sąjungos vadovai, jau birželio 25 d. numatę pradėti derybas dėl Ukrainos ir Moldovos stojimo, NATO gynybos ministrai svarsto dėl privalomo 40 mlrd. dolerių skyrimo Ukrainos gynybai, aktyviai ruošiamasi Aljanso viršūnių susitikimui Vašingtone liepos 9–11 d.

Praėjusį šeštadienį kurortiniame Švei­carijos Alpių mieste Burgenštoke (žemėlapyje ši Liucernos ežero iškyšulyje esanti prabangi vietovė apibraukta atskiru brūkšniu) įvyko Kyjivo organizuotas dviejų dienų Globalios taikos viršūnių susitikimas. Maskva nėrėsi iš kailio, siekdama sumenkinti šį 92 šalių ir 8 organizacijų „samitą“, o penktadienį Putinas iššovė lemiamą šūvį: jis pareikalavo, jog Kyjivas visiškai pasitrauktų iš keturių savo sričių (Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios), duotų garantijas nestoti į NATO, kitaip sakant, visiškai pasiduotų. Tik tada Putinas sutiktų nutraukti karo veiksmus ir pradėti taikos dialogą... 

Volodymyras Zelenskis šiuos pasiūlymus įvertino kaip eilinius Maskvos ultimatumus ir prilygino „naujai rusiškojo nacizmo bangai“, pavadinęs juos ultimatumais. Pasak Ukrainos prezidento, „nacizmas jau buvo atėjęs, o dabar turi šį Putino veidą“. Juk būtent taip prieškariu elgėsi Stalinas ir Hitleris, priėmę nusikalstamą paktą ir jėga okupavę didžiules Europos teritorijas. Mes puikiai žinome, kaip baigėsi abiem ūsuotiesiems bičiuliams... 

Putino „specialioji karinė operacija“ braška per visas siūles. Portalas Meduza.io suskaičiavo, kad jei Rusija veržtųsi į minėtas keturias Ukrainos sritis tokiais pat tempais kaip šiemet (vidutiniai tempai 4,8 kv. km per dieną), jai prireiktų... 14,3 metų. Ši skaičiuotė grynai teorinė, nes, pavyzdžiui, visiškai užimti Chersono sritį rusams reiktų forsuoti Dniep­rą, o tai įmanoma tik su sąlyga, jei ukrainiečių pajėgos visiškai pasitrauktų iš dešiniojo kranto, kaip atsitiko 2022 m. pavasarį. Tiesa, Ukrainos gynyba šiuo metu nėra stipri, bet Rusijos kariauna ir tokios neįveikia. Ką bekalbėti apie prieš karą Putino paskelbtus tikslus – denacifikuoti ir demilitarizuoti Ukrainą, sunaikinti visą neva Lenino sukurtą valstybę...

Kodėl Putinas staiga „nuleidžia garą“? Aišku, kad jis norėjo padaryti įspūdį prieš viršūnių susitikimą Šveicarijoje – esą kokia Mask­va taikinga ir sukalbama. Gali būti, jog kai ką tokia retorika įtikino (patiklių politikų bei įvairių veikėjų pakanka ir Lietuvoje). Konferencijos programoje taip pat buvo įrašyta, kad bus ieškoma kelių taikai pasiekti. Kyjivas teigia, jog kelias į taiką yra vienas.

Pusšimtis joje dalyvavusių valstybių vadovų puikiai suprato, kad Putino korta mušta: jis negali įveikti Ukrainos pasipriešinimo, ypač dabar, kai ją aktyviau suskato remti JAV, kitos Vakarų valstybės. Penktadalis užgrobtos teritorijos, esančios arčiau Rusijos sienų, tai toli gražu ne visa Ukraina, ir tai Putinas supranta. Dar skausmingiau jis suvokia, kokią žalą jo pradėtas karas daro patiems rusams. Ne veltui jis prašo panaikinti Vakarų įvedamas sankcijas, o nepaprastai išaugusios dotacijos karinei pramonei skurdina Rusijos gyventojus. 

Putinas susirūpinęs ir savo likimu: ar jis tęs karą, ar trauksis iš užgrobtų žemių, jo likimas bus toks pat. Ne veltui apžvalgininkai spėja, kad ultimatyvius pasiūlymus paskelbęs Putinas atrodo lyg apimtas panikos: jo aplinkos generolai ir oligarchai reikalauja greitų sprendimų...

Niekas nepuoselėjo vilčių, kad pirmasis Globalios taikos viršūnių susitikimas duos apčiuopiamų rezultatų. Maskva bandė vaizduoti, jog Kyjivui tai vos ne išgyvenimo konferencija. Bet iš 10 numatytų jos temų išsamiau buvo paliestos trys. Jos atsispindėjo ir baigiamojoje deklaracijoje, paskelbtoje sekmadienį po pietų. Vadinamus sunkius klausimus nutarta atidėti, kad jie nesukeltų susitikimo dalyvių nesutarimų. Deklaracijoje į „taikos formulę“ įrašyti trys punktai: Ukrainos atominės stotys, būtent Zaporižios AE, turi dirbti kontroliuojamos Kyjivo ir stebimos TATENA; 

Ukrainos žemės ūkio produkcija, pavyzdžiui, grūdai, turi būti laisvai gabenami trečiosioms šalims, taip pat ir per Juodosios bei Azovo jūrų uostus; visi karo belaisviai, deportuotieji civiliai, taip pat neteisėtai išvežti vaikai turi grįžti į Ukrainą. Rusija paminėta tik kartą – pirmame punkte. Dokumentui pritarė 80 iš 92 susitikime dalyvavusių valstybių, bet deklaracija atvira ją pasirašyti ir po susitikimo.

