Kai sakoma, kad abejingumas žudo, norisi tikėti, jog kal­bama perkeltine prasme, tačiau gyvenimas ne kartą pa­tvirtino, kad būtent abejingumas gali tapti ir tiesiogi­ne žmogaus mirties priežastimi. Skaudžiausia, jog ne­re­tai abe­jingumas sukausto ir medikus, universitete duo­dan­čius Hipokrato priesaiką saugoti ligonius nuo bet kokios ža­los ir skriaudos. 

Daiva BARTKIENĖ

Redakcijos archyvo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 53

Daugiabučių gyventojai tei­sių į aplink namą ply­tin­­čią žemę dažniausiai ne­turi. Tad ir po langais ža­liuo­jan­tys plotai bei jų prie­žiū­­­ra yra daugiabučio ad­­mi­nist­ra­to­­riaus arba seniūnijos reikalas. Ta­čiau ne­ap­si­kęs­da­mi neretai at­sainaus ins­ti­tu­cijų po­žiū­rio, aktyvesni žmo­nės patys imasi iniciatyvos ir įkuria tokius gėlynus, kad tik stebėtis belieka. Ir svarbiausia – rūpinasi jais be jokio atlygio.

Šįkart „Šilalės artojuje“ dalijamės vos kelių miesto daugiabučių kiemuose užfiksuotų gėlynų nuotraukomis. O jeigu ir jūs pažįstate žmogų, kuris puoselėja gyvenamąją aplinką, pasidalinkite informacija su laik­raščiu tel. (0-605) 1-94-07 arba (0-449) 7-41-95) – juk smagu pasidžiaugti grožiu drauge su kitais „Šilalės artojo“ skaitytojais.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 53

Ką planuojate veikti šeštadienį? Susitikti su draugais, padrybsoti prie jūros ar padirbėti sode? Bijotų dvaro festivalio organizatoriai turi pasiūlymą: praleisti šeštadienio pavakarę Bijotų ąžuolų paunksmėje, kur vyks šeštasis Bijotų dvaro festivalis. O jo rengi­niai prasideda jau šiandien. 

Liepos 19 d., nuo 21 val., Bijotuose karaliaus lietuviškas miuziklas „Šnekučiai“. Prieš penkis dešimtmečius Kauno valstybinio muzikinio teatro prašymu kompozitorius Algimantas Bražinskas ir rašytojas Antanas Drilinga sukūrė nuotaikingą miuziklą „Pagramančio šnekučiai“. Tai pasakojimas apie talentingąjį Deveiką, jo sūnus Joną, Andrių ir Simą, bičiulį Krizą, apie jų išsvajotą kūrinį – skrajojančią paukštę. Meist­ras Deveika svajoja pastatyti skrajojantį paukštį, bet dėl kaimo žmonių neraštingumo, carinės priespaudos ir prievartos, plėšikavimų jam nepavyksta įgyvendinti savo sva­jonės. Paukštę skraidyklę sulaužo artimieji, tačiau spektaklis baigiasi viltimi sulaukti geresnio, šviesesnio gyvenimo. Miuziklas, atspindintis mūsų krašto istoriją, iki šiol aktualus – jame atsispindi gėrio ir blogio kova, gausu lietuviškos dvasios: tautinės muzikos, šmaikščių tautosakos elementų. Beje, miuziklo pavadinimas per keletą dešimtmečių kito ne kartą: išbrauktas vietovės pavadinimas, jis vadinosi „Žemės paukščiai“, o dabar žiūrovams pristatomas kaip „Šnekučiai“.

Pagrindinius vaidmenis „Šnekučiuose“ sukūrė Liudas Mikalauskas (Deveika) ir Deivis (siuvėjas Krizas), miuziklo režisierius – Nerijus Petrokas.

Liepos 20 d. Bijotai šurmuliuos nuo 12 val. Tuo laiku N. Paškevičiaus dvaro parke prasidės trečią kartą vyksiantis „Purvo gurkšnis“, kviečiantis pasigalynėti purvo nebijančius, drąsius ir stiprius. Patirtis leidžia teigti, jog dalyvių laukia nemenka adrenalino dozė.

