„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384
Redakcija

Redakcija

Svetainės nuoroda:

Valdantieji tęsia „tradiciją“ – dar vienas įkaušęs

Kai jau atrodė, kad vasara taip ir praeis be Šilalės valdžios vyrų nuotykių, praėjusį pirmadienį driokstelėjo žinia – iškart po pietų pertraukos į savivaldybę iškviesti policijos pareigūnai nustatė, kad mero patarėjų kabinete buvo geriama tikrai ne popietės arbatėlė: vienam iš mero patarėjų nustatytas 0,5 promilės girtumas. Tradiciškai į bėdą įklimpę aukštas pareigas užimantys asmenys iškart po tokių „nelaimių“ suserga arba greitai susiorganizuoja atostogas. Ne išimtis ir šis kartas – darbo vie­toje neblaivus užkluptas valstybės tarnautojas nuo antradienio pradėjo atostogauti.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.57

Mokyklose suplanuota direktorių kaita

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos duomenimis, ša­lyje maždaug trečdalis ugdymo įstaigų neturi nuolatinių vadovų. Mokyklų vadovų kadencijos įteisintos 2018 m., šiemet savo postus turi palikti dirbantys daugiau nei 20 metų. Šilalėje tokių direktorių nemažai – net šeši, o Meno mokyklai direktoriaus nerandama jau antri metai. Vilčių teikia tik nuo liepos pradžios pasikeitusi ugdymo įstaigų vadovų vertinimo tvarka – Švietimo, mokslo ir sporto mi­nisterijos pasiūlymu, renkantis direktorius, daugiau galių suteikta savivaldybėms. 

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.57

Muzikos festivalis „Pasaulio balsai“ (liepos 24 d. – rugsėjo 13 d.)

LIEPA

24 d. (penktadienis), 19 val., – festivalio pradžios koncertas Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia (Vytauto g. 51).

EGLĖ ŠLIMAITĖ (sopranas);

GABRIELĖ KIRŠAITĖ (mecosopranas);

JUOZAS JANUŽAS (tenoras);

IGNAS MELNIKAS (baritonas);

Lietuvos kariuomenės orkestras. Dirigentas – DAINIUS PAVILIONIS.

********

26 d. (sekmadienis), 19 val., – Palangos Kurhauzas (Grafų Tiškevičių alėja), Atvirukas Beethovenui.

TrioVan Beethoven (Austrija);

CLEMENS ZEILINGER (fortepijonas);

VERENA STOURZH (smuikas);

FRANZ ORTNER (violončelė).

********

28 d. (antradienis), 19 val., – Prancūziškas vakaras.

ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas);

AUDRONĖ KISIELIŪTĖ (fortepijonas);

KAUNO STYGINIŲ KVARTETAS;

KAROLINA BEINARYTĖ-PALEKAUSKIENĖ (I smuikas);

AISTĖ MIKUTYTĖ (II smuikas);

EGLĖ LAPINSKĖ (altas);

SAULIUS BARTULIS (violončelė).

********

31 d. (penktadienis), 19 val., – Palangos gintaro muziejus (Vytauto g. 17), Mocartas leidžiasi ant žemės. Teatralizuotas koncertas.

Programos „Operos Akseleratorius 2020“ dalyviai:

RASA DZIMIDAITĖ (sopranas);

PAVEL MORGUNOV (baritonas);

ELENA SVERDIOLAITĖ (sopranas);

RAFAELIS ŠTAROLIS (baritonas);

GUSTAS RAUDONIUS (fortepijonas);

Režisierė – KARINA NOVIKOVA.

 

RUGPJŪTIS

4 d. (ketvirtadienis), 19 val., – Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia (Vytauto g. 51), Vario dialogai.

PETRAS VYŠNIAUSKAS (saksofonas);

Klaipėdos brass kvintetas –

meno vadovas SIGITAS PETRULIS (trimitas);

MINDAUGAS PAŠKAUSKAS (valtorna);

JONAS KATAUSKAS (trimitas);

ARVYDAS STAKVILEVIČIUS (trombonas);

VIDMANTAS LIASIS (tūba).

********

13 d. (ketvirtadienis), 19 val., – Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia (Vytauto g. 51), Exil. skiriama kompozioriui Gija Kančeliui.

ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas);

AUDRONĖ KISIELIŪTĖ (klavišiniai);

VALENTINAS GELGOTAS (fleita);

DARIUS DIKŠAITIS (smuikas);

GEDIMINAS DAČINSKAS (altas);

GLEB PYŠNIAK (violončelė);

DONATAS BAGURSKAS (kontrabosas).

********

15 d. (šeštadienis), 19 val., – Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia (Vytauto g. 51). W. A. Mozart. Karūnavimo mišios.

Valstybinis choras VILNIUS;

RENATA MARCINKUTĖ-LESIEUR (vargonai);

Dirigentas – ARTŪRAS DAMBRAUSKAS.

********

16 d. (sekmadienis), 19 val., – Palangos gintaro muziejus (Vytauto g. 17), Instrumentų karaliaus vakaras.

Fortepijoninis duetas:

KAJA KAŠUBAITĖ.

KLĖJA KAŠUBAITĖ;

RŪTA MIKELAITYTĖ-KAŠUBIENĖ (fortepijonas).

