„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384
Redakcija

Redakcija

Artėja liūdniausių mokslo metų pabaiga

Karantino pertraukti, o vėliau nuotoliniu būdu atnaujinti mokslo metai eina į pabaigą – birželio 1 d. turėtų prasidėti mokinių atostogos. Įprastai tokiu metu jau būdavo prasidėję brandos egzaminai, vykdavo dešimtokų žinių patikrinimas. Šiemet viskas kitaip: mokinius dar tik planuojama kviestis į mokyklas, tačiau galimybę pagilinti žinias mokyklos ruošiasi suteikti tik dvyliktokams ir tiems, kurie turi rūpesčių dėl pažangumo. Vienos rajono gimnazijos konsultacijas pradėjo teikti jau šią savaitę, kitos – nuo birželio 1 d.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.40

 

Nekilnojamojo turto pardavimas ir įkeitimas

Dažnai sulaukiame skaitytojų klausimų, kokiu atveju, norint parduoti arba įkeisti šeimos būstą, yra būtinas teis­mo leidimas. Kokios tokių sandorių sąlygos yra pri­valomos tuomet, kai šeimoje auga nepilnamečių vaikų? 

Pateikiame Nacionalinės Lietuvos teismų administra­cijos parengtą informaciją.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.39

Dūmų detektoriai išgelbėjo dvi gyvybes

Naktį įsižiebusi ugnis Kliū­kių kaimo gy­ven­to­jus paliko be pastogės. Žmo­nės gaisro metu nenu­kentėjo. Laimei, turtą jie buvo apsi­draudę.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Evaldo LAZDAUSKO nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.39

Šilalėje – varnų rojus?

„Šilalės artojo“ skaitytojai jau nebe pirmą kartą bando atverti vietos valdininkams akis, tačiau šie ir toliau apsimeta, kad nemato, jog kai kuriose gat­vėse vis dar riogsantys senieji atliekų konteineriai kelia pavojų netgi žmonių sveikatai.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Skaitytojų ir Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.39

Netikėti pinigai – išbandymas valdžiai

Viruso nualintai šalies ekonomikai paskatinti Valstybės investicijų programa dosniai pažėrė pinigų statybas suplanavusioms savivaldybėms. Pasisekė ir Šilalei – trims objektams skirta beveik 2,7 mln. eurų. Nors pinigų užteks tik darbams pradėti, savivaldybės valdžia stačia galva pasinėrė į būsimas statybas. 

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.39

Rinkiminiai viražai ir razinos

Praėjusi savaitė lyg ir niekuo neypatinga. Na, vienai dienai sugrįžo žiema, vėsus vėjuotas pavasaris niekur nesitraukia, atpalaiduojamos karantino vadelės, vis dažniau girdisi rinkiminiai barniai, o susisiekimo ministras vėl užlipo ant to paties grėblio...

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.39

„Norėjau duoti žmonėms sparnus…“

Gegužės 6-ąją netekome savo tėvo, profesionalaus ta­pytojo, portretisto Pranciškaus Gerliko. Dailininkas ruo­šėsi surengti jubiliejinę savo tapybos darbų parodą, kaip ataskaitą už viso gyvenimo kūrybą, deja, staigi mir­tis neleido to įgyvendinti.

P. Gerlikui kūrėjo idealas bu­vo italų Renesanso epochos menininkas L. da Vinčis – ne tik vienas žymiausių pasaulio tapytojų, bet ir išradėjas, anatomas, architektas, universali asmenybė. Tad ir siekė būti panašus į jį: nuo pat mažens mėgo piešti, tapyti, yra išlikę jo ankstyvieji darbai, motinos Petronėlės Gerlikienės portretas, autoportretai bei natiurmortai. Susiradęs Šilalės biblio­tekoje meno albumus, mokėsi kopijuodamas L. da Vinčio, P. Rubenso, Rembrandto darbus. Studijuodamas Vilniaus valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija), susidomėjo akvarele ir puikiai įvaldė šią neleng­vą techniką, tačiau daugiausiai darbų yra sukurti aliejiniais dažais. Dailininkui buvo labai svarbu spalvos ir jų deriniai, jis gilinosi į jų emocinį poveikį žmonėms. P. Gerlikas turėjo savo tapybos techniką, da­žų derinimo būdus, netgi pats gamindavo drobei gruntą, jo tikslas – kad darbai išliktų nepakitę.