Nuo 16 val. šeštadienį kulinarinio paveldo gerbėjams bus siūloma paragauti kaimynų iš Skaudvilės „kleckų“, dalyvauti teatralizuotoje edukacijoje „Im i met“, kurioje bus papasakota, kuo ypatingi tie „kleckai“, kaip juos reikia pagaminti, kokia jų kulinarinė istorija ir kodėl jie taip vadinasi.

Tuo pačiu metu bus galima ir pakeliauti. Kaip ir praėjusiais metais, organizatoriai siūlo elektrobusu iš Baublių muziejaus nuvykti į Girdiškę ir aplankyti Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčią, kurioje rugpjūtį sninga ir auga ąžuoliniai altoriai. O kodėl sninga ir kodėl bažnyčios altoriai „auga“, papasakos Šilalės gidų asociacijos narės.

Bijotai ir po šiųmečio festivalio turėtų pasipuošti dar vienu Baubliu, kurį šeštadienį, dalyvių ir žiūrovų akivaizdoje, kurs liaudies meistras drožėjas Nerijus Alšauskas.

Jei ir šios veiklos nesudomins, gal bus smalsu susipažinti su Tauragės krašto močiučių „divonų“ paroda. Ją į Bijotus atveš Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros cent­ras, o kad būtų aiškiau, kas tie „divonai“ ir kaip jie buvo audžiami, nuo 18 val. parodoje kas valandą bus pasakojama šių liaudies dirbinių istorija.

Etnoklubas ves edukaciją „Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos“, tad bus galima palenktyniauti apsiavus klumpes, išmokti vaikščioti kojūkais ar užsukti vilkelį, sužinoti, kas yra „žąsų kojelės“ ir kt. Festivalio metu veiks pramogų parkas visai šeimai „Išsitaškom“, vaikai galės pajodinėti poniais. Tiesa, visos kitos pramogos bus nemokamos, bet už išsitaškymą ir pajodinėjimą poniais teks truputį sumokėti.

Ir kokia gi šventė be koncerto? Jį tradiciškai pradės šilališkiai – 17 val. išvysime Šilalės kultūros cent­ro Šokio teatro, vadovaujamo Aušros Danisevičienės, performansą „Pa­klausyk. Kalba Ąžuolas”, koncertuos liaudiškos muzikos kapela „Bijotai­čiai“ bei ukrainiečių folkloro grupė „TaRuta“, populiariosios muzikos gerbėjai galės pasiklausyti grupių „Biplan“ ir scenos naujokų T3 vaikinų, klasikinės muzikos mylėtojams širdį paglostys Sandros Leb­rikaitės balsas bei įvairių epochų muzika, Lotynų Amerikos melodijas klausytojams pristatys į bendrą grupę „Samba Me“ susibūrę muzikantai iš Brazilijos ir Lietuvos, užburiančiomis prancūziškomis melodijomis džiugins latvių atlikėja Diana Pirags ir grupė „Le Petit Paris“.

Atvykite – tikrai nenusivilsite! 

Irina SADAUSKIENĖ

Festivalio organizatorių nuotr.

Rugpjūčio 10 d. 21.30 val. istorinėje Pauliaus Lindenau laivų statykloje įvyks įspūdingas muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la luna“. Šiame renginyje susipins žinomos dainininkės Sarah’os Brightman kūriniai ir populiarios klasikinės muzikos šedevrai. Tikimasi, kad vakaro scenografiją papildys ir dažnas Klaipėdos festivalio renginių palydovas – mėnulis, kuris dar labiau sustiprins ypatingą renginio atmosferą. Muzikos kūriniai, atliekami ant marių kranto, žada palikti neišdildomą įspūdį klausytojams.

Elingas ruošiasi papasakoti labai romantišką, spalvingą ir muzikalią istoriją. Spektaklyje dainuos žinomi Lietuvos solistai: Rita Petrauskaitė, Beata Ignatavičiūtė ir Merūnas Vitulskis. Gros KVMT orkestras, diriguojamas maestro Martyno Staškaus. Šį didžiulį ir įspūdingą muzikos, šviesų ir istorijų šou kuria talentingi kūrėjai: režisierė Rūta Bunikytė, dirigentas Martynas Staškus, kostiumų dailininkė Kotryna Daujotaitė, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis, vaizdo projekcijų dailininkė Vesta Obolevičiūtė, choreografė Inga Briazkalovaitė.