********

19 d. (trečiadienis), 19 val., – Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia (Vytauto g. 51), Popiežiaus kelias. Jono Pauliaus II-ojo 100-mečiui.

Šiaulių valstybinis kamerinis choras POLIFONIJA, meno vadovas ir vyr. dirigentas – LINAS BALANDIS;

Aktorius VLADAS BARANAUSKAS;

Dirigentas – POVILAS VANŽODIS.

 

RUGSĖJIS

3 d. (ketvirtadienis), 19 val., – Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia (Vytauto g. 51), Dvibalsė širdis: ansamblio „Duo Barocco” dešimtmečio koncertas.

RENATA DUBINSKAITĖ (mecosopranas);

SAULĖ ŠERYTĖ (mecosopranas);

VILIMAS NORKŪNAS (klavesinas).

********

5 d. (šeštadienis), 19 val., – Palangos Gintaro muziejus (Vytauto g. 17), Tête-à-tête.

LINA FIDELMAN (fleita, Estija);

MIKK LANGEPROON (akordeonas, Estija).

********

13 d. (sekmadienis), 19 val., – Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia (Vytauto g. 51), Festivalio pabaigos koncertas.

PALANGOS ORKESTRAS

Meno vadovas ir dirigentas – VYGANTAS REKAŠIUS.

Į koncertus bažnyčioje įėjimas nemokamas.

Bilietus į koncertus Palangos Kurhauze ir Palangos gintaro muziejuje galima įsigyti sistemoje www.bilietai.lt bei koncerto vietoje.

Apvaršuviškiai savo kaimui išnykti neleis

Nors nuolat kalbama apie mirštantį kaimą, Laukuvos seniūnijos Apvaršuvos kaimo gyventojai šią taisyklę stengiasi paneigti – jie ėmėsi iniciatyvos ne tik suburti draugėn esamus ir buvusius gyventojus, bet ir įamžinti jau išnykusių kaimų atminimą.

Laukuvos miestelis savo šven­tę rengia visada tuo pačiu laiku – minint Švč. Mergelės Škap­lierinės atlaidus. Apvaršu­viškiai į savąją šventę sukvietė atlaidų išvakarėse. Kraštiečių laukė šv. Mišios Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje, o po jų Apvaršuvoje atidengtas prieš tris dešimt­mečius nuverstas ir netoliese užkas­tas paminklinis ak­muo.

„Paminklas sovietmečiu buvo pas­tatytas 1911-aisiais į JAV emigravusiam kraštiečiui Leonui Jonikui ir jo tėviškei atminti. Šis vyras buvo aktyvus lietuvių išeivijos veikėjas, žurnalistas. 1990-aisiais nuspręsta pamink­lą jam nuversti, o jo vietoje buvo pastatytas ąžuolinis kryžius. Ei­nant me­tams, jis sunyko, tad nutarėme atkurti Apvaršuvą garsinusio žmogaus atminimą, o tuo pačiu ir pažadinti mūsų bend­ruomenę aktyvesniam bendravimui“, – sakė Lietuvos Respub­likos Prezidento kariuo­menės kūrėjų savanorių medaliu apdovanotas Ignacas Gailevičius.

Šios šventės iniciatorius laukuviškis Jonas Šedbaras prisiminė, jog ąžuolinis paminklas buvo pastatytas 1990 m. liepos 15 d., o akmeninis atkurtas 2020-ųjų liepos 18 d. Ant paminklo iškalta, kad šioje vietoje buvo L. Joniko (1891–1969) gimtinė, taip pat šis akmuo yra skiriamas ir Apvaršuvos, Burbiškių, Kui­tainių, Monkiškės bei Vaitkaičių kaimų gyventojams atminti.

Pasak Laukuvos seniūno Virgilijaus Ačo, oficialios bend­ruomenės Apvaršuvoje nėra, tačiau yra entuziastų, kurie geba suburti draugėn visus bent kiek aktyvesnius kraštiečius.

„Kęstutis Auškal­nis, J. Šedbaras, I. Gai­levičius, Valde­maras Jasevičius da­ro vis­ką, jog nykstančių kaimų atminimas gyvuotų kuo ilgiau“, – sakė seniūnas.

L. Jonikas išeivijoje buvo žinomas „Lau­kuviškio“ slapyvardžiu, Amerikoje jis dirbo laik­raščio „Vilnis“ redakcijoje, žur­nalo „Liaudies menas“ redaktoriumi, bu­vo JAV Kongreso ir lietuvių meno sąjungos narys.

Paminklinį akmenį atidengti buvo pakviestas I. Gailevičius su dukra Milda bei Irena Budginaitė-Sebeckienė, jį pašventino Laukuvos parapijos klebonas kun. Virgilijus Pocius. 

„Kai girdime žodžius „tėviškė“, „gimtinė“, apima nostalgija. Ir tai yra tas turtas, kurio iš mūsų niekas negali atimti. Tai yra tos vietos, kurias prisimename ir galime nusakyti iki smulkiausių detalių, bet visa tai yra prasminga ir suprantama tik mums. Tėviškė nėra ten, kur gyvename dėl pinigų ar vykstame pasigrožėti – ji ten, kur į žemę įspaustos mūsų tėvų ir protėvių pėdos. Todėl net ir išsikėlę iš jos bei per tūkstančius kilometrų nuo jos nutolę fiziškai, dvasiškai visam gyvenimui išliekame susieti su savo gimtąja žeme“, – kalbėjo V. Jasevičius. 

