Gruodžio 29 d. posėdžiavusi savivaldybės taryba sutiko parduoti  buvusį socialinį būstą - sodybą su daržine ir tvartu Biržų Lauko kaime. Anksčiau čia veikė pradinė mokykla.

Nuomininkė Aušra L. parduoti jai socialinį būstą savivaldybės paprašė dar gegužę, tačiau dokumentų rengimas gerokai užtruko. Turto vertintojai sodybą įvertino 10400 eurų. Pasak savivaldybės Turto valdymo ir ekonomikos skyriaus vedėjos Reimundos Kibelienės, namui būtinas remontas. Nuomininkė ne kartą skundėsi, jog būsto stogas yra kiauras, ir prašė savivaldybės jį pakeisti. Nieko stebėtino - beveik 200 kv. m alytnamis Biržų Lauko kaime pastatytas dar 1988-aisiais.

Po juo yra valstybinė žemė, kurios savivaldybė nuomininkei neturėjo teisės parduoti, tačiau ji galės sklypą išsinuomoti.

Savivaldybė jau yra pardavusi keletą socialinių butų Šilalėje ir būstą Kvėdarnoje, už juos iš viso gauta mažiau nei 40 tūkst. Eur. Beveik visų parduodamų socialinių būstų kaina yra panaši - turto vertintojai juos įkainoja maždaug 10 tūkst. Eur.

* * *

Praturtės Autobusų parkas

Susisiekimo ministerijai patvirtinus Europos Sąjungos projektų finansavimo tvarkos aprašą, savivaldybė su­skubo rengti dokumentus Šilalės autobusų parko atnaujinimui.

Projekte numatyta įsigyti bei Šilalės autobusų parkui perduoti vieną aplinkai nekenksmingą viešojo transporto prie­monę. Aplinkai nekenksmingas transportas gali būti varomas dujomis, elekt­ra arba vandeniliu. Šilalėje patogiausia būtų eksploatuoti dujomis varomą autobusą.

Aplinkai nekenksmingam transportui įsigyti Tauragės apskritis iš ES struktūrinių fondų gaus 669 tūkst. Eur. Iš šitų lėšų Šilalei atiteks 166,8 tūkst. Eur. Tačiau pati savivaldybė prie šios sumos turės pridėti dar 15 proc., tad naujasis autobusas kainuos apie 200 tūkst. Eur.

Investicijų ir statybos skyriaus vedėjas Faustas Sragaus­kas tarybos nariams paaiškino, kad Šilalės autobusų parkas pageidautų nusipirkti 24-26 vie­tų autobusą. Finansavimo sąlygose numatyta, jog transporto priemonė turi būti skirta keleiviams vietinio susisiekimo maršrutais vežti. Per metus autobusas turėtų nuvažiuoti ne mažiau kaip 35 tūkst. km, tačiau už rajono ribų išvažiuoti negalės.

Tokios sąlygos patiko ne visiems Finansų, investicijų ir verslo komiteto nariams. Štai Albinui Ežerskiui atrodo, kad pirkti autobusą dvigubai brangiau nei galima įsigyti be ES paramos neapsimoka. Bet rajono vadovai mano priešingai. Pasak mero, kitos išeities nėra, nes autobusas įmonei reikalingas, o nuosavų pinigų savivaldybės bendrovė tam neturi.

* * *

Policija atsikrato nereikalingų patalpų

Policijos įstaigoms atsisakius apylinkių inspektorių pareigybių, seniūnijose nebereikalingos tampa ir anks­čiau jų naudotos patalpos.

Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pasiūlė Šilalės savivaldybei perimti pastatą Kaltinėnuose - Varnių gatvėje esantį garažą, kuriuo jau treji metai naudojasi seniūnija. 2013 m. gegužę savivaldybė su Tauragės AVPK dešimčiai metų sudarė panaudos sutartį. Dabar komisariatas siūlo savivaldybei perimti šį turtą patikėjimo teise.

