Jau trečią kartą Paršežerio pakrantėje rinkosi besidomintieji senosiomis liaudies tradicijomis ir ama­tais. Tradicinė stovykla „Etnokultūros kūrybinės dirb­tuvės“ šiemet skirta Piliakalnių bei Tautinio kos­tiumo metams paminėti. Net 180 jaunuolių, vaikų, lektorių ir mokytojų per penkias dienas išbandė įvairių tra­dicinių amatų dirbtuves, mokėsi etnomuzikavimo ypa­tumų, žiūrėjo Kauno valstybinio lėlių teat­ro edu­ka­cinį spektaklį, etnokultūrinius filmus po atviru dan­gu­mi ir pan.

Požerės pašonėje vykusi stovykla buvo tarptautinė, mat šiemet joje dalyvavo ir Punsko bei Karaliaučiaus srities lietuvių bendruomenių vaikai.

Viena smagiausių pramogų stovyklautojams tapo žygis į Sie­tuvos kūlgrindą, iš kurio visi grįžo murzini iki paskutinio siūlo. Taip pat įsiminė išvyka ant rajono piliakalnių, kur buvo filmuojama videomedžiaga – liaudies šokiai, sakmės ir padavimai. Ši­la­lės kultūros cent­­ro direk­torė ir viena iš šios stovyk­los organizatorių Ir­mina Kėb­lie­nė „Ši­lalės artojui“ sakė, jog per pen­­kerius me­tus ketinama ap­­lankyti visus mū­­sų piliakalnius, ant jų filmuoti, o vaizdus paversti filmu. 

Be to, stovyklautojai kūrė medžiagines lėles su žemaitėms būdingais tautiniais rūbais, išmėgino juostų vijimą bei pynimą, gamino šiaudinius sodus, kuriais kadaise su pasididžiavimu būdavo puošiami namai.

Bene didžiausias darbas – kartu su drožėju Dainiumi Jankausku mu­­zikos tema­tika sukur­ti medi­niai suoliukai, kurie papuo­šė Šilalės kultūros cent­ro teritoriją. D. Jan­­­kauskas at­skleidė, jog ant suolų galima įskaityti Ši­la­lės himno natas. 

Puikiai praleidę laiką bei įgiję daug naudingų žinių, stovyklautojai surengė sa­vo darbų parodą, o atsisveikinimo vakaronėje linksminosi kartu su grupe „Jonis“, Klaipėdos tradicinių šokių muzikos grupe „Folks“, vaikų bei jaunimo folkloro ansamb­lių muzikantais. 

Morta MIKUTYTĖ

Justo AMBROZOS ir stovyklos organizatorių nuotr.

Po lietaus Burkėnų kaimo gale esančiame žvyrkelyje atsiradusi duobė grasina rimtais automobilių va­žiuok­­lės gedimais. Į redakciją atėjęs pasiguosti šio kaimo gyventojas teigė, kad dėl prasto kelio pasiimti už­si­sa­­kytų laikraščių turi kulniuoti kone pustrečio kilo­metro, nes laiškininkė per duobes važiuoti nerizikuoja. Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūnas Stasys Li­džius sako žinąs šią problemą ir žada netrukus ke­lią paremontuoti. 

„Gyvenu beveik Tauragės rajone. Taip jau išėjo, kad šiek tiek mano sklypo visada priklausė ir Tauragei, ir Šilalei. Bet skaitau „Šilalės artoją“, apsipirkti važiuoju į už daugiau nei poros kilometrų esančią Burkėnų kaimo parduotuvę. Vargti pradėjome, kai žvyrkelyje atsivėrė didžiulė duobė. Laiškininkė nebepristato spaudos į namus, nors anksčiau dėl to jokių rūpesčių nekildavo. Dabar automobiliais ten niekas nebevažiuoja. Dar policija retkarčiais prasuka, tačiau ji naudojasi visureigiais. O ką daryti žmonėms su lengvuoju automobiliu? Taip ir gyvenu dabar atskirtas. Sakiau apie tai seniūnui jau bene prieš tris mėnesius, bet kol kas jokių pasikeitimų, niekas tos pelkės neužpila. O po geros liūties jos net kraštų nematyti – tokio dydžio pasidaro, kad neaišku, kur koją statyti. Tada jau ir dviračiu bijau važiuoti“, – kalbėjo A. T. (pavardė redakcijai žinoma).

Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūnas S. Lidžius garantavo, jog ši situacija jam yra žinoma.

„O nesakė, kad „greitoji“ neprivažiuoja? Žinau ir tą kelią, ir žmogų pažįstu, kuris juo važinėja. Tauragiškis jis, rajonų sankirtoje gyvena. Duobę pažadėjau užtaisyti, bet dar nespėjau. Per savaitę tikrai sutvarkysime. Manau, užteks žvy­ro papilti, jokio rimtesnio pavojaus tikrai ji nekelia. Tik gal kiek sunkiau lengvaisiais automobiliais išvažiuo­ti“, – pripažino seniūnas.

Morta MIKUTYTĖ

Justo AMBROZOS nuotr.

Trys jaunuoliai balandžio 12-ąją, sukurpę planą, api­plėšė netoli Nevočių gyvenusį vyrą – pavogė tris mai­šus alkoholio butelių ir neva netikėtai tarp grobio aptiko stiklainyje laikytus 400 eurų. Teismo jie pripažinti kaltais, tačiau realių laisvės atėmimo bausmių vaikinams išvengti pavyko, atlyginus nu­kentėjusiajam nuos­tolius.

Vėlų balandžio vakarą Tadas B., Martynas B. ir Aidas N. laiką leido kartu. Kaip teisme vienas po kito pasakojo kaltinamieji, mintis apiplėšti Egidijaus V. namus kilusi Aidui N., kai apie vidurnaktį, būnant pas Martyną B., kompanija užsinorėjo prasimanyti pinigų ir alkoholio. Vos pilnametystės sulaukę draugai esą žinojo, jog Egidijus V. namuose visada turi alkoholinių gėrimų. Martynas B. teismui prasitarė, kad iš jo jau buvo jų pirkęs. Tad jaunuoliai nutarė, jog Egidijus V. jiems atvers duris.

Planas buvo apgalvotas: vai­kinai Martyno B. namuose susirado kepures, jose iškirpo skyles akims, taip pasigamindami kaukes veidams paslėpti. Pasiėmė ir darbines pirštines. Jau važiuodami į Nevočius, užsuko į degalinę nusipirkti lipnios juostos – ji galinti praversti, jei namų šeimininkas sumanys priešintis.

Kaip Šilalės rajono apylinkės teisme teigė kaltinamieji, atvykę į Nevočius, jie nusprendė būti atsargūs ir į Egidijaus V. kiemą nevažiavo – mašiną paliko šiame kaime, o likusią kelio atkarpą iki Kadžygoje gyvenančios aukos namų ėjo nuošaliais takais, stengėsi likti nepastebėti.

Kaltinamieji teismui dėstė, kad pabeldus į duris, šeimininkas jas iš karto ir be jokių klausimų atidarė. Vos joms prasivėrus, Martynas B. trenkė Egidijui V., jog šis nesipriešintų. Tadas B. vyrą laikė, kol Aidas N. lipnia juosta rišo rankas. Jaunuoliai žmogų iš tamsaus koridoriaus nutempė į kambarį ir paguldė ant lovos. Aidas N. teismui tvirtino, jog pamatęs, kad per surištojo galvą bėga kraujas, jį nušluostė pagalvės kampu.

Pasirūpinę, jog šeimininkas nesipriešintų, Tadas B. liko jo prižiūrėti, o kiti jaunuoliai puolė ieškoti grobio. Ir rado: net tris maišus įvairių alkoholinių gėrimų butelių. Kaip vėliau paaiškėjo, jie susirinko 26 butelius stipriųjų alkoholinių gėrimų ir 18 įvairios talpos butelių bei skardinių alaus, kurių bendra vertė siekė 262 Eur. Iškraustė ir kambaryje kabojusios striukės kišenes, iš kurios ištraukė apie 20 Eur. Tarp alkoholio butelių atsidūrė ir stiklainis su 400 Eur. Bendras nukentėjusiajam padarytas nuostolis siekė 682 Eur. O išeinant vienas iš jaunuolių čiupo ir šeimininko turėtus 4 mobiliuosius telefonus, kurių vogti esą nesiruo­šė – išmetė laukuose prie namų, kad nukentėjusysis negalėtų išsikviesti pagalbos.