Varnių regioninio parko vyriausiasis specialistas Andrius Bajorūnas priminė, jog Apvaršuva yra šio parko teritorijoje.

„Valstybė patikėjo saugoti gamtą ateities kartoms, bet be vietos gyventojų to nepadarytume. Apvaršuviškiams linkiu, jog kaimas tik didėtų, jame gimtų kuo daugiau vaikų, o Apvaršuvos vardas niekada nebūtų įrašytas į išnykusių kaimų sąrašą“, – sakė regioninio parko atstovas.

J. Šedbaras susirinku­siuo­sius įvar­dijo lyg dovaną ir priminė, kad nuotrau­koje, darytoje prieš tris de­šimtmečius statant kryžių, matomas berniu­kas yra Re­mi­gijus Mas­lauskas, ku­ris šįkart buvo vienas aktyviausiai talkinusių benduomenės narių. Tad jam, An­tanui Vėliui, I. Gailevičiui buvo įteiktos padėkos. Dėkota visiems, kurie prisidėjo, jog ši kraštiečių šventė įvyktų.

O Burbiškių gyventoja Stanislava Olš­vikienė visus nustebino atrastu talentu – iš gamtos atliekų ir antrinių žaliavų gaminamais suvenyrais. Garbaus amžiaus moteris, buvusi tremtinė, nebaigusi jokių mokslų, viską sugalvojanti pati. Tiesa, savo dirbinius 83-ejų Stanislava viešai rodo retai – Apvaršuvos kraštiečių sueiga buvo tik antras kartas. Tačiau jos darbai paliko didžiulį įspūdį: vieni skubėjo jų įsigyti, kiti – nusifotografuoti su jų autore.

Suėjimas turėjo tęstis iki aušros, nes apvaršuviškių nuotaiką kėlė Rietavo kultūros centro kaimo kapela „Subata“. 

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Stoginės skirtos ne atliekoms

Į redakciją paskambinusi Nepriklausomybės gatvės gyventoja klausė, kada pagaliau atliekų tvarkytojai imsis tramdyti šiukšlintojus.

„Jau kuris laikas daugiabučių kiemuose įrengtos pastogės lyg magnetas traukia žmones – jie nesupranta, kam tie „gardai“ skirti, todėl verčia viską, kas papuola. Tad tenka kone prie jo budėti ir perspėti gyventojus, kad negalima į jį mesti nei avalynės, nei drabužių, nes tai nėra tekstilei skirtas konteineris. Negana to, atsirado ir kita bėda: į šį aptvarą kartonines dėžes pradėjo sandėliuoti prekybos centro darbuotojai. Jeigu nuo pavienių šiukšlintojų dar įstengiame apsiginti, tai parduotuvės darbuotojų nesužiūrėsime“, – problemą dėstė moteris. 

UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) Plėtros skyriaus vadovė Edita Vaitkienė informavo, kad tekstilės konteinerių įrengimo projektas dar nebaigtas, nes dėl karantino buvo užstrigęs medžiagų stoginėms tiekimas.

„Kaip ir sakiau anksčiau, stoginės yra skirtos mišrių komunalinių atliekų konteineriams: jie bus aptverti, kad juos būtų galima užrakinti ir naudotis galėtų tik artimiausių daugiabučių gyventojai. Tiesiai į stogines mesti atliekų negalima“, – įspėja TRATC darbuotoja.

Pasak E. Vaitkienės, Nepriklauso­my­­bės g. įsikūrusios parduotuvės dėl at­liekų išvežimo yra sudariusios sutartis su pakuočių vežėjais ir privalo turėti atskirus konteinerius. TRATC įrengti bendro naudojimo konteineriai yra skirti tik daugiabučių gyventojams.

„Šilalės artojas“ uždavė klausimus ir parduotuvei, bet atsakymų nesulaukė.

Tačiau TRATC administracija reagavo – jau kitą dieną po atsiųstų atsakymų į kai kurias pastoges buvo pastatyti konteineriai.

Gegužę TRATC atstovė E. Vaitkienė „Šilalės artojui“ buvo sakiusi, kad stoginės turi būti įrengtos 34 Šilalės rajone esančiose antžeminėse konteinerių aikštelėse. 

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Pasivijo Kalėdų šėlionių rezultatas

„Šilalės artojo“ jau aprašytas teismų „herojus“ apskun­dė dar vieną ap­kaltinamąjį nuosprendį. Klaipėdos apygardos teismas nuteistojo To­mo D. apeliacinį skundą at­metė. Jaunas vyras kaltinamųjų suole jau yra sėdėjęs de­šimt kartų. Šįkart pasiųstas atlikti bausmės realiai.

Tauragės apylinkės teismo Ši­­lalės rū­mų teisėja Lina Ša­kar­­nienė kovo pradžioje išnag­ri­nėjo dviejų jaunų vyrų baudžia­mąją bylą: dešimt kartų jau teistas Tomas šįkart buvo kaltinamas plėšimu, o jo bend­­ri­ninkas Marius M. – fizinio skaus­mo sukėlimu ir nežymiu svei­katos sutrikdymu.