Savivaldybės administracijos nuomone, seniūnijai garažas reikalingas - jame laikomas socialinių darbuotojų automobilis bei ūkinis inventorius, todėl ir taryba valstybės turto perėmimui pritarė. Savivaldybės nuosavybe garažas Kaltinėnuose taps tik tuomet, kai nutarimą jį perduoti patvirtins šalies Vyriausybė.

Daiva BARTKIENĖ

Nuo 2017 m. sausio 1 d. plečiasi ratas šeimų, galinčių gauti vaiko išmokas. Nuo šiol periodinę vaiko išmoką (vadinamuosius vaiko pinigus) gaus ne vien turintys tris ir daugiau vaikų, bet ir auginantys (globojantys) vieną ar du vaikus nuo 7 iki 18 m.

Periodinė išmoka šiuo metu yra 15,2 eurų. Auginantiems ar globojantiems vieną ar du vaikus nuo 7 iki 18 m. išmoka bus skiriama, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų (153 Eur). Šeimoms, auginančioms ar globojančioms tris ir daugiau vaikų, išmoka vaikui nuo gimimo iki 18 m. bus skiriama, nevertinant gaunamų pajamų. 

Nuo 2017 m. sausio 1 d. atsirado ir dvi naujos išmokos: lėšos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai bei išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui.

Išmoka besimokančio ar stu­dijuojančio asmens vaiko prie­žiūrai bus 152 Eur (4 BSI). Ji mokama vaiko tėvams iki 26 m., besimokantiems pagal forma­liojo profesinio mokymo prog­ramą ar studijuojantiems aukš­tojoje mokykloje pagal nuolatinę studijų formą, arba iki 30 m. studijuojantiems doktorantūroje ar medicinos rezidentūroje bei neturintiems teisės gauti vaiko priežiūros išmokos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Ši išmoka bus mokama vaiko priežiūros laikotarpiu nuo gimimo dienos iki vaikui sukaks vieneri metai.

Kai vienu metu gimsta du ar daugiau vaikų, vienam iš tėvų bus skiriama išmoka nuo vaikų gimimo, kol jiems sukaks 2 metai. Gimus dvynukams, per mėnesį mokama152 Eur, jei gims trynukai ar daugiau vaikų, išmokos dydis didinamas 152 Eur už kiekvieną vaiką.

Šilalės savivaldybės Socialinės paramos skyrius informuoja, kad mūsų rajono gyventojai dėl šių išmokų turėtų kreiptis pagal dek­laruotą gyvenamąją vietą: Šilalės miesto - į savivaldybės So­cialinės paramos sky­riaus 109 kab., kaimo – į savo seniū­niją. Tel. pasiteirauti (8-449) 7-61-31.

Beje, nuo sausio nebetaikomos „lubos“ motinystės iš­mokai. Iki šiol maksimali motinystės pa­šalpa negalėjo viršyti 3,2 draudžiamųjų pajamų (šiuo metu - 1,4 tūkst. Eur), tačiau Konstitucinis Teismas praėjusių metų kovą šią nuostatą pripažino prieštaraujančia Konstitucijai.

„Šilalės artojo“ inform.

Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis

2017 m. augs socialinio draudimo pensijos, kadangi valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija didėja nuo 112 Eur iki 120 Eur, o einamųjų metų draudžiamosios pajamos - nuo 445 Eur iki 476 Eur.

Vidutiniškai žmogui, turinčiam būtinąjį stažą, pensija pakils apie 20 Eur, tačiau kiek­vienam didės individualiai: tai priklauso nuo įgyto valstybinio socialinio draudimo stažo ir iki pensijos skyrimo turėtų draudžiamųjų pajamų.

Socialinio draudimo senat­vės pensijos (kaip ir netekto darbingumo (invalidumo)  mokamos už einamąjį mėnesį, o išankstinės senatvės pensijos – už praėjusį mėnesį. Jos bus didinamos automatiškai, žmonėms patiems kreiptis į „Sodrą“ nereikia.

