Erkės kelia didelį pavojų sveikatai

Sergamumas erkių platinamomis ligomis Lietuvoje sparčiai auga. Per keturis šių metų mėnesius užregist­ruoti 3 erkinio encefalito ir 164 Laimo ligos atvejai. Tai 16,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (atitinkamai sirgo 9 ir 137). Šiemet rajone užregistruoti 3 susirgimai Laimo liga, erkinio encefalito atvejų kol kas nėra. Tačiau erkės aktyvios visą sezoną, o labiausiai - nuo gegužės iki birželio bei rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. 

Erkinis encefalitas – sunki virusinė liga, pažeidžianti galvos bei nugaros smegenis. Ja susergama, įsisiurbus virusą turinčiai erkei, taip pat pavartojus nepasterizuoto ar kitaip termiškai neapdoroto karvės ar ožkos pieno. Po 2-3 savaičių pasireiškia pirmieji simptomai, panašūs į gripo: karščiuojama, skauda galvą, raumenis. Po savaitės tai praeina, ir žmogus pasijunta geriau. Dar po 2-4 savaičių vėl pakyla temperatūra, gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, pusiausvyros sutrikimai. Apie 30 proc. sirgusiųjų erkiniu encefalitu, ir po gydymo praėjus metams, skundžiasi įvairiais negalavimais, dalis lieka neįgalūs. Persirgus šia liga, imunitetas susidaro visam gyvenimui.

Vienintelė efektyvi apsisaugojimo priemonė yra skiepai. Skiepytis niekada nevėlu, ta­­čiau geriausia - iki šiltojo metų laikotarpio. Erkinio encefalito vakcina skiepijama, išlaikant 1-3 mėnesių intervalą tarp pirmosios ir antrosios dozių, po kurių susidaro imunitetas, visiškai apsaugantis nuo ligos išsivystymo vienerius metus. Trečia dozė skiriama maždaug po 9-12 mėn. Vėliau, siekiant palaikyti apsauginį imuniteto lygį, kas 3-5 metus reikia pakartotinai skiepytis po vieną dozę.

Laimo ligos simptomai pasireiškia per mėnesį. Er­kės įkandimo vietoje at­siranda raudona dėmė ryškiais kraštais. Są­narių, raumenų ar galvos skausmas, patinimas aplink akis bei karščiavimas yra dažniausiai pa­sitaikantys šios li­gos požymiai. Lai­ku pradėjus gydymą, visiškai pasveikstama. Diagnozei patvirtinti atliekami tyrimai, o gydymui skiriami antibiotikai. Per­sir­gus imunitetas neįgyjamas, todėl žmogus ga­li sirgti pakartotinai.

Visiškai išvengti erkių įkandimo yra sunku. Tačiau reikia neužmiršti kai kurių atsargumo priemonių: vykstant į gamtą, vilkėti šviesius, ryškius drabužius ilgomis rankovėmis, nes ant jų geriau matosi ropojantys parazitai, mūvėti ilgas kelnes, sukištas į kojines, ar batus, galvą apsirišti skarele arba užsidėti kepurę. Patartina naudoti repelentus, kurių sudėtyje esančios lakiosios medžiagos garuodamos atbaido vabzdžius.

Grįžus namo, reikia atidžiai apžiūrėti kūną, ypač kojas, pažastis, juosmens sri­tį, kak­lą, ausis, iššukuoti plaukus, nusiprausti po dušu, persi­rengti kitais drabužiais. Įsi­siurbusią erkę būtina kuo greičiau ištraukti - pincetu suimti kiek galima arčiau galvutės ir truktelėti. Labai svarbu nespausti ir netraiškyti, kad į žaizdą nepatektų užkrato. Negalima tepti parazito riebalais, aliejumi, spiritu ar kitomis  priemonėmis, nes šios medžiagos ska­tina erkę gaminti daugiau seilių, užkratas greičiau patenka į žaizdą. Įkandimo vietą reikia nuplauti vandeniu su muilu ar patepti dezinfekuojančia medžiaga. Nepavykus iš­traukti erkės ar jos likus odoje, pažeistos vietos draskyti negalima - organizmas pats pašalins svetimkūnį. 

Jei po 1-2 savaičių įkandimo vietoje  atsiranda  paraudimas ir jis plečiasi, pakyla kūno temperatūra, skauda galvą, raumenis, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Virginija KRUŠIENĖ

NVSC Tauragės departamento

Šilalės skyriaus vyresnioji specialistė