(Tęsinys. Pradžia Nr.3, 10)

Jonas CINOVAS-SAIDAS (1921–1951)

Gimė 1921 m. Puikiuose, Gau­­rės vlsč. Iki 1947-ųjų buvo Ei­mučio būrio ryšininkas, tais pačiais metais įstojo į partizanų būrį. 1949-aisiais perkeltas į J. Gružinsko-Galiūno būrį. J. Cinovą 1951 m. kovo 21 d. paėmė gyvą. Par­tiza­nai Girstaičių kaime, J. Lu­­ko­še­vičiaus ir J. Jo­ku­baus­ko sodyboje, atsišaudė prieš stribus. Su­žeistas į galvą ir bėgdamas nuo jų, Jonas griuvo, ir nuo smūgio į sušalusią žemę skilo kaukolė. Kai paimtą parvežė į Upyną, dantų gydytoja E. Ališauskienė aprišo galvą, suleido vaistų. Moteris pa­sakojo, kad iš nosies sužeistajam ėjo krau­jo putos.

J. Cinovą įkėlė į sunkvežimį, apkamšė dra­bužiais, ant pečių uždėjo ant­klodę. Saugumiečių vadas Sa­baršinovas klausi­nė­jo: „Kas tavo draugai?“ Jo­nas parodė į stribus ir pasakė, kad tai jie. M. Meirytė-Šed­ba­rie­­nė irgi norėjo to išklausti, siūlė valgyti, bet partizanas atsakė, jog esąs sotus, o kur draugai – nežinąs. Įsodintas į ma­šiną, dar turėjo jėgų benzino šlangu trenkti stribams. Tačiau vežamas į Tauragę, pa­keliui mirė. Už­kas­tas Tau­ragėje. (Pa­sa­ko­jo Sta­­nislava Ca­caity­tė-Bal­­se­vi­čie­nė, 72 m., iš Upy­­nos, užr. 1997 m.)

Simas GAVĖNIA-DRĄ­SU­TIS (1910-1948)

Gimė 1910 m. Sakalinėje, Tau­ragės vlsč. Buvęs Lie­tu­vos kariuomenės puskarininkis. 1946 m. – Tauragės po­grindžio organizacijos „Ra­ze­ta“ vadas. Šios organizacijos pastangomis 1946 m. birželio mėn. iš KGB kalėjimo išlaisvinti 23 kaliniai, kurie sėk­mingai pasitraukė į mišką. 1946 m. – 3-iosios kuopos 1-ojo būrio vadas. 1947-aisiais paskirtas Lydžio rinktinės šta­bo vadu. Žuvo 1948 m. rug­sėjo 15 d. Purviškių miške kartu su rinktinės štabu (14 partizanų). (Pasakojo Leo­nas Lau­rinskas-Liūtas, užr. 2000 m.)

Zofija BALČIŪNIENĖ-VENC­KUTĖ-ŽIBUTĖ (1926–1990)

Gimė Simėnų k., mažažemio ūkininko (2 ha) šeimoje. Dirbo Kvėdarnos vaistinėje. K. Balčiūno žmona – Šalnos rinktinės partizanė nuo 1945 m. Mirė 1990-ųjų vasario 9 d. Kvė­­darnoje, palaidota Kar­ve­liš­kių kapinėse prie Vil­niaus. (Pa­sakojo Kazimieras Šetkus, g. 1927 m., iš Vytogalos)

Bronius ALŪZAS-BEDALIS, EIMUTIS (1935–1953)

Gimė 1935 m. Želviuose, Užvenčio vlsč. Nuo 1951 m. – Že­­maičių apygardos va­do V. Mont­vydo adjutantas. Žu­vo 1953 m. rugpjūčio 23 d. Po­žerėje, pe­rė­joje tarp Parš­eže­rio ir Lūkš­to ežerų. („Laisvės kovų aukos Pietų Že­mai­ti­jo­je“, 1996 m.)

Alfonsas ATKOČIUS (AT­KO­­ČAITIS)-LAPAS (1923–1951)

Gimė 1923 m. Romės Lau­ko k. Žuvo 1951 m. Pagirupyje, Lomių apyl. („Laisvės kovų au­kos Pietų Žemaitijoje“, 1996 m.)

Jonas BAKYS-JONAS (1922– 1947)

Gimė 1922 m. Varlaukyje. Ba­takių 2-ojo būrio parti­za­nas. 1946 m. suimtas, bet iš Šu­bar­tinės pabėgo. Žu­vo 1947 m. gruodžio 3 d. Ka­ra­po­ly­je, Tau­ragės vlsč. („Laisvės kovų aukos Pietų Žemaitijoje“, 1996 m.)

Surinko ir užrašė Klemensas LOVČIKAS (1975–2013 m.)

Nuotr. iš autoriaus archyvo

(Bus daugiau)

Daug žmonių kenčia dėl nesaikingo alko­holio vartojimo sukeltų problemų. Tai ir tie, kurie patys yra pri­klau­somi nuo šio žalingo įpročio, ir jų šeimos nariai, draugai, bendradarbiai ir t.t. Kaip jiems padėti?

Loreta PETKUVIENĖ

Šilalės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.14 

Automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, ties aukščiausia jos vieta, apsivertė miš­kavežis. Dėl išbyrėjusių rąstų, kol gelbėjimo tarnybos tvarkė nelaimės vietą, iki vakaro šioje atkarpoje eismas buvo uždarytas.

Morta MIKUTYTĖ

Skaitytojo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.14

Šilalės kredito unija jau skaičiuoja aštuonioliktus veik­los metus. Per šį laikotarpį jos narių skaičius nuo keliolikos išaugo iki 2230, jai patikėta 7 milijonai eurų in­dė­lių. Nuosavas kapitalas sudaro 360 tūkst. Eur.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.14

Prieštaringai vertinta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio idėja pa­siūti Lietuvos vaikams tautinius kostiumus jau įgy­vendinta – praėjusią savaitę, Vasario 16-osios išva­karėse, net 180 dizainerio Juozo Statkevičiaus kurtų tautinių kostiumų sulaukė ir mūsų rajono švietimo įstaigos. Labdaros bei paramos fondo „Švieskime vai­kus“ atstovai jų įteikimo šventę surengė Šilalės lop­­šelyje-darželyje „Žiogelis“. 

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.14

Vasario 16-osios rytą Kvėdarna atrodė šventiškai: prie namų iš­keltos valstybinės vėliavos, languose – trispalviai karpiniai, miestelio centre – ilgomis vėliavomis papuošta eglė. 

Miestelio gyventojai, svečiai, Kvė­dar­­nos kultūros namų, Kazimiero Jau­niaus gimnazijos, Prano Liatuko pradinės mokyklos darbuotojai ir mokiniai rinkosi į bažnyčią, kur klebonas kun. Edgaras Petkevičius aukojo šv. Mišias. Po jų iškilminga eisena pajudėjo gimnazijos link, kur vyko Lietuvos valstybės 100-mečio minėjimas-koncertas.

Nuskambėjus  Lietuvos himnui, susirinkusiuosius sveikino Kvėdarnos seniūnas Aivaras Dobilas, klebonas kun. E. Petkevičius, gimnazijos bei pradinės mokyklos vadovai, savivaldybės tarybos nariai Tadas Bartkus bei Rimas Vaičikauskas. Naujiems nariams įteikti Jaunojo šaulio pažymėjimai.

Šventė baigėsi nuotaikingu koncertu.

Aldutė RIMKIENĖ

Kvėdarnos kultūros namų koncertų (spektaklių) organizatorė

Albino RIMKAUS nuotr.

Atkurtos Lietuvos valstybės 100-metį Upyna pasitiko penkių ma­žųjų muzikinių festivalių ir parodų ciklo „Mano že­mė – Lietuva“ III-iuoju festivaliu bei paroda „Lais­vės kelias“. 

Renginio dalyviai – mėgėjų meno kolektyvai arba pavieniai savarankiš­kai pasiruošę atlikėjai. Scenoje pasirodė 18 kolektyvų, iš viso apie 70 meno mėgėjų iš Raseinių, Tauragės ir Šilalės rajonų. Šventę vienijo tautiškumo, lietuviškumo bei patriotiškumo temos. Neatsiejama festivalio cik­lo palydove tapo pa­roda. Jos dalyviai – Upynos Stasio Girėno mokyklos mokiniai, vadovaujami savo mokytojų. 

Šventėje dalyvavo rajono sa­vi­val­dy­bės, Šilalės kultūros cent­ro, Upy­nos seniūnijos atstovai, ją ve­dė Renata Gu­žaus­kie­nė ir Dai­nius Kažukauskas.

Fes­tivalio organizatoriai dė­koja visiems rėmėjams bei talkininkams.

Renata GUŽAUSKIENĖ

Upynos kultūros namų koncertų (spektaklių) organizatorė

Remigijaus MASLAUSKO nuotr.

P. Gedvilas

Kritikos švietimo sistemai nestinga: nuolat kal­ba­ma apie vis prastėjantį mokinių raš­tin­gu­mą, dis­ku­sijų kyla ir dėl vadovėlių kokybės. Pasak žurnalo „Rei­tingai“, vadovėliai nuolat lengvinami, o tai turi įta­kos tam, jog mokinių pasiekimai blogėja. Šiai nuo­mo­nei pritaria ir mūsų rajono pedagogai – pasirodo, nors mokslo metai jau persirito į antrą pusę, naujų va­do­vėlių užtenka ne visiems.

Tad ar galime tikėtis geresnių pasiekimų, kai mokytojams tenka dirbti ne pačiomis geriausiomis sąlygomis?

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.14 

Klaipėdoje veiklą pradėjo Lietuvos administracinių gin­­čų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius, kuris nag­rinės gyventojų ir juridinių asmenų skundus dėl vals­­tybės ir savivaldybių įstaigų bei pareigūnų priimtų in­dividualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. 

Vilija ASTRAUSKIENĖ

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus narė

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.13