„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Kodėl svarbu atpažinti skaitymo sutrikimą kuo anksčiau

Anot asociacijos „Dyslexia International“, pasaulyje disleksiją (skaitymo sutrikimą) turi iki 10 proc. žmonių. Disleksija lydi visą gyvenimą, todėl svarbu padėti žmogui išmokti su ja gyventi dar vaikystėje. Lietuvos aklųjų biblioteka ir „Dyslexia centras“ spalio 5–11 d. kviečia švietimo institucijas, tėvus ir vaikus jungtis prie pasaulinės iniciatyvos „Go Red for Dyslexia“ ir atkreipti dėmesį į tūkstančius Lietuvos vaikų, turinčių skaitymo sutrikimą.

Pirmieji ženklai pastebimi dar darželyje

Pasak logopedės Anos Leonovič, laiku neaptikus disleksijos, gali atsirasti neigiamas pėdsakas visoje tolesnėje vaiko ugdymo veikloje.

„Paprastai disleksija išryškėja, kai vaikas pradeda mokytis skaityti ir rašyti. Mokykloje ir namuose nuolat susiduriant su reikalavimais, kurių vaikas negali įvykdyti, atsiranda lėtinė stresinė situacija, kuri paveikia jo savivertę. Deja, dažnai kaip viso to priežastį tėvai bei mokytojai klaidingai nurodo vaiko tingumą, jo asmenybės bruožus ir hiperaktyvumą“, – teigia logopedė.

Specialistės nuomone, skaitymo sutrikimą taip pat gali lydėti disgrafija (rašymo sutrikimai) ir diskalkulija (matematinių sąvokų bei operacijų atlikimo sutrikimai). Dėl šių priežasčių mokytojai turėtų būti apmokyti, kaip atpažinti disleksiją turintį vaiką, kad galėtų pakeisti mokymo metodus, informuoti ir nukreipti tėvus pas logopedą ar kitą specialistą.

Pirmuosius disleksijos požymius galima pastebėti vaikui pradėjus lankyti darželį: sunku įsiminti eilėraštukus, daineles, atkartoti ritmą. Būtent darželyje sūnaus Žilvino sunkumus pastebėjo ir mama Edita.

„Patvirtinimą, jog turime disleksiją, gavome iš Pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT), bet įtarimų atsirado dar darželyje, lankantis pas logopedę dėl neaiškios vaiko kalbos. Tada pirmąkart išgirdau, kad yra toks dalykas – disleksija. Priešmokyklinėje grupėje sūnus niekaip negalėdavo įsiminti raidžių visus metus. Apie skaitymą net kalbos būti negalėjo. Raides išmoko tik 2-oje klasėje“, – pasakoja Edita.

Jos teigimu, sūnus patirdavo daug streso dėl komentarų iš mokytojų ir net artimųjų, jog „mažai stengiasi“ ir raginimų „tiesiog ilgiau prie knygų pasėdėti“. Deja, panašių replikų sulaukia didelė dalis vaikų, kuriems pasireiškia disleksija.

Kaip atpažinti disleksiją?

Susipažinus su galimais požymiais, nevertėtų nustatinėti diagnozę savarankiškai – tikėtina, kad net disleksijos neturintys žmonės vieną kitą požymį galėtų pritaikyti sau. Užtikrintai disleksijos diagnozę gali nustatyti tik specialistai. Pasireiškus keliems iš žemiau išvardintų požymių, patartina ieškoti pagalbos: lėtas skaitymo tempas; skaitydamas vaikas vietomis keičia skiemenis, spėlioja; painioja panašias raides; daro daug klaidų rašydamas, painiai jungia raides, būna sunku perkoduoti garsus į raides; sunku suprasti perskaitytą tekstą ir jį atpasakoti; pakitęs erdvinis suvokimas; sunku suprasti laiko („anksčiau – vėliau“, „vakar – rytoj“), metų laikų sąvokas, jų seką; skaitymo ir rašymo įgūdžiai įsisavinami nuo bendraamžių atsiliekant mažiausiai 2 metais.

Liūdniausia, jog vaikas, turintis disleksiją, nuolat patiria stresą bei patyčias, o tai stipriai žeidžia jo savivertę. Logopedė A. Leonovič išskiria vieną pagrindinę priežastį: „Deja, tėvai vis dar yra pagrindinis vaikų patiriamo streso šaltinis. Pirmiausia tėvai turi „susidraugauti“ su disleksija, siūlyti skaityti tai, kas yra įdomu vaikui, o privalomą literatūrą skaityti kartu. Aiškinti pamokas remiantis vaizdine medžiaga, patiems būti ramiems ir daugiau bendrauti su vaiku, nei iš jo reikalauti.“

Į pagalbą disleksiją turinčiam vaikui

Švietimo pagrindas – tekstai, o šie disleksiją turintiems vaikams sunkiai įveikiami. Vieną iš sprendimo būdų siūlo Lietuvos aklųjų biblioteka, leidžianti garsines ne tik grožinės ar akademinės, bet privalomosios mokyklinės literatūros kūrinių versijas.

„Vis daugiau disleksiją turinčių vaikų ir jų tėvų atranda virtualią biblioteką ELVIS, kurioje saugoma daugiau nei 13 tūkst. pavadinimų garsinių knygų“, – sako bibliotekos direktorė Inga Davidonienė. „Užuot patyrę stresą skaitydami, disleksiją turintys vaikai gali klausytis profesionalių diktorių įgarsintų leidinių. Labai svarbu tiek mokytojams, tiek tėvams padėti atrasti garsines knygas – tai gali įnešti esminį pokytį į visą ugdymo procesą.“

Kad disleksija nėra nuosprendis, patvirtina ir Edita: „Žilvino silpnoji pusė – skaitymas, tačiau jis puikiai konstruoja, turi puikią vaizduotę ir begalę neįtikėtinų idėjų, kas gerokai kompensuoja skaitymo sunkumus. Stebėtina tai, jog Žilvinas mokykloje negali per pamokas įsiminti angliškų žodžių ar įvairių taisyklių, tačiau vaizdo įrašų ir animacijos pagalba išmoko neblogai susikalbėti rusiškai, ėmė domėtis Antrojo pasaulinio karo istorija ir dar daugybe dalykų. Džiaugiamės, kad vaikas neužsidaro savyje ir tęsia domėjimąsi pasauliu JAM prieinamu būdu.“

Po Lietuvos aklųjų bibliotekos stogu įsikūręs „Dyslexia centras“ taip pat teikia tęstinę logopedo, psichologo ir konsultacinę pagalbą, padeda nustatyti sutrikimą ir tiesiogiai dirba su disleksiją turinčiais vaikais.

„Mūsų centras yra ta vieta, kurioje tėvai gauna maksimaliai žinių, kaip padėti savo vaikui, kad jis lavėtų, neprarastų pasitikėjimo savimi ir, nepaisant turimo skaitymo sutrikimo, būtų tiesiog laimingas vaikas“, – sako centro įkūrėja Jurgita Pocienė.

Ramunė BALČIKONIENĖ

Atnaujinta Antradienis, 06 spalio 2020 08:55