Basomis einant per pievą, suvalgius pyrago su riešutais ar išgėrus vaistų, kaip žaibas iš gied­ro dangaus ištikęs alerginis (kitaip – anafilaksi­nis) šokas gali tapti net mirties priežastimi. Tokia žaibiška organizmo reakcija gali pažeisti širdies ir kraujagyslių, virškinimo, kvėpavimo takų sistemas, odą. Jam ištikus, svarbi tampa kiekviena minutė. 

Kaip atpažinti anafilaksinį šoką ir kaip padėti sau ar kitam? 

Anafilaksinio šoko požymiai 

Anafilaksinis (alerginis) šokas – ūmi, gyvybei pavojinga sisteminė alerginė reakcija į pakartotinai patekusį alergeną, kuriam organizmas jau yra jautrus. Vaistininkės Audronės Levickienės teigimu, sukelti anafilaksinį šoką gali įvairios medžiagos: vabzdžių nuodai (jiems įgėlus), žiedadulkės, maisto produktai, vaistai ar netgi latekso medžiaga. 

„Po kontakto su alergenu reikėtų kurį laiką atidžiai stebėti savijautą. Dažniausiai anafilaksinis šokas ištinka asmenis, alergiškus žiedadulkėms, naminių gyvūnų plaukams ir tam tikriems maisto produktams. Šoko simptomai įprastai pasireiškia iš karto. Visgi jis gali ištikti ir po kelių valandų ar netgi dienų. Pirmieji požymiai gali būti tik sloga, čiaudulys ir odos bėrimas. Tačiau netrukus pasireiškia ir daug stipresni ženk­lai“, – įspėja vaistininkė. 

Anot A. Levickienės, labiau sunerimti reikia tada, jei, susidūrus su alergenu, ima varginti stiprus odos paraudimas, patinimas, prasideda kosulys, o krūtinę suspaudžia aštrus skausmas: 

„Prasidėjus kvėpavimo takų spazmams, gerklų tinimui, ligoniui ima trūkti oro, skauda krūtinę, galvą. Gali ištinti lūpos, veidas, netgi vidaus organai (žarnų gleivinė, kvėpavimo takai), svaigti galva, varginti pykinimas ir vėmimas. Alerginio šoko metu dažnai nukrenta kraujospūdis ir iškyla sąmonės praradimo pavojus. Pastebėję šiuos požymius, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą“, - pataria vais­­tininkė.

Didžiausi alergenai

Pasak A. Levickienės, alergiškiems žmonėms reikėtų laikytis atokiau nuo vietų, kur skraido jiems pavojingi vabzdžiai: vapsvos, širšės, kamanės ir bitės. Taip pat esama ir maisto produktų, kurių suvalgius gali tekti kviesti medikus. 

„Dažniausiai anafilaksinį šo­ką sukelia žemės riešutai, jūrų gėrybės, pienas, kiaušiniai, sojų produktai bei kviečiai. Galimos ir kryžminės reakcijos: jei esate alergiškas krevetėms, šokas gali ištikti ir suvalgius krabų mėsos. Taip yra dėl to, kad įsijautrinimas atskiriems produktams dažnai yra susijęs su jautrumu visiems iš tos pačios ar giminingos kategorijos“, – įspėja A. Le­­vickienė. 

Dar vienas alergenas – įvairūs medikamentai. Neretai alerginis šokas ištinka, suleidus antibiotikų (ypač penicilino grupės), taip pat baltymų turinčių vaistų (serumo, vakcinos, hormoninių preparatų). Svarbu žinoti, kad ir mažos vaisto dozės gali sukelti sunkią organizmo reakciją. Todėl visuomet reikėtų atsakingai vertinti gydytojo klausimą, ar nesate pastebėję alerginių reakcijų kuriems nors medikamentams. 

Kaip padėti nukentėjusiajam? 

Ištikus anafilaksiniam šokui, reaguoti būtina nedelsiant. Tik taip pavyks sumažinti jo žalą ir išgelbėti nukentėjusiojo gyvybę. 

„Pirmiausia skambinkite nu­meriu 112 ir praneški­te apie įtariamą anafilaksi­nį šoką. Jei žino­te jį sukė­lu­sį alergeną, kuo skubiau pašalinkite iš aplinkos. Nu­ken­tė­­jusįjį paguldy­kite ho­ri­zon­talioje pa­dėtyje, šiek tiek pakelkite kojas. Ligoniui skundžiantis pykinimu, paverskite ant šono, jog, pradėjęs vemti, neužspringtų. Nu­maukite nuo rankų visus žiedus, apyrankes ir laikrodžius - prasidėjus tinimui, jie gali sužeisti. Jei žmogus ėmė dusti, o skubioji pagalba dar neatvyko, pradėkite gaivinimą“, – pataria A. Levickienė.

Vaistininkės teigimu, išti­kus anafilaksiniam šokui, svar­bu išsiaiškinti, ar žmogus su savimi turi vienkartinės adrenalino (epinefrino) in­jek­ci­jos.

„Pirmoji pagalba alerginio šoko atveju – tai viena ampulė 0,1 proc. adrenalino tirpalo, leidžiamo į raumenis. Jeigu ampulės nėra po ranka, pasidomėkite, ar nukentėjusysis neturi vaistų nuo alergijos. Būtų gerai išgerti bent jų, kol atvyks greitoji medicinos pagalba“, – teigia A. Le­vickienė. 

Svarbu atsiminti, jog anafilaksinio šoko tikimybė padidėja po kiekvieno jo pasireiškimo. Vienam iš penkių anafilaksinį šoką patyrusių pacientų jis gali pasikartoti per artimiausias 12 valandų. Todėl atsigavus verta apsilankyti pas alergologą. Nustačius, jog esate alergiškas tam tikroms medžiagoms, išduodamas receptas adrenalino ampulėms, kurias visuomet reikėtų nešiotis su savimi. 

