Prabėgus gerokai daugiau nei šimtui metų nuo tada, kai Kvėdarnoje įvyko pirmasis lietuviškas klojimo teatro vakaras, Kvėdarnos kultūros namų veiklų organizatorė Aldutė Rimkienė kartu su bendraminčiais nutarė atgaivinti daržinėse aidėjusias aktorių improvizacijas ir žiūrovų klegesį. Mintis virto realybe. Šiemet įvykęs III-iasis respublikinis festivalis „Pri klietelis“ subūrė ne tik lembiškius, grimzdiškius, bet ir žiūrovus iš kitų apylinkių. Jau penktus metus sklindantis garsas apie vykstančią šventę, kaip matyti, nenuvilia, atvirkščiai, kelia norą grįžti.

Festivalio metu buvo kuriamos žiūrovo vienoje vietoje sėdėti neįpareigojančios sąlygos. Kadangi perdien kaitriai šildė saulė, žiūrovai, pasičiupę kėdes, ieškojo geriausio taško: vieni įsitaisė po medžiais, kiti slinko paskui šešėlį, likusieji nuo kaitros saugojosi skėčiais. Dalis publikos po kelių spektaklių išvykdavo, tačiau juos pakeisdavo kiti, pavėlavę ar tik atitrūkę nuo pavasario darbų, todėl stebinčiųjų gretos iki paskutinio aktorių nusilenkimo buvo gausios.

Iš viso buvo pristatyti penki spektakliai. Kelmės mažojo teatro aktorių trio su teatro vadovu A. Armonu vaidino A. Čechovo „Piršlybos“ (rež. T. Velizade). Spektaklis perkėlė žiūrovą į XIX amžių, kada svarbi ne tik meilė, tačiau ypač aktualūs ir turtiniai išskaičiavimai. Jei kelmiškių spektaklyje sužiedotuvėmis rūpinosi tėvas, „Saulietekio“ bendruomenės mėgėjų teatro „Paplepys“ vaidinime „Ach, tos mamos“ (autorė, režisierė ir pagrindinio vaidmens atlikėja D. Šerpetauskienė) dukrą ištekinti bandė mama. Vėliau buvo rodomi aukštaičių pastatymai: Biržų Kučgalio bendruomenės teatras vaidino I. Lukošienės „Brangutę“ (vad. J. Einorienė), o kupiškėnai iš Noriūnų atvežė pagal M. Rezčikovą pastatytą „Dievo bausmę“ (rež. V. Laucienė). Abiejuose pasirodymuose veikė būrėja: viename gyvenimo laimę bandė nuspėti ir apibendrindama teigė, jog moterys gali gyventi ir be vyrų, kitame – pagrindinė veikėja būrėjos prašė, jog svajonių jaunikį apkerėtų. Festivalio programą užbaigė ir po linksmų komedijų tiek vizualiai, tiek keliamais probleminiais klausimais žiūrovą rimtai nuteikė ir dėmesį prikaustė mažlietuvių iš Agluonėnų parodyta teatralizuota kompozicija „Žmonijos vieškelis“, pagal Vydūno misteriją „Jūrų varpai“ (rež. A. Krupelytė). Spektakliai skirtingi, tačiau bendras vardiklis – vidinė trupių bendrystė, kuri per veikiančiųjų mimikas, judesius ir balsus spinduliavo scenoje.

Tarp pasirodymų dainomis ir šokiais džiugino Kvėdarnos kultūros namų kolektyvai: A. ir A. Rimkų vadovaujamas folkloro ansamblis „Volungė“, ansamblis „Ne vien retro“ (vad. A.Rimkus), G. Pameditienės moterų ansamblis „Allegro“, G. Fasci vedamas tautinių šokių kolektyvas „Kadagys“. Po vaidinimų nuotaikingai grojo ir skambiais balsais poras bei ratelius suktis ragino Kulių kultūros centro Stalgėnų kultūros namų kaimo kapela „Sodžius“ su vadove V. Razmiene.

Nekyla abejonių, jog šis festivalis – ne paskutinis. Dar nesyk vis su naujomis idėjomis ir spektakliais paskutinį gegužės šeštadienį Lembo sodoje telksis klojimo teatrų kūrėjai bei jų sukurtiems darbams neabejingi žmonės, prie mažos Jauniaus sodybos klėtelės glausis klojimo teatrai, kupini gyvenimo žaismo ir bendrystės.

Viktoras URBIS

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentas

AUTORIAUS nuotr.

Per šalį nuvilnijo Paskutinio skambučio aidas. Šila­lės mieste ir rajone jis skirtas 310 mokinių, šiemet bai­gian­čių dvyliktą bendrojo ugdymo klasę. 

Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Akvilina Žąsytienė sakė, kad prie šio skaičiaus reikėtų pridėti dar bent 5–6 žmones, kurie prisijungs prie šiųmečių abiturientų egzaminų sesijos metu. 

„Laikyti brandos egzaminus yra leidžiama visiems, tik, kol neaiškus rezultatas, nėra žinoma, ar visi gaus brandos atestatus. Taip pat prašymus laikyti brandos egzaminus eksternu yra pateikę dar keli jaunuoliai“, – informavo A. Žąsytienė.

Eksternai yra vidurinį išsilavinimą jau įgiję arba užsienyje besimokantys baigia­mosios klasės mokiniai, ku­­rie pageidauja laikyti brandos egzaminus. 

Egzaminų sesija jau yra įpusėjusi: abiturientai atsiskaitinėja nuo balandžio. 

„Pirmasis egzaminas, kurį laikė šiųmečiai dvyliktokai, buvo ang­lų kalba (kalbėjimas), o nuo gegužės pirmojo šeštadienio jaunuoliai yra egzaminuojami kiek­vieną savaitgalį. Paskutinis brandos egzaminas šiemet bus chemijos, kurį mokiniai laikys birželio 22-ąją“, – vardijo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specia­listė ir pridūrė, kad brandos egzaminų rezultatai paaiškės tik liepos mėnesį.

Visi Šilalės miesto ir rajono abiturientai šiemet laikė tik vienos užsienio kalbos – ang­lų – egzaminą. 

Iš viso pas mus priskaičiuojama 310 dvyliktokų, t. y. trimis daugiau nei pernai. 70 mo­kinių išleidžia Šilalės suaugusiųjų mokykla, 23 – Pajūrio Stanislovo Biržiškio, 20 – Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio, 57 – Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus, 28 – Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos, 8 – Upynos vidurinio ugdymo skyriaus ir net 104 – Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija (tiek pat, kiek pernai). 

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus duomenimis, iš viso mieste ir rajone šiais metais mokosi 3718 mokinių (iš jų 2969 – pirmose–dvyliktose klasėse). 2017 m. mokėsi 3705 vaikai, tarp kurių 2956 lankė 1–12 klases. 

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Mantas G. į policijos nemalonę pateko, kai nu­spren­dė gerokai apgirtęs pavaikštinėti po Ke­berkš­čių kaimelį. Šlitinėtojas būtų buvęs nubaustas ke­lias­de­šimties eurų bauda, jeigu ne jo reakcija į po­liciją. Būtent pareigūnų reikalavimų nevykdymas bei jų įžeidinėjimas padidino vyro išlaidas net penkis kar­tus. Tokį verdiktą priėmė teismas.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.36

Pirmąjį gegužės savaitgalį į Lurdą Prancūzijoje su­va­žiuoja maltiečių lydimos maldininkų grupės iš viso pasaulio. Žmonėms su negalia ir sergantiems tai dažnai būna vienintelė ir svarbiausia kelionė, todėl maltiečiai stengiasi padaryti ją nepakartojamą. Pagrindinis Lie­tu­vos maltiečių piligriminės kelionės tikslas yra tai, jog Lurdas garsėja stebuklingais iš­gi­jimais. Nuo 1860 metų Lurde apsilankė apie 200 mln. žmonių, o kasmet šis mies­tas sulaukia daugiau kaip 5 mln. lankytojų. Kiek­vienais metais Lietuvoje maltie­čiai vykdo ak­ciją „Lurdo žvakė“, kurios metu žmonės, įsigydami žva­kių, paaukoja pinigų. Taip surenkama rei­kiama su­ma, už kurią negalią turintys žmonės ar ligoniai gali išvykti į šią piligriminę kelionę ir nuvežti kitų maldas, intencijas bei prašymus.

Eugenija BUDRIENĖ

Nuotr. iš Z. Baužos albumo

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.36

(Tęsinys. Pradžia Nr. 3, 10, 14, 17, 20, 22, 30)

Kazys LEVICKAS-DAGYS (1927–1951)

Gimė 1927 m. Eržvilko vlsč., Raseinių apskr. Nuo 1947-ųjų – Antano Joniko-Rolando būrio partizanas, būrio vado pavaduotojas. 1951 m. perkeltas į Aušrelės būrį. Žuvo 1951 m. liepos 30 d. Obelyno miškuose. (Pasakojo Leonas Laurinskas-Liūtas, 75 m., iš Tauragės, užr. 2000 m.)

Adalbertas LOHRAS-JUR­GIS (1921–?)

Gimė 1921 m. Badeno žemėje, Vokietijoje. Vokiečių armijos pėstininkų pulko oberjefreitorius. Nuo 1946-ųjų – 3-iosios kuopos 1-ojo būrio partizanas, kuriam vadovavo S. Gavėnia-Drąsutis. Sužeistas slapstėsi ir gydėsi Gaidėnų k., pas Kazį Ringailą. Čia 1949 m. vasario 4 d. buvo sužeistas ir suimtas. (Pasakojo L. Lau­rins­kas, užr. 2000 m.)

Petras LANKAUSKAS-UK­NOLIS (1924–1949)

Gimė 1924 m. Pliupių k. Nuo 1948-ųjų – K. Bagdono ry­ši­ninkas, slapyvardžiu Uk­no­lis. Nuo 1949 m. liepos priklausė Maironio būriui slapy­vardžiu Petras. Žuvo 1949 m. gruodžio 24 d. Batakių vlsč., Pa­agluonio k., per susišaudy­mą su čekistais ir stribais. Už­kastas Skaudvilėje. (Pa­sa­ko­jo Viktorija Elena Lankauskaitė ir Antanina Balt­­rušienė, 88 m., iš Pliupių k., užr. 2001 m.)

Juozas LANKAUSKAS-DRĄ­SUTIS (1926–?)

Gimė 1926 m. Pliupių k.

Pas Antaniną Baltrušienę Pliu­pių k. užėjo partizanas J. Lan­kauskas (sužeistas į galvą) ir Juozas Grabauskas. 1948 m. pas Juozą Ivanauską Pabambių k. juos buvo apsupę stribai su kareiviais, tačiau partizanams pavyko pa­bėgti. Ki­tą kartą Košių k., Broniaus Jur­gai­čio sodyboje, per susidūrimą su kareiviais ir stribais Juozą vėl sužeidė. Tada jį paėmė gyvą. Po teismo jis atsidūrė Sibire. Ten susipažino su ruse, kuri jį anksčiau ištraukė iš tremties, ir ją vedė. Gyveno Kaliningrado srityje. Juozui mirus, jo žmona rusė parvežė jį į Girdiškę ir atidavė laidoti giminėms. (Pasakojo V. E. Lankauskaitė ir A. Balt­ru­šienė, užr. 2001 m.)

Leonas LAURINSKAS-LIŪ­TAS (1925–2013)

Gimė 1925 m. Mankaičių k., Upynos apyl. 1933-iaisiais pra­dėjo lankyti Vytogalos pra­di­nę mokyklą. Ketvirtą sky­rių baigė Ringaliuose. 1941 m., išbėgus rusams, rinko ir slėpė ginklus. Gal­vo­jo, kad jų prireiks, ginant Lie­tuvą nuo priešų. 1944 m. jiems vėl užėjus, ėmė slapsty­tis nuo šaukimo į raudonąją ar­miją. Ru­de­nį su­si­būrė pirmasis partizanų bū­rys, jam vadovavo buvęs po­licinin­kas vy­to­gališkis An­ta­nas Su­­gin­­tas. Bū­rį sudarė trys vo­kie­­čių karei­viai, Antanas ir Jo­­nas Gal­mi­nai iš Kliūkių, Alek­sandras ir Me­čislovas Irt­mo­nai iš Jucaičių bei Jonas Ma­ci­jauskas iš Rin­galių. Priesaiką da­vė miške 1945 m. vasario 16 d. Nuo 1945-ųjų L. Lau­­rinskas – A. Suginto grupės par­ti­zanas. Vėliau kovojo Vy­te­nio-Neptūno, Aušrelės būriuo­se. 1948-ųjų balandžio 21 d. bu­vo sunkiai sužeistas Kaz­ba­­ry­nų miške. Pagijęs liko raišas. Slapstėsi Bijotų apylinkėse.

1953 m. lapkričio 25 d. areštuotas.  Nuteistas 25 m. lagerio. 1956-ųjų liepą bausmė pa­keista į 15 m. lagerio be teisės grįžti į Lietuvą. Bet 1971 m. jis grįžo. 1975-aisiais vėl suimamas, po teismo metus kalėjo. Į laisvę išėjo 1976 m. Gyveno Tau­ragėje. 1994-ųjų kovo 10 d. priimtas į Tauragės MPB „Ge­­le­žinis vilkas“ vado padėjėju kultūriniam-auklėjamajam darbui. Mirė 2013 m. Pa­lai­­dotas Tauragėje. (Užr. 2000 m.)

Surinko ir užrašė Klemensas LOVČIKAS (1975–2013 m.)

Nuotr. iš autoriaus archyvo

(Bus daugiau)

Jau vienuoliktą kartą Laukuvos Norberto Vėliaus gim­nazijoje vyko tarprajoninis tinklinio turnyras, skirtas Europos dienai paminėti. Draugiškose varžybose da­lyvavo komandos iš Tauragės „Versmės“, Tau­ra­gės „Žalgirių“, Rietavo Lauryno Ivinskio, Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio bei Norberto Vėliaus gimnazijų atstovai.

Rungtynės vyko sporto salėje ir lauko aikštelėje. Sporto salėje žaidė merginų, lauko – vaikinų komandos. Džiugu, kad oras pasitaikė geras, var­žybos buvo azartiškos ir įdo­mios.   

Sportininkus palaikė ir labiausiai už saviškius sirgo laukuviškiai gimnazistai. Pa­si­bai­­gus varžyboms, nugalė­to­jai išsirikiavo to­kia tvarka: pir­mąją vietą iškovojo Kal­ti­nė­nų Aleksandro Stul­gins­kio gimnazijos mergi­nos bei Lau­kuvos Norberto Vė­liaus gim­nazijos vaikinai. Ant­rąją vie­tą užėmė Tauragės „Vers­mės“ gimnazijos merginų ir Tau­ra­gės „Žalgirių“ gimnazijos vaikinų komandos. Trečioji vieta atiteko Laukuvos Nor­ber­to Vėliaus gimnazijos mer­gi­noms bei Kaltinėnų Alek­sand­ro Stul­ginskio gimnazi­jos vaikinams. Ketvirtąja vie­­ta tenkinosi Tauragės „Žal­gi­rių“ gimnazijos merginų ir Tau­ragės „Versmės“ vaikinų komandos. Penktoje vietoje liko Rieta­vo Lauryno Ivinskio gimnazijos merginų komanda.

Tradicinio tinklinio turnyro iniciatorė Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazija dėkoja visiems, parėmusiems sporto šventę.  

Ingrida GIRČIENĖ

Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos kūno kultūros mokytoja metodininkė

AUTORĖS nuotr.

Seimo valdantieji mėgstantiems tau­re­lę yra negailestingi. Viena vertus, įvai­rūs apribojimai, reikia tikėtis, bent šiek tiek padeda kovoti su per dideliu alkoholio vartojimu ir jo prieinamumu, kita vertus – jie neabejotinai atsisuka prieš smulkųjį verslą. „Šilalės artojuje“ jau ra­šėme, kokių sprendimų teko imtis ma­žesnių parduotuvių savininkams po to, kai buvo gerokai apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas.

Be to, yra ir dar viena draudimų me­dalio pusė – sta­tistiniai duomenys skel­bia, kad Lie­tuvo­je penktadaliu pa­dau­gėjo re­gist­ruo­ja­mų nusikaltimų, su­si­jusių su ne­le­­ga­lia alkoholio gamyba. Re­miantis Vi­daus reikalų ministerijos In­for­matikos ir ry­šių departamento turi­ma statistika, ly­gi­nant praėjusių metų pir­mą ketvirtį su šių metų tuo pačiu laikotarpiu, už­re­gist­ruotų nusikaltimų, su­si­jusių su nele­ga­liai gaminamu alko­ho­liu, smarkiai padaugėjo. 

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.36

Gegužės 10 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rū­mai paskelbė nuosprendį, kuriuo du Šilalės rajono gy­ventojus pripažino kaltais dėl eismo įvykio sukėlimo ir skyrė jiems beveik 2000 eurų baudas.

Monika VYŠNIAUSKIENĖ

Tauragės apylinkės teismo teisėjo padėjėja 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.35

Atšilus orams, padažnėja iškylų gamtoje, dažniau kuriami laužai, naudojamos šašlykinės (kepsninės). Neatsargiai juos kūrenant, neretai apgadinami ne tik gyvenamieji pastatai, poilsio aikštelėse esantys statiniai, bet nuo ugnies nukenčia ir žmonės.

Laima KAZLAUSKIENĖ

Tauragės APGV Šilalės PGT vyresnioji inspektorė

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.35