„Pakilau nuo molėtos Mažrimų kalvos rūstokame Šilalės krašte, Žemaitijos gilumoje, kurio dvasios apstu mano paveiksluose. Čia vis sugrįždamas tebeskraidau viršum gimtinės lopinėlio XXI amžiui skirtais sparnais. Būdamas kūrybingas keletoje sričių, pasirinkau tapybą. Ji man – gyvenimo pilnatvė, energetinis epochos metraštis...“ (Iš dailininko pokalbio su publicistu Aleksandru Šidlausku)

Tėvas domėjosi žmonių jaus­minėmis būsenomis ir jų išraiška, stengdavosi suvokti, kokia emocija juose dominuoja, ir siekė tai perteikti portretuose. Nutapė daugiau nei 400 menininkų, istorinių asmenybių bei visuomenės veikėjų portretų, juos kurdamas siekė ne tik portretinio panašumo, bet ir perteikti jų gyvenimo bei kūrybos esmę. Tai yra tiesiog žmonių studijos, bend­raujant su jais gyvai dirbtuvėje, jie visi ateidavo pozuoti, taigi ir mums, vaikams, tekdavo su visais susipažinti ir bend­rauti. 

„Labiausiai traukė vis­kas, kas mobilu ir panėšėjo į skrydį. O vizi­jo­mis skraidžiau visa­da. Norėjau viską tobu­lin­ti, kas palengvintų sunkų žmonių gyveni­mą. Duoti žmonėms spar­­nus...“ 

„P. Gerlikas yra rašęs: „Port­re­tuose ir kituose paveiksluo­se siekiu investuoti teigiamas emocijas spinduliuojančią ener­giją, optimizmą, norą svei­kai gyventi ir kultūra pagerinti pasaulį...“ Tiek tapant amžininkų portretus, tiek istorines asmenybes, autoriui buvo labai svarbu užčiuopti ir išryškinti žmogaus psichologinę būseną, pabrėžti tik jam būdingus bruožus. Juos sustip­rinti pasitelkdavo ne tik būtiną atributiką, bet ir tam tik­rus spalvų derinius ir, aišku, piešinį. Vienuose darbuose linija jaut­riai prabėga, išnyksta, vėl atsiranda, pabrėždama vaizduojamo žmogaus charakterio subtilumą, švelnumą, kituose ji – tvirta ir aiški, išryškinanti jau visai kitus charakterio bruožus. Ne vienoje dinamiškoje kompozicijoje talentingai atskleistas judesio gracingumas, energija ir veržlumas“, – P. Gerliko kūrybą apibūdina Lietuvos dalininkų sąjunga.

„Žmogus – man visko centras, todėl labiausiai gilinuosi į portretą. Ypač mane pavergė Vy­tau­tas Didysis ir viskas, kas su juo susiję: Tra­kai, jo gimtinė. Čia budi šio vieno didžiausio pa­sau­linio valdovo dva­­sia...“

Tėvas buvo nepaprastai jaut­rus peizažistas, labai mylėjo gamtą. Visą gyvenimą rašė eiles, iki pat mirties vedė dienoraštį, buvo idėjos žmogus. Lygiagrečiai domėjosi techniniais išradimais, piešė naujų formų motociklų ir lengvųjų mašinų modelius. Ilgus metus braižė, piešė eskizus ir konst­ravo skraidyklę, „kad žmogus galėtų skraidyti savo jėgomis“, kaip jis vadino – muskuloplaną. Tobulino ir gludino jo dizainą, tiek techninius parametrus, tiek estetinę išvaizdą. Didžiausia jo svajonė buvo suteikti žmogui sparnus ir skrydžio laisvę.