Šalpos neįgalumo pensijos padidės tiems asmenims, kurie pripažinti neįgaliais iki 24 m. ir yra netekę 100-90 proc. darbingumo, 70-65 proc. bei 55-50 proc. darbingumo. Taip pat tiems, kurie pripažinti neįgaliais po 24 m. ir yra netekę 70-65 proc. darbingumo.

Tai numatyta nuo sausio 1 d. įsigaliojusiame Šalpos pen­sijų įstatymo pakeitime, kurio pagrindinis tikslas – šalpos pensijų dydžius išdėsty­ti kiek galima tolygiau pagal netekto darbingumo procentus.

Šalpos pensijų dydžiai bus diferencijuojami pagal žmogaus darbingumo lygį 5 proc. intervalu, t. y. kaip ir nustatomas darbingumo lygis. Taip bus išvengta didelio šalpos pensijų dydžių slenksčio: pavyzdžiui, kai žmogui vietoj 60 proc. netekto darbingumo nustatomas 55 proc. lygis, pagal iki šiol galiojusią tvarką jo pensija mažėjo per pusę, nors darbingumo lygis buvo pakitęs tik 5 proc. Pagal naująją tvarką šis skirtumas bus daug mažesnis.

Nuo sausio 1 d. daugiau galimybių atsiranda ir neturintiesiems būsto. Socialinio būsto nuomininkai nepraras teisės į nuomą, kai jų turtas bei pajamos neviršys daugiau kaip 25 proc. įstatyme nustatytų pajamų ir turto ribų (iki šiol - 20 proc.). Jei pajamos viršys šias ribas, savivaldybės tarybos sprendimu sutartis galės būti pakeista į savivaldybės būsto nuomos sutartį. Tai ypač aktualu žmonėms su negalia, daugiavaikėms šeimoms.

„Šilalės artojo“ inform.

Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis

Apie Rietavo miškų urėdiją purtančius skandalus „Šilalės artojas“ rašė net kelio­se savo publikacijose. Lapkričio viduryje pasakojome apie kone detektyvu virtusį miško keliuko Teneniuose remontą, po kurio padėtis ne tik kad nepagerėjo, bet dargi suprastėjo. Todėl žmonėms kilo įtarimų, kad dalis kone iš 110 tūkst. eurų valstybės miško kelių priežiūrai bei remontui skirtų lėšų galėjo būti pa­nau­dota ne pagal paskirtį. O begvil­de­nant šias temas, Rietavo miškų urėdijoje apsilankė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai ir dėl įtariamo pikt­nau­džiavimo tarnyba sulaikė urėdą Vaidotą Šliogerį bei urėdijos darbuotoją Liną Re­­me­zą. Be to, dėl V. Šliogerio galimo interesų konflikto tyrimą pradėjo ir Vy­­riausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad komisija ėmėsi tirti dar vieno šios urė­dijos darbuotojo veiksmus.

Įtarimų sukėlė miško kelių remontai

Lapkričio pradžioje į „Šila­lės artojo“ redakciją kreipėsi teneniškiai, nepatenkinti miško kelio remontu. Jų teigimu, bendrovė „Omta“, iš Rie­tavo miškų urėdijos gavusi 110 tūkst. Eur, darbus atliko prastai. Tai, beje, pripažino ir speciali sudaryta komisija. Tiesa, po jos apsilankymo padėtis truputį pasitaisė: kai kurie akis badę trūkumai šiek tiek buvo pataisyti.