Gėrimų pilnais maišais nešini jaunuoliai pėstute pasileido Nevočių link. Tačiau baimindamiesi būti sučiupti, tempti iki mašinos jų nerizikavo ir paslėpė miškelyje. Galiausiai visi susirinko pas Tadą B. atšvęsti „pergalės“. Tik kitą dieną išsiruošė pasiimti paslėptų butelių.

Teismui kaltinamieji įrodinėjo, kad atvykę pasiimti paslėptų svaigalų, maišuose radę ir stiklainį su 400 Eur. Žinoma, nieko nelaukę, pinigus pasidalino. Nors nukentėjusysis, dar atliekant ikiteisminį tyrimą, pareigūnams teigė, jog stiklainis su pinigais buvęs kambaryje, po pagalve, o ne kartu su buteliais.

Po šio žygio jaunuoliai išsiskirstė ir dvi savaites ramiai gyveno, kol idilės nesutrukdė policija. Egidijus V. pareigūnams atskleidė, jog vienas iš trijulės buvo be kaukės. Policijos darbuotojai nukentėjusiajam pateikė 6 nuotraukas, ir auka atpažino Aidą N. Jaunuolių tapatybes nustatyti padėjo ir lipni juostelė – tyrėjai išsiaiškino, kad ji buvo pirkta vienoje degalinėje, kurios vaizdo kameros užfiksavo jų automobilio numerius.

Martyną B. pareigūnai sulaikė einantį iš mokyklos ir dviem paroms uždarė į areštinę. Aidas N. buvo sulaikytas draugo garaže. Tadas B. dienas leido užsienyje, kol Martynas B. nepranešė, jog jis yra ieškomas pareigūnų ir pačiam neparvykus į Lietuvą, jam gresia deportacija. Suskubęs į gimtąją šalį, jaunuolis vienintelis iš trijulės išvengė areštinės gulto.

Supratę, kad policija viską išsiaiškino, vaikinai pripažino savo kaltę, atlygino nukentėjusiajam visą padarytą žalą ir jo atsiprašė. Todėl Egidi­jus V. atsisakė reikšti civilinį ieškinį, tvirtindamas, jog pretenzijų neturi. Teismo posėdyje nukentėjusysis nedalyvavo.

Bylos nagrinėjime prokuroras teiravosi jaunuolių, kodėl šie nutarė įsitraukti į tokią „avantiūrą“ – gal buvo neblaivūs ar gyvena labai nepasiturinčiai. Tačiau visi trys patikino, jog visko užtenka, o apiplėšimą suplanavo blaivūs.

Baigiamojoje kalboje proku­roras tvirtino, kad veikimas bendrininkų grupėje laikomas sunkinančia aplinkybe. Net ir atsiskaičius su nukentėjusiuoju, už tokią nusikalstamą veiką skirtina bausmė yra laisvės atėmimas. Todėl visiems trims prašė skirti metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmes, jas atidedant vieneriems metams. Taip pat po 50 valandų neatlygintino darbo.

Po prokuroro kalbos teismo salėje sulaukta kiek neįprasto advokatės pritarimo siūlytai bausmei – anot gynėjos, po prisipažinimo ir gailėjimosi, esant tokiai nusikalstamai veikai, daugiau nieko kito ir negalima tikėtis.

Suteikus kaltinamiesiems paskutinį žodį, visi atsiprašinėjo dėl savo padarytos, kaip patys įvardijo, „nesąmonės“, tikino, jog gailisi, ir žadėjo daugiau nebenusikalsti.

Šilalės rajono apylinkės teismas paskelbė Tadui B., Martynui B. ir Aidui N. skiriantis vienų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant taip pat vieneriems metams. Kaltinamieji įpareigoti 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vaikinai negali išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Be to, jiems teks po 30 val. nemokamai padirbėti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose. Tą padaryti jie privalo per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Morta MIKUTYTĖ

Privačių bei valstybinių miškų valdytojai kviečiami teik­ti paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miš­ko plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlygini­mas“. Paraiškos renkamos iki rugsėjo 29 d.