„Mano kūrybos stichija – gydyti žmogaus sielą spalvos ir sparnuotos minties pagalba, skatinti žmo­ni­jos tobulėjimą ta universalia Visatos atstovų kal­ba, saistoma telepatijos laisve...“

Tėvas mus, vaikus, mokė aka­deminio piešimo ir akvarelės, o mūsų kūrybos niekuomet nekri­ti­kavo, buvo geras mokytojas. Dažnai pasikviesdavo į stu­diją, kalbėdavo apie meną ir kūrybą, analizavo pasaulio me­no klasikų darbus bei lie­tuvių menininkų kūrinius. Vi­suomet šeimoje gyvai aptarinėdavome ir nagrinėdavome matytą parodą, žiūrėtus filmus. Užaugome namuose, kuriuose kūryba ir meninės išraiškos laisvė buvo labai vertinami. Buvome apsupti ne tik tėvo kūrinių, bet ir senelės Petronėlės kilimų bei tapybos darbų, jie buvo iškabinti visuose namuose.

Tėvas sugebėjo taip organizuoti gyvenimą, kad gyventi buvo gera. Jo įtaka buvo labai svarbi, todėl ir mes, vaikai, taip pat pasirinkome kūrybinį kelią: dukra Jur­gita – grafikos ir meno istorijos, sūnus Darijus – dizaino ir juvelyrikos.

P. Gerliko tapyba interneto svetainėje: www.pran­cis­kusger­likas.lt 

Jurgita GERLIKAITĖ,

Darijus GERLIKAS

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Žydintis balkonas – geroji namų oazė

Rytų išmintis byloja: diena be gėlių prilygsta dienai be saulės. Pastebėta, kad būdamas tarp gėlių, jas liesdamas ir uostydamas, žmogus jaučiasi emociškai pakylėtas, geresnės nuotaikos, ramesnis. Todėl ir neturint sodybos ar sodo su gėlynu, įsirengti žydinčią oazę galima daugiabučio balkone ir visą vasarą gėrėtis spalvingais žiedais.

Balkonas – svarbi eksterjero ir interjero detalė

Mokslininkai yra nustatę, jog kai esame apsupti gėlių, mūsų smegenys išskiria tris hormonus: energijos teikiantį adrenaliną, raminamai veikiantį melatoniną ir nuotaiką gerinantį serotoniną. Be to, gėlės skleidžia tam tikrą energiją, kuri turi įtakos vidaus organų veiklai, subalansuoja emocinę būklę. O emocinė pusiausvyra šiais įtampos kupinais laikais mums visiems labai reikalinga. Jos pasiekti padės ir spalvingi vasaros gėlių žiedai balkone, terasoje ar bent jau ant palangės.

Karaliaus Mindaugo profesi­nio mokymo centro Floris­ti­kos skyriaus profesijos moky­to­ja Regina Ribokienė sako, jog balkoną tinkamai apželdinti itin svarbu dėl kelių priežasčių.

„Jeigu jis gražiai įrengtas, mes ten galime ir norime praleisti daugiau laiko: rytais galbūt atsigerti kavos, vakarais  – ten pat užsiaugintų vaistažo­lių arbatos, tiesiog pasigėrėti gražiais augalais, jų kompo­zicijomis, spalvomis”, – primindama balkono svarbą kasdieniame gyvenime, sako R. Ri­bo­kienė.

Specialistė pasidžiaugė, kad balkonų apželdinimas Lietu­voje kasmet vis labiau populiarėja, o gėlių gausa pildosi vis naujomis rūšimis bei veislėmis.

Balkonas – tai jungiamoji zo­na tarp interjero ir eksterjero, t. y. tarp vidinio ir išorinio pasaulio. Skoningai apželdintas balkonas pakeičia pastato išvaizdą bei pagerina mik­roklimatą patalpose: drėkina orą, sumažina dulkių prasiskverbimą į vidų, apsaugo nuo gatvės triukšmo. 