Dagnė ARMONAITĖ

Nors mama netrukus bus 76-erių, o tėvas dar vy­resnis, mama nuolat jį ir mane gąsdina: kas bus, kai jiems ateis senatvė... Kartais pasijuokiu, kartais tie­siog patyliu. Noriu pasiguosti, kaip man sunku su jais sutarti, nes dėl jų nelengvo būdo neiškentusi už­pyks­tu, net apšaukiu. Pačiai dėl to širdį skauda, o ir jiems ne geriau. 

Tėvai gyvenime daug iškentėjo. Mano brolis žuvo avarijoje, būdamas vos dvidešimties, likau vienintelis jų vaikas. Šeimyninis gyvenimas nesusiklostė. Neapsikentusi vyro girtavimo, netekusi pedagogės darbo (kaimo mokyklą uždarė), emigravau į užsienį. Ten gyvenu neblogai, bet žinau, jog tai laikina, kažkada grįšiu. Į Lietuvą parvažiuoju ir dėl tėvų, ir dėl čia likusio mano gyvenimo, bent jau jo dalies...

Dabar daugiau apie tėvus. Jie yra seni, ligoti ir prie­kabūs. Mama fiziškai gal kiek sveikesnė, tačiau labai nervin­ga, mėgsta mora­lizuoti. Tėvas bando su ja elg­tis gra­žiai, vadina malo­nybiniu vardu. Dėl kraujagyslių li­gų tėvui prireikė operacijos. Vos atsigaunantį po nar­ko­zės palatoje mama ėmė jį „auklėti“: ar aš nesakiau, reikėjo ne taip gyventi, pats kaltas bei pan. Man pa­si­darė tiesiog bloga. Grubiai ją nutildžiau: argi nesupran­ti, kad jis ligonis, kad taip elgtis negali­ma. Motina labai supyko: ji žinanti, kaip su tėvu elgtis, nes pragyveno kartu pusę amžiaus, o iš manęs laukian­ti tik palaikymo.

Kartėlis liko abiem. Niekada netroškau ilgiau užsi­būti pas tėvus dėl jų nesutarimo, o dabar dar labiau vengiu. Iš kitos pusės – man jų gaila. Tačiau nerandu bent kiek geresnio būdo prisitaikyti. Kaip elgtis, kad ir jiems būtų gerai, ir man nebūtų sunku.

S. M.

Nelengva puoselėti gerus santykius su tarpusavyje nesutariančiais tėvais. Sunku palaikyti abu, kai tuo tarpu pykstame ant vieno - kažkuris iš jų konkrečioje situacijoje būna labiau neteisus. Nesikišti irgi neišeina. Ypač, kai vienas iš jų yra ligonis. Taip ligoninėje Jums ir nutiko: pasielgėte gana spontaniškai, bet nuoširdžiai. Tačiau jei po incidento nesijaučiate rami, vadinasi, esate ne visiškai teisi, kažkokių klaidų būta ir Jūsų veiksmuose. 

Sudėtinga patarti, kaip elgtis su pagyvenusiais, ligotais, irzliais tėvais. Tikiu, pati atrasite Jums labiau tinkamą būdą, tik apsvarstykite esmines savo nuostatas. Ar vis dar manote galinti pakeisti tėvų gyvenimą, laikote save atsakinga už jų tarpusavio santykius? Privalote ži­noti, jog vaikai už tai nėra atsakingi. Jie gali padėti tėvams materialiai, rūpintis jų gydymu, vaistais ar slauga, kai jos reikia. Bet už tai, kaip jie sutaria, ką nusprendžia daryti su savo turtu, kol dar turi tokią galimybę, kaip jie nori gyventi, yra jų pačių reikalas. Negalite pakeisti to, kaip jie elgiasi vienas su kitu. Tai nereiškia, kad turėjote visai nereaguoti, kai mama užsipuolė tėvą. Tačiau privalote būti santūresnė. Pir­­miausia tai į naudą bus pačiai, o ir tėvai ramiau priims pas­tabas. 

Kitas dalykas: kaip besielgtumėte su vienu iš tėvų, kaip toli nuo tobulumo jie bebūtų, mylite juos abu. Tačiau bet kokia Jūsų pastaba, kalbėjimasis su jais turėtų būti paremti meile jiems, o ne moralizavimu. Ar mama žino, kad ją mylite? Panašu, to žinojimo jai trūksta. Gy­venimas nebuvo jai geras – jiedu su tėvu neteko savo vaiko. Skauda širdį, svarstai, už ką likimas taip baudžia. Pyktį, susierzinimą išlieji tam, kuris yra arčiausiai ir kuris taip pat kenčia. Mamai, gal ir tėvui, labai reikia gerų žodžių, palaikymo. Ji apie tai atvirai Jums ir sako. Teigiate, jog mama nuolat moralizuoja, „auklėja“ žmogų, kuriam jau apie aštuoniasdešimt. Ji, matyt, kitaip nebegali, nes visą gyvenimą taip darė. Tokiu būdu motina tik „nugręžia“ savo neigiamas emocijas tėvui, o kai šis atsako tuo pačiu, iš naujo jomis pasikrauna. Ir taip – be pabaigos. Kol abu dar turi jėgų, tai ir tęsis, nes sustoti jie nebemoka. Todėl su tuo susitaikykite Jūs, nes jų nepakeisite. Keiskite požiūrį, dažniau parodykite savo meilę, su­pratimą. 

Mama nori Jūsų palaikymo. Tai reiškia – mylėti ją ir tai parodyti, o jei dėl ko nors ir nesutinkate, nemoralizuoti. Jūsų noras labai didelis – kad tėvams būtų gerai. Deja, tai gali būti neįmanoma. Tačiau jie vis dar kartu, vienas ki­tą paremia, nors kartais ir pykstasi... Bet yra dviese, ir tai puiku. 

Manau, tėvai Jūsų laukia. Bent trumpam aplankykite juos, kiek galite, pabūkite, nors Jums ir nelengva.  