Projekto tikslai

Pagal šią veiklos sritį remiamas miškų priešgaisrinės apsaugos infrastruktūros kūrimas, miškų gaisrų stebėsenos bei pranešimo apie juos įrangos diegimas ir gerinimas, stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimas. Dėl paramos gali kreiptis privačių ir valstybinių miškų valdytojai. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 2 mln. 124 tūkst. 279 Eur.

Projektų atrankos kriterijai

Paraiškos miškų projektams finansuoti turi surinkti mažiausiai 30 atrankos balų. Jeigu vertinant projektą nustatoma, kad jis tiek nesurinko, paraiška atmetama.

Atrankos kriterijai ir skiriami balai:

* pažeisto miško, kuriame vyrauja (daugiau kaip 50 proc.) spygliuočių medžių rūšys, atkūrimas – skiriama 20 balų;

* pažeisto miško, kuriame vy­rauja (daugiau kaip 50 proc.) lapuočių medžių rūšys, atkūrimas –15 balų;

* atkuriamas pažeisto miško plotas yra nuo 3 ha iki 10 ha imtinai – 10 balų;

* atkuriamas pažeisto miško plotas yra daugiau kaip 10 ha – 20 balų;

* pareiškėjas yra privataus miško valdytojas – 20 balų;

* pareiškėjas prašo mažes­nio paramos intensyvu­mo, nei nustatytas galimas didžiausias (taikoma, kai paramos prašoma prevencinėms priemonėms) – už kiekvieną sumažintą procentinį punktą pareiškėjui skiriamas 1 balas, bet ne daugiau kaip 15 balų;

* prevencinės priemonės diegiamos didelės gaisrų rizikos teritorijose – 20 balų;

* pareiškėjas yra miško sa­vi­ninkų asociacijos arba miš­ko savininkų kooperatyvo na­rys – 5 balai.

Didžiausia galima balų suma – 100 balų.

Pagrindiniai 2017 m. taisyklių pakeitimai

Liepos 24 d. žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinti veik­los srities „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“ įgyvendinimo taisyklių pagrindiniai pakeitimai:

* Jei pareiškėjas investuoja į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį, teisė turi būti nustatyta notaro patvirtintoje ir Nekilnojamojo turto registre įregist­ruotoje sutartyje. Paraiškos pateikimo dieną turi būti įregist­ruota notarinė naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka.

* Siekiant paramos prevencinėms priešgaisrinėms priemonėms, kartu su paraiška turi būti pateikta VĮ Miškų urėdijos (jei pareiškėjas yra VĮ Miškų urėdija – Generalinės miškų urėdijos) pažyma apie miško plotų priskyrimą prie didelės ar vidutinės gaisrų rizikos grupės.

* Parama miško keliams su žvyro danga įrengti ir (arba) rekonstruoti neskiriama atskiruose iki 5 ha lapuočių miškuose.

* Parama miškų gaisrų stebėsenos ir pranešimo apie juos įrangai įdiegti ir gerinti bei atviroms vandens paėmimo vietoms įrengti ir (arba) rekonstruoti teikiama, jeigu pareiškėjas yra valstybinių miškų valdytojas.

* Su pareiškėjais, siekiančiais paramos stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimo veiklai, paramos sutartis nebus sudaroma.

Nacionalinės mokėjimo agentūros inform.

Rugsėjis jau pasiekiamas ranka, o Pajūrio bendrabutyje dar tebegyvena di­džio­ji dalis iškeldinti numatytų šeimų. Nors skubėti verčia ne tik su Lietuvos kariuo­mene savivaldybės pasirašyta sutartis, bet ir tuoj prasidėsiantys mokslo metai. Nemažai Pajūrio bendrabutyje gyvenančių šeimų turi mokyklinio amžiaus vaikų, ir rugsėjo 1-ąją jiems teks tapti kitų mokyklų mokiniais, todėl iki to laiko reikia įsikurti naujose vietose.  