Tačiau ūkininkams kilo rim­tų abejonių, ar kelių remontui skirtas lėšas valdyti galima patikėti urėdijoms, kuriose galimai klesti nekont­roliuojama korupcija. Ši­tokie įtarimai dar labiau sustiprėjo po to, kai Rietavo miškų urėdijoje apsilankė STT pareigūnai – urėdas bu­vo sulaikytas, o STT pranešė, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia įtarti, jog jis, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi bei ankstesnėmis pareigomis, darė įtaką kelio remonto darbų sąmatos projektą rengusiam asmeniui, kad būtų nepagrįstai padidinta numatomų atlikti kelių remonto darbų vertė, taip pat įtariama, jog jis iš savanaudiškų paskatų protegavo sau palankias įmones Rietavo urė­dijos viešuosiuose pirki­muo­se bei kitokiais veiksmais piktnaudžiavo tarnyba.
Rie­tavo miškų urėdas V. Šlio­geris teismo sprendimu pusei metų yra nušalintas nuo pareigų. Tyrimą kontroliuoja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Urėdas įstatymo nepažeidė, inžinieriaus elgesys tiriamas

Tačiau vos daugiau nei pusmetį Rietavo urėdo pa­reigas ėjęs bei jų staiga netekęs V. Šliogeris gali šiek tiek ir leng­viau atsipūsti – maždaug prieš pusantro mėnesio pradėjusį tyrimą dėl Viešųjų bei privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo įpareigojimo nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus pažeidimo, VTEK praėjusią savaitę pateikė išvadas, kad jis šio įstatymo nepažeidė.

Tyrimas buvo pradėtas pra­nešimo pagrindu, kuriame teig­ta, jog V. Šliogeris nei prieš konkursą VĮ „Rietavo miš­kų urėdija“ miškų urėdo pa­reigoms eiti, nei po to, kai pra­dėjo eiti šias pa­reigas, nebuvo pateikęs priva­čių interesų deklaracijos: V. Šliogerio sutuoktinė vadovauja medie­nos perdirbimu užsi­iman­čiai įmonei, todėl esą kyla abejonių dėl V. Šliogerio ne­šališkumo ir jo bei sutuoktinės užimamų pareigų suderinamumo.

„Nesant duomenų apie V. Šlio­gerio dalyvavimą, priimant sprendimus, susijusius su savo sutuoktinės vykdoma individualia veikla, dėl šių aplinkybių VTEK tyrimą nutraukė. Urėdui rekomenduojama ateityje nuosekliai laikytis įstatyme nustatytų privačių interesų deklaracijų teikimo tvarkos bei terminų. Jo tiesiogi­nio vadovo funkcijas vyk­dančiai Generalinei miškų urė­dijai VTEK rekomenduoja užtikrinti tinkamą Viešųjų ir pri­vačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuos­tatų vykdymo kontrolę“, - skelbiama VTEK sprendime.

VTEK pranaša nenustačiu­si, kad V. Šliogeriui būtų tekę dalyvauti interesų konfliktą keliančių klausimų rengimo, svarstymo ar sprendimo priėmimo procedūrose.

„Pateikti dokumentai rodo, jog V. Šliogeriui pradėjus vadovauti Rietavo miškų urėdijai, ši įstaiga nebuvo sudariusi jokių sutarčių su jo sutuoktine. Todėl objektyvių ir neabejotinų duomenų, kad V. Šliogeris turėjo nusišalinti, nėra“, - teigiama VTEK išvadose.

Be to, VTEK tyrimo medžiaga rodo, jog V. Šliogeris, kaip kandidatas į Rietavo miškų urėdijos urėdo pareigas, privačių interesų deklaraciją nustatyta tvarka pateikė, tačiau tokio pobūdžio deklaracijos yra neviešinamos. Generalinei miškų urėdijai bei konkurso į minėtas pareigas komisijai aplinkybės apie V. Šlio­gerio sutuoktinės vykdomą veiklą buvo žinomos. O pradėjęs dirbti urėdu, V. Šliogeris, nors ir pavėlavęs, dek­laraciją patikslino.

Tačiau, baigusi tyrimą dėl urėdo, VTEK ėmėsi dar vieno Rietavo miškų urėdijos darbuotojo. Komisija nagrinės vy­riausiojo inžinieriaus Stasio Eitučio elgesį bei aiškinsis, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimo vengti interesų konflikto, o šiam kilus – nusišalinti, kai galimai priiminėjo sprendimus, susijusius su miško ruošos darbus urėdijoje vykdančia UAB „Medeiva“, kuriai galimai priklau­sančiu automobiliu jis naudojasi.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Praėjo 26 metai nuo kruvinųjų 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių. Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje vyko pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Nuo aštuntos valandos uždegėme žvakutes, gimnazijos fojė buvo surengta fotografijų paroda. Dešimt minučių pabuvę tyloje, išėjome į kiemą prie Atminimo laužo, kur vyko pilietinė iniciatyva „Be ginklų, bet stiprūs dvasia“.

Kieme širdelės formos pramintame take sustojo visa gimnazijos bendruomenė bei Pajūrio miestelio bendruomenės nariai. Žodžiai ir dainos apie laisvę buvo skirti tiems, kuriuos visą laiką prisimename bei dėkojame už tai, kad dabar mes galime gyventi Laisvoje Lietuvoje.

Mokiniai, mokytojai ir kiti bendruomenės nariai susikibome rankomis į gyvą grandinę, taip išreikšdami savo vieningumą ir meilę Tėvynei. Dainos „Laisvė“ žodžiai jaudino jaudino kiekvieno širdį. Visi turėjome simboliu tapusį neužmirštuolės žiedą, iš kurių renginio pabaigoje padarėme ,,neužmirštuolių pievą“.

Sausio 14-ąją prie Vilniuje vykusio XXVI-ojo tradicinio tarptautinio pagarbos bėgimo „Gyvybės ir mirties keliu“ prisijungė ir gimnazijos jaunieji šauliai bei jų vadas Algimantas Dragūnas.

Natalija GEDGAUDAITĖ

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos 8 klasės mokinė

AUTORĖS nuotr.

DNB bankas toliau nuosekliai plečia be grynųjų pinigų dirbančių skyrių tinklą, todėl nuo sausio 16 d. ban­ko Ši­­lalės skyrius, esantis Jono Basanavičiaus g. 13, taps DNB konsultacijų centru. Jame didžiausias dė­mesys  bus skiriamas finansinėms klientų konsul­ta­ci­joms.

„Pirmuosius skyrius be grynųjų pinigų atidarėme dar pernai, klientai juos sutiko kaip visiškai natūralų pokytį. Bankininkystė keičiasi iš esmės, todėl keičiamės ir mes, sudarydami visas sąlygas sa­vo skyriuose gauti tai, ko klien­tams reikia labiausiai – išsamių konsultacijų. Didžioji dauguma klientų kasdienes operacijas jau atlieka internetu, banko korteles gauna paštu. Į banko skyrių dažnas užsuka tada, kai būtina pasitarti dėl būsto paskolos, lizingo, investavimo, kaupimo ateičiai“, – sako DNB banko Fizinių kanalų departamento vadovė Lijana Žmoginaitė.

DNB banko duomenimis, grynųjų pinigų operacijų banko skyriuose skaičius kasmet sumažėja apie 40 proc. Jau dabar didžiąją dalį visų finansinių operacijų banko klientai atlieka patys interneto banku. Antrus metus nuosekliai auga ir mobiliosios bankininkystės programėlės populiarumas.

DNB atstovės teigimu, nors klientų aptarnavimas naujuo­se DNB banko konsulta­cijų centruose pasikeis iš es­mės, daug dėmesio bus skiriama ir klientų švietimui.

„Įpročiai per vieną dieną nepasikeičia, todėl klientus, kurie yra įpratę skyriuose atlikti įvairias su grynaisiais pinigais susijusias operacijas, mokysime, kaip tai padaryti kitais būdais. Svarbu, jog žmonės suprastų, kad alternatyvūs būdai, tokie kaip naudojimasis elektronine ar mobiliąja bankininkyste, yra ne tik patogesni, bet ir daugeliu atveju pigesni“, – sako L. Žmoginaitė.

Pokyčius banko sky­riuo­se, kuriuose jau dirbama be grynųjų pinigų, tei­giamai įver­tino ki­tų miestų klien­tai. Pirmiausia – aki­vaizdžiai su­­trum­pėjo lauki­mo ei­lėje laikas. Pa­ly­ginimui: preky­bos cent­ruose vei­kian­čiuose DNB banko skyriuose, kur vis dar dirbama su grynųjų pinigų operacijomis, eilėje tenka laukti apie 10-15 min., konsultacijų skyriuose – 4-6 min. Dėl daugumos konsultacijų sutariama iš anksto, ir šiems klientams laukti eilėje nereikia.

Grynųjų pinigų operacijas žmonės jiems patogiu metu gali atlikti šalia DNB banko skyriaus esančioje savitarnos erdvėje, kuri veikia 24 valandas per parą. Čia galima įnešti grynuosius pinigus į sąskaitą bei jų išsigryninti, pasitikrinti kortelės sąskaitos likutį, gauti penkių paskutinių kortele atliktų operacijų ataskaitą ir atlikti kitas kasdienines operacijas. Esant poreikiui, išsigryninti pinigų visuomet galima prekybos centruose.

Nuo šiol Konsultacijų cent­­ras pirmadieniais – ketvirtadieniais dirbs nuo 8 iki 17 val., penktadieniais – 8-16 val.

Vienoje šalyje, kur aukštuomenė vertėsi iš pašalpų, o jos išrinktieji pasistatė baseiną ir maudėsi piniguose, kaimiškoji varguomenė vieną dieną neteko savo seniūno. Tas jų seniūnas, pavarde Slidžius, vidury darbo dienos tiesiog išslydo visiems iš akių. Manoma, kad jį nusinešė angelai.

Žinia apie angelus atskrido prieš pietus. Buvo penktadienis, sunki diena po Kalėdų su pratęsimais, be to, kosminiu greičiu artėjo Naujieji metai – buvo pats laikas repetuoti naujus tostus. O tada kaimiškoji prastuomenė užsuko pas savo aukštuomenę ir rado seniūną, kalbantį su angelais.

- Dar tik pusiaudienis, o jis jau kalba su angelais! - stebėjosi kaimo prastuomenė. Ir paskambino „Šilalės artojui“, bene tas galįs ką padaryti. Ką čia padarysi - pranešėme dar aukštesnei aukštuomenei. Toji skubiai sudarė komisiją, bet Slidžius išslydo jai iš akių. Visiems buvo įdomu, kaip atrodo tie angelai, tačiau niekas nematė, kaip Slidžius bėgo per aukštuomenės kiemą, kaip vinguriavo už tos ir kitos mašinos, kaip atsidūrė anapus garažų. Taip pat niekas nematė, kaip jis sėdo į mašiną ir dingo iš pavojingos zonos. Todėl yra manoma, kad jį nusinešė balti angelai – gal net tie patys, su kuriais jis bendravo nuo ryto.

Aukštuomenės komisija tiria viską toliau, bet nieko kol kas negali nei ištirti, nei nustatyti. O ir ką dabar jau berasi... Tuo labiau, jog šią savaitę seniūnas žvalus, sveikas ir ramiai gyvena tarp konservatorių. O tie angelai - viso labo legenda. Juk savivaldybėje ne vienas žino, kad angelai ateina tik pagiriomis...

Alius ŠAKINIS

„Medicina practica“ laboratorijoje ga­lima pigiau profilaktiškai išsitirti skydliaukės hormonus ir dėl prostatos vėžio – tereikia kraujo tyrimo.

Amžinas nuovargis, labai svyruoja nuotaika, nuolat šalta? Svoris auga, stipriai prakaituojama, permuša širdį, sutriko mėnesinės? Galima prielaida, jog sutriko skydliaukės hormonų gamyba.

Kaklo priekyje esanti mažytė skydliaukė reguliuoja viso organizmo medžiagų apykaitą. Todėl ir „Medicina practica“ laboratorijos profilaktinių tyrimų akcija pavadinta „Skydliaukė – tavo gyvenimo laikrodis!“

Skydliaukės hormonų gamybos sutrikimas iš pradžių nepastebimas. Per vėlai jį nustačius, gali tekti gydyti ne vieną gyvybiškai svarbų organą.

Skydliaukė yra labai jautri, jos veikla gali pablogėti dėl daugybės priežasčių. Rizika didėja su amžiumi, todėl rekomenduojama skydliaukės hormonus išsitirti visiems, sulaukus 35 metų. Tyrimui imama kraujo iš venos.

Vyrų jautrioji sritis – prostata. Nuo jos pri­klauso darbingumas bei lytinė potencija. Didžiau­sias pavojus – prostatos vėžys, tačiau anksti diag­no­zuo­tas jis yra išgydomas.

Prostatos vėžys iš pradžių neturi aiškių požymių. Jį anksti aptikti galima, reguliariai atliekant PSA tyrimus. Jie pigiau atsieina akcijos „Prostata – vyro gyvenimo kokybė!“ metu.

PSA išsitirti turėtų kiekvienas vyras, sulaukęs 40 metų, 45-erių – kartą, o 50-ies – 2 kartus per metus. Laiku atliktas PSA tyrimas gali padėti išgelbėti ne tik gyvybę, bet ir vyriškumą.

AKCIJA! Pigiau išsitirkite skyd­liaukės hormonus ir prostatą – PSA, laisvą PSA – „Medicina practica“ laboratorijo­je Ši­la­lės ligoninėje (Vy­tau­to Didžiojo g. 19, tel. (8-449) 4-67-63). Ak­cija vyks iki vasario pabaigos. Prieš tyrimą būtina bent 12 val. nevalgyti. Iš anksto regist­ruotis nereikia.

Interneto svetainė: www.medicinapractica.lt.

Didžiuosiuose miestų prekybos centruose, kur gausu įvai­riausių parduotuvių, įrengti suoliukai, kur galima pri­sėsti ir pailsėti, pasidėjus pirkinius. Nors Šilalėje tokių didelių prekybos vietų nėra, tačiau vyresni žmonės skun­džiasi, jog apie galimybę jiems atsikvėpti nepagalvota.

Į „Šilalės artojo“ redakciją paskambinusi laukuviškė teiravosi, kodėl mūsų miesto parduotuvėse nėra jokių suoliukų ar kėdžių vyresnio amžiaus pirkėjams.

„Atvažiuojame į Šilalę au­to­busu. Dažnai vyresniam žmogui pati kelionė jau yra iš­šū­kis – ateiti iki stotelės, atvykus į miestą, pasiekti parduotuvę. O ten su pilnu krepšiu neretai tenka luktelėti ilgoje eilėje, kol kasininkė aptarnaus. Su pirkinių maišeliu vėl nėra kur dėtis – turi eiti lauk, nes jokio suoliuko, ant kurio galėtumei minu­tei prisėsti, nematyti“, – guodėsi garbaus amžiaus mote­ris.

Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis teigė, kad šitoks mūsų rajono klientų pageidavimas būtinai bus apsvarstytas.

„Vyresnių žmonių noras yra suprantamas, tačiau reikia pri­pažinti ir tai, jog Šilalės par­duotuvėje trūksta erdvės. Vis­gi prekybos tinklo vadovybė užtikrino, kad artimiausiu metu šį klausimą svarstys ir ieškos galimybių pageidavimą išpildyti“, – tvirtino D. Ry­liškis.

„Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Dantė „Šilalės artojui“ taip pat garantavo, jog pirkėjų nuomonės bei pasiūlymai jiems yra svarbūs.

„Šiuo metu Šilalėje veikiančioje vienu X ženklu pažymėtoje „Maximoje“ iš tiesų nėra įrengta vietų pirkėjams atsisėsti. Į savo klientų nuomones ir poreikius reaguojame, tikrai suprantame, kad senyvo amžiaus žmonės vaikščiodami nuvargsta ir kartais nori pailsėti. Todėl apsvarstysime technines galimybes ir, jei sąlygos leis, pastatysime suoliukų netoli kasų“, – užtikrino R. Dantė.

Morta MIKUTYTĖ