Policijos duomenimis, pra­ėjusių metų gruodžio 25 d. Lau­­kuvoje išgertuvių metu du vyrai (gim. 1990 m. ir 1991 m.) sumušė kitą vyrą (gim. 1995 m.). Teismas nustatė, jog To­mas D. iš nukentėjusiojo dar pagrobė ir mobiliojo ryšio telefoną „Black­view“. Jaunas vyras už vagystes, viešosios tvarkos pažeidimus, fizinį smurtą bei kitas nusikalstamas veikas įvairių teismų (Kelmės, Prienų, Ši­lalės) jau teistas dešimt kartų.

Jo bendras Marius M. teisė­saugai taip pat žinomas: Plun­gės ir Šilalės teismuose jis bu­vo teisiamas devynis kartus (už vagystes, plėšimus, viešosios tvarkos pažeidimus). Abu kaltinamieji teisme savo kaltę pripažino. 

Pasak Tomo, tą vakarą kartu su nukentėjusiuoju ir dar dviem vyrais jis gėrė prie kultūros namų, vėliau prie jų prisijungė ir Marius. Kaltinamasis neneigė, kad viskas nutiko dėl girtumo, blaivus taip nebūtų pa­sielgęs. 

Teisme paaiškėjo ir visa įvykių priešistorė. Pasirodo, vyrai ruošėsi švęsti Kalėdas, o pas To­mą bičiulius atvežė Ma­riaus mo­tina. Visą dieną uliavo­ję, va­kare „iškilo“ prie Lau­kuvos kultūros namų. Čia toliau begeriant ir išsirutuliojo konflik­tas, mat buvo prisimintos se­nos nuoskaudos: nukentėju­siuo­ju šiuokart pripažintas asmuo anksčiau buvo pavogęs To­mo telefoną. Šis liepė jį grąžinti, o nurodymus „užtvirtino“ kumščiais. Daugiau Tomas nieko nebepri­siminė, tik, pasak jo, žino, kad po muštynių nuėjo į motinos namus, atsigulė ir užmigo. Tie­sa, eidamas neva pas­tebėjo, jog telefono ekranas įskilęs, todėl jį prie parduotuvės išmetė.

Marius M. kaltę taip pat pripažino ir paantrino, jog gruodžio 25-ąją gėrė nuo pat ryto, su nukentėjusiuoju mama juos nuvežė į Ši­lalę, bet šis nesumokėjo už kelionę. Dėl to Marius trenkė bičiuliui į galvą. Vyras neneigė, jog turi prob­lemų dėl alkoholio – pasak jo, kai pradeda gerti, nebegali sustoti. 

Teismas nustatė, kad nukentėjusiajam Tomas D. tyčia kumščiu ir alkūne sudavė 7–9 smūgius, dar 5–7 – iš kojos, o Marius M. į galvą draugui trenkė vieną kartą.

Nukentėjęs vyras ikiteisminio tyri­mo metu paaiškino, jog tądien ėjo į par­duotuvę, kai susitiko pažįstamus. Sau nusipirko degtinės, o Tomui pa­ėmė du litrinius butelius alaus. Tačiau be­geriant Tomas pradėjo priekaištauti, kad diena anksčiau jis ne­atėjo į su­sitikimą. O netrukus žodinius priekaiš­tus pa­lydėjo smūgių kru­ša. Prisijungė ir Ma­rius, suda­vęs tik vieną smūgį. Kai pa­ga­liau nuo sugėrovų kumščių pabėgo, sako, skaudėjo šonus ir nugarą. Tie­sa, nė vienam savo skriaudikui nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė.

Ekspertas nustatė, jog nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdy­mas.

Skirdamas bausmę Tomui D., teismas atsižvelgė į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį nusikaltimą, yra teistas 10 kartų, bet išvadų dėl savo elgesio nepadarė. Todėl teismas daro išvadą, jog veiksmingiausia Tomui D. bus laisvės atėmimo bausmė.

Marius M. daugiausiai teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei. Deja, išvadų nepadarė, todėl, teismo įsitikinimu, švel­nesnės bausmės nepasiekia tikslo. Tad šįkart jam skirtina griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas. Kadangi vyras prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi ir pasižadėjo gydytis nuo alkoholizmo, nuspręsta suteikti dar vieną galimybę pasitaisyti ir lais­vės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Tomas D. nubaustas metų ir trijų mė­nesių laisvės atėmimo bausme, Ma­­­rius M. – ketu­rių mėnesių laisvės atėmi­mo bausme, vykdymą atidedant vie­­ne­riems metams. Taip pat Ma­­rius M. įpareigotas pusę me­­tų nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir gydytis pri­­klausomybės ligas.

Šis Šilalės teismo nuosprendis galėjo būti skundžiamas Klai­pėdos apygardos teismui, To­mas D. taip ir padarė. Tačiau Ape­liacinis teismas gegužės 29 d. jo skundą atmetė. 

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Bijotų projektas: viena ranka duoda, kita – atima?

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija priėmė svarstyti skundą dėl Šilalės sa­vi­valdybės tarybos narių Loretos Kalnikaitės ir Raimundės Gečienės viešųjų bei privačių interesų derinimo – skundo šiai tarnybai autoriai įsitikinę, kad abi jos „nusikalto“, pasisakydamos birželio 12 d. vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje dėl Bijotų mokyklos pastato pritaikymo senelių globos namams ir Grei­tosios medicinos pagalbos stočiai. Skundas rodo, jog valdančioji dauguma, ko gero, išsigando medikių argumentų, nes rajono vadovai nutylėjo faktą, kad Bijo­tuose medikai bus įkurdinti Šilalės greitosios medicinos pagalbos stoties sąskaita. 