Kas dabar? Bus rengiamas Taikos planas (vadinamas Kelio žemėlapis), jis bus pateiktas ir Rusijai. Tuomet ji bus pakviesta į antrąjį susitikimą, kuris greičiausiai įvyks Saudo Arabijoje vėlų rudenį, jau po rinkimų JAV. Štai tada bus galima kalbėti ir apie karo nutraukimą Ukrainoje. 

Šveicarijos „samitas“ įkvėpė optimizmo. Ne­priklausomai nuo to, kaip į Taikos planą reaguos Rusija ir kokią savo konferenciją ji surengs rudenį. 

Česlovas IŠKAUSKAS

Numaudyti slaugomą močiutę – iššūkis, kurio niekas nesiima

Daugėjant vyresnio amžiaus žmonių, jiems reikia ir vis daugiau pagalbos – ir ne tik sveikatos priežiūros. Ambulatorinė slauga yra dar labai nauja paslauga, apie kurią žino toli gražu ne visi, o daugelis ir sunkiai sergančių žmonių dėl įvairiausių priežasčių ja nepasinaudoja, nors būtent jiems ji ir skirta. Visgi Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pateikti duomenys rodo, kad šita veikla užsiimančios įstaigos gyvena neprastai – už Šilalės rajono gyventojams suteiktas ambulatorinės slaugos paslaugas pernai buvo sumokėta be­veik 150 tūkst. eurų.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 45

Tarptautinis Klaipėdos festivalis: migruojančioje scenoje - pasaulinė šokio spektaklio premjera, muzikos šou, spalvinga fejerija ir „Carmina Burana“

Rugpjūčio 2-14 dienomis senojoje Paulio Lindenau laivų statykloje, ant marių kranto, vyks tarptautinis Klaipėdos festivalis kviečiantis triumfališkai, iškilmingai ir pakylėtai švęsti Lietuvos narystės ES dvidešimtmetį.

Dviejų vienaveiksmių šokio spektaklių pasaulinę premjerą „Reverb’as“ ruošia žinomi choreografai iš užsienio, publikai prašant - į elingą grįžta rekordais žavintis videografinis spektaklis „Carmina Burana“.

Sunkiai nusakomos, bet tuo ir viliojančios šių metų naujienos! Muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la luna“ apjungs žinomos dainininkės Sarah’os Brightman kūrinius, populiarios klasikinės muzikos perliukus ir įtrauks žinomus solistus: Ritą Petrauskaitę, Beatą Ignatavičiūtę ir Merūną Vitulskį. Didžiulio profesionalų bei scenos meno gerbėjų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio sulaukiantį festivalį apvainikuos muzikinė fejerija „Ugnies ir vandens muzika“!

„Tarptautinis Klaipėdos festivalis – ryškus profesionalaus meno švyturys, kurio žybsniai plačiai pasaulyje išgarsino Klaipėdos vardą. Lietuvoje ar pasaulyje rengiama daug festivalių, bet šis išties unikalus. Klaipėdos festivalis turi erdvę, kurią čia kuriantys menininkai pritaiko ir transformuoja priklausomai nuo pastatymo poreikių, o svarbiausia – prisiderina prie architektūrinio-inžinerinio paveldo ir sukuria visiškai neįtikėtiną vaizdą. Jau ne vienerius metus vasarą visam mėnesiui Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kraustosi, atrodytų, į teatro pastatymams nepritaikytą erdvę ir čia kuria ypatingą meninį turinį - stato pilnaverčius sceninius pastatymus, derančius su unikalaus elingo, esančio prie marių, aplinka. Mūsų siekiai buvo labai dideli – ir mums pavyko. Džiaugiuosi, kad galime išlaikyti patiems sau aukštai iškeltą kokybės kartelę“,- pasakoja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė, tarptautinio Klaipėdos festivalio meno vadovė Laima Vilimienė.

2024 m. Klaipėdos festivalis į elingą žengia su gražia dedikacija – Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui. Siekiant pabrėžti gražią sukaktį, sudaryta labai įvairi festivalio programa: čia susilies įvairių žanrų, Europinę tapatybę pabrėžiantys pastatymai, kurių imasi tarptautinė statytojų komanda. Įdomu tai, kad kiekvienam iš trijų pastatymų bus transformuojama scena. Žiūrovas, atėjęs į pirmą renginį, negali tikėtis, kad kito spektaklio metu sceną išvys toje pačioje vietoje. Tai reiškia, kad ir į scenoje vykstantį veiksmą kaskart bus galima pažvelgti kitu kampu.

Festivalio programą rugpjūčio 2 ir 3 dienomis pradės dviejų vienaveiksmių šokio spektaklių pasauline premjera „Reverb’as“. Spektaklius stato užsienio choreografai – naujasis KVMT baleto trupės meno vadovas Gajus Žmavcas (Slovėnija, Lietuva) ir žymus britų šiuolaikinio baleto kūrėjas Douglasas Lee (Jungtinė Karalystė, Vokietija). G. Žmavcas pats kuria ir spektaklio kostiumus, muziką, scenografiją. Kitą vienaveiksmį šokio spektaklį specialiai KVMT trupei stato D. Lee – baleto studijas baigęs Londone, vėliau dirbęs vedančiuoju solistu Štutgarto baleto trupėje, o baigęs karjerą, tapęs laisvai samdomu choreografu, dirbančiu su garsiausiomis pasaulio baleto trupėmis. Muziką šiam spektakliui komponuoja ne vienam jo spektakliui garso takelius anksčiau sukūręs Berlyne gyvenantis australų elektroninės muzikos kūrėjas ir prodiuseris Nicolas Sávva.