Nijolė LIUBINSKIENĖ,

psichologė-psichoterapeutė

Šiemet mūsų miestelis mini 455 metų sukaktį. Ta­čiau dažnas net nepajutome, kaip praėjo dar vienas penkmetis. Tiems, kurie pamiršo, norisi priminti, jog Girdiškė pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1562 m. Karšuvos valsčiaus inventorinėje knygoje. Kitas šios vietovės paminėjimas randamas jau tik po šimto metų Raseinių teismo aktuose. Vėliau apie Girdiškę rašoma, kad kaimas mažas, čia nebūna nei turgaus, nei jomarko, yra keliolika valstiečių namų bei viena užvažiuojama smuklė. Pirmieji maldos namai Girdiškėje pastatyti 1782 m., o per labai trumpą laiką įkurta ir atskira parapija.

Galbūt iš praeities kai kam norisi įkvėpimų, sektinų pavyzdžių, todėl trumpai priminsiu tas asmenybes ir faktus, iš kurių viso šito galima pasisemti.

XIX a. antroje pusėje Girdiš­kėje veikė parapinė mokyk­la, ją lankė 24 mokiniai. Lie­tu­viškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo metais kaimą draudžiama literatūra aprūpindavo knygnešiai. Lietuviškos spaudos platinto­jas buvo ir kunigas Juozapas Čerkeliauskas. Į Girdiškę atkeltas 1894 m., jis tuoj pat pradėjo naujos mūrinės, iki mūsų dienų išlikusios bažnyčios statybą. Senoji sudegė 1909 m. Kalėdų pirmąją dieną. Kun. J. Čerkeliauskas per pamokslą aiškino, jog bažnyčia sudegė per žmonių kaltybę - Dievas nubaudęs už negerus darbus ir girtuoklybę. Tik 1912 m. pradėta melstis dar neįrengtoje naujojoje šventovėje. 

Kiek anksčiau minimas atkak­lus, išsilavinęs, mokėjęs keletą kalbų kraštietis An­ta­nas Bružas. Susiginčijęs dėl že­mės su vietinio dvaro savininku, jis susidėjo į terbą vyženas, maistą, dokumentus ir iškeliavo į Peterburgą - pas Rusijos imperatorių Nikolajų II. Per tarnus ir patikėtinius po kelių savaičių patekęs pas valdovą, atsiklaupė ant žemės. Caras pasakęs: ,,Stokis, aš nesu Dievas“ ir ilgą laiką skyręs pokalbiui. Po to pasiūlęs A. Bružui pasilikti dirbti imperatoriaus administracijoje raštininku, pa­dovanojęs kanceliarinį segtuvą, kurį iki šiol saugo jo anūkas Jonas Zacharijus Bružas. Po metų tarnybos grįžęs į Girdiškę, A. Bružas rado jam atmatuotą žemę, sutvarkytus rubežius. Fizinio darbo dirbti jam nebereikėjo - perpratęs tuometinę raštvedybą, užsi­ėmė įvairių prašymų, apeliacijų, skundų rašymu.

Iš patriotinio pasišventimo Nepriklausomai Lietuvai klodo papasakota kita J. Z. Bružo istorija. Iš Girdiškės kilęs Kos­­tas Savickas buvo baigęs Ber­lyno karo akademiją, tarnavo aukšto rango karininku. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, jam pasiūlyta, paliekant laipsnį ir pareigas, pereiti į Raudonąją armiją. Atsakas buvęs toks: ,,Aš daviau priesaiką Lietuvai ir jos nesulaužysiu“.Po to sovietinės valdžios jis buvo ištremtas į Sibirą.

Sovietmečiu Girdiškė buvo apylinkės centras ir pakankamai aktyvi vieta. Iki 8 dešimt­mečio vidurio funkcionavo Girdiškės kolūkis, veikė pradinė mokykla, paštas, pieno punktas, parduotuvė, kurioje viena svarbiausių prekių buvo žibalas. Veiklūs buvę ir kultūros namai, tris kartus per savaitę buvo rodomas kinas. Apie 1975 m., Girdiškę prijungus prie Dionizo Poškos kolūkio, išblėso vietos ir ūkinė, ir kultūrinė veikla.

Daugiau kaip po dešimtmečio tarsi žvakė vėjyje pasirodo kun. Petras Linkevičius. Tuo laikotarpiu prasidėjo ir vietos bendruomenės savitumo atskleidimas (dainos, šokiai ir pan.), teikiama vertė tam, kas mus išskiria iš kitų ir vienija. 

Įtvirtinus Nepriklauso­my­bę, į Girdiškę atkeliamas dar vienas lyderis, paskui kurį eina žmonės – klebonas kun. Alvydas Bridikis. Jo iniciatyva pastatyti parapijos namai, sutvarkyta jų aplinka, renovuota bažnyčia. Tai buvo savotiškas Girdiškės renesansas. 

1995 m. Girdiškė pakilo iš dulkių - per gyvenvietę nuties­tas asfaltas, įrengti šaligatviai. Po 13 m. asfaltuotas kelias nusitiesia iki Upynos, o nuo 2010-ųjų civilizuotai pasiekiame ir magistralinius kelius. 

Kas būtų mūsų Girdiškė be kasmetinės Šv. Mergelės Ma­ri­jos Sniegenos šventės, suburiančios visus iš tolimiausių kraštų. Šia proga šiemet aktyvus vietos jaunimas atrinko ir skyrė bendruomenės nariams įvairias no­mi­nacijas: „Skam­biausiu Gir­diš­­kės balsu“ tapo Aldona Bui­­kienė, „Ak­tyviausia knygų skaitytoja“ - Veronika Šegž­daitė, „Meistrų meistru“ - Pet­­­ras Buivydas, „Ge­ros nuo­tai­kos nešėju“ - Vla­­das Knys­tau­­tas, „Didžiausio pasta­to tvar­­kytoja“ - Jadvyga Bam­ba­lai­tė, „Naujienų nešė­ja“ - Ire­na Žukauskienė, „Vaikš­tan­čiu kraš­to istorijos vado­vė­liu“ - J. Z. Bru­žas, „Pavyzdingiausiais tė­vų so­dy­­bos puoselėtojais“ - Ri­­mas Ra­kauskas ir Kęstutis Ei­­di­nin­kas, „Seniausiais gyven­tojais“ - An­tanas Rimkus ir Jad­vyga Ar­monienė, „Šau­niau­siu inicia­toriumi“ - Ge­diminas Za­ranka.

Sniegenos krep­šinio turnyre pirmąją vietą užėmė komanda „Už Gir­diš­kę“, o svarsčių kilnojimo rung­tyje vietos gyventojas Vy­gandas Bagdonas buvo antras.

Diena galbūt nebūtų buvusi taip alsuojanti Sniegenos tikėjimu, romantika ir rungtynių aistra, jei ne geros valios rėmėjai, pradedant para­pijos klebonu kun. Vytautu Šiaud­vyčiu, baigiant vietos žmo­nė­mis.

Šiandien Girdiškės apylinkė­se gyvena apie 225 gyventojus. Nepaisant prastėjančios de­mografinės situacijos, einama kultūrinio švietimo, bend-

ruomenės stiprėjimo link. Puo­­­selėjama idėja sudaryti kraš­to istorijos leidinį. Tam tikimasi ir savivaldybės finansavimo, turint omenyje, jog švietimas  yra tarsi valstybės šaknys, nuo kurių priklauso, ar medis bus žaliuojantis, ar apvytęs...

Arūnas MIKALAUSKAS

AUTORIAUS nuotr.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimu įsigaliojo nauja dvinarė rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų sutvarkymą tvarka. Vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo šiol sudarys dvi dalys: pastovioji ir kintamoji.

Pastoviąją dalį mokės visi vietinės rinkliavos mokėtojai, kurios dydis priklausys nuo turto ploto bei nekilnojamojo turto objekto paskirties. Daugiabučių ir individualių namų gyventojams metinė pastovioji dalis vienam kvadratiniam met­rui bus 0,21 Eur. Maksimalus apmokestinamas gyvenamosios paskirties objekto plotas išliks 100 kv. m bendro ploto. Tačiau gyvenamąją vietą dek­laravusiam vienam asmeniui vietinės rinkliavos pastovioji dalis bus skaičiuojama nuo 50 kv. m, o  gyvenamąją vietą dek­laravusiems dviem fiziniams asmenims - nuo 70 kv. m.

Kintamoji vietinės rinkliavos įmokos dalis priklausys nuo pagal tuo adresu deklaruotą gyventojų skaičių, turimų konteinerių tūrio ir jų ištuštinimo dažnio.

Vieno gyventojo, kuris gyvena daugiabutyje ir naudojasi bendro naudojimo konteineriais, kintamosios dalies numatyta kaina metams – 13,50 Eur. Individualių namų gyventojams, kurie naudojasi individualiais konteineriais, konteinerių ištuštinimo dažnis bus paskaičiuojamas individualiai. Pavyzdžiui, vienam gyventojui, turinčiam 240 lit­rų komunalinių atliekų konteinerį, įvertinus atliekų susikaupimo normą, konteinerio išvežimo dažnis per metus turėtų būti 7 kartai, o 120 litrų – 14 kartų. Vadovaujantis Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimu, vietinės rinkliavos mokėtojas, rūšiuojantis komunalines atliekas, galės sumažinti iki 30 proc. konteinerio išvežimo dažnio ir taip sutaupyti kintamosios dalies įmoką. Tai reiškia, kad objekte gyvenančiam vienam asmeniui, turint 240 l konteinerį, minimalus išvežimo dažnis turėtų būti 5 kartai, o 120 l – 10 kartų. Jei nekilnojamojo turto savininkas išveš savo konteinerį mažiau kartų, nei numatytas jo minimalus dažnis, jis vis tiek mokės už jam individualiai paskaičiuotą minimalų konteinerio išvežimo dažnį. Bet jei mokėtojas išveš daugiau kartų nei paskaičiuotas minimalus išvežimų dažnis, reikės mokėti už kiek­vieną papildomą konteinerio išvežimą. Vieno 120 l konteinerio ištuštinimo kaina numatyta 0,86 Eur, o 240 l – 1,72 Eur.

Individualių namų vieno gyventojo kintamosios dalies kaina metams – 11,78 Eur (240 l konteinerio ištuštinimas - 7 kartai per metus, o 120 l – 14 kartų). Asmenims, kurie yra regist­ruoti gyvenamajame ob­jekte, tačiau faktiškai negyvenantys jame bei pateikę tai įrodančius dokumentus, kintamoji vietinė rinkliava už atliekų surinkimą bei tvarkymą skaičiuojama nebus.

Nekilnojamojo turto objektai (išskyrus daugiabučių ir individualių namų), kurie nau­dojasi bendrais konteine­riais, pastovioji bei kintamoji vietinės rinkliavos dalys bus skaičiuojamos nuo turto ploto. O nekilnojamojo turto objektams, kurie naudojasi individualiais konteineriais, pastovioji dalis bus skaičiuojama nuo turto ploto, kintamoji – nuo konteinerių tūrio bei jų ištuštinimo dažnio, kuris priklausys nuo patvirtintos komunalinių atliekų susikaupimo normos, tenkančios nekilnojamojo turto plotui.

Informuojame, kad vietinės rinkliavos mokėtojai, kurie nesinaudoja savo nekilnojamuoju turtu ne trumpiau kaip tris kalendorinius mėnesius ir ne ilgiau kaip vienerius kalendorinius metus, galės tai deklaruoti, pateikdami šį faktą pagrindžiančius dokumentus (ESO pažyma), ir šiuo laikotarpiu rinkliavos kintamosios dalies mokėti nereikės.

?sigaliojus Įsigaliojus dvinarei rinkliavai sodų valdoms su nameliais ir garažams bendrijose, taip pat numatytas metinis rink­liavos dydis už atliekų surinkimą bei tvarkymą. Nekilnojamojo turto objektams, kurie yra fiziškai sunaikinti, avarinės būklės ar netinkami naudoti nekilnojamojo turto savininkui pateikus aplinkybes pagrindžiančius dokumentus, bus nustatytas metinis vietinės rinkliavos dydis – 5 Eur metams.

Vietinės rinkliavos mokėtojams, kurie gyvena 500 met­rų atstumu ir daugiau iki buitinių atliekų surinkimo vietos, už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bus taikoma rajono savivaldybės patvirtinta lengvata.

Mokėjimo pranešimai už 2017 m. antrąjį pusmetį bus atsiųsti trečiąjį ketvirtį pagal registruoto turto adre­są. Pranešimuose konteinerių ištuštinimo dažnis, atsižvelgus į nekilnojamojo turto deklaruotų gyventojų skaičių, konteinerio tūrį bei metinę atliekų susikaupimo normą, bus paskaičiuotas individualiai. Tačiau metų pabaigoje, vežėjui pateikus mokėtojų konteinerių išvežimo dažnius, siunčiant mokėtojams mokėjimo pranešimus ateinančiais 2018 m., kintamoji dalis bus perskaičiuota pagal faktinį konteinerio pakėlimo skai­čių.

Išsamesnė informacija tei­kiama Tauragės regio­no atliekų tvarkymo cent­ro (TRATC) padalinyje Šila­lėje, Jono Basanavičiaus g. 4-17, tel. (8-449) 5-10-07, el. p.: silale@uabtratc.lt. arba internetiniame tinklalapyje www.uabtratc.lt.

Atliekų išvežimo, konteinerių išdavimo bei žymėjimo klausimais informacija teikiama tel. (8-449) 7-43-07, el. p.: ecoservice@ecoser­vice.lt.

Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro inform.

Įsibėgėja javapjūtė, todėl Šila­lės priešgaisrinės gel­bėjimo tarnybos pareigūnai per­s­pėja, jog, norė­da­mi išvengti skaudžių pasekmių, ūkininkai privalo pa­sirūpinti, kad kombainai ir kita ūkio technika būtų techniškai tvarkinga, aprūpinta ki­birkščių gesikliais, gesintuvais. 

Kombaine privalo būti 2 gesintuvai po 4 kg ir nedegus audeklas (0,9x1,8 m dydžio), kitoje žemės ūkio techniko­je - 2 gesintuvai po 2 kg arba 1 - 4 kg. Krovimo mechanizmai bei ventiliatoriai turi būti sutvarkyti bei tinkamai apsaugoti, kad apie besisukančias dalis neapsivyniotų šieno ar šiaudų. 

Kraunant pašarus ar šiaudus į stirtas, pagrindo plotas negali būti didesnis kaip 200 kv. m, o tarpai tarp atskirų stirtų - ne mažesni kaip 30 m. Atstumas nuo lauke laikomų pašarų ir šiaudų kūgio iki elektros linijos turi būti ne mažesnis kaip 15 m.

Prieš javapjūtę būtina tinkamai paruošti daržines, pašarų saugyklas: užsandarinti sienas, sutvarkyti vartus ir duris, ant pastatų įrengti žaibolaidžius, sutvarkyti elekt­ros instaliaciją, ant elektros šviestuvų uždėti apsauginius gaubtus, nuo šviestuvų bei elekt­ros kabelių nuvalyti dulkes.

Kad šių reikalavimų ne visada laikomasi, parodo daržinėse kylantys gaisrai dėl savaiminio šieno užsidegimo, kiek­vienais metais tenka gesinti presus, kombainus bei kitą žemės ūkio techniką, kuri užsidega dėl netvarkingos kuro tiekimo sistemos, elektros įrangos ir besisukančių mechanizmų. Iš varik­lio išmetimo vamzdžio išlėkusios kibirkštys, trumpas elektros laidų jungimasis, ant velenų bei kitų kombaino mechanizmų apsivynioję šiaudai ar pašaliniai kieti daiktai gali tapti gaisro priežastimi.

Remontuoti ir laikyti derliaus nuėmimo techniką bei agregatus leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo javų plotų. Be to, kombainų, traktorių bei kitų žemės ūkio mašinų degalų talpyklas galima pripildyti tik nedirbant jų varik­liams. 

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai tikrins laukuose dirbančią techniką, pastatus, kuriuose laikomas šienas ir pašarai. Ne­silaikantiesiems bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyk­lių reikalavimų bus taikomos administracinio poveikio priemonės. 

Laima KAZLAUSKIENĖ

Tauragės APGV Šilalės PGT VPPP vyresnioji inspektorė

Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algimantas Olendra pranešė, jog rajone prasidėjo masinė javapjūtė. Sinoptikų prog­no­zės apie keletą dienų išsilaikysiančius giedrus orus išjudino javų augintojus. Ir jie nedelsia – sėda į kombainus ir, vos tik rasa nukrenta, iki vėlumos plukdo juos javų jūrose. Trečiadienio po­pietę didžiuliai laukų masyvai nuo pat Kaltinėnų iki Kryžkalnio, nuo Bijotų iki Balsių jau buvo nupjauti. 

Vytogalos pakraštyje ūkininkas Gedeminas Sungaila iš kombaino bunkerio pylė kviečius į traktoriaus priekabą.

„Nesitikėjau tokio derliaus. Pavasarį žiemkenčius suvar­gino sausra, gąsdino iki vidurvasario kone visoje Lietuvoje keliskart praūžusios liūtys. Pla­navau, jog visi grūdai tilps viename bokšte, bet, dar tik įpusėjus javapjūtei, vieną jau pripildžiau. Pirmą kartą savo ir tėvų laukuose sėjau „Skelta“ veislės kviečius. Derlingi, atsparūs išgulimui, ligoms“, - džiaugėsi Gedeminas.

Onutės ir Gedemino Sun­gai­lų ūkis – daugiašakis: Obe­lyne jie augina šilauogių ir braškių, Vytogaloje, Gedemino senelių bei prosenelių žemėje, sėja vasarinių javų bei žiemkenčių. Be to, G. Sungaila talkina Vytogalos pašonėje įsikūrusiems tėvams, tad nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens darbo jam netrūksta.

„Turime visą techniką, padargus, sandėlius. Viską pasidarome savo jėgomis. O derlių parduodame, kai būna palankiausios kainos“, - nesiguodė ūkininkų dalia G. Sun­gaila.

Aldona BIELICIENĖ

Justo AMBROZOS nuotr.

Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algimantas Olendra pranešė, jog rajone prasidėjo masinė javapjūtė. Sinoptikų prog­no­zės apie keletą dienų išsilaikysiančius giedrus orus išjudino javų augintojus. Ir jie nedelsia – sėda į kombainus ir, vos tik rasa nukrenta, iki vėlumos plukdo juos javų jūrose. Trečiadienio po­pietę didžiuliai laukų masyvai nuo pat Kaltinėnų iki Kryžkalnio, nuo Bijotų iki Balsių jau buvo nupjauti. 

Vytogalos pakraštyje ūkininkas Gedeminas Sungaila iš kombaino bunkerio pylė kviečius į traktoriaus priekabą.

„Nesitikėjau tokio derliaus. Pavasarį žiemkenčius suvar­gino sausra, gąsdino iki vidurvasario kone visoje Lietuvoje keliskart praūžusios liūtys. Pla­navau, jog visi grūdai tilps viename bokšte, bet, dar tik įpusėjus javapjūtei, vieną jau pripildžiau. Pirmą kartą savo ir tėvų laukuose sėjau „Skelta“ veislės kviečius. Derlingi, atsparūs išgulimui, ligoms“, - džiaugėsi Gedeminas.

Onutės ir Gedemino Sun­gai­lų ūkis – daugiašakis: Obe­lyne jie augina šilauogių ir braškių, Vytogaloje, Gedemino senelių bei prosenelių žemėje, sėja vasarinių javų bei žiemkenčių. Be to, G. Sungaila talkina Vytogalos pašonėje įsikūrusiems tėvams, tad nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens darbo jam netrūksta.

„Turime visą techniką, padargus, sandėlius. Viską pasidarome savo jėgomis. O derlių parduodame, kai būna palankiausios kainos“, - nesiguodė ūkininkų dalia G. Sun­gaila.

Aldona BIELICIENĖ

Justo AMBROZOS nuotr.

Artėja ruduo, o su juo – ir naujos kadencijos Seimo pirmųjų darbo metų pabaiga. Politinis sezonas buvo toks permainingas ir audringas, kad daugelis žmonių iki šiol nesupranta, ko siekia nauja šalies valdžia. O pačiame vasaros įkarštyje pristatinėjama mokesčių reforma visuomenei sukėlė nemažai neri­mo. Skaitytojai teiraujasi, ką apie ją mano Seimo na­rys Remigi­jus Žemaitaitis. Trečią kartą į šalies Parlamentą iš­rink­tas Šilalės atstovas šią kadenciją dirba opozi­ci­jo­je, tačiau aktyvumu nenusileidžia valdančiajai dau­gumai. Šis interviu – apie tai, kas svarbu visiems, ir kur veda nesibaigiančios naujosios Seimo daugumos reformos. 

Pažadai skiriasi nuo darbų

- Dar nepamiršome per rinkimus skambėjusių ragi­nimų gaivinti regionus. Ta­čiau rajonų centrai tuštėja, nyks­ta ir juose veikusios įs­tai­gos – štai nuo kitų metų Šilalėje nebeliks teismo, savarankiškumo nebeturi Policijos komisariatas, mokesčių inspektoriams di­riguojama iš Klaipėdos. Be­liko laukti, kol savivaldybės taps Vilniaus skyriais. Kaip suprasti tokią regioninę politiką?

- Tą sąrašą galėčiau pratęsti: jau aišku, jog ateinančiais metais bus uždaryta dešimt rajonų ligoninių, nebeliks ir beveik visų paštų skyrių. Sunaikintos urėdijos: valdžia gaudė „ūsuotus bebrus“, bet „nepamatė“, kad valstybinėse įmonėse dirbo šimtai eilinių žmonių. Pavyzdžiui, Rietavo urėdija sodinukų pikiuoti, miško sodinti kasmet įdarbindavo maždaug po šimtą aplinkinių rajonų gyventojų. Jie gaudavo atlyginimus, savivaldybėms ateidavo gyventojų pajamų mokestis.  

Susidariau nuomonę, jog naujoji valdžia regionus mato tik kaip Vilniaus priemies­čius. Kaimuose manęs klausia, kodėl tarsi specialiai daroma, kad paskutiniai jauni žmonės kuo greičiau emig­ruotų. Matau tik vieną priežastį – siekiama, jog visa valdžia būtų sukoncentruota vie­nose rankose, kad merui, ministrui ar premjerui, kurie duoda ir dalina, visi lenktųsi ir juos garbintų. 

Argi normalu, kad žmogus dėl elementariausios buitinės problemos – prijungimo prie centralizuotų nuotekų tink­lų - turi vaikščioti pas Seimo narį, rašyti ministrui, Seimo kontrolierių įstaigai? Tokią problemą labai lengvai galėtų išspręsti meras, jei prioritetai būtų teikiami eilinių žmonių gyvenimui palengvinti.

Sakote, nėra darbo? Būtų, jeigu valstybė ir savivaldybės daugiau dėmesio skirtų vietiniams gamintojams. Štai „Šilalės medienoje“ dirba 181 žmogus, savininkas sako, kad priimtų dar bent 40, jei turėtų medienos. Lietuvoje per metus nukertama milijonas kubinių metrų eglės medienos, bet įmonė šiemet jau negavo 38 tūkst. kub. m - dėl to nedirbo beveik mėnesį. 

Nustatyta, jog vienas euras, investuotas į medžio apdirbimo pramonę, valstybei grįžta 10 eurų mokesčių. Svarbiausia, kad tos investicijos visiems duotų darbo: reikėtų ir miško kirtėjų, ir vežėjų, ir lentų pjovėjų, ir žievės skutėjų. Pajamų gautų draudimas, elektros tiekėjai, pervežėjai, net ūkininkai, žieve mulčiuojantys uogynus. Tačiau dabar mes geriau euru brangiau medieną parduodame aukcione, o 9 eurus atiduodame kinams bei skandinavams. Jie sukelia kainas, nuperka medieną, o paskui brangiau pardavinėja ją mūsų šalies įmonėms. Latvijoje pusė medienos pirmumo teise parduodama perdirbėjams – siūliau ir mūsų įstatyme įteisinti tokią galimybę, bet valdantieji nepritarė. 

Valstybė turėtų suprasti, jog didmiesčiai be regionų neišgyvens, juos visada turės papildyti kaimo išauginti vaikai. O jei visi iš regionų emigruos, didmiesčiuose pritrūks darbo jėgos, kris būsto kainos. 

Alkoholikai – našta valstybei 

- Bent jau pusę praėjusio politinio sezono visa Lie­tuva diskutavo apie alkoholio vartojimą ribojančių įstatymų priėmimą. Vėl bu­vo priminta, kad „kaimas prasigėręs“, o Jūs net siūlėte prievarta gydyti nuo alkoholizmo. Ar tikrai manote, kad alkoholizmas yra didžiausia šalies problema?

- Nenoriu sutikti, jog kaimai prasigėrę – atvirkščiai, manau, kad daugiau geriančiųjų yra miestuose, tik jų nematyti, nes nesėdi prie parduotuvių, apsikabinę alaus bambalį. Kaimuose visų gyvenimai – kaip ant delno: ten, kur yra pora šimtų gyventojų, nuo ryto aplink parduotuvę malasi 4-5 pijokai – juos mato seniūnas, pro šalį važiuojantis meras, žurnalistai, todėl visiems atrodo, kad kaimas yra prasigėręs. Vilniuje kompanijos susispiečia kur nors parke, todėl niekam į akis nekrenta.

Tačiau to, jog alkoholis mūsų šalyje sukelia daug problemų, nepaneigsi. Kitas dalykas – požiūris į tai. Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos dėka lietuviai tapo daugiausiai geriančia tauta. Ministras sustatė į vieną gretą „bambalinį“ alų ir stipriuosius gėrimus, vyną. Esame šiaurinė valstybė, todėl pas mus geriama daugiau stipriųjų gėrimų. Pietų šalyse, kur oras įkaista iki 40 laipsnių, žmonės visą dieną gurkšnoja silpną alų, vyną, alkoholinius kokteilius, bet neprisigeria. Todėl turime kalbėti ne apie tai, kiek išgeriame, o apie gėrimo kultūrą.

Sutinku, jog blaivinti tautą reikia, tik niekaip negaliu suvokti, kodėl „valstiečiai“ nepritarė mano pasiūlymui priverstinai gydyti nuo alkoholizmo. Tai liga, tokia pat pavojinga kaip ir tuberkuliozė. Siūliau leisti priverstinai gydyti ne tik narkologinius ligonius, bet ir asmenis, kuriems įtariamas alkoholizmas, taip pat geriančias besilaukiančias moteris, nes dėl tokio jų elgesio kyla kūdikių apsigimimo grėsmė. Socialiniai darbuotojai jau kalba, jog atsiranda moterų, specialiai siekiančių pagimdyti neįgalų vaiką, nes tada gautų didesnę pašalpą. Priverstinis nėščių moterų gydymas nuo alkoholizmo taikomas Švedijoje, Norvegijoje, Lenkijoje. Dėl gydymo taikymo poreikio į psichiatrą galėtų kreiptis ne tik gydytojas, bet ir paciento artimieji, policija, socialinis darbuotojas. Dabar jie yra bejėgiai, jeigu juos terorizuojantis alkoholikas pats nesutinka gydytis. 

Tik nesakykite, kad valstybė tam neturi pinigų. Ar kada kas nors skaičiavo, kiek neįgalumo pašalpų išmokama drebantiems keturiasdešimtmečiams, kiek valstybė sumoka už jiems skiriamus kompensuojamuosius vaistus, kiek kainuoja teikiama parama, būsto šildymo kompensacijos? Tikrai ne mažiau nei kokie penki gydymo nuo al­ko­holizmo kursai. 

Reformos – kaip cunamis 

- Valstybės vadovų kalbos apie mokesčių reformą privertė sunerimti net žemdirbius, nors atrodytų, kad jie turėtų bū­ti tie, kuriems rin­kimus laimėjusios Valstiečių ir žaliųjų partijos suformuota Vyriausybė galėtų sudaryti sąlygas ekonomiškai sustiprėti. Dek­la­ruojama, jog siekiama sumažinti skurdą, tačiau emigracija lyg koks XXI amžiaus maras jau palietė ne tik provincijos miestus – atsisakę ūkių, žmonės išvažiuoja ir iš kaimų. Kaip manote, kodėl Lie­tuvoje valdžia nesusišneka su tauta? 

- Pastaruoju me­tu tai, kas vyksta mūsų valstybėje, man primena pasakėčios apie darže žvirblius baidžiusį asilą – jis sąžiningai atliko savo darbą, bet ištrypė daržą. Klausimas, kas kvailesnis: valstietis, nusiuntęs į daržą asilą, ar asilas, įnirtingai baidęs žvirblius ir varnas?

Reforma po reformos - lyg koks cunamis šluoja viską nuo valstybės „daržo“. Su­si­daro įspūdis, jog viskas, kas buvo sukurta iki šiol, dabar tapo blogiu, kurio reikia kuo greičiau atsikratyti. Pirmiau padidino mokesčius autoriams, paskui vėl sumažino, panaikino PVM leng­vatą šildymui, dabar jau sako, jog grąžina. Tuose valdančiųjų sprendimuose neįmanoma įžvelgti jokios logikos, ir žmones tai gąsdina. Po atestatų įteikimo kalbėjausi su abiturientais. Daug jų planuoja emigruoti – sako, kad bijo neprognozuojamų valdžios sprendimų, nesijaučia Lietuvoje saugūs. Jauni žmonės dabar sumanūs, jie drąsiai kuria savo verslus, o valdžia kuo toliau, tuo labiau stengiasi visus kontroliuoti. 

Atrodo, jog valstybės pareigūnai specialiai daro viską, kad tik žmonės pamirštų bet kokią iniciatyvą. 

Štai Žemaičių Naumiestyje Maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorius baudė kiaušinius pardavinėjančią močiutę už tai, kad ji sudėjo juos į naudotą kiaušinių dėkliuką. Sako, gali išplatinti užkratą. Aiškinu inspektoriui, jog močiutė jau 10 metų kiaušiniais prekiauja, dar niekas nėra susirgęs. Tačiau ir jį reikia suprasti – grįžęs į darbą, privalės parašyti ataskaitą, ką patikrino ir kiek baudų paskyrė. Man baisu, kaip sparčiai Lietuva tampa policine valstybe. Taip siekiama ištraukti iš šešėlio milijardus, bet realiai žmonės išvaromi iš Lietuvos. 

Žmones gąsdina mokesčiai 

- Tikimasi, jog ką tik visuomenei pristatyta būsimoji mokesčių reforma bent jau sumažins skurdą. 

- Man taip neatrodo. Jos autoriai deklaruoja, kad rūpinasi vargstančiais, ir neslepia, jog kiti gali palaukti. Bet ar 22 eurai, kuriuos papildomai gaus uždirbantys minimumą, išgelbės nuo skurdo, kai šitaip viskas brangsta? Reikėtų imtis Estijoje, Latvijoje patik­rintų sprendimų, suteikiančių žmonėms galimybę uždirbti daugiau. 

Tuo pačiu keliu einantys šveicarai ir skandinavai skatina visuomenę solidariai dalintis sukurtu gėriu, ten sukurtos tokios sąlygos, kad mokesčius mokėti apsimoka, o tą darantieji neverčiami elgetauti. Tuo tarpu mes siūlome su ištiesta ranka eiti į socialinės paramos skyrius prašyti išmokų vaikams ar pan. 

Šimtus kartų kalbėta, jog Lietuvoje mokesčiai per dideli, juos reikia mažinti. Da­bar Seimo Pirmininkas prabilo, kad reikia naujų mokesčių – nekilnojamojo turto, automobilių. Premjeras atseit nepritaria, bet neabejoju, kad jie bus, nes yra numatyti valdančiosios partijos prog­ramoje. 

Blogiausia, jog ir čia vėl visiškai pamiršti regionai. Siūliau neapmokestinti mažų įmonių iš pelno daromų investicijų, tai padėtų žmonėms, norintiems plėsti savo verslą, kuriantiems darbo vietas. Tik kol kas to niekas negirdi.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Dabar ikimokyklinukams ir moks­leiviams net perpus pigiau atliekamas 7 profilaktinių tyrimų komp­lektas „Medicina practica“ laboratorijoje. Nauji mokslo metai – visai čia pat. Paskubėkite!

Labai klysta tie tėveliai, kurie mano, kad darželiai ir mokyklos tik gaišina jų laiką, kasmet rugsėjį pareikalaudami vaiko sveikatos pažymos. Aišku, ji tampa „popierėliu“, jei atžala patikrinama tik dėl „varnelės“. Todėl labai svarbu dėl savo vaiko sveikatos pasistengti labiau.

Kasmet šalyje daugėja sergančių vaikų. Juos jau kamuoja ir suaugusiųjų ligos. Norint geriau įvertinti sveikatos būklę, vien tik bendro kraujo tyrimo per maža. Todėl „Medicina practica“ laboratorija suteikia galimybę pasirinkti išsamesnį vaikų profilaktinį ištyrimą.  

Sudarytame komplekte – 6 kraujo (vienas paėmimas) ir 1 šlapimo tyrimai. Jie atskleidžia vaiko organizmo daugelio sistemų būklę.

Bendrasis kraujo tyrimas – tai atskaitos taškas, įvertinant sveikatos pokyčius. Bendrasis baltymo tyrimas – bendros organizmo, mitybos būklės, patinimų įver­tinimas. Gliukozės tyrimas – energijos šaltinio rodiklis - perspėja dėl cukrinio diabeto. Kalcio tyrimas parodo kaulų būklę. Feritino tyrimas leidžia anksti pastebėti geležies stokos anemijos grėsmę. Vitamino D tyrimas – imuninės sistemos atspindys. Bendrasis šlapimo tyrimas – inkstų ir šlapimo takų veik­los rodiklis.

Gerai žinoma, jog liga lengviau sustabdoma, kai ji anksti diagnozuojama. O jeigu tyrimai parodo, kad jūsų vaikas yra sveikas, būna daug ramiau gyventi ir džiaugtis jo pasiekimais.

Beje, kiekvieno vaiko, akcijos metu

     išsityrusio „Medicina practica“

       laboratorijoje, laukia dovana –

            firminis atšvaitas!

AKCIJA vaikams iki 18 metų! Tik 19 Eur (net 50 proc. nuolaida) tyrimų komplektui – 6 kraujo (vienas paėmimas) ir 1 šlapimo tyri­mai – „Medicina practica“ laboratorijoje Šilalės ligoninėje (Vytauto Didžiojo g. 19, tel. (8-449) 4-67-63). Pas mus - aukščiausi kokybės standartai. Prieš tyrimą būtina bent 12 val. nevalgyti. Iš anksto registruotis nereikia. Akcija vyksta iki rugsėjo pabaigos.

Interneto svetainė: www.medicinapractica.lt.