Pinigai svarbiau už žmones?

Bijotų mokyklos pastato pritaikymas senelių globos namams ir Greitosios medicinos pagalbos stoties veiklai yra dalis projekto „Tauragė+“ kūrimo strategijos. Bijotų projektui įgyvendinti numatyta 740 tūkst. eurų Europos Sąjungos paramos ir 60 tūkst. Eur iš rajono biudžeto. Birželio 12 d. taryba leido administracijai skelbti projektavimo ir rangos darbų viešuosius pirkimus. Prieš priimant sprendimą, politikai ilgai diskutavo apie tai, ar Bi­jotuose įkurdinus greitosios medicinos pagalbos brigadą, nenukentės Šilalės ir didžiosios rajono dalies gyventojai. De­ba­tai užsitęsė, nes niekas ne­galėjo paaiškinti, nei kas finansuos Bijotuose įkurdintą grei­tosios medicinos pagalbos brigadą, nei kam ji priklausys. Tokių elementarių projekto veiklos dalykų nebuvo išsiaiškinę nei rajono meras Al­girdas Meiženis, nei sprendimo projektą rengęs In­vesticijų ir statybos skyriaus vedėjas Martynas Remeikis. Tik vicemeras Ta­das Bartkus pripažino, jog „Svei­katos apsaugos ministerija, dalindama kvotas, turėjo planų nuo Šilalės vieną brigadą nuimti ir skirti Skaudvilei“, todėl esą nenorėdami prarasti finansavimo, šilališkiai išsiderėję, kad „atimama“ brigada įsikurtų Bijotuose ir aptarnautų automagistralę. 

A. Meiženis džiaugėsi įtikinęs Taura­gės regiono plėtros tarybą, jog punktas turi būti Bi­jotuose, nes važiuoti 30–40 kilometrų į automagistralę Ši­la­lės „greitosios“ brigadai yra per toli.  

Tačiau nei meras, nei vicemeras aiškiai taip ir nepasakė, jog Bijotuose steigiama greitosios pagalbos brigada gali būti finansuojama Šilalės sąskaita.

Įgyvendinama nauja schema

Apie tai, kaip planuojama per­tvarkyti greitosios medi­cinos pagalbos stočių tink­lą, buvo kalbama sausio 20 d. Tauragėje viešint vidaus reikalų ministrei Ritai Tama­šu­nie­nei. Tauragės regiono plėtros tarybos nariai tuomet buvo supažindinti su Teritorinių ligonių kasų ir Sveikatos apsaugos ministerijos parengta schema, kurioje aiškiai nurodyta, kaip bus perdėliojamas greito­sios me­dicinos pagalbos stočių tinklas. Joje nurodoma, jog Tau­ragės regione šiuo metu finansuojamos 7,5 „greitosios“ brigados, jų užimtumas skiriasi maždaug 30 proc. Dėl to planuojama atimti finansavimą vienai Šilalėje veikiančiai brigadai. Tai atviru tekstu – „tokių nepilnai finansuojamų ir neturinčių krūvių brigadų kaip Šilalėje, negali būti“ – sausio 20 d. buvo pasakyta Tauragės regiono tarybos nariams. Šiai tarybai priklauso ir Šilalės rajono meras A. Meiženis bei jo pavaduotojas T. Bartkus. Tačiau kodėl jiedu „neišgirdo“ įspėjimo – jau kitas klausimas...

Ministerijos skaičiavimais, tipinė „grei­­tosios“ brigada 2018 m. turėjo 3030 iškvietimų, viename užtruko vi­du­­tiniškai 45 minutes: 11 min. vyko pas pa­cientą, 25 min. teikė pagalbą, o 9 min. vežė jį į ligoninę. 

2018 m. „greitosios“ brigados vidutiniškai buvo užimtos 25 proc. darbo laiko. Pas kaime gyvenančius pacientus jos turi nuvykti per 25 min., mieste – per 15 min. Nustatyta, jog vėluojama tik į 4 proc. iškvietimų, todėl Sveikatos apsaugos ministerija planuoja įdarbinti greitosios medicinos pagalbos brigadas regioniniu principu, nepaisant savivaldybių ribų. 

Tauragės regiono plėtros tarybai pateikta analizė rodo, kad „aklosios“ zonos, kuriose į iškvietimus nuolat vėluojama, dažniausiai yra prie savivaldybių ribų, todėl ministerija pusinį finansavimą gaunančią brigadą suplanavo perkelti į Skaudvilę.

Derantis dėl projekto „Tau­ra­gė+“, nuspręsta medikus įkurdinti senelių namams pritaikomoje Bijotų mokykloje, taip abi brigadas paliekant Šilalėje. Bijotuose dirbantys medikai turėtų aptarnauti ne tik Šilalės rajono gyventojus, bet ir kitų savivaldybių žmones bei vykti į avarijas magistralėje. 

Tikslas – nutildyti daugiau žinančius?