„Planuojant balkono apželdinimą, reikėtų pagalvoti ir apie laisvesnį kampelį, kur bū­tų galima pasistatyti mažą stalelį. Lietuvoje senesnės statybos namuose balkonai nėra dideli (2–5 kv. m), naujos statybos namuose stengiamasi sukurti didesnės erdvės terasą. Gėlių lovelius, krepšelius ar kitus indus galime išdėstyti įvairiame aukštyje – tik svarbu, kad gėlės neužstotų lango ir augalai turėtų erd­vės augti. Įstiklintame balkone ir aptvara yra uždara (betonas ar medis), tad gėlių indai tvirtinami ant aptvėrimo, augalai komponuojami bei auginami daugiau svyrantys. Jeigu balkonas yra ažūrinis, tuomet loveliuose gali būti sodinami augalai, kurie puikiai tvirtinsis prie atramų ir kils į viršų bei uždengs kažkiek ažūro. Labai svarbu, kur yra balkonas pagal pasaulio šalių padėtį – nuo to priklausys ir augalų asortimentas bei jų gausa. Jei į rytus ar šiaurinę pusę, nerekomenduojama gausiai želdinti net ir unksminiais augalais. Jeigu į pietus ar vakarus – galima sodinti daug žydinčių augalų. Jų išdėstymas priklauso nuo šviesos, temperatūros, drėg­mės, maisto medžiagų“, – pataria spe­cialistė.

Nuo ko pradėti?

Pirmiausia derėtų pasirūpinti vazonais ir loveliais. Pa­sak gėlininkų mokytojos, tinkamiau­si yra keraminiai ar me­diniai, nes juose augalai ga­li kvėpuoti ir geriausiai au­ga, nors žmonės dažnai renkasi plastikinius. Lovelius galima tvirtinti ir išorinėje balkono pusėje – juose žydinčios gėlės puoš visą namą. Labai svarbu saugu­mas – loveliai ar vazonai turi būti pakabinti tvirtai, kad, kilus vėjui, nenukristų į žemiau esančio kaimyno balkoną ar, neduok Dieve, kam nors ant galvos!

R. Ribokienė akcentuoja, jog ne mažiau svarbu, kad, laistant augalus, vandens pertek­lius nevarvėtų žemyn. 

„Sodinti gėles į sandarų lovelį be skylučių – ne išeitis: po didesnio lietaus augalai ims plūduriuoti, dėl užsistovėjusio vandens šaknys pradės pūti. Lovelis su skylutėmis dugne –

ne ką geriau: vandens pertek­lius bėgs žemyn ir išterlios bal­koną. Todėl lovelį reikėtų kabinti taip, kad virš jo būtų stogas ir lietus neužlytų. O geriausia – įsigyti pakabinamus lovelius su drenažo skylutėmis dugne ir pritaisomais padėk­lais vandens pertekliui surink­ti.

Nepatartina gėlių balkone so­dinti į juodus vazonus – saulėkaitoje jie stipriai įkaista, o tai nepatinka augalams: jų šak­nys apdega, dūsta, augalas gali pradėti skursti ar net žūti. Kad taip neatsitiktų, plastikinius indus geriausia įstatyti į keraminius vazonus“, – dalijasi patarimais profesinio mokymo centro dės­tytoja.

Turint lovelius ar vazonus, metas pasirūpinti gruntu. Daržo žemė netinka – ji yra per sunki, be to, joje gali būti ligų užkratų. Geriau rinktis specialiai balkoninėms gėlėms skirtą substratą ar kompostą: jis būna papildytas reikalingomis medžiagomis, augalai ja­me lengvai prigyja ir greitai su­veša.

Kaip pasirinkti augalus?

Balkonuose galima augin­ti labai įvairius augalus ir juos visaip komponuoti. Svar­biau­sia, pasak specialistės, kurioje pusėje yra balkonas – juk vienos gėlės labiau mėgsta kait­rią saulę (pavyzdžiui, petunijos, juostuotosios ir laiptuotosios pelargonijos, verbenos, lakišiai, ragilės, paprastosios lobelijos), o kitos geriau jaučiasi pavėsyje (gumbinės ar svyrančiosios begonijos, fuksijos, sprigės, raktažolės, didžiosios

žiemės, suteros, našlaitės ir kt.). Į lovelius rekomenduojama įso­dinti ir daugiamečių dekora­ty­vinių augalų. Saulėtiems bal­konams tinka alpiniai vaistučiai, visžalės rudgrūdėlės, žemieji vilkdalgiai, auskarė­liai, tankialapės uolaskėlės, įvai­rios vilkpupės, o mažai gaunan­tiems saulės – ma­žosios žiemės, sto­ralūpės bergeni­jos, alpiniai sina­vadai, siauralapės ir mėlynlapės mels­vės, dailieji auskarėliai, as­til­bės.