Žada nepamirštamą šou

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė atskleidžia, kad idėja surengti muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la luna“ kilo iš didelės pagarbos dainininkės Sarah’os Brightman talentui ir išskirtinumui. Brightman yra pasaulyje pripažinta kaip viena išskirtiniausių sopranų, turinti unikalų balsą ir savitą atlikimo stilių. Ji baigė klasikinio vokalo studijas ir išbandė įvairius dainavimo stilius - nuo operinio, miuziklų iki pop muzikos.

Klaipėdos festivalio meno vadovė L. Vilimienė pažymi, kad Brightman muzika yra moteriška, paslaptinga ir elegantiška, kibirkščiuojanti įvairiomis spalvomis, todėl ji negali nesužavėti klausytojų. „Mėnulis (La luna) įkvėpė surengti reginį, kupiną paslapties ir grožio, ant marių kranto. Elingo scenos ir dažno vakaro renginių palydovo mėnulio derinys, kartu su nuostabia muzika, žada nepamirštamą muzikos, šviesų ir istorijų šou“,- sako ji.

Atskleisti balsų grožį

Anot dirigento Martyno Staškaus, „A la luna“ – puikus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pasirinkimas bei galimybė atskleisti, kokios profesionalios yra šio teatro solistės Rita Petrauskaitė ir Beata Ignatavičiūtė, puikiai dainuojančios įvairią muziką. „Solistas Merūnas Vitulskis – taip pat labai populiarus ir publikos mylimas. Žinant įtemptą jo darbų grafiką, laikau didžiule sėkme, kad pavyko jį prisikviesti. M. Vitulskis tarp kitų kūrinių Klaipėdoje dainuos ir Kalafo ariją „Nessun dorma“ (Niekas nemiega) iš Giacomo Puccini operos „Turandot“, kuri pagal siužetą ir yra atliekama naktį. Žinomas solistas taip pat padainuos duetų su R. Petrauskaite“,- akcentuoja maestro M. Staškus. „Lai neįsižeidžia Sarah Brightman, tačiau Lietuvos dainininkai, atlikdami žinomus kūrinius, kartais pranoksta originalus. Ir tame nematau nieko blogo. Mūsų siekiamybė ne kopijuoti Sarah‘ą Brightman, o atskleisti čia dainuojančių solistų balsų grožį.“

Daugiau nei trys oktavos

Sarah Brightman – tai garsioji anglų sopranė, aktorė, dainų autorė ir įrašų prodiuserė. Ji gimė 1960 m. rugpjūčio 14 d. Berkhamstede, Hertfordšyre, Anglijoje. Sarah karjera prasidėjo dar vaikystėje, tačiau tarptautinį pripažinimą ji pelnė vaidindama Andrew Lloyd Webber miuzikluose, tokiuose kaip „Operos vaiduoklis“ ir „Katės“.

Brightman yra žinoma dėl savo plataus vokalinio diapazono, apimančio daugiau nei tris oktavas. Ji taip pat išsiskiria savo gebėjimu derinti klasikinę ir pop muziką, kurdama unikalų ir įsimintiną skambesį. Per savo karjerą ji išleido daugybę sėkmingų albumų, tokių kaip „Dive“, „Fly“, „Timeless“, „Eden“ ir „Harem“. Jos albumai buvo parduoti daugiau nei 20 milijonų kopijų tiražu visame pasaulyje, o  teatrališki ir kerintys koncertai jaudino ir žavėjo šimtus milijonų klausytojų ir TV žiūrovų. Brightman dainavo kartu su Jose Carreras, Placido Domingo, Andrea Bocelli ir kitais žymiais atlikėjais bei pelnė daugiau kaip 180 auksinių bei platininių apdovanojimų daugiau kaip 40 pasaulio šalių.

Vienas iš jos populiariausių albumų, „A la luna“, ir įkvėpė Klaipėdos festivalio kūrėjus surengti reginį, kuris derėtų su šio albumo dvasia. Sarah Brightman muzika yra žinoma dėl savo emocinės gilumos, melodijų grožio ir įspūdingų vokalinių atlikimų, todėl ji ir žavi klausytojus visame pasaulyje.

KVMT inform.

Gintaras P., nusprendęs „pabūti“ verslininku, skaudžiai nusvilo – mė­gindamas įgy­vendinti neva tokią mintį pakišusio atsitiktinai per ūkininkų streiką pakalbinto vyro ini­ciatyvą, žmogus atsidūrė teisiamųjų suole. Būtent šitam „nepažįstamajam“ susiruošęs pagaminti samagono, Gintaras ir įkliuvo policijai.

Žydrūnė MILAŠĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 52

Rengiantis praėjusiam savivaldybės tarybos posėdžiui paaiškėjo, kad Šilalės rajonas turi tik vieną oficialiai įteisintą maudyklą Paršežerio poilsiavietėje. Visos kitos tokio statuso neturi, vanduo jose gali būti netiriamas, o šen bei ten išmėtytos persirengimo kabinos tėra akių dūmimas.

Žydrūnė MILAŠĖ

„Šilalės artojo“ archyvo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 52

Prieš 75 metus įkurta NATO (Šiau­rės Atlanto sutarties organizacija) buvo visai netoli neeilinio sprendi­mo, kad į Aljansą įstotų Rusija. Per­silaužimas įvyko 1997 m., kai Ru­sijos prezidentu dar buvo Borisas Jelcinas. Tiesa, tuomet jis pri­pa­žino, jog kovo mėnesį su JAV prezi­den­tu Billu Clintonu Helsinkyje pa­sirašytas Pagrindinis Rusijos ir NATO aktas buvo „priverstinis žings­nis“.

Šį faktą neseniai priminė JAV nacionalinio saugumo archyvas prie Vašingtono George‘o universiteto, paskelbęs 17 dokumentų, susijusių su NATO plėt­ra 90-aisiais ir Rusijos požiūriu į ją. Komentare teigiama, kad tai galėjo tapti tik­rąja Šaltojo karo pabaiga. Bet šitai neįvyko, nes netrukus, 2000-aisiais, B. Jel­cinas perleido valdžią Putinui.

Tačiau ir šis diktatorius ne toks jau „juodas“. 2018 m. rašėme, jog Amerikos žurnalas „Business Week“ paskelbė sensacingą naujieną, kad 2000 m. pradžioje Putinas kreipėsi į Jungtinių Valstijų prezidentą, prašydamas Rusiją priimti į NATO. Visas to meto galimos Rusijos narystės NATO aplinkybes aprašė žurnalo korespondentas ir straipsnio autorius Steve Levine‘as savo knygoje „Putino labirintas“ („Putin‘s Labyrinth: Spies, Murder, and the Dark Heart of the New Russia”. Niujorkas, 2008). Žurnalistas 11 metų gyveno Vidurio Azijoje ir Kaukaze, tad gerai pažįsta Kremliaus politiką „artimajame užsienyje“.

Autorius pasikliovė liudininkų Mask­voje, ypač vieno prezidento patarėjo Kremliuje, pasakojimais, esą Putinas, vos paveldėjęs iš B. Jelcino šį postą, susitikime su Amerikos prezidentu B. Clintonu ir valstybės sekretore Madeleine Albright klausė jų, kaip reaguotų Vakarai, jei Rusija išreikštų pageidavimą įstoti į Aljansą. Amerikos lyderių reakcija nežinoma, tačiau teigiama, kad jie praleido negirdomis tokį pasisiūlymą ir paskubėjo nukreipti kalbą kita link­me. Gali būti, jog jie tada įžvelgė Putino klastą. Padėtis iš tiesų buvo palanki:

Rugsėjo 11-osios teroro aktai JAV lyg ir suartino antiteroristines jėgas. Vašingtonas gavo Maskvos leidimą dislokuoti savo pajėgas Uzbekistane ir Kirgizstane. Tačiau Vakarai nebuvo lankstūs. B. Clintonas tik skėsčiojo rankomis, esą, „jeigu nuo jo vieno tai priklausytų”... JAV Kongreso nariai, su kuriais ir toliau aktyviai bendravo Kremliaus pareigūnai, prikišo Rusijos karinio potencialo augimą ir tokį suartėjimą vadino leidimu didinti Rusijos karinį potencialą.