„Šilalės artojo“ gauta Sveika­tos apsaugos ministerijos ir Te­ritorinių ligonių kasų pareng­ta greitosios medicinos stočių veiklos optimizavimo prezen­tacija rodo, jog birželio 12 d. Šilalės  meras A. Meiženis nuslėpė nuo tarybos narių, kad Ši­­lalės greitosios medicinos pa­­galbos stotis gali būti išdras­kyta arba netekti dalies finansavimo. Būtent dėl to tarybos posėdyje politikus perspėjo tarybos narė R. Gečienė. Jos nuomone, atimti iš Šilalės vieną brigadą ir perkelti ją į Bijotus būtų nusikaltimas, nes Šilalėje jų ir taip trūksta, „greitosios“ nespėja lėkti iš vieno iškvietimo į kitą. Vieną brigadą iškėlus į Bijotus, būtų dar blogiau, nes medikai turėtų aptarnauti visą automagist­ralės teritoriją – kelias gretimas savivaldybes. 

Geriausiai greitosios medicinos pagalbos problemas žinanti L. Kalnikaitė įsitikinusi, jog niekas negali „atimti“ iš Ši­lalės vienos medikų brigados, nes Ligonių kasos dviejų brigadų nefinansuoja – dalį antrajai reikalingo finansavimo skiria UAB „Ambulansas“. 

„Mes pritariame, kad būtų skirta papildoma brigada Bi­jo­tams. Paslaugos būtų greičiau ir kokybiškiau suteikiamos. Bet dėl to, jog reikia brigados Bi­­­jotuose, rajono gyventojai ne­­tu­ri nukentėti“, – aiškino L. Kal­­nikaitė. 

Tačiau dabar tarybos narės etikos sargams turi aiškintis, kokių interesų turėjo kalbėdamos posėdyje. Ir panašu, jog gali būti pripažintos pažeidusios įstatymą, nes svarstė klausimą, susijusį su įstaiga, kurioje dirba. 

UAB „Ambulansas“ direktorius kokybei Algirdas Radvila įsitikinęs, kad savivaldybė, planuodama projektą Bijo­tuose, ir ministerija, ketinanti jį finansuoti, į posėdį turėjo pakviesti greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančios įstaigos vadovus, o ne užkrauti naštą L. Kal­nikaitei. 

 A. Radvilą Šilalės savivaldybės pozicija stebina: žinodami, jog paslaugų laiku nesulaukia rajono gyventojai, politikai sutinka vieną ekipažą perkelti į Bijotus, kur jis turės aptarnauti kitų savivaldybių žmones. 

Išgelbėtų tik papildomas finansavimas

UAB „Ambulansas“ kokybės direktorių piktina, kad Grei­to­­sios medicinos stočių opti­mi­zavimu rūpinasi tikrosios padėties nežinanti Vi­daus reikalų ministerija. Te­ritorinės ligoninių kasos Ši­la­lėje finansuoja tik 1,5 „greitosios“ brigados išlaikymą, tačiau įstatymai reikalauja, kad rajone būtų ne mažiau kaip dvi brigados, todėl dalį finansavimo prideda paslaugas teikianti įstaiga. 

„Mes tą darome Visagino sąskaita, nes ten daug mažesnė automobilių rida, dėl to brigadų išlaikymas atsieina pigiau. Šilalėje ypač daug iškvietimų, atstumai tolimi, automobilių rida didelė.  Benzino jie sunaudoja daug, remontuojami dažnai, todėl išlaikymas brangus. Labiausiai nukenčia darbuotojų atlyginimai“, – „Šilalės artojui“ sakė A. Radvila.  

Pasak „Ambulanso“ atstovo, jei ministerija nutartų atimti iš Šilalės vienos brigados finansavimą, liktų tik pusė. Tokiu at­veju „greitosios“ ekipažas paslaugas teiktų ne visą parą, o tik 12 valandų – dieną arba naktį. 

Gyventojams teikiama pas­lauga pablogėtų ir vieną brigadą perkėlus į Bijotus. 

„Labiausiai nukentėtų miesto ir kitos rajono pusės gyventojai. Šilalės „greitoji“ daug ligonių veža į Klaipėdą, Kauną – kelionėje tenka užtrukti iki 5 valandų. Tuo metu visi iškvietimai tektų Bijotuose dirbantiems medikams. Ar kas skaičiavo, koks būtų operatyvumas, kiek pabrangtų transporto išlaikymas? Toks perkėlimas nebūtų geriau nei gyventojams, nei įstaigai. Rezultatas – skundai ir nepasitenkinimas. Baisu pagalvoti, kas atsitiktų, jei šitoks sprendimas būtų priimtas“, – neslėpė A. Radvila. 

Jo nuomone, Šila­lės savivaldybė seniai turėjo įtikinti ministeriją skirti greitosios medicinos pa­galbos paslaugoms papildomą finansavimą. Du medikų ekipažai ir dabar niekaip neįstengia pasiekti gerų rezultatų: jei vienas išvykęs į Klaipėdą, kitam tenka dvigubas krūvis, todėl beveik ne­įmanoma per 25 min. nuvykti iš vieno rajono pakraščio į kitą. Bet koks mažinimas ar „perkėlimas“ situaciją dar pablogintų.   