Nupirko dešimt butų ir namų

Lygiai prieš tris savaites savivaldybės administracijos Tur­­to valdymo ir ekonomikos sky­riaus vedėja Reimunda Ki­be­lienė politikams tvirtino, kad visi šeimoms perkelti reikalingi būstai nupirkti, konkurso rezultatų apskundimo laikas pasibaigė ir telieka pas notarą pasirašyti pirkimo- par­davimo sutartis. 

Praėjo nemažai laiko, tačiau sutartys vis dar nepasirašytos, žmonės tebegyvena bend­rabutyje ir nerimauja, jog naujus mokslo metus jų vaikai pasitinka nežinomybėje.

„Notarinius veiksmus nu­ma­­tyta atlikti šią savaitę. Už­delsta, nes buvo šiokių tokių pa­sikeitimų, bet savaitės gale žmo­nės turėtų pradėti kraustytis“, - informavo Pajūrio seniūnė Roma Veščiūnienė. 

Turto valdymo ir ekonomi­kos skyriaus vedėja R. Ki­be­lienė politikams teigė, jog ne visų 22 būs­tų, buvusių Pajūrio profesi­nio rengimo centro bend­rabuty­je, gyventojams rei­kėjo savi­valdybės pagalbos. Dviejų būs­tų gyventojai emig­ravo, pen­ki savivaldybės būstų atsisakė, nes turėjo kur gyventi: vieni įsigijo butą Šila­lė­je, kiti paveldėjo namą, viena šeima išsikraustė pas tėvus, dar dvi – į kitas savivaldybes. 

Naujausiais duomenimis, pen­kioms šeimoms bus suteikti savivaldybės anksčiau įsigyti būstai, o dešimt te­ko nupirkti naujų. Po vieną butą nupirkta Keberkščių, Obe­ly­no, Pajūralio ir Žadeikių kaimuose, dvi šeimos bus perkeltos į Džiaugėnus, po gau­sią šeimą įsikels į namus V­ytogalo­je ir Bytlaukyje, likusios dvi apsigyvens Teneniuose esančiose sodybose.  

Pasak R. Kibelienės, būstų kaina svyravo nuo 5,5 tūkst. eurų iki 20 tūkst. Eur. Kai 

kuriuose namuose palikti net­gi baldai, indai, buities reik­menys – iš karto gali eiti ir gyventi. Iš viso bendrabučio gyventojų iškeldinimas savivaldybės biudžetui kainuos per 120 tūkst. Eur. 

„Visos šeimos jau žino, kur turės išsikraustyti, ir yra pasirašiusios sutikimus pakeisti gyvenamąją vietą“, - tarybos nariams sakė R. Kibelienė. 

Seniūnijai – mažiau rūpesčių

Didysis kraustymasis užtruko ilgiau nei buvo tikė­ta­si. Nors, pasak Pa­jūrio seniūnės R. Veš­čiūnie­nės, jau yra išsikėlusių šeimų, bet ne iš savivaldybei priklausančių socialinių būstų. 

„Ten buvo ir butus nuomojusių žmonių, jie susirado, kur gyventi ir išsikraustė“, - tikino seniūnė. 

R. Veščiūnienė pripažino, kad su daugeliu socialinių būstų gyventojų atsisveikins be skrupulų, nes seniūnijai jie kėlė begales rūpesčių. Dažną savaitgalį į bendrabutį tekdavo lėkti ir jai pačiai. 

„Tai žmonės, kurie savo gyvenimu visiškai nesirūpina. Iš­dužo langas, išvertė duris, susimušė vaikai, įkando šuo, at­sisuko varžtas, pratrūko vamz­dis – skambina vakare ir reikalauja atvažiuoti sutvar­ky­ti.

„Seniūne, greičiau atlėk! Griež­tai, įsakmiu tonu. Ir pabandyk nepaklusti, tuoj būsi apskųsta. Mes juos labai mylėjome, todėl smarkiai išlepinome“, - neslepia R. Veščiū­nie­nė. 

Seniūnės nuomone, gyvena­mosios vietos pakeitimas tiems žmonėms turėtų būti nau­­dingas.