Bet iš tiesų vėliau ekspertai aiškino taip: Putinas siekęs išpešti iš to dvigubą naudą – suartėti su Vakarais ir reformuoti šį bloką iš vidaus. Turėdama veto teisę, Rusija trukdytų Aljansui žengti žingsnius, kuriems ji nepritarė, pavyzdžiui, Serbijos pozicijų bombardavimui 1999 m. Vakaruose toliau spėliojo, kokius planus rezga Maskva. Jeigu Rusija į Aljansą būtų priimta per krizę Balkanuose, Serbija būtų nuslopinusi bet kokį pasipriešinimą Kosove, o Maskvos operacija Čečėnijoje gautų Vakarų palaiminimą.

Palankus momentas manevrams bu­vo praleistas: Vašingtonas pareiškė nesitrauksiąs iš Afganistano, netrukus NATO išsiplėtė – į Aljansą įstojo Baltijos ir kitos šalys, Ukraina ir Gruzija garsiai taip pat pareiškė ketinančios į jį stoti, o 2007 m. Vašingtonas paskelbė savo planus Rytų Europoje dislokuoti priešraketinės gynybos sistemą.

Galimų eksperimentų laikas praėjo, rodos, negrįžtamai. Putinas nuo klastingų sumanymų perėjo į atvirą agresiją: sukėlė karą Gruzijoje, o netrukus, išsigandęs Maidano liepsnos, atplėšė dvi Ukrainos sritis. Europoje prasidėjo tik­ras Armagedonas...

Anuomet visi šaukėme: mes už taiką visame pasaulyje. Šiandien, įtarimo, nepasitikėjimo ir atviros agresijos laikais, šis šūkis atrodo kupinas veid­mainystės bei klastos. Raginimai atkurti taiką Ukrainoje aiškiai ignoruoja žmogiškąsias vertybes: gyventi laisvėje, saugoti gyvybę, siekti nepriklausomybės.

Per NATO 75-mečio viršūnių susitikimą Vašingtone apie ano meto bandymus įtrauktį į Aljansą ir Rusiją net nebuvo užsiminta. O be reikalo...

Atsakymas į egzistencinį klausimą, kas dėl to kaltas, nėra vienareikšmis. Įtarumas gimdo nepasitikėjimą. Pastarasis atveda prie konfrontacijos. Daug kas priklauso ne tik nuo tarptautinės padėties, bet ir nuo lyderių. M. Gorbačiovui, B. Jelcinui ir B. Clintonui galime atiduoti duoklę, kad jie, nors ir sukandę dantis, mėgino įveikti Šaltojo karo įtampą. Pavyzdžiui, vienas iš minėtų dokumentų atskleidžia, kaip 1994 m. sausį B. Jelcinas, B. Clintonas ir Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčiukas pritarė trišalei sutarčiai atsisakyti branduolinių ginklų Ukrainos teritorijoje ir juos atiduoti Rusijai. Tada toks žingsnis suteikė vilties. Šiandien, po 30 metų, 78-erių greitai sulauksiantis B. Clintonas gailisi dėl šio žingsnio. Mums tai suprantama: kaip keičiasi laikai!

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 52

Po koronaviruso pandemijos 2022 m. į atnaujintą Šilalės savivaldybės tarybos posėdžių salę susirinkę po­litikai rado ir naują balsavimo įrangą. Ar bent jau turėjo rasti. Tačiau praėjo vos daugiau nei porą metų, o sa­vivaldybės administracija tvirtina, kad ji neveikia ir ieško pinigų neva 2011 m. įrengtai sistemai pakeisti.

Daiva BARTKIENĖ

Žydrūnės MILAŠĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 52

Ankstesniais mokslo metais, pasibaigus egzaminų sesijai, šimtukininkų turėdavo kone kiekviena rajono gimnazija, tačiau šiemet tokiu išskirtiniu įvertinimu gali didžiuotis vienintelė Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos dvyliktokė, net iš dviejų egzaminų surinkusi po 100 balų.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr. – Kaltinėnų gimnazistų išleistuvių akimirkos

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 52