Pernykštė videografinio spektaklio pagal Carlo Orffo sceninę kantatą „Carmina Burana“ pasaulinė premjera tapo tokiu ypatingu reginiu, kad ją, publikai pageidaujant, kartosime rugpjūčio 8-ąją. Specialiai šiam spektakliui statoma rekordiškai didelė scena – net 11 metrų aukščio ir beveik 100 m ilgio, atvežami rekordinio dydžio LED ekranai! Didelio žiūrovų susidomėjimo sulaukusį spektaklį elinge parengė Lietuvoje ir užsienyje gerai žinomi menininkai: koncepcijos autorius, didžiausių reginių Lietuvoje režisierius Dalius Abaris, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė ir kiti. Pasak D. Abariaus, žiūrovus stebina spektaklio visuma: „dinamiška ir efektinga C. Orffo muzika, milžiniškos senojo elingo konstrukcijos, įspūdingo dydžio choras, teatro orkestras, solistai, šokėjai“. „Carmina Burana“ palieka įspūdį ilgam!

Rugpjūčio 10 d. žiūrovai turės galimybę išvysti muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la luna“, kuris apjungs žinomos dainininkės Sarah’os Brightman kūrinius ir populiarios klasikinės muzikos perliukus. Išgirsite daug nuostabios muzikos, mėgausitės ryškiu scenovaizdžiu, šviesomis, įspūdingais kostiumais. Elingas ruošiasi papasakoti labai romantišką, spalvingą ir muzikalią istoriją. Spektaklyje dainuos žinomi Lietuvos solistai: Rita Petrauskaitė, Beata Ignatavičiūtė ir Merūnas Vitulskis. Gros KVMT orkestras, diriguojamas maestro Martyno Staškaus, dalyvaus teatro baleto trupės šokėjai. Šį didžiulį ir įspūdingą muzikos, šviesų ir istorijų šou kurs talentingi kūrėjai: režisierė Rūta Bunikytė, dirigentas Martynas Staškus, kostiumų dailininkė Kotryna Daujotaitė, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis, vaizdo projekcijų dailininkė Vesta Obolevičiūtė, choreografė Inga Briazkalovaitė.

Rugpjūčio 14 d. festivalį vainikuos muzikinė fejerija „Ugnies ir vandens muzika“. Joje tarsi persikeliama į baroko laikus, kerinčius teatralizuotomis iškilmėmis, karališkomis puotomis, fakyrų pasirodymais, ryškiomis personomis ir fanfarine muzika. Barokinių pramogų stiliuje pristatoma ugnies šou, muzikos ir judesio sintezė įsuks KVMT simfoninio orkestro varinių pučiamųjų ir mušamųjų grupes bei kviestinius kolektyvus – varinių pučiamųjų kvintetą „Sonum Brass Ensemble“ ir ugnies reginį sukursiančią trupę „Viduramžiai LT“! Skambės Georgo Friedricho Händelio siuitos „Muzika karališkiesiems fejerverkams“ ir „Vandens muzika“, kitų žinomų baroko ir šiuolaikinių autorių kūriniai. Įstabų reginį ant marių kranto kuria režisierė Karina Novikova, dirigentas Egidijus Miknius, choreografė Aušra Krasauskaitė ir šviesų dailininkas Andrius Stasiulis. Festivalis atsisveikins didžiule, ryškia švente, užliesiančia marių krantą!

KVMT inform.

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO MUZIKINIO TEATRO REPERTUARAS

Liepos 13 d., šeštadienis, 18.30 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Jacques Offenbach „Orfėjas pragare“.

2 veiksmų operetė. Bilietų kainos: 35, 55, 70 €

* * *

Liepos 14 d., sekmadienis, 17 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Jacques Offenbach „Orfėjas pragare“

2 veiksmų operetė. Bilietų kainos: 35, 55, 70 €

* * * 

Spalio 4 d., penktadienis, 18.30 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Philip Glass „Kelionė“ I premjera

3 veiksmų opera. Bilietų kainos: 35, 55, 70 €

* * *

Spalio 5 d., šeštadienis, 18.30 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Philip Glass „Kelionė“ II premjera

3 veiksmų opera. Bilietų kainos: 35, 55, 70 €

* * *

Spalio 6 d., sekmadienis, 15 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Philip Glass „Kelionė“ III premjera

3 veiksmų opera. Bilietų kainos: 35, 55, 70 €

* * *

Spalio 11 d., penktadienis, 18.30 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Eduardas Balsys „Eglė žalčių karalienė“

2 dalių (4 veiksmų) šokio spektaklis. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 €

* * *

Spalio 12 d., šeštadienis, 18.30 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Eduardas Balsys „Eglė žalčių karalienė“

2 veiksmų šokio spektaklis. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 €

* * * 

Spalio 13 d., sekmadienis, 12 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Antanas Kučinskas „Žvaigždžių opera“

2 veiksmų opera vaikams. Bilietų kainos: 6, 9, 12, 17 €

* * *

Spalio 17 d., ketvirtadienis, 18.30 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Antonín Dvořák „Undinė“

2 veiksmų opera. Bilietų kainos: 10, 15, 25, 35 €

* * *

Spalio 18 d., penktadienis, 18.30 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Giovanni Battista Pergolesi „Stabat mater“ / Igor Stravinskij „Šventasis pavasaris“

Edwardo Clugo vienaveiksmių šokio spektaklių diptikas (su fonograma). Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 €

* * *

Spalio 19 d., šeštadienis, 18.30 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Gaetano Donizetti „Pulko duktė“

2 veiksmų komiška opera. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 €

* * *

Spalio 20 d., sekmadienis, 12 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“ Jurgis Gaižauskas „Buratinas“

2 dalių (3 veiksmų) opera vaikams. Bilieto kaina 15 €

* * *

Spalio 25 d., penktadienis, 12 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“ „Linksmasis orkestro laivas“

Edukacinė orkestro programa. Bilieto kaina 10 €

* * *

Spalio 25 d., penktadienis, 18.30 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Wolfgang Amadeus Mozart „Don Žuanas“

2 veiksmų opera. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 €

* * *

Spalio 26 d., šeštadienis, 18.30 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ „Sapnai ir kaktusai“ Roberto Bondaros ir Alexanderio Ekmano šokio spektakliai

Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 €.

