Medikė įspėja: dėl alergijos galima prarasti skonį ir uoslę

Apie penktadalį pasaulio gyventojų kenčia nuo įvairių alergijų, o žydint augalams, alergiškų pacientų skaičius dar labiau išauga. Pasak medikų, patekusios į kvėpavimo takus ir akis, žiedadulkės gali sukelti sunkų uždegimą, dėl kurio galima nejausti skonio ir net prarasti uoslę. Klaidingai manoma, jog užtenka pakentėti, kol nužydės alergiją sukeliantis augalas, ir viskas baigsis. Deja, alergijos padariniai išlieka ilgam. Alergenų sukelta sloga, čiaudulys, dusulys, gerklės perštėjimas, ašarojančios akys, galvos skausmas bei nuovargis gali baigtis sinusitu, bronchų astma ar net konjunktyvitu.

Apie alergijų priežastis bei diagnostiką kalbamės su Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininke, gydytoja Egle MARCIUŠKIENE.

- Kokias versijas dėl alerginių susirgimų padidėjimo kelia medikai?

- Alergijos yra labai dažnos - skaičiuojama, kad nuo jų kenčia vienas iš trijų gyventojų. Dažniausiai žmonės net nežino, jog yra kažkam alergiški ir, blogai jausdamiesi, ieško kitų ligų. Alergijų didėjimo priežastys iki šiol nėra visiškai aiškios, todėl pasaulio medikai bei mokslininkai šiai sričiai skiria daug dėmesio. Beje, akivaizdu, kad alergijoms įtakos turi ir oro tarša. Alergiškų žmonių daugiau yra miestuose: kaltas ir dulkėtumas, ir automobilių išmetamos dujos, ir neprižiūrimos miestų teritorijos (nešienaujamos pievos, nevalomos gatvės). Visa tai kenkia kvėpavimo takams bei imuninei sistemai, tad dėl alerginių reakcijų nereikėtų kaltinti vien žiedadulkių.

- Ir vis tik, kodėl alergijų daugiausiai fiksuojama pavasarį bei vasarą?

- Alergijos kyla dėl įkvepiamųjų alergenų ir maisto. Maisto sukelta alergija yra vadinama ne sezonine, nes trunka ištisus metus. Žinoma, yra sezoniškų maisto produktų, pavyzdžiui, braškės. Kai jų atsiranda, padaugėja alergiškų žmonių vasaros pradžioje. Dabar braškes galime valgyti ištisus metus, todėl maisto produktų sukeltos alergijos irgi kyla visus metus.

Įkvepiamųjų alergenų yra dvi rūšys: kurie patalpose, namuose, ir kurie yra už namų, gamtoje. Prie naminių alergenų priklauso visos erkutės, kurios gyvena namų dulkėse, patalynėje, įvairūs pelėsiniai grybeliai, naminių gyvūnų plunksnos, pūkai, plaukai, epitelis.

Tačiau kodėl pradedame šne­kėti apie alergijas pava­sarį ir vasarą? Todėl, kad pa­daugėja sezoninių būtent įkve­piamųjų alergenų, kurie yra gamtoje. Tai visi žydintys augalai, jų žiedadulkės. Jeigu pavasarį to išvengti sunkiau, tai vasarą tokių alergenų gamtoje galima sumažinti. Tad prie alergijų sukėlėjų reikėtų priskirti ir apsileidusią miestų bei miestelių valdžią, kuri nepasirūpina nušienauti pievas bei parkus. Kai visos žolės pradeda žydėti, didėja žiedadulkių koncentracija ore, sukelianti intensyvesnius alergijų simptomus. Dažnai sakome, kad tai - šienligė. Tad vienas iš apsaugos būdų yra nebūti ten, kur pjaunama žolė. Nešienautoje pievoje daugiau ir kur kas pavojingesnių gyvybei parazitų - erkių. 

- Daug žmonių net nežino, kad yra kažkam alergiški. Jie mano, jog nieko nepadarysi dėl varančios nosies ar ašarojančių akių. Kokius alerginius tyrimus ir kokiais atvejais rekomenduoja­te atlikti?

