Taip nebetramdydamas savo pykčio vyras rėžė man paskutinio mūsų kivirčo metu. Tai išgirdusi, suvokiau, kad jis laiko mane ligone ir kad gal tame yra tiesos. Nutilau, užsisklendžiau savyje. Reikia permąstyti, kas vyksta su manimi: vis labiau nebegaliu susivaldyti, viduje verda didžiulis pyktis...
Su pirmuoju vyru išsiskyriau, nes jis išgėrinėjo, skriaudė mane, nevengė ir svetimų moterų. Po trylikos bendro gyvenimo metų jį palikau. Netrukus atsirado kitas. Jis irgi buvo išsiskyręs - žmona jam taip pat buvusi neištikima. Atrodė visai padorus, darbštus, rūpestingas. Tačiau vos tik pradėjome gyventi kartu, o vėliau - susituokus, atsiskleidė blogesnės jo pusės. Gyvename jau trejus metus. Skirtis neskubu, bet ar ilgai taip tversime - abejoju. Man su juo sunku, jaučiuosi tarsi paliegusi, nors tikrai nesergu ir esu dar pakankamai jauna. Anksčiau svajojau turėti su juo vaikų, dabar nebenoriu, užtenka dviejų savų… Kokia nesutarimų esmė? Abu su vyru dirbame skirtingu grafiku, aš grįžtu namo gerokai vėliau ir pavargusi. Tačiau jokios pagalbos iš jo nesulaukiu. Nei bulvių nuskuta, nei šiukšlių išneša. Vienintelis darbas - nupirkti produktų, jeigu pasakau, ko ir kiek reikia. Vyrą visada randu lovoje ir tik „diriguojantį“: paduok, atnešk, surink, sudėk bei pan. Valgo lovoje. Televizorių žiūri lovoje. Į prašymus ar priekaištus reaguoja vienodai: „Aš pavargęs“. Tiesa, jis į darbą išeina dar naktį, bet anksti ir grįžta, taigi gali išsimiegoti. Bet koks prašymas jam atrodo žeminantis. Mano ašarų pakęsti negali, tuoj ima šaukti, kad esu ligonė ir man reikia gydytis...
Dar vienas dalykas. Vyresnysis sūnus mano vyro nepriėmė. Kaip ir vyras mano vaiko... Jie pykosi, barėsi, mano įsikišimas nieko nepadėjo. Sūnus pasakė, jog išeina pas mano tėvus. Pats susitarė su seneliais ir jau dveji metai ten gyvena. Mudu bendraujame - du kartus per mėnesį po dieną praleidžiu pas jį ir tėvus. Taip tarsi lengviau. Tačiau kažkas vis tiek yra negerai. Ką man daryti?
Ž. A.
Nijolė LIUBINSKIENĖ,
psichologė-psichoterapeutė
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.70.