Prevencijos programos poreikiu dar netapo

Daugiau nei prieš dešimtmetį Sveikatos apsaugos mi­­nisterijos pradėtos įgyvendinti vėžinių susirgimų ir širdies kraujotakos susirgimų profilaktinės prog­ra­mos vis dar netapo poreikiu - dauguma Šilalės rajo­ne dirbančių šeimos gydytojų arba jas ignoruoja, arba ne­sugeba savo pacientams įrodyti, kaip svarbu pro­filaktiškai tikrintis. Tokią išvadą perša prieš porą sa­vaičių savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir so­cialinių reikalų komiteto nariams pateikta Klaipėdos te­­ritorinės ligonių kasos analizė.

Lietuvoje iš Privalomojo svei­katos draudimo fondo lė­šų finansuojamos septynios prevencinės programos: gimdos kaklelio vėžio, krūties, priešinės liaukos ir storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos, širdies ir kraujotakos ligų profilaktikos bei vaikų krūminių dantų dengimo silantais. Be­ne seniausiai - net 12 metų - vykdoma gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa yra skirta moterims nuo 25 iki 60 metų. Kartą per 3 metus jos turėtų būti kviečiamos atlikti citologinį tepinėlį. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos duomenimis, 32 proc. atitinkamo amžiaus Šilalės rajono moterų šia programa pasinaudojo tik vieną kartą, du kartus tik­rinosi 18 proc. moterų, tris - 7 proc., o keturis - vos 1 proc. galinčiųjų dalyvauti programoje.

Pernai citologinis gimdos kaklelio tyrimas atliktas 33 proc. Šilalės rajono gyventojų. Ne ką didesnis ir Klai­pė­dos teritorinių ligonių kasų  vidurkis - vos 44 proc. Lie­tu­voje praėjusiais metais dėl gim­dos kaklelio vidutiniškai pasitikrino 55 proc. 25-60 m. moterų. Tokio lygio nepasie­kė nė viena Šilalės rajono sveikatos priežiūros įstaiga. Pras­čiausiai programa buvo vykdoma Kvėdarnos ambulatorijoje - citologinis tepinėlis atliktas vos 8 proc. prog­ramoje turėjusių dalyvauti mote­rų. Pajūrio ambulatorijos me­­dikai patikrino 49 proc., Kal­tinėnų - 47 proc., Šilalės PSPC - 39 proc. moterų.

Menkas susidomėjimas gim­­dos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa pageidaujamų rezultatų nedavė: sergamumas nemažėja, o blogiausia, kad vis dar nedaug nustatoma ankstyvųjų stadijų susirgimų.

Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje bent vieną kartą jau dalyvavo pusė 50-69 m. moterų, tačiau bene trečdalis pasitikrino vos vieną kartą. Du kartus mamografinę patikrą atliko 13 proc., tris - 5 proc. moterų. Pernai Šilalės sveikatos priežiūros įstaigos programoje dalyvauti prikalbino vos trečdalį turėjusių pasitikrinti moterų, tuo tarpu Lietuvoje vidutiniškai tikrinosi kas ant­ra, o Vilniaus teritorinių ligonių kasų zonoje - beveik 60 proc. moterų. Prasčiausiai krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa vykdoma Lau­kuvoje, kur pasitik­rino vos keli procentai ambulatorijoje prisirašiusių moterų. Re­zultatas tas pats - Šilalėje nemažėja dėl šios ligos gydomų pacienčių ir nedidėja ankstyvųjų stadijų diagnozavimas.

Bene geriausiai vykdoma vy­rų priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa - gal dėl to, jog tereikia ištirti kraują. Bent kartą šioje programoje dalyvavo net 85 proc. 45-75 m. Šilalės rajono gyventojų. Dėl šios pavojingos ligos kraujo tyrimus reikėtų atlikti kas dveji metai, tačiau tik 4 proc. vyrų programoje dalyvavo penkis kartus. Keturis sykius dėl prostatos tyrėsi 8 proc., tris - 14 proc. savo sveikata susirūpinusių vyrų.

Kvėdarnos ambulatorijos medikai į šią programą įtraukė net 86 proc. vyrų, neblogi rezultatai ir Kaltinėnuose, kur kraujo tyrimai atlikti 66 proc. atitinkamo amžiaus vy­rų. Lietuvos vidurkio - 61 proc. - nepasiekė Laukuvos am­bulatorija ir UAB „Šilalės šei­mos gydytojų praktika“ me­dikai. Pernai dėl priešinės liaukos piktybinių navikų hos­pitalizuoti 32 rajono gyven­tojai.

Storosios žarnos vėžio anks­tyvosios diagnostikos programa 2015 m. pasinaudo­jo 40 proc. vyresnių nei 50 m. rajono gyventojų. Iš viso pagal šią programą jau yra pasitikrinę 41 proc. 50-74 m. šilališkių, tačiau dauguma - net 38 proc. - vos vieną kartą.

Lietuvoje daugiausiai žmonių miršta nuo vėžio bei širdies kraujagyslių ligų, bet ir pastaroji programa didelio susidomėjimo kol kas ne­­su­kėlė. Valstybinės li­go­nių kasos nuolat aiškina gy­­­ventojams, jog širdies ir krau­jagyslių ligų prevencijos prog­rama yra skirta vyrams nuo 40 iki 55 m. ir moterims nuo 50 iki 65 m. Jiems kartą per metus šeimos gydytojas privalėtų nustatyti rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaryti individualų širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei­gu paaiškėja, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, gydytojas turėtų siųsti pacientą į specia­lizuotus centrus išsamiau ištirti.

Svarbu žinoti, jog vieną kartą per metus nemokamai ga­li būti nustatoma gliukozės, cholesterolio koncentracija krau­jyje, atliekama elektro­kar­diograma bei kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus pri­skir­tinas didelės rizikos grupei.

Kol kas šioje profilaktikos programoje dalyvavo tik 62 proc. atitinkamo amžiaus rajono gyventojų, tačiau net 33 proc. pasitikrino vieną kartą. Du kartus tikrinosi 15 proc., tris - 7 proc., penkis - vos 1 proc. tikslinės amžiaus grupės žmonių.

Pernai Šilalės rajone prog­rama vidutiniškai pasinaudojo vos trečdalis gyventojų, blogiausia padėtis yra Lau­kuvos ambulatorijoje.

Savivaldybės tarybos Svei­katos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto narė Loreta Kalnikaitė mano, kad krūtų vėžio ankstyvosios diag­nostikos programa pasinaudotų daugiau moterų, jei gy­dytojai jas ne tik pasiųstų atlikti mamogramos, bet ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis būtų apmokama kelionė į tokią diag­nostinę aparatūrą turinčią gydymo įstaigą.

„Geriau vykdomos tų ligų ankstyvosios diagnostikos programos, pagal kurias tyrimus galima atlikti Šilalėje“, - aiškino L.Kalnikaitė.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos vadovas Alfridas Bumblys tokį Šilalės politikės norą pavadino fantastika - pasak jo, žmonės turi būti patys suinteresuoti ligų profilaktika, o medikai privalo paaiškinti, kodėl ji reikalinga. Juo labiau, jog už profilaktinių programų įgyvendinimą šeimos gydytojams yra skiriamas papildomas finansavimas.

Tačiau bene labiausiai su­blizgėjo Šilalės meras Jo­nas Gudauskas, pažadėjęs Klai­pėdos teritorinės ligonių kasos vadovui pats kontroliuoti, kaip sveikatos priežiūros įstaigos įgyvendins programas. Anot mero, su gydymo įstaigų vadovais bus aptarti pusmečio rezultatai, ir jie turės paaiškinti, kokie sprendimai dėl profilaktinių patikrinimų buvo priimti. 

Daiva BARTKIENĖ

 

Atnaujinta Antradienis, 26 liepos 2016 08:45