„Būtina atsižvelgti ir į balko­no pobūdį: įstik­lintas jis ar at­viras, didelis ar mažas. Pa­vyz­­­džiui, dideliame gražiai at­ro­dys netgi vijokliniai auga­lai: rožės, raganės, kvapieji pelė­žir­niai, lipikinės kobėjos ir kt., ypač jei balkone netrūksta švie­sos ir šilumos. Mažame bal­kone vijokliniai augalai – pras­tas pasirinkimas, nes jie ne tik mažina erdvę, bet ir sulaiko šviesą“, – sako R. Ribo­kie­­nė.

Į vieną vazoną ar lovelį ji pataria sodinti tik tuos augalus, kurių augimo sąlygos panašios dirvos, šviesos bei drėg­mės atžvilgiu. Perkant gėles, verta atkreipti dėmesį į deko­ratyvines jų savybes – žiedų ir lapų spalvas, formą bei žydėjimo trukmę. Labai svarbu ir augalų aukštis. Į pastato­mus vazonus geriau sodinti aukštesnius augalus, į lovelius – ne­aukštus vienmečius, kurie žy­di visą vasarą. Tačiau vertėtų lai­kytis vienos taisyklės: žemesnes gėles sodinti palei lovelio kraštus, aukštesnes – viduryje arba krašte, prie sienos. 

Kaip sukurti kompoziciją?

Renkantis gėles balkonui ar palangėms puošti, reikia pagalvoti ir apie tai, kiek tam galėsite skirti laiko, nes vienos gėlės reikalauja daugiau priežiūros, kitos – mažiau.

„Štai svyrančiosios pelargonijos be perstojo džiugina žiedais visą vasarą iki rudens vidurio, veša tiek saulėtoje vietoje, tiek pavėsyje. Vienintelis rūpestis – nuskinti bebaigiančius žydėti jų žiedus, kad gėlės greičiau atsigautų. O, pavyzdžiui, nužydėjusias petunijas ar surfinijas būtina nuskainioti kur kas dažniau. Ant palangių auginant pelargonijas, į vidų mažiau skrenda musės ir uodai – šie vabzdžiai nemėgsta jų kvapo. Pilna­vi­durės pelargonijos mažiau žydi, yra lepesnės. Kad žemėje jos tvirčiau laikytųsi, į tarpus galima įsodinti svyrančių augalų ar smulkių gėlyčių: verbenų, šlamučių, karpažolių ir kt. Prie ryškių pelargonijų žiedų nuostabiai atrodo pilkos spalvos augaliukų kereliai“, – pataria floristė.

Specialistė rekomenduoja to­kius gėlynų spalvų derinius: raudoną ir žalią, oranžinę ir mėlyną, geltoną ir violetinę. Nuostabiai atrodo ir ne tokie ryškūs deriniai: tamsiai mėlynos ir šviesiai žydros. Tiesiog reikia atsiminti, kad šviesių tonų augalai atrodo leng­vesni, o tamsių – sunkesni. Rau­do­nos spalvos tarsi priartėja, o mėlynos nutolsta, balti žiedai vizualiai atrodo šiek tiek didesni.

Balkono gėles reikia prižiūrėti

Loveliuose ar vazonuose pasodintoms gėlėms reikia meilės ir tinkamos priežiūros – tik tuomet jos apdovanos gausiais žiedais ir vešlia lapija. Derėtų nepamiršti papurenti žemės, išrauti išdygusių piktžolių, laistyti ir tręšti. 

„Pelargonijas, kai tik prigyja, patartina tręšti mielių tirpalu. Maždaug ketvirtadalį pakelio mielių ištirpinti, supilti į kibirą vandens ir palaistyti. Balkonines gėles reikia laistyti kasdien, ypač jei karšta vasara, geriausia – vakarais, kad kaitri saulė jų nenudegintų. Pelargonijoms lieti labai tinka vanduo su nupjauta žole. Maždaug litrą žolių užpilkite vandeniu ir savaitę pamirkykite. Tada atskieskite (kibirui vandens – litras žolių tirpalo) ir turėsite tinkamą laistyti vandenį“, – sako Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro dėstytoja R. Ribokienė.

Kadangi balkoninės gėlės dažnai laistomos, vanduo išplauna mineralus ir organines medžiagas, todėl kartą per savaitę būtina tręšti, geriausia – žydinčių gėlių trąšomis. Gau­sesnį tręšimą ypač mėgsta pe­tunijos, surfinijos, sprigės, naš­laitės bei kt.

Kai kurie gėlininkai siūlo sodinant į substratą įmaišyti ilgo poveikio ir lėtai tirpstančių trąšų granulių arba lazdelių. Jos pamažu tirpsta ir viso sezono metu maitina augalus.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Norintiems pradėti verslą kaime – papildomos galimybės

Norintys pradėti verslą kaimo vietovėse gali teikti paraiškas ir gauti išmoką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų prog­ramos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Para­ma ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“. Pažymėtina, jog pakeistos priemonės įgyvendinimo taisyklės. Vienas svarbiausių pakeitimų – didžiausia išmoka vienam paramos gavėjui gali siek­ti nuo 18 800 iki 37 600 eurų – priklausomai nuo sukurtų darbo vietų.

Tikslas – mažinti socialinę atskirtį

Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 25 mln. Eur paramos lėšų. Paraiškos pri­­­­imamos nuo gegužės 18-osios iki bir­že­lio 15-osios. Žmo­­­nės, norintys pradėti vers­­lą kaime, gali teikti pa­raiš­kas paramai gauti Na­cio­na­linės mokėjimo agentūros (NMA) teritoriniuose padaliniuo­se ir elekt­roninėje informacinėje sistemoje ŽŪMIS, adresu www.zumis.lt. Per sistemą paraiškos priimamos iki kvietimo jas teikti paskutinės dienos, 24 val.

Žemės ūkio ministerijos 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus patarėja Inga Budzevičiūtė pabrėžė, kad šios KPP priemonės tikslas – įvairinant veiklą, kuriant bei plėtojant mažąsias įmones, steigiant darbo vietas, skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse.

Paramai – papildomi milijonai

Patarėja informavo, jog, ska­tinant ekonomiką bei mažinant bedarbystę kaimo vietovėse, KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sričiai „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ dar papildomai skirta 20 mln. Eur. 

„Ši parama skirta kurti naujus verslus ir darbo vietas kaime ne žemės ūkio sektoriuje. Dėl COVID-19 padaugėjo darbo neturinčių žmonių, ku­riems padėti galėtų parama verslui pradėti. Šiuo metu ypač aktualu mažinti socialinę įtampą dėl padidėjusio nedarbo kaimo vietovėse, tai taip pat ir paskata kurtis mažiems verslams, kurie būtų labiau pasiskirstę teritoriniu atžvilgiu, būtų sukuriamos įvairios paslaugos, labiau prieinamos žmonėms, nutolusiems nuo didžiųjų šalies miestų“, – aiškino Žemės ūkio ministerijos atstovė. 

Veikla, kuriai skiriama parama

Parama pagal KPP priemonę teikiama pradėti ne žemės ūkio veiklą, atitinkančią Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje nurodytas veik­las. Įgyvendinant vieną projektą, galima numatyti kele­tą remiamų ekonomi­nės veik­los rūšių. 

Jei projekte numatoma, kad bus už­siima­ma produktų ga­myba, ap­­do­rojimu, per­dirbimu, šios veik­los galutinis produk­tas negali bū­ti Sutarties dėl Eu­­ropos Są­jun­gos veikimo I prie­­de nurodytas produktas.

Reikalavimai paramos gavėjams

I. Budzevičiūtė informavo, kad parama galės būti skirta fiziniams bei naujai įsteigtiems privatiems juridiniams asmenims. Fiziniai asmenys pri­valo būti nevykdę jokios ne žemės ūkio ekonominės veik­los nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2019 m. gegužės 18 d. arba per nurodytą laikotarpį vykdę ją mažiau kaip 30 kalendorinių dienų. Privatūs juridiniai asmenys turi būti registruoti ne anksčiau kaip prieš 12 mėn. iki paraiškos pateikimo dienos. Tiek fiziniai, tiek privatūs juridiniai asmenys privalo atitikti labai mažos įmonės reikalavimus ir būti savarankiški (išskyrus ūkininkus). Svarbu, jog pareiškėjo – fizinio asmens – nuolatinė gyvenamoji vieta būtų deklaruota kaimo vietovėje, o pareiškėjo – juridinio asmens – buveinė būtų registruota kaimo vietovėje.

Įsipareigojimas – bent viena darbo vieta

I. Budzevičiūtė akcentavo, kad įgyvendinant projektą, bū­tina sukurti bent vieną darbo vietą (etatą), susijusią su ekonomine veikla, kuriai prašoma paramos. Sukurtą darbo vietą privaloma išlaikyti iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos. Darbo vietos darbo užmokestis arba savarankiška veikla užsiimančio asmens grynųjų pajamų dydis per ataskaitinius metus turi būti ne mažesnis negu 12 minimalių mėnesinių algų, nustatytų Vyriausybės nuta­rimu.

Išmoka – per du kartus

Paramos gavėjui 18 800 Eur, kai sukuriama viena darbo vieta, arba 37 600 Eur, kai sukuriama ne mažiau kaip dvi darbo vietos, išmoka bus išmokama 100 proc. dviem dalinėmis išmokomis. Pirmoji da­lis, sudaranti 80 proc. visos skirtos išmokos sumos, bus išmokėta per 10 darbo dienų po sprendimo skirti paramą priėmimo, likę 20 proc. – tinkamai įgyvendinus verslo planą ir pateikus NMA mokėjimo prašymą.

Paskutinis mokėjimo prašy­mas NMA turi būti tei­kia­mas ne vėliau kaip pirmaisiais metais po verslo plano įgy­vendinimo metų ir ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 30 d.

Kultūros paslaugos Lietuvoje turi būti pasiekiamos visiems

Kiekvienas Lietuvos gyventojas, nesvarbu, kur jis gyvena, turi lengvai pasiekti kultūros paslaugas. Lietuvos regioninė politika siekia užtikrinti kokybiškas viešąsias paslaugas visoje Lietuvoje, kad patogiai ir pilnavertiškai galėtume gyventi ir didmiesčiuose, ir atokesniuose miesteliuose. Prieinamos kultūros paslaugos kuria gyvybingas vietoves ir daro tiesioginę įtaką mūsų gyvenimo kokybei.

„Kultūra vis dažniau tampa svarbiu, bendruomenę telkiančiu veiksniu ir reikšmingai prisideda prie ekonomikos augimo, tačiau didžiausia kultūrinių įvykių koncentracija telkiasi Vilniaus regione, o kitose Lietuvos vietose ji yra mažesnė. Kultūros prieinamumas Lietuvoje dar nėra tolygus, kaip mums norėtųsi. Kalbame ne tik apie kiekybinius rodiklius, bet ir apie kultūrinio turinio įvairovę“, – sako Kultūros ministerijos viceministrė Zita Bružaitė.

„Nepaisant tankaus kultūros paslaugų teikėjų tinklo bei investicijų į jo modernizavimą ir aktualizavimą, kokybiškų paslaugų prieinamumas regionuose išlieka problematiškas. Tai lemia žemą visuomenės įsitraukimą į kultūrinį gyvenimą bei riboja kultūrinį, socialinį ir ekonominį regionų potencialą. Tolygi kultūros sklaida yra svarbi gyvenimo kokybės visoje šalyje sąlyga“,–  teigia kultūros sektoriaus ekspertas Eugenijus Kaminskis.

Lietuvos gyventojui patogiausiai prieinama kultūros įstaiga yra biblioteka, jų tinklas tankiai išsidėstęs ir todėl yra arčiausiai gyventojo. Mažiausiai prieinamos, pasak gyventojų, yra profesionalaus scenos meno, dramos teatro, operos kultūros paslaugos. Jos paprastai yra didmiesčiuose ir pasiekia tik dalį žmonių per kolektyvų gastroles į mažesnius miestus.

Lietuvos teritorijos bendrasis planas ir regioninės politikos dokumentai skirsto paslaugas į kelis lygmenis, pagal jų būtinumą. Per 30 minučių automobiliu nuo gyvenamosios arba darbo vietos gyventojas turi pasiekti svarbiausias, būtiniausias paslaugas – kultūros centro, bibliotekos. Per 45 minutes turi būti pasiekiamos dažnai naudojamos paslaugos: teatras, kinas, muziejai, koncertai, per 60 minučių – vidutinio poreikio ir itin specializuotos, retai lankomos paslaugos, pavyzdžiui,  profesionalus scenos menas, festivaliai.

Kultūros ministerija siekia užtikrinti, jog bazines kultūros paslaugas galėtų pasiekti kiekvienas gyventojas, o kultūros prieinamumo vidurkis Lietuvoje iki 2030 m. padidėtų nuo 80 iki 95 proc. Tam skirtas „Kurk Lietuvai“ projektas, kuriuo bus sprendžiamos kultūros prieinamumo regionuose problemos. Į projektą įsitrauks ir Vidaus reikalų ministerijos regionų politikos formuotojai.

„Nacionaliniame pažangos plane šalia kitų yra planuojamos bazinės kultūrinės paslaugos, kurių mes dabar neturime. „Kurk Lietuvai“ projektas ruoš modelį, kokios kultūros paslaugos ir kokiu kelionės atstumu turėtų būti prieinamos ir kaip valstybė gali investuoti, kad regione ta paslauga būtų galima pasinaudoti paprasčiau,“ – sako vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius.

Projektą įgyvendina „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Vėjūna Žalalytė. „Kurk Lietuvai“. Ji grįžo į Lietuvą po 15 metų su tarptautine teritorinio planavimo patirtimi iš privataus sektoriaus ir atliks pirmąją Lietuvoje erdvinę kultūros paslaugų analizę. Šių metų kovo mėnesį startavęs projektas nustatys, kuriose Lietuvos vietovėse kultūros prieinamumas problematiškiausias, kokių renginių ten trūksta ir kaip pagerinti kultūros prieinamumą regionuose. Šio projekto tikslas – pasiekti, jog neliktų „baltų dėmių“ Lietuvos kultūros žemėlapyje ir kad kiekvienas gyventojas gautų kokybiškas kultūros paslaugas.

60 savivaldybių kultūros skyrių aktyviai darbuojasi ir renka duomenis apie vietinius kultūros veikėjus. Savivaldybėms pavesta užduotis, atskleisti pilną kultūros paslaugų vaizdą jų teritorijoje, nepriklausomai nuo to, ar kultūros įstaiga yra vieša, privati ar nevalstybinė.

„Svarbus regiono vaidmuo nuspręsti, kokiais būdais gerinti prieinamumą. Regiono plėtros taryba, kaip vienijanti savo apskrities savivaldybes, priims sprendimus, kaip savivaldybėms pasiekti paslaugų prieinamumo rodiklius, nepaisant savivaldybių administracinių ribų. Tam, kad žmogus nesijaustų, jog jis kažką praranda gyvenimo kokybės ir viešųjų paslaugų atžvilgiu, gyvendamas atokiame miestelyje, o ne didmiestyje“, – sako vidaus reikalų viceministras T. Tamulevičius.

Pasak Kultūros ministerijos Strateginių pokyčių grupės vadovės Daivos Nazarovienės, sumažinti regioninius netolygumus įmanoma per valstybės, savivaldybėms pavaldžių įstaigų, NVO ir privataus sektoriaus organizacijų bendradarbiavimą.

„Švedijoje, sprendžiant tolygaus kultūros prieinamumo problemą, jau keletą metų sėkmingai funkcionuoja regioninis kultūros modelis, skatinantis kiekvieną regioną trejiems metams parengti regioninį kultūros planą. Savivaldybės sutaria finansuoti tas kultūros veiklas, kurios svarbios daugumai to regiono savivaldybių ir kurių negalėtų užtikrinti kiekviena savivaldybė atskirai“, – sėkmingą kultūros prieinamumo didinimo bei institucijų bendradarbiavimo regionuose pavyzdį pateikia D. Nazarovienė.

Vėjūna ŽALALYTĖ,

projekto „Kurk Lietuvai“ vadovė

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą