Visi gyventojai Šilalės rajono savivaldybėje valdantys žemės sklypus turėtų pasitikrinti, ar žemės mokestis jiems neperskaičiuotas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad daliai Šilalės rajono savivaldybės privačios žemės savininkų žemės mokestis yra perskaičiuotas. Klasikiniu paštu 3033 žemės savininkams vakar buvo išsiųstos patikslintos žemės mokesčio deklaracijos, kurias jie gaus dar šią savaitę, o 1582 elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) vartotojai patikslintas deklaracijas jau gali pažiūrėti, prisijungę prie EDS.

Tie žemės mokesčio mokėtojai, kurie jau sumokėjo už žemę pagal 2017 m. spalio 19 d. suformuotą deklaraciją, turėtų pasitikrinti naujai pateiktas deklaracijas (formavimo data 2017 m. spalio 27 d.) ir sumokėti skirtumą, o tie, kurie dar nemokėjo už žemę, turėtų už ją mokėti pagal naują deklaraciją.

VMI atsiprašo dėl nepatogumų ir dėkoja tiems mokesčių mokėtojams, kurie žemės mokestį sumokės laiku – iki lapkričio 15 d.

VMI primena, kad, iškilus neaiškumams ar klausimams, gyventojai informaciją apie žemės mokestį gali gauti Mokesčių informacijos centro telefonu 1882 (skambinant iš užsienio +370 5 255 3190). Telefonu suteikta konsultacija yra lygiavertė rašytinei, nes pokalbiai yra įrašomi bei saugomi 5 metus. Taip pat informacija apie žemės mokestį teikiama ir VMI Šilalės poskyryje.

Laimonas RIMKUS

VMI komunikacijos specialistas

Šiuo pėsčiųjų taku pušyno link vaikšto nema­žai žmo­­nių. Tačiau priėjus tiltą per Ašu­čio upe­lį, rei­kia at­sargiai statyti koją. Mat jau ku­ris lai­­kas čia yra atsivė­ru­si duobė, o į ją griū­­va ša­li­gatvio plytelės. Einant tamsiuoju paros me­tu, ga­li­ma šios kliūties nepastebėti, o pargriuvus - ir su­si­žalo­ti. 

Regina ČEIDIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.78.

Kaip teisingai sakoma: nauja – tai gerai užmiršta sena. Tuo mums leido įsitikinti Lietuvos bankas, „iš naujo“ atradęs, kad skiriasi Lietuvos žmonių pajamos. Skiriasi atskiruose regionuose, skiriasi atski­ruose ekonominės veiklos sektoriuose, didelėse ir mažose įmonėse, skiriasi jos ir tarp eksportuojančių bei vidaus rinkoje veikiančių įmonių.

Rūta VAINIENĖ,

ekonomistė

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.78.

Grįždamas iš darbo Šilalėje, pajūriškis Arvydas Berži­nis pirmiausia užsuka į savo vienkiemį Užjūrio kaime. Dar tik ruošiasi čia įsikurti, bet jau turi daržą ir šiltnamį, yra nemaža pieva. Susikrovęs į automobilį krepšį mor­kų, žolės, skuba į daugiabučių tvartus Pajū­ryje. Vė­luoti negali - jo nekantraudami laukia 120 triušių.

Petras DARGIS

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.78.

Susitinka mano bendravardis Alius anądien svar­biausią Šilalės Joną – šis visas toks švytintis, įraudęs nuo žvarbaus rudens vėjo. Sako, neturiu kada su tavimi leistis į diskusijas, skubu investuoti – Paršežeris nuo žuvų dūsta, reikia skubiai karosus išgaudyti ir lydekų prileisti.

Alius ŠAKINIS

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.78. 

Statistikai teigia, kad kasmet nusižudo tiek vaikų, kiek jų vidutiniškai mokosi vienoje bendrojo lavinimo mokyklos klasėje. Patyčių ir smurto lygis mūsų mokyklose yra didesnis nei daugelyje Europos ša­lių, o tai ir yra pati tikriausia vaikus persekiojančių tra­gedijų priežastis. Blogiausia, jog mokytojai, net ir labai norėdami, ne visada gali (ir nori) smurtautojui užtrenkti mokyklos duris.

Daiva BALČAITYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.78.

Šios savaitės pradžioje į Šilalės centre esantį skverelį sugužėję prekeiviai savotiškai atgaivino apsnūdusį mūsų miestelį – antra diena šurmuliuojanti mugė (ją dar galima aplankyti visą šiandien dieną) kviečia užsukti ir tuos, kurie nieko nesiruošia pirkti. Jos iniciatorius, „Našlių fondo“ pirmininkas Algis Raginskis, atskleidė, kad tokius renginius organizuoja visoje Lietuvoje.

Žvarbaus oro nepabūgę prekeiviai iš Klaipėdos, Šiaulių, Kauno, Vilniaus, Panevėžio ir kitų miestų į Šilalę suvežė pačių įvairiausių prekių: nuo megztų ir odinių pirštinių iki sausainių, nuo lininių rankšluosčių ir kojinių iki paltų bei papuošalų. Nestigo ir prekiaujančiųjų naminiais kaimiškais lašiniais bei skilandžiais, įvairiausių žolelių, tepalų ir arbatų siūlė žolininkės...

Mugę organizavęs „Našlių fondo“ pirmininkas A. Raginskis „Šilalės artojui“ sakė, jog tokių renginių tikslas yra kilnus – padėti savo fondo nariams.

„Tokiu būdu mes išlaikome savo fondą. Prekybininkai sumoka už organizavimą, o mes šiuos pinigus panaudojame labdarai. Ją dalijame našlių šeimoms, kuriose auga nepilnamečiai vaikai. Tiesa, kol kas labiausiai remiame gyvenančiuosius Naujosios Akmenės rajone.

Suorganizuoti tokias muges nėra paprasta – sunku surinkti prekybininkus į vieną vietą, labai daug įtakos turi oras. Bet džiaugiamės, kai viskas pavyksta“, – kalbėjo mugės organizatorius.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Kelias į Santiago de Compostela miestelį, kitaip dar vadinamas tiesiog Jokūbo keliu arba Camino de Santiago - tai piligriminis kelias, kurio populiariau­sias maršrutas tęsiasi apie 800 kilometrų, nuo Prancūzijos iki Ispanijos. Ne kiekvienas fiziškai bei morališkai tvirtas ryžtųsi tokiai kelionei pėsčiomis. O šilališkė Fausta Noreikaitė šį sau pačiai mestą iššūkį beveik įvykdė. Ji įveikė 600 km, o likusiems 200 km pritrūko ne jėgų, bet laiko. Turbūt tai - tik didesnis stimulas grįžti?

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS ir F. NOREIKAITĖS asmeninio albumo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.77.

Jau septintą kar­tą Šilalėje surengtas respublikinis ro­ko gru­pių konkursas „Grok Rock“. Tarp pen­kių dalyvavusių kolektyvų ne pirmą sykį vėl geriausiai pasirodė kvė­dar­niškių grupė „Šta­bas“.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.77.