Daiva BARTKIENĖ

Karantinas Nr. 2 ne už kalnų…

Po valstybės švenčių mes vėl panirome į vietinių rei­ka­lų akivarą. Nuo Vidurio Lietuvos Vakarų link daugelis mėgaujasi neregėtu baravykų derliumi, o rytiniams rajo­nams belieka pavydėti. Vienos partijos džiaugiasi, kitos susirūpinusios augančiais ir krintančiais reitingais, po­litikai skaičiuoja savo turtus, derina vedlių į rinkimus są­rašus.

Bet, kaip ir buvo prognozuota, koronavirusas grįžta. Ati­darius sienas, iš įvairių šalių atvežami vis nauji „suvenyrai“ su COVID-19 firminiu ženklu. Praėjusį savaitgalį pasiektas naujas rekordas – 17 atvejų. Šeimyninė šventė Sa­lininkuose (Vilniaus rajonas), atvežtiniai atvejai iš JAV ir Švedijos. Keleto jų kilmė dar nežinoma, dėl kitų aiš­kinamasi.

Precedento neturi nauji užkratai pervežimo įmonėje „He­­gel­mann Transporte“, kurio­je dirba dešimtys atvykėlių iš Uzbekistano. Dabar jau žinoma, kad užsikrėtė daugiau nei 20 čia dirbusių šios Vidurio Azijos šalies piliečių. Ši vokie­čių kapitalo įmonė gyvuoja nuo 1998-ųjų, o Kauno bend­ro­vė įkurta prieš 16 metų. Ji teikia greitųjų, specialiųjų, standartinių pervežimų bei pervežimų be sustojimų paslaugas. Įmonės svetainėje rašoma, kad šiuo metu joje dirba 1827 apdraustieji darbuotojai, įmonės autoūkį sudaro 733 automobiliai, daugiausiai – sunkiasvoriai. Nemaža dalis vairuotojų – iš trečiųjų šalių, ypač iš buvusių SSRS respublikų. 

Sausio mėnesį portalo „Delfi“ skaitytojai transporto įmonę išrinko „Superdarbdaviu 2019”,  t. y. patraukliausia ieškantiems darbo bendrove Lie­tu­vo­je. Jos vadovas Tomas Jur­ge­le­vi­čius tuomet gyrėsi, jog vairuo­to­jų dažniausiai ieško Uk­rai­no­­je, Baltarusijoje, Ru­si­jo­je, Uz­be­kis­tane, Gruzijoje. Iš­kal­bin­gas fak­tas: įmonėje lietuvių ir užsieniečių vairuotojų santykis – 5 ir 95 proc.!

Dėl įmonės ekonominės veik­los niekas jokių priekaištų neturėjo. Tačiau ar ne jos vadovams reikėtų reikšti pretenzijas, kad, nuo Kinijos atūžiant koronavirusui, jie nesiėmė jokių atsargumo priemonių? Čia atlyginimas neblogas – apie 1600–1800 eurų „į rankas”. Įmo­nė viliojo darbuotojus iš tų šalių, kur žmonių mėnesio pajamos tesudaro kelis šim­tus ar net dešimtis eurų, ir ne­si­domėjo, kuo jau nuo metų pradžios alsavo visas pasaulis – COVID-19. 

Ir štai lemtis krito ant uzbekų pečių. Tačiau kenčia ne tik jie, nuostolių turi ir pati vokiečių kapitalo transporto bendrovė. Keliasdešimt „pigių” vairuotojų pateko į karantiną ir išsiųsti į Abromiškes. Jie pablogino pandemijos statistiką visoje Lie­tu­voje. Mes vėl pagal užkratų rodiklį vilksimės Baltijos ša­lių uodegoje. Bet tai tik viena problemos pusė. Kita gi – val­džios imigracijos politika. 

Pamenate, kaip didžiavomės, jog pagal Europos Sąjungos pri­mestą planą turėjome priimti virš 1100 imigrantų iš lai­kinų pabėgėlių stovyklų iš neramumų apimtų šalių, dau­giausiai arabų. Kai kas sakydavo, kad tai šiuolaikinis Trojos arklys: atvykėliai ne tik čia reikš nepamatuotas teisines bei socialines pretenzijas, bet ir išstums mūsiškę darbo jėgą. Na, gerai, daugeliui Lietuva ta­po tik tranzito šalimi. Didelių bėdų su jais neturėjome. Bet štai darbdaviai panūdo samdyti pigią jėgą iš buvusio „soc­la­gerio”, o tai jau tapo visos valstybės piktžaizde. Ne tik ekonomine prasme, bet ir nacionaline. O jeigu anie dar pagrasina: „išeisiu į miestą ir už­krėsiu kitus”?

Verslas, kuris vis aktyviau reikalauja didžiulių dotacijų šian­dien, šios pandemijos aki­vaiz­doje visiškai kurčias per­spėjimams, jog nežabota imig­racija ir pigios darbo jėgos antplūdis padarys Lietuvą at­vy­kėlių kloaka, prieš ką įnir­tingai kovoja kai kurios Rytų ir Vidurio Europos šalys. Mus dėl to kaltina kuo nori: nacionalizmu ir rasizmu, saviizolia­cija bei ES norminių aktų igno­ravimu. Tačiau šis laikmetis rodo, kad nevaldomos imig­ra­cijos priešininkų patarimai buvo logiški, ir koronaviru­sas tarsi pridėjo dar vieną ar­gu­mentą: su atvykėliais įvežamas beveik nekontroliuojamas už­kra­tas.

Todėl visiškai tikiu, jog netrukus gali būti sugrįžta į ka­ran­tino laikus. Antai liepos 16-ąją vyko COVID-19 komiteto posėdis. Kaip pranešė Prem­jeras Saulius Skvernelis, ko­mi­tetas priėmė kelis sprendimus, kuriuos, kaip paprastai, dar tvir­tina Vyriausybė.

„Bus nustatytas konkretus užsikrėtusių asmenų 100 tūks­­tančių gyventojų kriterijus. Jį pa­siekus, įsijungtų mecha­niz­­mas, leidžiantis svarstyti ir nu­statyti privalomą kaukių dė­vė­jimą tam tikrose erdvėse, pa­vyzdžiui, prekybos cent­ruo­­se, viešajame transporte ir ki­tur”, – teigė Ministras Pir­mi­nin­kas.

Pirmosios kregždės jau yra. Karantinas Nr. 2 ne už kalnų. Prisižaidėme. 

Česlovas IŠKAUSKAS

Dviračių varžybos Šilalės gatvėmis

Šilalėje surengtose daugiadienėse dviračių plento lenktynėse Ramūno Navardausko taurei laimėti varžėsi geriausi Latvijos, Estijos ir Lietuvos dviratininkai. Po jų ant garbės pakylos kopė ir jų organizatoriai bei šeimininkai kvėdarniškiai. 

Liepos 17–19 d. Šilalėje su­rengtose lenktynėse startavo 77 dalyviai: jauniai (17–18 m.), jaunučiai (iki 16 m.), merginos jaunės ir moterys.

Lenktynių startas buvo duotas Žadeikiuose: prologe varžybų dalyviai įveikė 3,7 km. Čia geriausią rezultatą parodė Estijos nacio­nalinės rinktinės atstovas Joonas Kuritsas (4:07 min.), antras buvo taip pat estas Madis Mihkels (4:12 min.), trečias – Šilalės sporto mokyk­lai atstovaujantis Dviračių sporto klubo (DSK) „Kvėdarna“ narys Aivaras Mikutis (4:15 min.).

Pirmajame etape įvei­­kus 84 km, pirmąsias dvi vietas vėl dalijosi tie patys Estijos atstovai, A. Mikutis liko trečias. 

Antrajame etape, nu­važiavus 85 km, geriausią rezultatą parodė Vilniaus DSK „Vitus“ atstovaujantis Žygimantas Norutis, ant­ras buvo R. Sargūno sporto gim­nazijos auklėtinis kvėdarniš­kis Mantas Bitinas, trečias – Roose Kert iš „Otepaa Rataklub“ (Estija).

Trečiasis 60 km etapas vyko Šilalės miesto gatvėmis. Ta­čiau jo metu įvykusi didelė dviratininkų griūtis iš varžybų eliminavo nemenką būrį sporti­nin­kų. Finišą pa­sie­kė tik 41 iš 70 trečiajame eta­pe startavusių dviratininkų. Pirmąją vietą šiame etape už­ėmė vienas Estijos jaunių rink­tinės lyderių J. Kuritsas, lemiamame sprinte pranokęs antrąją vietą iškovojusį šilališkį A. Mikutį, o trečias finišo liniją kirto dar vienas Estijos jaunių rinktinės narys Andre Roosas. 

Merginų įskaitoje iki trečio­jo etapo pirmavo prologe ir pir­majame etape nugalėjusi Auk­sė Strainytė (DSK „Kvėdar­na“). Ji ir dar viena to paties klubo narė Monika Juškevičiūtė bei Rimantė Žiliūtė (visos trys yra Lietuvos rinktinės narės) pateko į merginų jaunių generalinę įskaitą.

Jaunučių gretose greičiau­sias buvo jau po prologo baltus „Eurobiuro“ įskaitos marškinėlius apsivilkęs Rokas Adomaitis („Viesulo SC–Klaipėda Cycling Team“). Antrąją ir trečiąją vietas šioje įskaitoje užėmę latvis Rihardas Reinfeldas ir Kristupas Mikutis (DSK „Kvėdarna“) atsiliko vos 7 sek.

Ramūno Navardausko taurę iškovojo Estijos jaunių rinktinės narys M. Mihkelsas, ant­rąją vietą galutinėje įskaito­je už­ėmė J. Kuritsas, trečiąją – A. Mikutis. Jis nuo nugalėtojo atsiliko 57 sek., o nuo antrąją vietą užėmusio esto – vos 25 sek.

Tarp komandų geriausiai pasi­rodė Estijos jaunių rinktinė, ant­ra – DSK „Kvėdarna“, trečia – Estijos ekipa CFC „Spordiklubi“.

DSK „Kvėdarna“ vaikinų jaunių komandą sudarė A. ir K. Mi­kučiai, Justinas ir Jomantas Venckai, Edgaras Žekas bei M. Bitinas.

Etapų ir galutinės įskaitos lyderiams atiteko taurės bei piniginiai prizai (piniginis prizinis fondas buvo 1250 eurų).

DSK „Kvėdarna“ vadovas Kęs­tutis Česaitis dėkoja visiems lenktynių rėmėjams, kurių pagalba pavyko tarptautinį renginį suorganizuoti sklandžiai.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą