Artėja Kalėdos – pati didžiausia metų šventė, kuri džiugina kone visus. Gal yra koks vienas kitas „Grinčas“, bet vis tiek dauguma žmonių šią šventę „adaptuoja“ pagal poreikį. Kai kam tai labai religinė ir tikėjimu grįsta, kai kam linksma, kai kam labai šeimyniška. Man asmeniškai didesnė šventė yra Kūčios – manau, kad tai lemia vaikystės įpročiai. Sovietiniais metais niekas neturėjo lais­vadienių, kad galėtų švęsti Kalėdas, bet Kūčių vakarienė, esu įsitikinusi, būdavo kiekvienų, ku­riems jos yra svarbi lietuvybės dalis, namuose. 

Dar prisimename, kaip tą vakarą šeimos susirinkdavo dažniausiai pas kaimuose gyvenančius tėvus, užsidangstydavo langus užuolaidomis, papuošdavo Kalėdų eglutę ir prasidėdavo grožio, šilumos, paslaptingumo ir rimties vakaras, pasibaigdavęs vaikų žaidimais, spėjimais, burtais ir Kalėdų ryto laukimu. Gerai, jei jis sutapdavo su savaitgaliu ir nereikdavo skubėti į mokyklą – tada šventė tęsdavosi, ant stalo keliaudavo garuojantys skanumynai iš močiutės krosnies. Bet tokių sutapimų nebuvo dažnai, todėl Kalėdų pietų tradiciją kuriame palyginti neseniai. Dabar, kai galime turėti visko, ko tik geidžiame, sukurti šventę namuose nėra sudėtinga. Netgi gal kiek sudėtingiau darosi nepadauginti, nes akys raibsta nuo pasiūlos, o laiko išsigryninti, pagalvoti, ko norime ir kas mums patinka, neretai pritrūksta. 

Taigi kaip kukliai, bet skoningai pasiruošti didžiausioms metų šventėms, kad jos būtų jaukios, ramios ir šiltos? Kokie deriniai atrodo kalėdiškiausi? Ži­noma, dažniausiai sakome, jog žali ir raudoni. Lyg ir logiška – žalia eglutė atneša savo spalvą, o raudoni obuoliukai ar putino uogos, raudonųjų serbentų drebučiai – akcentai, kurie džiugina žiemą. Beje, prie šio spalvinio įsivaizdavimo greičiausiai prisidėjo ir „kokakolinis“ Santa Klausas bei sovietinis „diedas morozas“... Tad galbūt dėl pastarosios priežasties vis daugiau namų yra linkę grįžti prie aukso geltonumo, kuris anksčiau spindėdavo šiaudų soduose ir paukšteliuose, pagamintuose iš geltonų javų. Pilkšvas ir rasose išbalęs linas dabar transformuojasi į kokybiškus lininius audinius ir sidabrą. Ir dėl gausaus pasirinkimo, bei, mano nuomone, vis platėjančios šypsenos mūsų šalies žmonių veiduose, skonio, estetikos pajūčio atgaivinimo, pasisėmimo idėjų ir grožio iš sovietmečio nenukankintų šalių mūsų šventės įgauna spalvų. Jau beveik niekas nebesistebi, kai Kalėdų stalas yra dengiamas rausvais akcentais arba kai dominuoja geltona ar net mėlyna spalvos.

Kokie pagrindiniai akcentai, renkantis šventinį stalo dekorą? Jei labai gerai jaučiate spalvas, atspalvius, turite puikų skonį, nėra jokių taisyklių. Šventės tam ir yra, kad dominuotų „noriu ir man patinka“. Bet jei šiek tiek abejojate ar nesulaukiate įvertinimo, eikite saugesniu keliu: pasirinkite 2–3 spalvas, kurias derinsite ant stalo. Tarkime, jei pasirinkote tradicines raudoną ir žalią, tai ir aksesuarus derinkite panašius. Nusprendžiate, kokius įrankius rinksitės – sidabro ar aukso spalvos – ir varijuojate. Jei įrankiai geltoni, gali būti taurės „auksiniu“ krašteliu, tiks „auksinė“ žvakidė, žvakė, kalėdinis žaisliukas. O servetėlės, kalėdiniai suvenyrai ar net uogelės ant eglės šakos – dominuojančių žalios ir raudonos spalvos. Tada stalas atrodys harmoningai ir šventiškai. 

Kalėdoms labai tinka puokštės su vis­žaliais ir spygliuočiais augalais, kuriuos galima derinti su bet kokiais gyvais žiedais – nesvarbu, ar tai putino uogos, ar meilenio žiedai, ar tik besikalantis baltas hiacintas.

Jei šeimoje yra vaikų, puikiai dera žaidybiniai elementai – elniukai, nameliai, kalėdiniai autobusiukai, popierinė balerina ir pan.

Niekada neprašausite, jei pasirinksite indus bei stalo aksesuarus Kalėdų tematika. Žinoma, dauguma žmonių yra labai praktiški ir nenori kaupti teminių indų, tačiau jie yra labai svarbūs vaikams. Juk visi prisiminimai ateina iš vaikystės, ir jei tėvai galvoja apie tai, jie pasistengs, jog šventinis stalas giliai įstrigtų atminty. Kalėdiniai indai dažnai būna dekoruoti vaikiškais piešinukais, o jie tikrai sužadina vaikų smalsumą ir sukelia teigiamas emocijas. Suaugusiems nieko neatsitiks, jei, kurdami šventę vaikams, ir patys sugrįšime į savo vaikystę. Vaikai greitai užauga ir tada jau nebelieka to kalėdinio džiugesio, kuris pripildo šventę krykštavimų ir džiaugsmo šūksnių bei plėšomo dovanų popieriaus garso, palydimo cypavimų. Todėl derinys su pasakų herojais dekoruota lėkšte, tokia pat servetėle ar puodeliu  – smagi atrakcija namuose, kuriuose yra vaikų ir anūkų.

„Pasislinkę“ metų laikai retai kada benudažo šventes baltai, todėl spalvos ant Kalėdų stalo – sveikintinas dalykas. Kai aplink pilka, ryškesnė spalva Kalėdų rytą gali nudžiuginti taip pat, kaip iškritęs sniegas. Labiau rekomenduojama rinktis pastelines, nes tokios minkštos ir švelnios Kalėdos sužadins pačius švelniausius jausmus. O pavargusiems nuo įtampos, bėgimo ir reikalų, tai gali būti puiki terapija. 

Aš pati esu mėlynos spalvos mylėtoja, net sa­vo indų ir tekstilės bei aksesuarų parduotuvėlę pavadinau „Gražu net mėlyna“. Mėlyna spalva yra pakankamai universali, gali būti derinama tiek su auksu, tiek su sidabru. Mėlynos ir sidab­rinės spalvos derinys bus griežtesnis ir šaltesnis, labiau kviečiantis į kompaniją baltus akcentus, o mėlyna su auksu atrodo linksmiau ir žaismingiau.

Tinka Kalėdų stalui ir ruda spalva, nors daug kam gali pasirodyti neįprastai. Bet jos yra visokiausių atspalvių – nuo švelnutėlės balintos kakavos, riešuto rudumo iki sodraus tamsaus šokolado. Tikras atradimas – rudos ir mėlynos derinys. Jis niekada nebus nei nuobodus, nei neįdomus. Visada galima varijuoti, kurios spalvos norisi daugiau. O prie rudos bei mėlynos priderinus auksą ir sidabrą gauname skirtingas nuotaikas.

Jei stalą dengiame staltiese, ji irgi turi būti arba kalėdiška, arba derančių spalvų. Visada universalu balta. Beje, nors su vienspalve staltiese viskas daug paprasčiau, bet tai nereiškia, kad ji privaloma. Gražiai marginta staltiesė gali būti išsigelbėjimas, jei namuose yra tik balti indai. O kad stalas atrodytų dar subtiliau, rekomenduojama naudoti dideles ir mažesnes lėkštes. Dailiai atrodo polėkštės ir padėkliukai, ant kurių statomos lėkštės. Būtinas atributas – medvilninės servetėlės, kurias svečiai ar šventės dalyviai ne tik panaudos pagal paskirtį, pasidėdami jas ant kelių, bet jos ypatingai puoš stalą. Jas galima lankstyti arba tiesiog pertraukti per servetėlių žiedą ir tokį žaismingą derinuką padėti ant stalo ar lėkštės. 

Dar vienas pageidautinas dalykas – žvakės ir žvakidės. Jei stalas nėra didelis, aukštų žvakidžių nepristatysime, bet mažos žvakutės tikrai sukurs jaukumą. Jei jos dar bus komponuojamos kartu su šventinėmis gėlių kompozicijomis, stalas atrodys tikrai puikiai ir skoningai.

Na ir netikėčiausi dekoro elementai – eglutės žaisliukai, kurie nebūtinai turi kaboti ant jos, nes puikiai tinka ir ant stalo, kad žvilgėtų ir primintų, jog susirinkome džiaugtis ir švęsti!

Kristina MACELYTĖ

AUTORĖS nuotr.

Lietuvos miestai ir miesteliai suspindo Kalėdomis, daug kur jau įžiebtos eglutės, o Šilalės Kalėdinę eglę papuošė daugiau nei 13 tūkst. lempučių, šalia sužibo ir ma­žesnių eglių giraitė, parduotuvės, įstaigos pasipuošė žibančiomis arkomis – mies­tas švyti. 

Daugiau šviesos į ilgus vakarus įneša ir naujai atidaromos parodos – Lietuvos menininkų darbai pristatomi net paryžiečiams. Musée Nicéphore Niépce Chalon-sur-Saône Prancūzijoje atidaryta Benedikto Henriko Tiškevičiaus fotografijų paroda „Tarp Lietuvos ir Prancūzijos. Du grafo Tiškevičiaus pasauliai 19 a. fotografijoje“, kuri yra Saison de la Lituanie en France 2024 programos dalis. Paroda veiks iki sausio 19 d. B. H. Tiškevičius (1852–1935) buvo vienas iš fotografijos pradininkų Lietuvoje, priklausė Prancūzijos fotografijos draugijai, fotografijų klubui, o jo fotografijos buvo publikuojamos svarbiuose leidiniuose kartu su žymiausiais to meto prancūzų fotografais.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Di­džioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaryta paro­da „Išaukštintas dainuojantis žmogus“, skirta Lietuvos Dainų šventės 100-mečio ir Tilžės akto paskelbimo paminėjimui. Joje eksponuojami tautiniai kostiumai bei jų dalys (juostos), archyvinės nuotraukos, istorinės knygos ir gaidos. Tautinės kultūros gerbėjai gali susipažinti su Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus dukros Elzės Jankutės (1894–1985) išeivijoje Toronte (Kanadoje) austomis bei jai­ dovanotomis juostomis ir Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje sukaupta­ juostelių kolekcija iš vaikaitės Evos Mildos Jankutės-Gerolos asmeninio fondo. Paroda Ma­žosios Lietuvos istorijos muziejuje veiks iki sausio 18 d.

Artėjant 150-ajam M. K. Čiurlionio jubiliejui K. Čiurlionio namai Vilniuje atidarė „Exlibris Čiurlioniui“ ekslibrisų parodą. Ji atskleis mažosios knygų grafikos autentiškumą ir ryšį su vienu garsiausių Lietuvos kūrėjų. Paroda skirta priminti menininko įtaką ne tik muzikai, tapybai ir fotografijai, bet ir platesnei vizualinės kultūros raidai. Ši paroda – bendra Vilniaus kolegijos ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos pateiktų ekslibrisų, kurtų tarptautiniam konkursui „M. K. Čiurlio­niui – 120“, kolekcijos ekspozicija, kurioje įvairiomis grafikos technikomis atliktus kūrinius pristato menininkai iš Lietuvos, Argentinos, Rumunijos, Latvijos, Ukrainos, Suomijos, Is­panijos, Japonijos ir kitų šalių. Paroda veiks iki vasario 8 d.

Tarptautiniame Talino kino festivalyje „Juo­dosios naktys“ geriausiu filmu Baltijos kino programoje tapo „Pietinia kronikas“, o režisierius Laurynas Bareiša paskelbtas geriausiu režisieriumi už filmą „Sesės“. Kino operatorius Linas Žiūra pripažintas geriausiu operatoriumi už darbą dokumentiniame filme „Murmančios širdys“. Talino kino festivalis yra didžiausias Tarptautinis Baltijos ir Šiaurės šalių kino festivalis, patenkantis tarp 15-os didžiausią įtaką turinčių kino festivalių pasaulyje. Šiemet jame buvo pristatyta 11 lietuvių filmų, iš kurių net šeši ilgametražiai filmai varžėsi skirtingose konkursinėse programose.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2024 m. Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas, sąrašą. Į jas pretenduoja kompozitorius Arturas Bumšteinas, architektūros istorikė Marija Drėmaitė, režisie­rė, scenaristė Marija Kavtaradzė, aktoriai Al­binas Kėleris ir Dainius Svobonas, choreografė Birūta Komskienė, menininkai, menotyrininkė Laimutė Kreivytė ir Darius Žiūra, rašyto­ja Undinė Radzevičiūtė, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė, tapytojas Arvydas Šaltenis, poetas, prozininkas Alvydas Šlepikas. Šešis Lie­tuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus numatoma paskelbti gruodžio 10 d.

Kotryna PETRAITYTĖ

Atrodo, Volodymyras Zelenskis pa­vargo. Jam nepavyko sunešioti ge­ležinių klumpių, kurias primetė Pu­tinas, o ir Vakarai nepadėjo jų nudė­vėti. Jo siūlomas naujas planas už­baigti karą – tai kapituliacija, o ne Taikos programa, kurią jis pateikė Vakarams. Tokie ir kitokie vertinimai pasipylė po to, kai Ukrainos prezidentas britų kanalui „Sky News“ paaiškino karo užbaigimo sąlygas. 

Jis sakė, jog Kyjivas yra pasirengęs užbaigti „karštąją“ karo fazę ir nereikalauti nedelsiant gražinti Rusijos užgrobtų teritorijų, jei jo šalis tuojau pat bus priimta į NATO. Tada Aljansas garantuos likusios Ukrainos saugumą, o padėties iki 2014 m. arba net iki 1991-ųjų atkūrimas vyks jau diplomatiniu keliu... Tas „jei“ tampa visų sąlygų sąlyga. 

Regis, V. Zelenskis galų gale ne tik įsiklausė į 47-ojo JAV prezidento Donaldo Trumpo neoficialius pasiūlymus sureguliuoti konfliktą tarp Rusijos bei Ukrainos, bet ir pasidavė Vakarų valstybių spaudimui sėsti už derybų stalo. Deja, bet taip. 

Kita vertus, o kas jam belieka? Toliau nešioti geležines kurpes, kurios, žinoma, perkeltine prasme, iki žaizdų trina valstybės kūną? Jis puikiai mato, kad ukrainiečiams iki gyvo kaulo įsiėdė karas: jeigu jo pradžioje tik 25 proc. pritarė taikos deryboms, tai tik tiek dabar joms nepritaria ir siūlo kovoti iki galo, o dauguma yra už paliaubas. Tai – visai žmogiška situacija. Ir jei mes už ukrainiečių nugarų suokiame apie būtiną kovą už laisvę bei tautos siekius, tai žinokime: esame veidmainiai, kad ir kiek besididžiuotume savo laisvės troškimu. 

Londono dienraštis „The Times“ paskelbė apklausos duomenis, kad ir V. Ze­lenskio populiarumas smarkiai krinta: tik 16 proc. apklaustųjų šiandien balsuotų už prezidento perrinkimą, o 60 proc. – ne. Vietoj jo į pirmą vietą iššovė prezidento „nuskriaustasis“ Valerijus Zalužnas, dabar be rūpesčių leidžiantis laiką ambasadoriaus kėdėje Londone. 

Tačiau kur slepiasi V. Zelenskio ir D. Trumpo planų klasta? „Reuters“ rašo, jog gautas Ukrainos užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybihos laiškas, kuriame Kyjivas nori, kad jau šią savaitę per NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje jam būtų pateiktas kvietimas į Aljansą. Vargu, ar tai realu. Nei Vilniuje, nei Vašingtone per NATO viršūnių susitikimus nebuvo net kalbos apie Ukrainos pakvietimą. Rusijos opozicijos apžvalgininkas Vladimiras Pastuchovas pastebi, jog V. Zelenskis nori psichologiškai paruošti Ukrainos visuomenę šiam kompromisui ir kartu įtikti D. Trumpui, kad šis nenusisuktų nuo Kyjivo. Bet net jei ir pavyktų įtikinti Briuselį ir Vašingtoną suteikti Kyjivui tokią galimybę, agresorė Rusija iškels naujus reikalavimus. Ir vėl bus, kaip toje perfrazuotoje patarlėje: ir vilkas nepasisotinęs, ir avelė nesveika... 

Kaip reaguoja Maskva? Putinas suokia savo giesmę: jis neva siekia išlaisvinti Ukrainą nuo fašizmo bei nacionalizmo ir priversti ją būti neutralia valstybe. O tiksliau kalbant, tai reiškia sunaikinti šią valstybę, kurią esą įkūrė Leninas... Netgi jei NATO ir uždengtų laisvąją Ukrainos dalį savo saugumo „skėčiu“, o JAV tiektų jai ginkluotę taikai palaikyti ties demarkacine linija, nėra garantijų, kad Rusija nesugalvos naujų priežasčių savo agresijai. Bet Vakarams svarbiau lengviau atsikvėpti – čia ir dabar. 

Akivaizdu, jog saliamoniškos išeities nėra. Naujai D. Trumpo paskirtas specialusis pasiuntinys Ukrainos ir Rusijos santykiams 80-metis Keithas Kelloggas vargu ar padės išspręsti šį galvosūkį. Bent dėl grynai techninės priežasties: JAV per mėnesį pagamina 14 tūkst. 155 mm artilerijos sviedinių, kurių Ukrainos kare pakanka 48 valandoms. Mask­va tai puikiai žino.

Aišku, ne šios techninės aplinkybės lemia karo baigtį. Visos trys šalys Vakarai – Kyjivas – Maskva supranta, kad toks armagedonas ilgai tęstis negali. Bet nei Amerika per parą, nei Rusija per tris paras jo nepabaigs. 

Taip, šį kartą turime nuryti karčią tiesą: Rusija laimi. Stipresnis švenčia tarpinę pergalę. Putino adaptuoti kalėjimo įstatymai (jo žargonu – „poniatkės“) ima viršų. Pasaulis susigūžė. Putino šantažas veikia daugelį šalių, ypač Centrinėje Europoje. Išgirdęs naują V. Zelenskio planą, Kremliaus šeimininkas jį priima kaip svarbią psichologinę pergalę ir niekaip nesupranta, kodėl Ukrainos lyderis labiau bijo prarasti žmones, negu teritorijas. Juk jo Rusijoj visai kitaip... 

Gali būti, kad kitų metų pergalės didžiajame tėvynės kare (šiuos keturis žodžius visgi rašau iš mažosios raidės) šventė, kurioje žada dalyvauti ir vienas kitas tarptautinis Putino liokajus, taps ir senosios sovietinio raugo pritvinkusios Rusijos pergale. Laikina. 

Česlovas IŠKAUSKAS

Pirmasis 89-ojo Klaipėdos dramos teatro sezono pusmetis artėja į pabaigą, gruodį nemažas dėmesys teks šventėms, bet teatro mylėtojų laukia ir trys šį pusmetį paskutiniai „Esminių mazgų“ renginiai. Gruodžio 4 d. aktoriai kvies į „Teatro be uždangos“ susitikimą, gruodžio 6 d. spektaklis „Vakarų krantinė“ bus rodomas su pritaikymu žmonėms, turintiems klausos negalią, o gruodžio 17 d. vyks „Taško teatro“ spektaklio 1–4 klasių mokiniams „Trijulė aukštyn kojom“ premjera.

Proga pamatyti už personažų slypinčius žmones

Praėjusį sezoną aktorių iniciatyva prasidėję neformalūs susitikimai su publika, skirti pokalbiams apie spektaklius, teatrą ir meną apskritai, sulaukė didelio susidomėjimo, tad buvo nutarta juos rengti reguliariai, net bendru dalyvių nutarimu išrinktas šių susitikimų pavadinimas – „Teatras be uždangos“. Į pokalbius susirenkantys aktoriai, kiti įvairių teatro padalinių darbuotojai ir žiūrovai paprastai atspirties tašku pasirenka kurį nors spektaklį – apie jį galima diskutuoti su jame vaidinančiais aktoriais, techninio personalo atstovais ir kt. Šįkart labai simboliškai, metų ratui baigiant apsisukti, aktoriai Karolis Maiskis, Eglė Barauskaitė, Vaidas Jočys ir Jonas Baranauskas kvies kalbėtis apie atsisveikinimus – spektakliai sukuriami, gyvuoja, bet ilgainiui visi kažkada pasitraukia nuo scenos. „Viena, kalbėti apie esamus spektaklius, visai kas kita – apie nueinančius. Tai – jautri tema ir įdomi. Ar menas gali turėti galiojimo laiką?“ – mintimis apie būsimą susitikimą dalinosi aktorius J. Baranauskas. Šį pusmetį atsisveikinta su dviem – „Saulės vaikais“ (rež. L. Groza) ir „Varovais“ (rež. E. Seņkovs).

Aktorius minėjo laukiantis „Teatro be uždangos“, nes tai reta proga aktoriams ir teatro lankytojams susitikti neformaliai, „manau, kad kaip mums įdomu išgirsti žiūrovų nuomonę apie teatrą iš jų pačių lūpų, taip ir jiems įdomu mus, aktorius, pamatyti be personažų kaukių“. Anot J. Baranausko, žiūrovų nuomonės ir pastebėjimai būna labai įvairūs, kartais visai kitokie nei teatro kitikų, „teatro profesionalai spektaklius vertina remdamiesi vienokiais kriterijais, o žiūrovas juos mato kitaip, jie košia spektaklį per savo gyvenimo patirtis, kartais tapatindamiesi su jiems rezonuojančiais personažais – taigi, tai labai įdomu. Ir labai naudinga mums, aktoriams, kartais net ir viena pastaba, vienas komentaras gali palikti ryškų įspūdį, priversti susimąstyti“. Tokiu būdu, J. Baranausko žodžiais, jis po pokalbio su žiūrovais, asmeniškai pažinojusiais Joną Meką, šiek tiek kitų niuansų pamatė ir savo vaidmenyje spektaklyje „Lost Lost Lost“ (rež. M. Borczuch), kur kūrė būtent J. Meko personažą.

„Susitikę taip pat mažiname atskirtį tarp scenos ir žiūrovų, žmonės laisvai gali klausti jiems svarbių klausimų, kurių gal nedrįstų paklausti formalesnėje situacijoje. „Teatras be uždangos“ reikalingas tam, kad menas nebūtų menui, kad ieškotume bendrystės“, – apibendrino J. Baranauskas.

Naujausiai pritaikytas spektaklis

Šalia jau esančių repertuare pritaikytų spektaklių, žmonėms su klausos ir regos negaliomis šį pusmetį buvo įtrauktas ir vienas naujausių bei daugiausiai apdovanojimų turintis teatro spektaklių „Vakarų krantinė“ (rež. A. Juška). Spalio viduryje jis buvo parodytas tiek su pritaikymu, turintiems regos negalią, tiek su pritaikymu, turintiems klausos negalią. Gruodžio 6 d. spektaklis bus rodomas su pritaikymu žmonėms, turintiems klausos negalią. Tai reiškia, kad jo veiksmą lydės specialūs surtitrai, kuriuose pateikiama ne tik tai, ką scenoje sako aktoriai, bet ir pažymimi kiti spektaklio eigai svarbūs garso elementai, muzika. Šie surtitrai žiūrovams taip pat padeda suprasti ir tai, kaip aktoriai kalba – gali būti pažymima, koks jų balso tonas, emocija.

Šiuo metu Klaipėdos dramos teatro repertuare yra septyni spektakliai su pritaikymu ir šis sąrašas nuolat pildomas.

Premjera vaikams apie kito priėmimą

Paskutinis šį pusmetį „Esminių mazgų“ ciklo renginys – svečių premjera vaikams. Gruodžio 17 d. „Taško teatras“ pristato judesio spektaklį apie draugystę „Trijulė aukštyn kojom“ pagal vokiečių dramaturgo Carsten Brandau pjesę. Jo režisierė ir choreografė Agnija Šeiko.

„Spektaklis atsirado iš to, kad mums kilo scenografinė idėja, jog būtų smagu scenoje panaudoti batutus, juk kiek daug triukų galima ant jų daryti, – spektaklio ištakas pristatė jame vaidinanti Klaipėdos dramos teatro aktorė Samanta Pinaitytė. – Be to, „Taško teatras“ į žiūrovą eina per socialines temas ir šįkart norėjome kalbėti apie atskirtį plačiąja prasme, kuomet į savo ratą nenorime priimti bent kiek išsiskiriančių žmonių, pavyzdžiui, net mikčiojimas tampa pagrindu atstūmimui.“

Spektaklio pasaulyje veikia trys personažai – Pirmulė, Antrulė ir Trijulė. Pirmulė turi labai aiškias taisykles tam, kokia turi būti aplinkinio pasaulio tvarka ir griežtai jų laikosi, Antrulė patenkinta seka tomis taisyklėmis, bet tuomet pasirodo į duetą chaosą ir disbalansą įnešanti Trijulė. „Spektaklio eigoje per judesį ieškome interpretacijos, kaip kalbėti apie kitoniškumą ir tarpusavio santykį – kaip priimti kitą žmogų ir kaip per tą naują ryšį papildyti save“, – pasakojo S. Pinaitytė. Aktorė taip pat pasakojo, kad kuriant spektaklį į pagalbą buvo pasikviesta psichologė Aušra Gudjonytė, ji padėjo pasitikrinti, kaip geriausia kalbėti ir susikalbėti, bendradarbiaujant su ja buvo paruošta ir informacinė internetinė skrajutė – atėjusieji į „Trijulė aukštyn kojom“ galės nusiskenuoti QR kodą ir ją pasiekti internete. Skrajutė skirta tėvams, joje informacija, kaip kalbėti su savo vaikais apie įvairias negalias, sutrikimus.

S. Pinaitytė dalyvauja ir kituose „Esminių mazgų“ renginiuose – ji viena iš kūrybinių dirbtuvių žmonėms su negalia vedėjų, kalbėdama apie „Trijulę aukštyn kojom“ aktorė minėjo, kad šio spektaklio kūrybinis procesas leido papildyti įvairių ryšio kūrimui ir vienas kito pažinimui skirtų žaidimų bagažą, kuris labai pravers rengiant tolimesnes kūrybines dirbtuves.

Klaipėdos dramos teatre nuo 2023 m. inauguruota „Esminių mazgų“ iniciatyva aprėpia visą į bendruomenės įtrauktį ir sutelktį nukreiptų veiklų spektrą: spektakliai su pritaikymu, aktorių vedamos kūrybinės dirbtuvės žmonėms su įvairiomis negaliomis, išvykstamieji pjesių skaitymai, neformalūs teatru besidominčios bendruomenės ir aktorių susitikimai.

KRISTINA SADAUSKIENĖ

Viešųjų ryšių atstovė

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) pirma šokio spektaklio premjera naujuose rūmuose savaitgalį grožėjosi gausus meno gerbėjų būrys iš pajūrio, Lietuvos ir užsienio. Publika išvydo slovėnų choreografo, teatro baleto meno vadovo Gajaus Žmavco pagal kompozitoriaus Antano Jasenkos muziką sukurtą dviejų veiksmų baletą „Legenda“.

Baletui „Legenda“, sukurtam pagal originalią lietuvių kompozitoriaus Antano Jasenkos muziką simfoniniam orkestrui, slovėnų choreografas ir KVMT baleto meno vadovas Gajus Žmavcas įkvėpimo sėmėsi iš išlikusių legendų ir istorinių liudijimų apie Herkų Mantą – prūsų genties karžygį ir vieną žymiausių Didžiojo prūsų sukilimo prieš Kryžiuočių ordiną XIII a. vadų. Tačiau užuot savita šokio kalba perpasakojęs Herkaus Manto istoriją, choreografas pasirinko nenaratyvinio baleto formą ir kūrė emocinį fiktyvaus pasaulio peizažą pasitelkdamas universalius simbolius bei minimalistinį scenovaizdį. Istorinis naratyvas čia išgryninamas iki abstrakčia simbolika grįstos, stilizuotos fizinės išraiškos, o režisūroje dėmesys telkiamas į šviesos, vilties ir meilės susidūrimą su tamsa, neviltimi ir praradimu.

Itin abstraktų, stilizuotą scenovaizdį šiam baletui sukūrė lietuvių menininkų komanda, kurią sudaro scenografė Sigita Šimkūnaitė (scenografijoje taip pat naudojami videomeno kūrėjo Martyno Norvaišo filmuoti vaizdai), kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė ir šviesų dailininkas Andrius Stasiulis. A. Jasenkos muziką atlieka Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, diriguojamas baleto pastatymo muzikos vadovo ir teatro vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio bei dirigentės Adrijos Čepaitės. Spektaklio solistai: Bernat Blay Bosch, Oleksandra Borodina, Roman Budko, Anna Chekmarova, Yan Malaki, Aurora Ruvoletto, Barbara Ribeiro Santos; demisolistai: Elly Bruno, Mykhailo Mordasov, Jade Charlotte Ribaud, Diana Semchuk, Roman Semenenko, Maho Takam; KVMT baleto trupės šokėjai: Hokoru Akiyama, Bernat Blay Bosch, Oleksandra Borodina, Elly Bruno, Roman Budko, Anna Chekmarova, Ksenija Jermakova, Yuliia Kovalenko, Yan Malaki, Mykhailo Mordasov, Tymur Orobchenko, Jade Charlottte Ribaud, Barbara Ribeiro Santos, Aurora Ruvoletto, Diana Semchuk, Roman Semenenko, Nijolė Seriožnikova, Iryna Suslo, Maho Takami, Illia Temchenko, Daria Verovka.

Nors abstraktūs šokio piešiniai, kuriuose šokėjai atlieka greito tempo judesius didesnėmis ar mažesnėmis grupėmis kartais gali priminti kažin kokias senovines apeigas, balete nevaizduojami jokie konkretūs istoriniai įvykiai ar asmenybės. Sąsajos su Herkaus Manto istorija ir jo gimtine Notangos miškuose labiau pabrėžiamos per vizualinę raišką, kurios centrine prasmine ašimi tampa galingas ąžuolo simbolis. Baltų mitologijoje ąžuolas siejamas su griaustinio dievu Perkūnu – vienu vyriausių baltiškojo panteono dievų, Dievo Praamžio valios vykdytoju, dar kitaip vadinamu Dievo rykšte arba Dievo rikiu (Diviriks), kuris be kita ko laikomas ir karių dievu. Perkūnui įrengiamose šventvietėse augo ąžuolų giraitės – stiprybės, ištvermės, dvasinės galios simbolis. Į ąžuolą galima žvelgti ir kaip į archetipinį gyvybės medį, jungiantį dievų karalystę danguje, gyvųjų karalystę šioje žemėje, ir mirusiųjų karalystę požeminiame pasaulyje – medžio šaknyse, kur „nusėda“ kolektyvinė žmonijos atmintis. Scenoje jis apverstas aukštyn kojomis, taip tarsi bylodamas apie dvasinį „bešakniškumą“ ir primindamas Herkaus Manto kelio pradžią, kai jis buvo išplėštas iš savo genties – pagrobtas ir auklėjamas kaip krikščionis kryžiuočių riterių, siekiančių ištrinti jo kultūrinę atmintį ir primesti naują tapatybę. Nuolat besisukantis medžio vainikas, kaip ir kasmet kamieną storinančios rievės, sykiu simbolizuoja laiko tėkmę, kurioje tikri istoriniai įvykiai pamažu apauga būtomis ir nebūtomis istorijomis bei legendomis.

Baletas „Legenda“ kviečia susimąstyti apie universalias ir amžinas temas, tokias kaip žmonių kova už laisvę ir istorinės atminties trapumas, kurios, regis, išlieka itin svarbios ir šiandien. Labai visų laukiame!

KVMT inform.

Sausio 4 d., šeštadienis, 18 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Jerry Bock „Smuikininkas ant stogo“. 2 veiksmų miuziklas. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Sausio 5 d., sekmadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Kristijonas Lučinskas „Tikroji dinozaurų istorija“. Šokio spektaklis vaikams (su fonograma). Bilietų kainos: 6, 9, 12, 17 €.

Sausio 9 d., ketvirtadienis, 10.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, I aukšto fojė „Mažylis Mocartas“. Vienos dalies koncertas 0–3 m. mažyliams. Bilieto kaina – 12 €.

Sausio 10 d., penktadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Giovanni Battista Pergolesi „Stabat mater“ / Igor Stravinskij „Šventasis pavasaris“. Edwardo Clugo vienaveiksmių šokio spektaklių diptikas. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Sausio 11 d., šeštadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Dan Goggin „Šounuolynas“. 2 veiksmų miuziklas. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Sausio 12 d., sekmadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“ Nijolė Sinkevičiūtė „Pasaka be pavadinimo“. Muzikinė pasaka vaikams. Bilieto kaina – 15 €.

Sausio 15 d., trečiadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“ Koncertas „Sudėsiu savo simfoniją iš miško ošimo“. Skirta M. K. Čiurlionio gimimo 150-osioms metinėms. Bilietų kainos: 10, 15, 25, 35 € *.

Sausio 16 d., ketvirtadienis, 10.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, I aukšto fojė „Mažylis Mocartas“. Vienos dalies koncertas 0–3 m. mažyliams. Bilieto kaina – 12 €.

Sausio 17 d., penktadienis, 18.30 val., sausio 18 d., šeštadienis, 18.30 val., Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, „Sapnai ir kaktusai“. Roberto Bondaros ir Alexanderio Ekmano šokio spektakliai. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Sausio 19 d., sekmadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“, „Linksmasis orkestro laivas“. Edukacinė orkestro programa. Bilieto kaina – 10 €.

Sausio 24 d., penktadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Antanas Jasenka „Legenda“. 2 veiksmų baletas. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Sausio 25 d., šeštadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Wolfgang Amadeus Mozart „Don Žuanas“. 2 veiksmų opera. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Sausio 26 d., sekmadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Antanas Kučinskas „Bulvinė pasaka“. 2 veiksmų opera vaikams. Bilietų kainos: 6, 9, 12, 17 €.

Sausio 30 d., ketvirtadienis, 10.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, I aukšto fojė, „Mažylis Mocartas“. Vienos dalies koncertas 0–3 metų mažyliams. Bilieto kaina – 12 €.

Sausio 31 d., penktadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Lina Lapelytė, Vaiva Grainytė, Rugilė Barzdžiukaitė „Geros dienos!“ Opera 10 kasininkių, prekybos centro garsams ir fortepijonui. Bendras projektas su VšĮ „Operomanija“. Bilietų kainos: 10, 15, 25, 35 € *.

* * *

Vasario 1 d., šeštadienis, 18 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Jerry Bock „Smuikininkas ant stogo“. 2 veiksmų miuziklas. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Vasario 2 d., sekmadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Kristijonas Lučinskas „Tikroji dinozaurų istorija“. Šokio spektaklis vaikams (su fonograma). Bilietų kainos: 6, 9, 12, 17 €.

Vasario 14 d., penktadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Tim Minchin „Matilda“ (I premjera). 2 veiksmų miuziklas visai šeimai. Bilietų kainos: 10, 15, 25, 35 € *.

Vasario 15 d., šeštadienis, 15 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Tim Minchin „Matilda“ (II premjera). 2 veiksmų miuziklas visai šeimai. Bilietų kainos: 10, 15, 25, 35 € *.

Vasario 20 d., ketvirtadienis, 10.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, I aukšto fojė, „Mažylis Mocartas“. Vienos dalies koncertas 0–3 m. mažyliams. Bilieto kaina – 12 €.

Vasario 22 d., šeštadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Bronius Kutavičius „Lokys“. 2 veiksmų opera. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Vasario 23 d., sekmadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Antanas Kučinskas „Bulvinė pasaka“. 2 veiksmų opera vaikams. Bilietų kainos: 6, 9, 12, 17 €.

Vasario 27 d., ketvirtadienis, 10.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, I aukšto fojė, „Mažylis Mocartas“. Vienos dalies koncertas 0–3 metų mažyliams. Bilieto kaina – 12 €.

Vasario 28 d., penktadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Giovanni Battista Pergolesi „Stabat mater“ / Igor Stravinskij „Šventasis pavasaris“. Edwardo Clugo vienaveiksmių šokio spektaklių diptikas. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

* * *

Kovo 1 d., šeštadienis, 18 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Jerry Bock „Smuikininkas ant stogo“. 2 veiksmų miuziklas. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Kovo 2 d., sekmadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Antanas Kučinskas „Žvaigždžių opera“. 2 veiksmų opera vaikams. Bilietų kainos: 6, 9, 12, 17 €.

Kovo 6 d., ketvirtadienis, 10.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, I aukšto fojė, „Mažylis Mocartas“. Vienos dalies koncertas 0–3 m. mažyliams. Bilieto kaina – 12 €.

Kovo 7 d., penktadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Eduardas Balsys „Kelionė į Tilžę“. 2 veiksmų opera. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Kovo 8 d., šeštadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Dan Goggin „Šounuolynas“. 2 veiksmų miuziklas. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Kovo 9 d., sekmadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“, Jurgis Gaižauskas „Buratinas“. 2 dalių (3 veiksmų) opera vaikams. Bilieto kaina – 15 €.

Kovo 13 d., ketvirtadienis, 10.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, I aukšto fojė, „Mažylis Mocartas“. Vienos dalies koncertas 0–3 m. mažyliams. Bilieto kaina – 12 €.

Kovo 14 d., penktadienis, 18.30 val., Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Antanas Jasenka „Legenda“. 2 veiksmų baletas. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Kovo 25 d., šeštadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Wolfgang Amadeus Mozart „Don Žuanas“. 2 veiksmų opera. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Kovo 16 d., sekmadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Kristijonas Lučinskas „Tikroji dinozaurų istorija“. Šokio spektaklis vaikams (su fonograma). Bilietų kainos: 6, 9, 12, 17 €.

Kovo 20 d., ketvirtadienis, 10.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, I aukšto fojė, „Mažylis Mocartas“. Vienos dalies koncertas 0–3 m. mažyliams. Bilieto kaina – 12 €.

Kovo 21 d., penktadienis, 18.30 val., kovo 22 d., šeštadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Philip Glass „Kelionė“. 3 veiksmų opera. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Kovo 23 d., sekmadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“, Nijolė Sinkevičiūtė „Pasaka be pavadinimo“. Muzikinė pasaka vaikams. Bilieto kaina – 15 €.

Kovo 27 d., ketvirtadienis, 10.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, I aukšto fojė, „Mažylis Mocartas“. Vienos dalies koncertas 0–3 m. mažyliams. Bilieto kaina – 12 €.

Kovo 28 d., penktadienis, 18.30 val., Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Bronius Kutavičius „Lokys“. 2 veiksmų opera. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Kovo 29 d., šeštadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, „Sapnai ir kaktusai“. Roberto Bondaros ir Alexanderio Ekmano šokio spektakliai. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Kovo 30 d., sekmadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Antanas Kučinskas „Bulvinė pasaka“. 2 veiksmų opera vaikams. Bilietų kainos: 6, 9, 12, 17 €.

* * *

Balandžio 3 d., ketvirtadienis, 10.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, I aukšto fojė, „Mažylis Mocartas“. Vienos dalies koncertas 0–3 m. mažyliams. Bilieto kaina – 12 €.

Balandžio 3 d., ketvirtadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“, Gaetano Donizetti „Meilės eliksyras“. 2 veiksmų komiškos operos kamerinė versija. Bilieto kaina –25 €.

Balandžio 4 d., penktadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“, „Linksmasis orkestro laivas“. Edukacinė orkestro programa. Bilieto kaina – 10 €.

Balandžio 5 d., šeštadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Karol Szymanowski „Karalius Rodžeris“. 2 veiksmų opera. Baltijos operos teatro (Gdanskas, Lenkija) gastrolės. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Balandžio 6 d., sekmadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“, Nijolė Sinkevičiūtė „Pasaka be pavadinimo“. Muzikinė pasaka vaikams. Bilieto kaina – 15 €.

Balandžio 10 d., ketvirtadienis, 10.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, I aukšto fojė, „Mažylis Mocartas“. Vienos dalies koncertas 0–3 m. mažyliams. Bilieto kaina – 12 €.

Balandžio 11 d., penktadienis, 18.30 val., Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, – Eduardas Balsys „Kelionė į Tilžę“. 2 veiksmų opera. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Balandžio 12 d., šeštadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Antanas Jasenka „Legenda“. 2 veiksmų baletas. Bilietų kainos: 30, 35, 55, 70 € *.

Balandžio 13 d., sekmadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Tim Minchin „Matilda“. 2 veiksmų miuziklas visai šeimai. Bilietų kainos: 6, 9, 12, 17 €.

Balandžio 17 d., ketvirtadienis, 10.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, I aukšto fojė, „Mažylis Mocartas“. Vienos dalies koncertas 0–3 m. mažyliams. Bilieto kaina – 12 €.

Balandžio 26 d., šeštadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, „Hommage à Čiurlionis“. Premjera, skirta M. K. Čiurlionio gimimo 150-osioms metinėms. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

Balandžio 27 d., sekmadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Tim Minchin „Matilda“. 2 veiksmų miuziklas visai šeimai. Bilietų kainos: 6, 9, 12, 17 €.

* * *

Gegužės 7 d., trečiaadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“, „Linksmasis orkestro laivas“. Edukacinė orkestro programa. Bilieto kaina – 10 €.

Gegužės 8 d., ketvirtadienis, 10.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, I aukšto fojė, „Mažylis Mocartas“. Vienos dalies koncertas 0–3 m. mažyliams. Bilieto kaina – 12 €.

Gegužės 8 d., ketvirtadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“, Gaetano Donizetti „Meilės eliksyras“. 2 veiksmų komiškos operos kamerinė versija. Bilieto kaina – 25 €.

Gegužės 9 d., penktadienis, 18.30 val., gegužės 10 d., šeštadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, „Reverb‘as“. Gajaus Žmavco ir Douglaso Lee šokio spektaklių diptikas. Bilietų kainos: 10, 15, 25, 35 € *.

Gegužės 28 d., trečiadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“, Jurgis Gaižauskas „Buratinas“. 2 dalių (3 veiksmų) opera vaikams. Ciklo „Teatrostogos“ renginys. Bilieto kaina – 10 €.

Gegužės 30 d., penktadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“, „Linksmasis orkestro laivas“. Edukacinė orkestro programa. Ciklo „Teatrostogos“ renginys. Bilieto kaina – 10 €.

Gegužės 31 d., šeštadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, „Hommage à Čiurlionis“. Premjera, skirta M. K. Čiurlionio gimimo 150-osioms metinėms. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 € *.

* * *

Birželio 4 d., trečiadienis, 12 val., Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Antanas Kučinskas „Žvaigždžių opera“. 2 veiksmų opera vaikams. Ciklo „Teatrostogos“ renginys. Bilieto kaina – 12 €.

Birželio 5 d., ketvirtadienis, 12 val., Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“, „Linksmasis orkestro laivas“. Edukacinė orkestro programa. Ciklo „Teatrostogos“ renginys. Bilieto kaina – 10 €.

Birželio 6 d., penktadienis, 12 val., Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Kristijonas Lučinskas „Tikroji dinozaurų istorija“. Vienos dalies šokio spektaklis vaikams. Ciklo „Teatrostogos“ renginys. Bilieto kaina – 12 €.

Birželio 10 d., antradienis, 12 val., birželio 11 d., trečiadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Tim Minchin „Matilda“. 2 veiksmų miuziklas visai šeimai. Ciklo „Teatrostogos“ renginys. Bilieto kaina – 12 €.

Birželio 12 d., ketvirtadienis, 12 val., birželio 18 d., trečiadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Eduardas Balsys „Eglė žalčių karalienė“. Mažasis spektaklis (edukacinė versija). Ciklo „Teatrostogos“ renginys. Bilieto kaina – 12 €.

Birželio 19 d., ketvirtadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“, Wolfgang Amadeus Mozart „Don Žuanas“. Mažasis spektaklis (edukacinė versija). Ciklo „Teatrostogos“ renginys. Bilieto kaina – 12 €. 

* Prašome atkreipti dėmesį: žvaigždute pažymėtiems renginiams taikoma dinaminė kainodara. Priklausomai nuo salės užimtumo, bilietų kainos gali skirtis nuo teatro svetainėje nurodyto pradinio tarifo.

Bilietus galima įsigyti internetu teatro svetainėje klaipedosmuzikinis.lt arba teatro kasoje (Danės g. 19, Klaipėda, Bokšto įėjimas). Taikomos nuolaidos. Daugiau informacijos rasite nuskenavę QR kodą apačioje.
Kasos darbo laikas: II 10.30–18.30 val. (pietų pertrauka 14–15 val.); III–VI 9.30–18.30 val. (pietų pertrauka 14–15 val.); VII valandą prieš renginį, jei renginys vyksta sekmadienį.

Informacija ir bilietų užsakymas: tel. +370 645 59472; grupėms – tel +370 616 42129 arba el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Sezono QR kodas

38 sezonas 2024–2025

klaipedosmuzikinis.lt

Daugiau informacijos apie renginius ir taikomas nuolaidas:

www.klaipedosmuzikinis.lt

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) ruošiasi pirmai šokio spektaklio premjerai naujuose rūmuose, kuria taps slovėnų choreografo, teatro baleto meno vadovo Gajaus Žmavco pagal kompozitoriaus Antano Jasenkos muziką sukurtas dviejų veiksmų baletas „Legenda“. Premjeriniai baleto spektakliai vyks lapkričio 29, 30 d. 18.30 val. ir gruodžio 1 d. 15.00 val. Antrąjį pusmetį 38-ojo sezono teatras žada ir daugiau premjerų, koncertų, edukacinių renginių vaikams ir moksleiviams.

„Legenda“ bylos apie vidinę šviesą ir laisvę, gyvybės ir judesio grožį

Prieš premjerą surengtoje spaudos konferencijoje KVMT vadovo pavaduotoja menui Audronė Juozauskaitė pasakojo, jog viena iš svarbiausių pastarųjų metų teatro repertuaro formavimo krypčių – pastatymai, reflektuojantys unikalią Klaipėdos krašto istoriją ir vietos dvasią. 2022-aisiais minint Klaipėdos miesto įkūrimo 770-ąsias metines teatro užsakymu buvo sukurta ir iškilmingai Klaipėdos piliavietėje atlikta Alvido Remesos oratorija „Sakmė apie Mėmelburgą“ brolio Sigito Benedikto Jurčio OFM libretu, 2023 metais keturiems Klaipėdoje gyventanties kompozitoriams ir rašytojui Arvydui Juozaičiui buvo užsakyta istorijų opera „Klaipėda“, kurios premjera įvyko III Klaipėdos festivalyje. Taip pat teatro užsakymu šiemet sukurtas baletas „Legenda“ įkvėptas Herkaus Manto istorinės figūros, tų idėjų, kurios šiais neramiais laikais tampa vėl aktualios. „Tai idėjos ir vertybės, kurios būtinos kiekvienam, siekiančiam išlaikyti tautinę savastį, gimtąją kalbą, mūsų vidinę šerdį“, – pabrėžė A. Juozauskaitė.

Premjerai besiruošiantis slovėnų choreografas, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės meno vadovas Gajus Žmavcas pasakojo, kad prieš sulaukdamas pasiūlymo kurti baletą apie Herkų Mantą – prūsų genties karžygį ir vieną žymiausių Didžiojo prūsų sukilimo prieš Kryžiuočių ordiną XIII a. vadų – nebuvo apie jį net girdėjęs. Jam Herkus Mantas tapo šviesos, laisvės ir vilties simboliu tamsos, priespaudos ir nevilties akivaizdoje. Kaip choreografui jam labiausiai rūpėjo grynoji baleto estetika, neoklasikinio šokio kalba, kuri buvo puikiai pažįstama iš ankstesnės klasikinio baleto šokėjo karjeros, bet dar menkai išbandyta kuriant choreografiją. „Man įkvėpimu tapo elegancija, grožis, meilė ir pats gyvenimas. Laimė gyventi. Argi tai ne priežastis džiaugtis ir kurti? Džiugu, kad mes visi galėjome susitikti būtent Klaipėdoje ir šiame naujame teatre“, – teigė jis.

Kompozitorius Antanas Jasenka atskleidė, kad baletui sukurtą muziką apibūdintų kaip vizualią, o tiksliau – (įsi)vaizduojamąją: „Ją turbūt taikliausiai apibūdintų sąvoka cinematic – tai specifinis žanras, kuriuo siekiama sužadinti stiprią emocinę reakciją ir sukurti ypatingą atmosferą, daugiau ar mažiau susijusią su vizualiu ar (įsi)vaizduojamu pasakojimu, tačiau jis nebūtinai būdingas vien kino medijai. Baleto muzikoje šį (įsi)vaizduojamą pasakojimą kuria simfoninis orkestras. Staigūs dinamikos pokyčiai ir ryškūs motyvai prikausto klausytojų dėmesį, išskraidina juos į savotišką emocinę kelionę.“

Spektaklio muzikos vadovas ir teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis pasakojo, kad repeticijų metu vyko intensyvios paieškos, kaip geriausiai atskleisti kompozitoriaus sukurtą muziką: „Būna, kad šie ieškojimai nustebina net pačius kompozitorius (juokiasi), bet tai natūralus darbinis procesas. Žaviuosi A. Jasenkos kūryba, jis puikiai pažįsta kiekvieno instrumento skambesį. Mums liko tik atrasti ir atskleisti tai, kas buvo paslėpta tarp penklinių, štrichuose, akcentuose. Taip pat, žinoma, labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kai teatre skamba lietuvių kompozitorių kūriniai“.

Itin abstraktų, stilizuotą scenovaizdį šiam baletui sukūrė lietuvių menininkų komanda, kurią sudaro scenografė Sigita Šimkūnaitė (scenografijoje taip pat naudojami videomeno kūrėjo Martyno Norvaišo filmuoti vaizdai), kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė ir šviesų dailininkas Andrius Stasiulis. A. Jasenkos sukurtą muziką atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, diriguojamas baleto pastatymo muzikos vadovo ir teatro vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio bei dirigentės Adrijos Čepaitės. Spektaklyje šoks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės šokėjai.

Išparduotas gruodis

Į premjeras žiūrovai dar gali suskubti įsigyti bilietus, tačiau to nebegalės padaryti tie, kurie vis dar ruošiasi apsilankyti spektakliuose gruodžio mėnesį, mat bilietai į bemaž visus šį mėnesį numatytus teatro renginius jau parduoti. Laikinai einantis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo pareigas vadovo pavaduotojas Naglis Stancikas džiaugėsi teatro sėkme, didžiuliu publikos susidomėjimu: „Noriu pasidžiaugti, kad šie nauji teatro namai gyvi, kad juos atranda meną mylintys žiūrovai. Didžiausias teatro kūrėjų ir atlikėjų darbo įvertinimas – žinoti, kad už prasiveriančios spektaklio uždangos – pilna žiūrovų salė. Tai labai vertiname, džiaugiamės ir stengiamės dar labiau. Tikiu, kad visų čia apsilankiusių 2025-aisiais laukia daug naujų atradimų“.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pavaduotoja menui Audronė Juozauskaitė jam antrino sakydama, kad didelis publikos susidomėjimas tik skatina kūrėjus siekti dar geresnių rezultatų. Tai nuolatinė sinergija. Pirmąjį sezoną naujame teatre atvėrusi Philipo Glasso opera „Kelionė“ sulaukė didelio susidomėjimo ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio žiūrovų. Į šį spektaklį atvyksta Ph. Glasso muzikos gerbėjai iš kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos.

Metai su Čiurlioniu

„Pirmas 2025-ųjų teatro pusmetis, kaip ir visi metai, bus skirti kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Klaipėdai svarbią datą – sausio 15-ąją – teatras tradiciškai kasmet pažymi simfoninės muzikos koncertu, kurio programa siejasi su metų dedikacijomis. Šių metų koncertas bus skirtas M. K. Čiurlionio muzikai. Programoje „Sudėsiu savo simfoniją iš miško ošimo“ skambės simfoninė poema „Miške“ ir klaipėdiečių kompozitorių dedikacija M. K. Čiurlioniui – prieš 30 metų sukurtos Variacijos preliudo tema. Prieš pora dienų gavome žinią, jog mūsų parengtas išplėstinis projektas „Hommage à Čiurlionis“ buvo įtrauktas į bendrą LR Vyriausybės patvirtintą M. K. Čiurlionio metinių minėjimo nacionaliniu ir tarptautiniu mastu planą. Tad Čiurlioniui skirtų renginių bus tikrai ne vienas. Simfoninės ir kamerinės muzikos koncertų ciklai vyks ne ik Klaipėdoje, bet ir kompozitoriui svarbiuose Vakarų Lietuvos miestuose – Palangoje, Rietave, Plungėje. Tai edukacinių renginių ciklas „Karalių pasaka“, kurio svarbiausiu akcentu taps pasaulinė šokio projekto „Hommage à Čiurlionis“ premjera balandžio 26 d., kurios pirmoje dalyje bus rodomas Arvydo Malcio šokio spektaklis „Čiurlionis“, o antroje – KVMT baleto trupės artistų kuriamos choreografinės miniatiūros Čiurlionio paveikslų temomis“, – anonsavo A. Juozauskaitė.

Pamėgti spektakliai ir retos progos

Pasak A. Juozauskaitės, antrą 38-ojo sezono pusmetį iškart po Naujųjų ne kartą bus rodomi žiūrovų pamėgti miuziklai: Jerry Bocko „Smuikininkas ant stogo“ (sausio 4, vasario 1 ir kovo 1 d.) ir Dano Goggino „Šounuolynas“ (sausio 11 ir kovo 8 d.). Wolfgango Amadeaus Mozarto „Don Žuane“ (sausio 25 ir kovo 15 d.) vėl išgirsime klaipėdietį bosą-baritoną Igorį Bakaną (Leporelas): „Pavyko suderinti jo galimybes ir pakviesti į mūsų spektaklius. Šiuo metu jis dalyvauja spektakliuose Antverpene“.

Į sceną taip pat sugrįš Ph. Glasso opera „Kelionė“ (kovo 21, 22 d.), lietuviškos operos Eduardo Balsio „Kelionė į Tilžę“ (kovo 7 ir balandžio 11 d.) ir Broniaus Kutavičiaus „Lokys“ (vasario 22 ir kovo 28 d.), šokio spektakliai „Stabat Mater“ / Šventasis Pavasaris“ (sausio 10 ir vasario 28 d.), „Sapnai ir kaktusai“ (sausio 17 ir kovo 29 d.) ir naujoji „Legenda“ (sausio 24, kovo 14, balandžio 12 d.). Gegužės mėnesį į teatro sceną bus perkeltas elinge pastatytas ir IV Klaipėdos festivalyje praėjusią vasarą publikai pristatytas G. Žmavco ir Douglaso Lee šokio spektaklių diptikas „Reverb’as“ (gegužės 9, 10 d.).

Balandžio 5 d. publikos laukia unikali proga Klaipėdoje pamatyti XX a. pirmos pusės lenkų kompozitoriaus Karolio Szymanowskio operą „Karalius Rodžeris“, kurią mūsų uostamiesčiui dovanoja Gdansko Baltijos operos teatras. Iki šiol ši opera Lietuvoje buvo atlikta tik koncertiniu pavidalu 2023 m. Pažaislio festivalyje ir Vilniuje, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono pradžios koncerte, o netrukus pasitaikys reta proga pamatyti ją scenoje. Gdansko Baltijos operos teatro gastrolės rengiamos bendradarbiaujant su Lenkijos kultūros institutu Vilniuje pagal Lenkijos Respublikos kultūros ministerijos programą „Įkvepianti kultūra“.

Vaikų zona „Jūroje“, „Mariose“ ir net teatro fojė

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuare ypatingą vietą užima spektakliai, skirti vaikams, jaunimui ir visai šeimai. Beveik kiekvieną sekmadienį, 12 valandą, publikos salėse „Jūra“ ir „Marios“ lauks vaikų ir jaunimo pamėgti spektaklių herojai. Į pažintį su orkestro instrumentais vėl kvies edukacinė orkestro programa „Linksmasis orkestro laivas“ ir laivo kapitonas – orkestro dirigentas (sausio 19, balandžio 4, gegužės 7, 30, birželio 5 d.). „Tikroji dinozaurų istorija“ aiškinsis, ar iš tiesų išnyko dinozaurai ir ar jie moka draugauti su mažomis mergaitėmis (sausio 5, vasario 2, kovo 16, birželio 6 d.). „Pasaka be pavadinimo“ seks istoriją apie penkis draugus, kuriuos visada nešiojamės su savimi (sausio 12, kovo 23, balandžio 6 d.). Į bulvių ir pelių karus dėl maisto įtrauks „Bulvinė pasaka“ (sausio 26, vasario 23, kovo 30 d.) ir „Žvaigždžių opera“ (kovo 2 ir birželio 4 d.). Buratinas vėl trauks linksmas daineles, bėgs iš pamokų ir ieškos auksinio raktelio (kovo 9 ir gegužės 28 d.)… Nepamiršime ir pačių mažiausiųjų: ketvirtadieniais, 10.30 val., į jaukų I aukšto fojė vėl sugrįš daugelio pamėgtas ir labai laukiamas koncertas kūdikiams „Mažylis Mozartas“.

Tarp sezono naujienų vaikams – vasario 14 ir 15 d. įvyksianti Timo Minchino miuziklo šeimai „Matilda“ pagal skaitytojų pamėgtą to paties pavadinimo Roaldo Dahlio romaną premjera. Šį spektaklį, kuriame šalia teatro solistų dalyvauja ir jaunieji atlikėjai, geriausiai supras mokyklinukai nuo 7 metų. Kita ypatinga naujiena, kuri turėtų sudominti ne tik vaikus ir jų tėvelius, bet ir viso Vakarų Lietuvos regiono (o gal ir ne tik jo) mokytojus – pradedamas naujas ciklas smagiu pavadinimu „Teatrostogos“. Gegužės pabaigoje, kai moksleiviai ir mokytojai jau pradeda gyventi artėjančių atostogų nuotaika, mokyklos suolus kviesime iškeisti į patogias teatro kėdes ir mėgautis mūsų teatro spektakliais. Teatrostogauti pradėsime gegužės pradžioje, o baigsime antrąjį birželio dešimtadienį. Visų spektaklių pradžia – 12 val. Ciklą padalinome į dvi dalis, pirmoje skirdami dėmesį pradinukams, o antroje – vyresniųjų klasių mokiniams. „Teatrostogose“ dalyvauja spektakliai vaikams „Buratinas“, „Žvaigždžių opera“, „Linksmasis orkestro laivas“, „Matilda“, o vyresniesiems skirti „sumažinto formato“ edukaciniai spektakliai „Eglė žalčių karalienė“ ir „Don Žuanas“.

KVMT inform.

Mažoje Šilalėje yra net kelios krepšinio komandos, o tai patvirtina, jog ši sporto šaka mūsų mieste yra itin mėgiama. Dar labiau džiugina, kad rajono krepšininkai skina laurus įvairaus lygio turnyruose ir čempionatuose. Šį savaitgalį Šilalės sporto mokyklos salėje vyks net kelios rungtynės, jas žais ne tik regionų krepšinio lygoje (RKL) dalyvaujanti „Lūšis“, bet ir krepšinio veteranų lygos komanda. 

RKL A divizio­no komanda Šila­lės „Lū­šis“ šiandien, lapkričio 29 d., 19 val., Šilalės sporto mo­kyk­los salėje priims Tau­ra­gės „Tau­ra­gę“. Šeš­ta­die­nį (lapkričio 30 d., 12 val.) mūsiškiai vyksta į akistatą su Kauno „Žalgiriu-3“ Kauno „Žalgirio“ sporto komplekse. Krepšininkams reikia sirgalių palaikymo, todėl jie laukiami ne tik „Lūšiai“ rungtyniaujant namuose, bet jeigu yra galimybė – ir Kaune. 

A divizione šiemet rungtyniauja 16 ko­mandų, šiuo metu Ši­la­lės „Lū­šis“ rikiuojasi 12-oje turnyrinės lentelės vietoje, Tauragės „Tauragė“ yra 5-oje, Kauno „Žalgiris-3“ – 9-oje vietoje. Ši­lališkiai iki šiandienos susitikimo jau yra sužaidę 9-ias rungtynes (patyrė 4 pergales ir 5 pralaimėjimus), tauragiškiai 9-iuose susitikimuose 6 kartus šventė pergalę, o kauniečiai jau sužaidė 10 kartų, bet nugalėti pasisekė tik 4-iuose susitikimuose. 

Šilalės „Lūšies“ komandoje naudingiausi šio sezono žaidė­jai yra 13-uoju numeriu žaidžiantis 33-ejų Justas Košys bei 2-uoju numeriu pažymėtus marškinėlius vilkintis 18-metis Nedas Vydmantas. Jie komandai rungtynėse paprastai pelno daugiau nei po 17 taškų. Komandą treniruoja Linas Lekavičius bei jo asistentas Liudas Valantinas. 

Komandos vadovas Ernestas Aušra kviečia šilališkius aktyviai palaikyti „Lūšį“ – juk ne be reikalo sakoma, kad sirgaliai yra šeštas žaidėjas aikštelėje.

Sekmadienį (12 val.) sporto sirgalių laukia krepšinio veteranų – Šilalės „Prolain“ – komanda, kuri namuose priims Kauno „Patvankos“ žaidėjus. Abi šios komandos praėjusių metų čempionate buvo tapusios prizininkėmis, tad žaidimas turėtų būti įtraukiantis. 

„Pradėsime krepšinio vete­ra­­nų lygos Lietuvos legendų čempionatą, į Šilalę atvyks ir pernykščiai čempionai iš Vil­niaus, komandos iš Šir­vin­tų, Rad­viliškio, Pakruojo bei Jo­na­vos. Tad krepšinio mėgėjai tik­rai turės galimybę pademonst­ruoti emocijas ir azar­tą“, – juokiasi Šilalės „Prolain“ žaidėjas Modestas Kolyčius.

Krepšininkas akcentuoja, kad šiame čempionate Šilalė gi­na visos Žemaitijos vardą, tad „Prolain“ komandai svarbus kiekvieno žemaičio palaikymas.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Dalis Šiaurės Amerikos indėnų genčių kiekvienų metų pabaigoje praktikavo tai, ką vadino „potlačo“ ce­remonija. Ji apėmė mainus, gėrybių išdalijimą ar net sunaikinimą. Buvo keičiamasi, bet dažniau net sudegi­nama ar išmetama ne tai, kas nebe­naudojama, o veikiau tai, kas labai ver­­tinama. Tai nebuvo siekis pasi­da­lin­ti su tais, kurie stokoja. Taip pat tai nebuvo savitos askezės gestas, demonstruojantis, kad ne turtas svar­biausia. Priešingai – tai buvo noras pademonstruoti turtą, galią, kartu tai buvo kova dėl didesnės pagarbos ar net formalaus socia­li­nio statuso bendruomenėje. Nuo XIX a. vidurio šimtmetį Kanados valdžia buvo kriminalizavusį šią prak­tiką, nes ji turėdavo skaudžių eko­nominių padarinių ją praktikavusioms bendruomenėms, kurioms paskui tekdavo labai stengtis, sie­kiant kompensuoti tai, kas iššvais­ty­ta ar sunai­kinta. Ta­čiau indėnų gentys šią ce­re­mo­ni­ją išlaikė, tiesa, ilgainiui ji ta­po nuosaikesnė, įgavo daugiau žais­mės ir teatro elementų.

Keisti dalykai vyksta pasaulyje ar ne? Būtent taip pagalvojau, kai perskaičiau apie „potlačą“, tačiau netrukus kilo gero­kai daugiau klausimų, nes skaičiau ne istoriko, keliautojo, bet ekonomisto knygoje, skirtoje analizuoti, kaip mes šiandien elgiamės su savo pinigais. Knygos autorius perspėjo, kad praktiškai visos Vakarų visuomenės šiandien kenčia nuo Kalėdinio „potlačo“. Paskutinis metų mėnuo yra tapęs parodomojo išlaidavimo laikotarpiu, kuriuo itin džiaugiasi didžiulė „švenčių industrija”, tačiau po jo seka „finansinės pagirios” didelei visuomenės daliai. Ir labiausiai kenčia vidurinio sluoksnio bei mažiau pasiturintys žmonės, kurie šiaip jau stengiasi būti taupūs ir atsakingai elgiasi su pinigais.

Lietuvoje „Kalėdų karštinė” prasideda iš karto po to, kai viskas „išspaudžiama” iš kapinių žvakių, moliūgų, kaukių ir kitų Šiurpnakčio vakarėlių atributų prekybos. Regis, jau net nestebina didžiulis neatitikimas tarp to, kokia pirminė Kalėdų prasmė, ir komercinių karavanų, „juodųjų penktadienių” vilionių ir to, ką ekonomistas Skotas Golovėjus pavadino „turto pornografija”. Tiesą sakant, pastarasis įvardijimas gali būti vertinamas kaip kitas „potlačo“ ceremonijos įvertinimas.

Kokios svarbiausios Kalėdų, Advento žinios? Kal­bu apie Kalėdas kaip Išganytojo gimimo šventę, nors jau daug metų tenka girdėti reklamas, kad „tikros Kalėdos – tai gurmaniški patiekalai, prabangios dovanos, proga pailsėti SPA ar sudalyvauti griausmingame ir labai prabangiame vakarėlyje”... 

Kažkada Kalėdos akcentavo paprastumą, ragino dalintis džiaugsmu ir būti solidariais su vargstančiais, buvo vilties ir lėtesnio laiko, skiriamo bendrystei su brangiais žmonėmis, metas. Evangelistai pabrėžė, kad Išganytojas gimė ne prabangiuose rūmuose, bet kukliame šiaudų lopšyje.

Neketinu moralizuoti ar aiškinti, kokias kalėdines dovanas dera pirkti, kaip turi atrodyti Kūčių ar Kalėdų stalas, ką reikia daryti Kalėdų laikotarpiu. Kiekvienas turime savo santy­kį su Kalėdomis, savus Advento įpročius. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad kai mes skundžiamės, jog visai ne­be­­turime laiko pabendrauti su mums brangiausiais žmonė­mis, kai rūpestis ypatingu šven­tinio sta­lo meniu „suvalgo” ne tik daugybę pinigų, bet ir laiko, kai svarstome, kad Kalėdų dovanos turėtų nepadaryti mums „gėdos”, t.y. parodyti mūsų statusą, tai yra mūsų pasirinkimas, o ne „beprotiško” pasaulio spaudimas.

Galima būtų net džiaugtis Ka­lėdų „potlaču“, jei jis iš tiesų mus pripildytų džiaugsmu, viltimi ir gyvybingumu. Tačiau pažįstu daugybę žmonių, kurie kasmet tvirtina, kad „pavargo nuo švenčių” ir džiaugiasi, kad yra kelios dienos (jei yra) pailsėti. Žinau ir tai, jog daug žmonių, praėjus švenčių siautuliui, net nedrįsta skaičiuoti patirtų išlaidų ir net pradeda graužtis, kad per mažai uždirba, kad negali „sau leisti būti, kaip visi žmonės”...

Esmė ta, kad visame Vaka­rų pasaulyje XX a. pabaigoje susiformavo didžiulė „švaistūnų industrija”, kuri pirmiausia orientuota į turtingiausiųjų sluoksnį, t.y. tuos, kurie turi daugiau pinigų, nei fantazijos, kuriems turtas reikalingas ne kasdieniam pragyvenimui, savęs ir aplinkos tobulinimui, bet demonstratyviam vartojimui, kurio vienintelis tikslas – „aš tai galiu sau leisti”. Beje, turtingiausieji, nors ir švaisto pinigus, dėl to neturi problemų, nes ne visada patys sugeba susiskaičiuoti, kiek turtų turi. Paradoksas: jie gali išleisti tūkstančius eurų vakarienei, kurios net nelabai norėjo, tačiau aršiai kovoja ir nuoširdžiai piktinasi, jei politikai prabyla apie prog­resyvią mokesčių sistemą, ku­ri dažnam turtuoliui reikštų ne daugiau kaip sąskaita už dar vieną prabangią vakarienę.

Tačiau, kaip pastebi ekonomistai, į Kalėdų dovanojimo šventę aktyviai jungiasi ir tie, kuriems kiek­vienas euras yra svarbus, kurie šiaip jau stengiasi gyventi taupiai. Tai yra susiję tiek su noru sau pasakyti – „aš irgi galiu”, tiek su tuo, kad „švaistūnų industrija” įdėmiai tyrinėja mūsų elgesio psichologiją. Visa šventinė nuotaika – su blizgančiais žaislais ant eglučių, išpuoštomis parduotuvių lentynomis, šventine muzika, o daugybė reklamų įtaigauja, kad pirkimas Kalėdų laikotarpiu nėra išlaidavimas, bet dovana sau. Prekybininkams net pavyksta sukurti iliuziją, kad tai laikotarpis, kai jiems rūpi ne pinigai, bet klientų pasitenkinimas ir norai.

Teko skaityti ne vieną ekonominę analizę, kurioje bandoma skaičiuoti, kiek vidutiniškai amerikietis, britas ar vokietis (neteko matyti tokios analizės Lietuvoje) išleidžia per pas­kutinį metų mėnesį. Visi šie skaičiavimai patvirtina, jog gerokai daugiau, nei vidutiniškai per bet kurį kitą. Galbūt paprasčiausiai esame įpratę taupyti ir svarbiausius būtinus pirkinius atidedame metų pabaigai? Gal. Tačiau panašiau, kad gruodį dažnas iš mūsų praranda sveiką budrumą ir pradeda pirkti tai, ko iš tiesų nereikia, kas neatitinka finansinių galimybių. Būtent gruodį dažniau lendame į skolas, pradedame tenkinti impulsyvius įnorius, net ne­įsisąmonindami to, įsijungiame į bendrą pirkimo maniją. Kai visa švenčių magija išsisklaido, pasirodo, kad ir vėl išleidome gerokai daugiau, nei norėjome ar buvo būtina.

Tiesa ta, jog šventės iš tiesų neįmanoma nupirkti. Aišku, skaudu, kai vaikai gauna pigesnes dovanas, nei prabangiau gyvenančių kaimynų palikuonys. Skaudu, kai, žiūrint į „blizgius” pokalbius TV, pradeda atrodyti, kad visi gyvena prabangiau, nei mes. Tačiau Kalėdinis švaistymasis šios problemos neišsprendžia. Kaip moko išmintinga amerikiečių patarlė: „Leng­viausias būdas uždirb­ti dolerį – jį sutaupyti”. O svarbiausia, kad per vartojimo ir skubėjimo siau­tulį mes iš tiesų dažnai „pražiopsome” Kalėdas. Laiką, kai galime daugiau laiko pabūti kartu, išsakyti savo jausmus, pasidžiaugti paprastais, bet amžinais dalykais. Taip pat ir kalbant apie šventinius patiekalus: pripažinkime, kad skaniausia tai, kas primena vaikystę, ką gamino mama, o ne tai, kas brangiausiai kainuoja prekybos centre.  Brangiausios tos dovanos, į kurias įdėta daugiausia širdies, o ne tos, kuriomis siekiame pademonstruoti „aš galiu tai”.

Visa tai rašau ir sau, nes ne kartą guodžiausi, jog Kalėdos „pralėkė pro šalį”. Gal šiemet bus kitaip?

Andrius NAVICKAS

rašytojas, filosofas