* * *

Spalio 27 d., sekmadienis, 15 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Dan Goggin „Šounuolynas“

2 veiksmų miuziklas. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 €

* * *

Lapkričio 5 d., trečiadienis, 12 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“ „Linksmasis orkestro laivas“

Edukacinė orkestro programa. Bilieto kaina 10 €

* * *

Lapkričio 8 d., penktadienis, 18.30 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Eduardas Balsys „Kelionė į Tilžę“

2 veiksmų opera. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 €

* * *

Lapkričio 9 d., šeštadienis, 12 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“ Nijolė Sinkevičiūtė „Pasaka be pavadinimo“ 

Muzikinė pasaka vaikams. Bilieto kaina 15 €

* * *

Lapkričio 9 d., šeštadienis, 18.30 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Eduardas Balsys „Eglė žalčių karalienė“

2 dalių (4 veiksmų) šokio spektaklis. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 €

* * *

Lapkričio 10 d., sekmadienis, 15 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Antanas Kučinskas „Bulvinė pasaka“

2 veiksmų opera vaikams. Bilietų kainos: 6, 9, 12, 17 €

* * *

Lapkričio 15 d., penktadienis, 18.30 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Philip Glass „Kelionė“

3 veiksmų opera. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 €

* * *

Lapkričio 16 d., šeštadienis, 18.30 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Philip Glass „Kelionė“

3 veiksmų opera. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 €

* * *

Lapkričio 17 d., sekmadienis, 12 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“ Kristijonas Lučinskas „Tikroji dinozaurų istorija“

Šokio spektaklis vaikams (su fonograma). Bilieto kaina: 15 €

* * *

Lapkričio 21 d., ketvirtadienis, 12 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“ „Linksmasis orkestro laivas“

Edukacinė orkestro programa. Bilieto kaina 10 €

* * *

Lapkričio 23 d., šeštadienis, 18.30 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“ „Moterų dainos“

Kamerinės muzikos koncertas. Bilieto kaina: 15 €

* * *

Lapkričio 29 d., penktadienis, 18.30 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Antanas Jasenka „Legenda“ I premjera

2 veiksmų šokio spektaklis. Bilietų kainos: 30, 35, 55, 70 €

* * *

Lapkričio 30 d., šeštadienis, 18.30 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Antanas Jasenka „Legenda“ II premjera

2 veiksmų šokio spektaklis. Bilietų kainos: 30, 35, 55, 70 €

* * *

Gruodžio 1 d., sekmadienis, 15 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Antanas Jasenka „Legenda“ III premjera

2 veiksmų šokio spektaklis. Bilietų kainos: 30, 35, 55, 70 €

* * *

Gruodžio 5 d., ketvirtadienis, 18.30 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Gaetano Donizetti „Pulko duktė“

2 veiksmų komiška opera. Bilietų kainos: 10, 15, 25, 35 €

* * *

Gruodžio 6 d., penktadienis, 18.30 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Eduardas Balsys „Eglė žalčių karalienė“

2 dalių (4 veiksmų) šokio spektaklis. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 €

* * *

Gruodžio 7 d., šeštadienis, 18 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Jerry Bock „Smuikininkas ant stogo“

2 veiksmų miuziklas. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 €

* * *

Gruodžio 8 d., sekmadienis, 15 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Antanas Kučinskas „Žvaigždžių opera“

2 veiksmų opera vaikams. Bilietų kainos: 6, 9, 12, 17 €

* * *

Gruodžio 11 d., trečiadienis, 18.30 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“ Gaetano Donizetti „Meilės eliksyras“

2 veiksmų komiškos operos kamerinė versija. Bilieto kaina 25 €

* * *

Gruodžio 13 d., penktadienis, 18.30 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Antanas Jasenka „Legenda“

2 veiksmų šokio spektaklis. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 €

* * *

Gruodžio 14 d., šeštadienis, 12 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“ Jurgis Gaižauskas „Buratinas“

2 dalių (3 veiksmų) opera vaikams. Bilieto kaina 15 €

* * *

Gruodžio 14 d., šeštadienis, 18.30 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Antanas Jasenka „Legenda“

2 veiksmų šokio spektaklis. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 €

* * *

Gruodžio 15 d., sekmadienis, 12 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“ Jurgis Gaižauskas „Buratinas“

2 dalių (3 veiksmų) opera vaikams. Bilieto kaina 15 €

* * *

Gruodžio 15 d., sekmadienis, 15 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Dan Goggin „Šounuolynas“

2 veiksmų miuziklas. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 €

* * *

Gruodžio 20 d., penktadienis, 18.30 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ „Sapnai apie Brodvėjų“

2 veiksmų teatralizuotas muzikinis reviu. Bilietų kainos: 30, 35, 55, 70 €

* * *

Gruodžio 21 d., šeštadienis, 18.30 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ „Sapnai apie Brodvėjų“

2 veiksmų teatralizuotas muzikinis reviu. Bilietų kainos: 30, 35, 55, 70 €

* * *

Gruodžio 22 d., sekmadienis, 15 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Jacques Offenbach „Orfėjas pragare“

2 veiksmų operetė. Bilietų kainos: 30, 35, 55, 70 €

* * *

Gruodžio 27 d., penktadienis, 18.30 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Jacques Offenbach „Orfėjas pragare“

2 veiksmų operetė. Bilietų kainos: 30, 35, 55, 70 €

* * *

Gruodžio 28 d., šeštadienis, 12 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“ Kristijonas Lučinskas „Tikroji dinozaurų istorija“