- Alergijų diagnostika yra labai sudėtinga. Mūsų laboratorijos atliekamoje Lietuvos atopinėje alergenų paletėje yra surinkti dažniausiai pa­sitaikantys įkvepiamieji ir maisto alergenai. Šią pale­tę tobulinau daug laiko ir tai yra mano 10 metų prak­ti­kos apibendrini­mas. Iš kraujo nu­statomi spe­cifiniai imu­no­glo­bu­li­nai E. Tai yra antikūnai, kurie susidaro kraujyje dėl tam tikro alergeno poveikio. Tačiau alergijos išsivystymo mechanizmai gali būti ir kitokie, tarkime, kontaktinis dermatitas. Šio tipo alergijos prasideda nuo odos kontakto į tam tikrą alergeną, tarkime, plieną, sidabrą. Kraujyje šitų alergenų antikūnų neaptiksime, nes jie nesusidaro.

Pasaulyje atliekami įodiniai mėginiai - aler­ge­nai dedami ant odos ir vertinamos dvi reak­cijos: kada susidaro reakcija odoje, dalyvau­jant tiems patiems specifiniams imunoglobulinams E, kitas mechanizmas - kai paleidžiama tam tikra medžiaga histaminas ir tada įvyksta kita reakcija kontakto vietoje su tuo alergenu. Pagal tai taip pat diagnozuojama alergija. Jeigu alergija pasireiškia odos pažeidimu, ji yra išberta, jo­kių įodinių mėginių atlikti neįmanoma. Vienintelis išsigelbėjimas - kraujo tyrimai. Lietu­vos laboratorijos gali patikrinti dėl 200 alergenų rūšių. Taip pat siūlomi dažniausių alergenų rinkiniai. Žmogui patogiausia atlikti tam tikrą grupę tyrimų, o jeigu alergijos nerandama, galima rinktis kitą grupę. Mano praktikoje paskutinis ne­­diagnozuotos alergijos at­­vejis užfiksuotas septy­nias­­dešimtmečiui vyrui. Jis krei­pėsi į šeimos gydytoją ne vie­ną kartą, tačiau atsakymas būdavo toks pat: šitiek metų rūkei, todėl turi obstrukcinę plaučių ligą. Vieną dieną jis neapsikentė, atliko kraujo tyrimus, ir nustatėme alergiją.

- Kokie dažniausi alergenai kamuoja lietuvius?

- Lietuviai visai netoleruoja pelyno, todėl jis yra dažniausias įkvepiamas alergenas. Be to, daugelis žmonių alergiški gysločiui, dilgėlėms, beržams, lazdynams, motiejukams bei įvairioms javų žiedadulkėms. Iš naminių gyvūnų alergijas sukelia šunys bei katės, taip pat yra nustatoma alergija arklio, karvės epiteliui, plaukams, įvairiems plunksnų mišiniams, kurie buvo anksčiau labai paplitę, nes miegodavome ant plunksnų pagalvių. Alergenų yra drėgnose apleistose, neremontuojamose patalpose. Iš maisto dažniausiai alergijas sukelia kiaušiniai, pienas, riešutai, braškės, abrikosai, apelsinai.

- Jeigu jau sužinojau, kam esu alergiškas, ar įmanoma išvengti rastų alergenų?

- Jeigu yra alergija konkrečiam produktui, žmogus jo gali nevartoti. Bet nutinka ir taip, kad, atsisakius tam tik­ro maisto, jį pakeitus kitu ir valgant dažniau, alergija išsivysto ir jam. Tokiu atveju geriausia kreiptis į specialistus.

Dabar yra tinklelių ant langų, sumažinančių alerge­nų kiekį patalpoje, antialerginės patalynės, čiužinių. Aler­giškiems žmonėms tapo leng­viau ištverti šį negalavimą. Ir, aišku, visuomet lieka medikamentinis gydymas, ku­rį siūlo alergologai. 

Jurgita ŠAPĖNAITĖ