Nemažai patirties dirbant su socialiai remtinomis šeimomis sukaupusi R. Veš­čiū­nie­nė pripažino, jog negalima net tikėtis išauklėti savimi pasirūpinti nemokančių, problemų dėl vaikų priežiūros turinčių rizikos bei stebimų šeimų. Blogiausia, kad jų gyvenimo būdas perduodamas vaikams.  

„Daug socialinių įgūdžių neturinčių, alkoholiu piktnaudžiauti linkusių žmonių vienoje vietoje nėra geras dalykas. Manau, bus protingiau, kai jie įsikurs atskirai. Ypač didelės šeimos, kurioms nupirktos sodybos kaime. Vaikai turės savo kiemą, sodelį, darže gal užsiaugins vieną kitą daržovę – vis šiokia tokia paspirtis ir, žinoma, užsiėmimas“, - viliasi seniūnė.

Pinigų nepraras

Į Pajūrio bendrabutį, kurį savivaldybė paveldėjo iš Pro­fe­sinio rengimo centro (Že­mės ūkio mokyklos), buvo sukeltos socialiai remtinos šeimos iš viso Šilalės rajono. 2015 m. rajono taryba leido savivaldybės administracijai rengti dar vieną projektą, pa­gal kurį Pajūrio bendrabutyje būtų atsiradę dar 12 socia­linių būstų. Tuo­met pa­jū­riškiai nerimavo, kad mies­telį užplūs nie­kada nedirbę, vi­suo­menės są­skai­ta įpratę gy­venti, daž­nai dar ir pa­laido elgesio as­menys. 

Pasirašius sutartį su Lie­­tu­vos ka­riuo­me­ne, nusprendusia įkurdinti Pa­jū­ryje artilerijos batalioną, savivaldybei teko atsisakyti planų vienoje vietoje apgyvendinti daug savotišką socialinę atskirtį išgyvenančių žmonių. Prieš keletą dienų Centrinė projektų valdymo agentūra informavo savivaldybę, jog neprieštaraus Šilalės valdžios norui įgyvendinti alternatyvų projektą kitoje vietoje, tad savivaldybė nepraras socialinio būsto plėt­rai skirtų 474 tūkst. Eur. 

Įgyvendinant alternatyvų projektą, savivaldybės administracija planuoja įsigyti 22 būstus, skirtus asmenims, tu­rintiems teisę į socialinio būs­to nuomą.

Tikimasi, kad pirmieji artilerijos bataliono būriai Pajū­ryje spės įsikurti iki šių metų pabaigos.  

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Įprasta, jog vasarą daugiau laiko tenka skirti ap­lin­kos priežiūrai. Deja, kai kuriose seniūnijose ši tai­syklė negalioja, o apleistos viešosios erdvės tiesiog bado akis. Todėl nenuostabu, kad redakcija sulaukia daug skambučių su prašymais paviešinti tokius ap­sileidėlius.

Bene daugiausiai pakvietimų nufotografuoti, pasak gyventojų, dilgėlynus, sulaukiame iš Upynos – net keista, jog ši seniūnija neturi ambicijų nors kiek susiimti ir pagaliau apipjauti šabakštynus. Beje, upyniškiai šaiposi, kad jų nepastebėjo ir meras: visai neseniai nusifotografavo tarp dilgėlių ir patenkintas išvažiavo...

„Upynoje vaikams buvo surengtos architektūros dirbtuvės, projekto dalyviai pastatė medinį taką, o į jo pristatymą pakvietė merą. Bet ir sugalvok tokioje apžėlusioje vietoje poilsiui skirtą objektą įrengti. Tiesa, merui atbristi takas buvo prapjautas, gal dėl to jam ir neužkliuvo tos dilgėlės. Manau, čia pritrūko seniūnės akies.

Verta paminėti ir neprižiūrimus pakelių kryžius. Ypač išsiskiria netoli Girdiškės esan­tis. Medinis kryžius stovi atokiau nuo kelio, pievoje. Ta­čiau aplink jį veši kone jo dy­džio žolės. Ar tik tokios pagarbos jis nusipelno? 

Negi taip sunku pastebėti ir sutvarkyti tokias vietas? Juk seniūnijos tam ir yra, kad rūpintųsi mūsų viešosiomis erd­vėmis“, – stebėjosi upyniškė.

„Šilalės artojas“ įsitikino, jog Upy­nai tikrai trūks­ta gero ir ūkiško šeiminin­ko: daugelyje vietų  netvarka tiesiog bado akis. Ir aplink mi­nė­tą kryžių že­lia žolė, ir vaikų sukonstruotas takas skendi žmogaus ūgio dilgėlėse. Beje, ir šiukšlių apstu, nors takas tėra vos kelios savaitės.

Upynos se­niū­nė Stefa Ka­žu­kaus­kienė, padėkojusi už pranešimą, patikino sutvarkysianti teritorijas.

„Žolę prie kryžiaus nupjausime. O taką gaminę sto­vyk­lautojai bei jų vadovai su seniūnija nė karto nesusisiekė ir apie savo darbus bei planus neinformavo. Jau kaip nors bū­tume nušienavę teritoriją, padėję ją paruošti. Dabar ten viskas vyko be seniūnijos žinios.

Šienavimo ir aplinkos priežiūros darbai mums labai stringa, nes seniūnijos trimeris sugedo, visai neseniai sužinojau, kad jo remontas atsieis apie 400 eurų. Už tiek ir naują galima nusipirkti. Sa­vivaldybės administracija iš sutaupytų lėšų leido pirkti tik stumdomą žoliapjovę. Su ja galėsime kapines prižiūrėti. Dar viena bėda, kad neturime nuolatinio darbininko. Jei būtų, kaip nors išsiverstume. Tačiau dabar su turimais įrankiais dirba nuolat besikeičiantys darbininkai – vienas moka jais naudotis, kitas ne. Kai niekas nesaugo, tie prietaisai ir genda. Tenka pripažinti, jog mes dar net savo piliakalnių nenušienavome – neturime su kuo. Manau, kad ir patys gyventojai kartais galėtų ne tik kritikuoti, bet ir prisidėti prie bendros tvarkos“, – nuoskaudos neslėpė seniūnė.

Belieka tikėtis, kad vis tik Upyna pabus ir savo teritorijas sutvarkys. 

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Vytautas M., kaltintas peiliu subadęs Joną G., kalti­namųjų suolo taip ir nepasiekė. Šilalės rajono apylinkės teisme vos pradėta nagrinėti byla, mirus kaltinamajam, buvo nutraukta. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys žalai atlyginti paliktas nenagrinėtas.

Teismo nutartyje skelbia­ma, jog šių metų sausio 21-ąją, apie 16.45 val., neblaivus Šilalėje gyvenęs pensininkas Vytautas M. peiliu 3-4 kartus dūrė Jonui G. Nukentėjusysis patyrė rimtus sužalojimus: padarytos pjautinės žaizdos pilve bei kairiajame žaste, pažeistas trigalvis raumuo. Buvo nustatyta, kad vyrui sveikata sutrikdyta sunkiai.

Bylą bandyta nagrinėti keliskart, tačiau dėl kaltinamojo sveikatos būklės posėdžiai buvo atidėliojami. Galiausiai teisme pasirodžiusi jo žmona paaiškino, jog vyras serga onkologine liga ir nežinia kada medikai išleis jį iš gydymo įstaigos. Viename iš teismo posėdžių nukentėjusysis Jonas G. nuogąstavo, kad teisingumas jo atžvilgiu taip ir liks neatstatytas. Žmogus reikalavo priteisti jam 2000 eurų neturtinės žalos. Be to, į teismą kreipėsi ir Valstybinė ligonių kasa, reikalaudama 2525,17 Eur turtinei žalai atlyginti.

Tačiau teismui gavus žinią, jog liepos 23-iąją kaltinamasis mirė, prokuroro prašymu nuspręsta bylą nutraukti. Su tokiu sprendimu sutiko ir nukentėjusysis, ir kaltinamojo gynėjas. Civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo palikti nenagrinėti, o miręs kaltinamasis laikytinas nekaltu, to neįrodžius ir teismui nepaskelbus.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui.

Morta MIKUTYTĖ