Šokio spektaklis vaikams (su fonograma). Bilieto kaina: 15 €

* * *

Gruodžio 28 d., šeštadienis, 18.30 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ „Sapnai apie Brodvėjų“

2 veiksmų teatralizuotas muzikinis reviu. Bilietų kainos: 30, 35, 55, 70 €

* * *

Gruodžio 29 d., sekmadienis, 12 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“ Jurgio Gaižausko „Buratinas“

2 dalių (3 veiksmų) opera vaikams. Bilieto kaina 15 €

* * *

Gruodžio 31 d., antradienis, 18.30 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Jacques Offenbach „Orfėjas pragare“

2 veiksmų operetė. Bilietų kainos: 40, 50, 75 €


Bilietus galima įsigyti internetu teatro svetainėje www.klaipedosmuzikinis.lt arba teatro kasoje (Danės g. 19, Klaipėda, Bokšto įėjimas). Bilietams taikomos visos teatro organizuojamiems renginiams galiojančios nuolaidos.
Kasos darbo laikas: I nedirba; II 10.30–18.30 val. (pietų pertrauka 14–15 val.); III–VI 9.30–18.30 val. (pietų pertrauka 14–15 val.); VII valandą prieš renginį, jei renginys vyksta sekmadienį.
Informacija ir bilietų užsakymas telefonu +370 645 59472; bilietų užsakymas grupėms telefonu +370 616 42129 arba el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Daugiau informacijos apie renginius ir taikomas nuolaidas: www.klaipedosmuzikinis.lt

Lietuvių savanoriai ir kariai Ukrainoje užsitarnavo pagarbą

Kai Kyjive pagalbą Ukrainai vežančios Estijos organizacijos „Freedom Convoy“ va­dovo Pe­te­rio Rikeno paklausiau, kodėl mašinas ir dronus gabena tik iki sostinės, šis atsakė, kad bijo rizikuoti savanorių gyvybėmis, nes toliau vykti yra per daug pavojinga. Panašiai sakė ir už­kalbinti Prancūzijos medikai, pareiškę, jog į pafrontės miestus, tokius kaip Charkivas, keliau­ti griežtai neleidžia jų vadovybė. 

Tačiau lietuvių Charkive, esančiame 30 kilometrų nuo Rusi­jos pasienio ir 20 kilometrų nuo fronto linijos, sutikti galima nuo­lat. Tiek medikų, tiek karių, tiek gabenančių paramą kovotojams. Čia susipažinau su 46-erių vilniečiu Mindaugu Kasperūnu, ku­ris jau 29 kartą atvežė paramą kariams. Iš viso Mindaugas per dvejus metus Ukrainoje lankėsi 46 kartus, tačiau pirmus 17 čia vyko kaip savanoris „Kautros“ vairuotojas parvežti iš Lvivo pabėgėlių. Vėliau jis įsteigė paramos fondą „Daiktai frontui”, pats autobusiuku ir gabena surinktą paramą. Pakeliui namo Mindaugas Kyjive visada susitinka su senais bičiuliais, su kuriais susidraugavo 2014 m., pažaisti futbolo. Prieš dešimtmetį vilnietis buvo atvykęs ukrainiečiams padėti kovoti barikadose per „Maidano“ revoliuciją, kai tauta sukilo prieš prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių.

„Dalis bičiulių futbolininkų kovoja fronte, vienas ten ir žuvo“, – sakė Mindaugas.

Paklaustas, kodėl padeda Uk­rainai ir kodėl visada ten vyksta vienas, M. Kasperūnas sakė, kad taip pigiau, be to, jis esąs individualistas. O pradėti skatina paprastas dalykas: laimingai ir sočiai nuosavame name gyvendamas su mylima žmona bei vaikais jis puikiai supranta, kaip greitai viską gali prarasti. Todėl bendrą priešą geriau stabdyti Ukrainoje nei pas mus.

Mindaugas prisipažino, jog Ru­sijai „alergiją“ jaučia nuo vaikystės, kai sužinojo, kad senelis kalėjo Sibire, ten buvo ištremta ir visa ūkininkės močiutės šeima. 

„Jų mąstymas imperinis, visur, kur suvažiuoja kiek daugiau, ima elgtis tarsi būtų šeimininkai. Turim juos sustabdyti Ukrainoje, kad netektų vėl į miškus eiti, kaip pokario partizanams“, – įsitikinęs vilnietis.

M. Kasperūnas perdavė lin­kė­ji­mą nuo lietuvio kario, kurį sutiko Kramatorske. Vyras tarnauja šturmo brigadoje, tačiau pats į mū­šį neina, yra atsakingas už logistiką: brigados aprūpinimą apranga, gink­luote, maistu ir t.t. Jis tarnauja kartu su kitu lietuviu, tiesioginiu puolamųjų operacijų dalyviu. Šis prasitarė, jog kariauja jau trečius metus ir jaučiasi pavargęs, todėl planavo nutraukti kontraktą ir vykti namo. Tačiau persigalvojo, kai sužinojo, kad brigados logistu tapo tautietis, savo amato profesionalas.

„Ukrainos kariuomenė labai ne­vienalytė. Yra dalinių, pa­ruoš­­tų užsienyje pagal Vakarų standar­tus, bet yra ir sovietinės mokyk­los atstovų. Yra ir viskuo aprūpintų, ir tokių, kuriems daug ko trūksta. Kai esi pervargęs, nervina mažiausios smulkmenos. Štai, algos vėluoja po du mėnesius, daug ko laiku nepristato, todėl tenka pirktis patiems. Kai logistika pradėjo rūpintis lietuvis, situacija labai pagerėjo, todėl sutikau pasilikti kovoti toliau“, – kalbėjo šturmo brigados narys. 

Abu šie tautiečiai prašė neminėti jų vardų, nenurodyti brigados, kurioje tarnauja, nes pokalbiui su žurnalistu privalo gauti oficialų vadų sutikimą.

Vadai bei bendražygiai labai giria ir Lipcų fronte Charkivo prieigose esantį lietuvį Raimundą Urvikį. Prieš tai 17 metų atitarnavęs Lietuvos kariuomenė­je, uždarbia­vęs užsienyje, jis prieš pusantrų metų atvyko į frontą Ukrainoje.

„Nepatinka man Lipcuose. Iki tol visą laiką buvau Donecko srityje, iš pradžių prie Bachmuto, paskutiniu metu prie Časiv Jaro. Rusams ėmus veržtis į Char­­kivą, prieš mėnesį mus perkė­lė čia, kur daug kas yra kitaip“, – pripažino Raimundas.

Jis pasakojo, kad jo užduotis yra nuvežti šturmo grupės narius kuo arčiau fronto linijos, vėliau juos iš ten parvežti, kartu paimant ir sužeistus bei žuvusius. Į pačias rizikingiausias užduotis vadai visada skiria jį, nes tik lietuvis yra baigęs specia­lius mokymus, suteikiančius tei­sę vairuoti amerikietišką šar­vuotą automobilį „Humer“. 

„Superinė mašina, atlaiko šūvius ir nedidelių skraidyklių mėtomas granatas, o sprogus padangai dar galima nuvažiuoti dešimt kilometrų. Su ja išgelbėjau daugybę gyvybių, išveždamas karius iš mirtinų spąstų, nors ne kartą pats jau žegnojausi“, – sakė karys.

Prieš kelias dienas jis įsitikino, kad dėl rusų dronų gausybės labai pasikeitė situacija ir pačiame Charkive, kur kovotojams nurodyta tapti „nematomais“, t. y. nu­simesti karinę aprangą. 

„Manęs neįsileido net penki vieš­­bučiai, nes atvykau kovine mašina ir neturėjau civilių rūbų. Per­nakvoti galėjau tik labai brangiame, turinčiame požeminį garažą, kuriame ir paslėpiau automobilį. Rūkyti į lauką ir balkoną nurodė išeiti tik dėvint chalatą, o ne karinę uniformą“, – pasakojo lietuvis. 

Į viešbutį jis atvažiavo norėdamas po trijų savaičių pertraukos išsimaudyti duše, pamiegoti nežadinant sprogimams, pavalgyti karšto maisto. 

Ukrainiečiai saugosi, nes prieš kelias savaites rusų dronai susekė, kaip dviem sunkvežimiais buvo vežama ginkluotė į frontą ir, kariams sustojus Charkivo pak­raštyje trumpam poilsiui, paleido gra­­natas. Sprogimo vietoje liko di­­džiulė duobė, o nuo skeveld­rų už­­siliepsnojo ir sudegė netoli statomas supermarketas.

Prieš savaitę atvažiavęs į autoservisą, čia netikėtai sutikau dar du lietuvius: vienas ant kombinezono turėjo lipduką su pavarde „Viačeslav Litvin“ – tai reiškia, kad jo protėviai kažkada gyveno Lietuvoje, mat atvykėliams iš Lietuvos senovėje prigydavo pavardė „Litvin“ arba „Litvinenko“.

Tuo tarpu stiklų pakeitimo įmonės vadovas Sergejus Sergienko, pamatęs mano mašinos numerius, ėmė lietuviškai dainuoti. Paaiškėjo, jog vyro žmona Oksana, šiuo metu su dukromis laikinai apsistojusi Belgijoje, yra gyvenusi Šilalėje. Čia dažnai lankėsi ir Sergejus, šiek tiek pramoko kalbos ir įgijo draugų, kurie, karui prasidėjus, aukojo pinigų ir atvežė mašiną kariams. Tiek V. Litvinas, tiek S. Sergienko prašė perduoti lietuvių kariams bei savanoriams, kad jų automobilius remontuos be eilės ir pigiau. 

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.

Apdovanoti gabiausi jaunieji menininkai ir muzikantai

Šilalės meno mokykla jau antrus metus surengė šventę gabiausiems savo mokiniams – „Meno perliukų“ nominacijas šiemet pelnė 14 moks­leivių, dar 46 įteiktos padėkos.

„Kasmet gausus būrys mūsų auklėtinių pelno įvertinimus­ respublikiniuose, tarptautiniuose konkursuose – tokio ly­gio renginiuose nominacijas pelnę mokiniai ne tik tampa ugdymo įstaigos perliukais, bet ir garsina Šilalės vardą“, – sakė Meno mokyklos direktorius Arūnas Goštautas.

Pasak jo, ypač džiugina, jog gabių vaikų daugėja, ir tai glosto mokytojų širdis. Bet nei vaikai, nei mokytojai negalėtų pelnyti įvertinimų, jeigu ne tėvų palaikymas bei skatinimas. 

Padėkomis už Šilalės meno mokyk­los vardo garsinimą respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, aktyvią koncertinę veiklą, puikius mokymosi rezultatus apdovanoti 46 moksleiviai, besimokantys mu­zikos, šokių ir dailės klasėse, o „perliukų“ būrys, palyginti su praėjusiais metais, išaugo: pasak Šilalės meno mokyklos direktoriaus pavaduotojos ugdymui Rasos Ramanauskienės, pernai apdovanota 11, iš kurių net 6 nominaciją gavo ir šiais metais, o iš viso vardinės statulėlės įteiktos 14 jaunųjų menininkų, kurie 2023–2024 ­mokslo metais respublikiniuose ar tarptautiniuose konkursuose pelnė „Grand Prix“ ar pirmąsias vietas.

Nominacijas pelnė šokių studijos „Lokysta“ mergaičių grupė (mokytoja Dig­ma Kononovienė) ir jaunių grupė (mokyt. Laima Andrejauskienė), antrokas Ugnius Milašius (akordeonas, mokyt. Raminta Afraz), 7 kl. mokinys Rokas Kazlauskis (fortepijonas, mokyt. Daiva Bartušienė), Nominacijas pelnė ir Ovidijus Ansunas, fortepijono 4 kl. (mokyt. Gintaras Bartušis), Stasys Aidanas­ Šerpetauskis, klarneto 4 kl. (mokyt. Algirdas Pet-

raitis), klarneto išplėstinės klasės mokinys Julius Šerpetauskis (mokyt. A. Petraitis), dailės mokytojos Ilonos Venckienės auklėtiniai penktokės Evita Pryšmantė ir Rugilė Banytė, ketvirtokai Rapolas Murauskas, Ugnė Gražinskaitė­ ir Adrija Katauskytė. Taip pat nominacijas pelnė Austėja Noreikaitė (dailė, 1 kl., mokyt. Laimutė Rupšytė) ir Indrė Pavilionytė (dailė, 5 kl., mokyt. Sonata Dargienė).

„Labai svarbu­ tai, kad puikiai­ pasi­ro­džiusieji konkursuose­ tam­pa sektinu pa­vyzdžiu­ bendramoksliams. Taip ki­lo­ ir renginio „Meno perliukai“ idėja: gabus mokinys panašus į augantį perlą. Viskas, kas patenka į austrę (smėlio dulkelė, kruopelė), laikui bėgant, pavirsta perlu, kuris kelią džiaugsmą, pa­sigėrėjimą ir nuostabą. Taip ir meno­ mokyklos mokiniai – atsiskyrę nuo bend­raamžių, mo­kosi, dirba, rengiasi konkursams, kol galiausiai visi jį pamato visiškai kitoje šviesoje, tapusį savo srities meno perliuku“, – vaizdžiai šių nominacijų­ prasmę nupasa­kojo R. Ramanauskienė.

Dailės moky­to­ja I. Venckienė­ akcentavo, jog didžiausias pasiekimų ir aukš­tų įvertinimų vaidmuo tenka ne įgimtam talentui, o sunkiam darbui.

„Netiesa, kad meno mokyklo­je gali mokytis tik talentingi­ vaikai. Kur kas svarbiau – darbštumas, užsispyrimas. Tai įrodo ir pasiekimai tarptautiniuose konkursuose, kur profesionalai vaikų kūryboje įžvelgia kur kas daugiau nei patys jų autoriai. Mene ypač vertinamas ne tobulas darbo atlikimas, o temos pajautimas“, – sakė mokytoja.

Šiuo metu Šilalės meno mokykloje su jos skyriais Laukuvoje, Kaltinėnuose, Kvėdarnoje ir Pajūryje mokosi 586 rajono mokiniai, savo gabumus bando prisiminti ir 33 suaugusieji. 

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tremtiniai išpildė likimo sesės svajonę

Šiltai ir jaukiai trečiadienį Šilalės savivaldybės viešojoje bibliotekoje sutikta Elenos Karbauskaitės-Vismantienės poezijos rinktinė „Lemties ir ilgesio keliu“. Knyga, kuri buvo tremtinės svajonė ir kurios ji, pernykštį pavasarį pašaukta Amžinybėn, nesulaukė. Užtat nė vienas, atėjęs prisiminti Bilionių Elytės, neabejojo, kad ji yra greta ir iš aukštybių laimina šį prasmingą suėjimą. 

Šilalės viešosios bibliotekos Informa­cinių išteklių ir metodikos skyriaus vedėja, literatų klubo „Versmė“ vadovė Stefa Minutaitė patikino, kad šviesaus atminimo E. Vismantienė buvo tik­ras knygų ir kultūros žmogus: ją pažinojo visi, kas prie tos šviesos bent šiek tiek prisilietė. Elytė, kaip ją vadino aplinkiniai ir bičiuliai, buvo aktyvi Bilionių bendruomenės, Žemaitijos rašytojų, Šilalės rajono literatų  klubo „Versmė“ narė, parodų, poezijos, literatūros vakarų dalyvė bei organizatorė. Ir paliko ji šį pasaulį pernai, virš Šilalės skraidant „Poezijos paukštei“, kurios taip laukė ir į kurios sutiktuvių šventę nebeturėjo jėgų nuvykti.

Tikra draugystė ją, Irkutsko krašto vaiką, į tremtį išvežtą tebesant po mamos širdimi, siejo su Šilalės tremtiniais ir politiniais kaliniais. Po E. Vismantienės mirties nuvykę aplankyti liūdinčios dukros Aušros, jie ir rado visą dėžę rank­raščių. Juose – ir daugybė eilėraščių, ir gyvenimo bei tremties istorija, ir gausybė nuotraukų, atspindinčių jos veiklą. Teresė Ūksienė, Loreta Kalnikaitė ir Antanas Rašinskas susirinko šį turtą ir pasiryžo išleisti knygą – geriausią pamink­lą likimo sesei. Pirmąją mamos knygą – eilėraščių rinktinę vaikams „Linksmasis traukinukas“ išleidusi A. Vismantaitė – Silva stebėjosi, kaip tokį poezijos, užrašų, minčių kratinį pavyko sudėti į knygą. 

„Tai yra milžiniškas darbas. Pati esu knygos žmogus, žinau, kiek tai kainuoja jėgų ir laiko“, – sakė A. Vismantaitė – Silva, dėkodama mamos bičiuliams už milžinišką darbą leidžiant knygą „Lemties ir ilgesio keliu“. 

Knygos pristatyme L. Kalnikaitė prisiminė, kad Elytė ne tik eilėraščius rašė, žemaitišką žodį per savo pasakojamas istorijas skleidė, bet ir nepaprastai gera šeimininkė buvo – bibliotekos išleistoje receptų knygoje yra ir jos patiekalų. Kiekvienai progai ji ruošdavo daugybę dovanų – megzdavo raštuotas pirštines ir kojines, o pritrūkusi veiklos, griebėsi siūti maišelius, kad kiekviena dovana turėtų savo namukus, puošdavo juos siuvinėdama ar­ba savo piešiniais. 

Labai šviesiai E. Vismantienę prisiminė ir Bilionių seniūnė Loreta Daukantienė, patikinusi, jog bendruomenėje nebuvo renginio, kuriame nedalyvautų Elytė. Jei reikėjo – margino kiaušinius, kūrė kalėdines dekoracijas, jei reikėjo „meškos šūduką“ padaryti – Elytė irgi buvo pirma. Smagiai apie kaimynę žodį tarė Bilionių liaudies teat­re kartu su ja vaidinęs Zenonas Levickis, kuriam te­ko garbė scenoje net keturis ar penkis kartus vadinti ją žmona. 

„Kartais užeisiu kokiu nors reikalu pas kaimynę – sėdi už staliuko, sąsiuvinį atsivertusi. Greitai užverčia ir šnekamės. Matyt, rašė. Kožno žmogaus gyvenimas yra savotiška istorija. Vienų tos istorijos neznaimios, nereikšmingos, kitų – ryškesnės, prasmingesnės. Nesvarbu, kuo žmogus tampa, svarbu, kad jis palieka kažkokį ženklą. O ženklų yra labai daug. Elytė savo poetiškas mintis išdėstė šioje knygelėje ir suguldė į tas eiles savo bei savo artimųjų gyvenimą. Skaitydamas tą knygelę, jei nori ašarą nubraukti, rasi kur. Jei norėsi susimąstyti, irgi rasi ką paskaityti. Ir pasijuokti yra kur“, – tikino Z. Levickis, perskaitęs kelis eilėraščius. 

Poezijos stulpeliais surikiuotos mintys sklandė bibliotekoje pakaitomis su Šilalės kultūros centro moterų vokali­nio ansamblio „Aitra“ dainomis ir E. Vis­mantienės gyvenimo nuotrupų prisimi­nimais, liudijančiais, kad stiprybės žmo­gui suteikia net tokios tragedijos kaip tremtis, praradimai, nepritekliai. E. Vismantienė tai kompensavo bend­ruo­me­nine veikla, dosniai dalindama aplinkiniams savo širdies šilumą, laiką, žinias, rankdarbius. 

Jos dukra Aušra įsitikinusi, jog buvimas su visais mamai buvo terapija nuo vaikystėje tremty patirtų dvasinių traumų, bandymas išsiaiškinti savo stip­riąsias charakterio savybes, ramybės ir prasmės paieškos. 

„Mama  gimė tremtyje, grįžo į Lietuvą šešerių. Mes kalbėdavome apie tą laiką, kai ji buvo dar labai mažytė. Dažnai prisimindavo tą vietą, kur krištolinis vanduo, kriokliai, kalnai – man, vaikui, bū-

davo keista, kad ten yra kažkaip kitaip, nei pas mus. Lietuva jai, mažai ir silpnai, atrodė kaip stebuklų šalis, o grįžo į visišką skurdą. Pradėti gyvenimą iš naujo buvo sudėtinga ir sunku. Mamos gyvenimas tapo man pamoka: kai kažkas labai nemalonaus nutinka, svarstau, ar tai yra taip svarbu, jog taptų tragedija – dažniausia tai yra niekas, lyginant su  tuo, ką išgyveno mano seneliai, mano mama, kaip jie visi tą sunkią tremties dalią įveikė. Jaučiuosi stipri, matydama mamos pavyzdį būti aktyviu bendruomenės nariu. Tu gali į ją atsiremti, kartu su kitais ieškoti išeičių, ir tos problemos, kurios atrodo didelės, iš tiesų nebūna tokios baisios. Vertingas dalykas yra dalintis savo idėjomis, rūpesčiais – tai yra geras benzinas ir mano gyvenimui“, – neslėpė A. Vismantaitė – Silva.

E. Vismantienė rašyti pradėjo vėlai, sukrėsta vyro ir sūnaus praradimo. Tai paskatino ją įprasminti praeities bei dabarties laiką. Ir laimingiausia ji buvo rašančių žmonių bendruomenėje, kur buvo lengva ieškoti kūrybai savų formų. Šiandien jos dukra tikina, kad knyga, per kurią ji prisilietė prie mamos kūrybos, paskatino dar kartą permąstyti, kas jai rūpėjo ir kuo gyveno. 

„Tai ypatingas laikas, kai prarandi žmogų. Netenki, bet ir gauni kažką labai brangaus ir mielo“, – pripažino A. Vis­mantaitė – Silva.

Treti metai Šiaurės Meksikoje, 6 mln. gyventojų turinčiame Monterėjuje gyvenanti Aušra kasmet bent mėnesiui grįžta į savąjį kraštą, kad neprarastų ryšio su artimaisiais, kad neišbluktų at­mintyje žalios ir savos Lietuvos paveikslas... 

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Asfaltas yra – važiuoti neįmanoma

Iš Laukuvos ir į ją veda ne vienas kelias, tačiau skubantys vairuotojai atrado ir dar vieną „aplinkkelį“ – važiuoja Laisvės gatve. Viskas būtų gerai, bet gatvė yra labai siaura, todėl žmonės skundžiasi, jog prasilenkiant tenka sukti į kelkraščius, kurie yra labai prasti. Todėl prašo kelininkų atvežti bent kelias mašinas žvyro.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 44

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą