Psichologė S. Mickuvienė pažymi: „Kreipimasis pagalbos – ne silpnybė, o stiprybė“ Nuotr. iš asmeninio archyvo

Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų

Daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, tačiau ne visi tai ge­ba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos į specia­listus. Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabrėžiama psichikos sveikatos svarba bei šalyje prieinamos pagalbos gausa, žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocijas ir renkasi lengvesnį kelią, stengdamiesi tai pamiršti, atidėti ar nesureikšminti. Psichologė Sonata Mickuvienė akcentuoja: kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės,…
G. Petronienė sako: „Būtinai reikia sustoti, o kad tai įvyktų, reikalingas kokybiškas poilsis“ Nuotr. iš asmeninio archyvo

Kaip išlaikyti psichinę ir emocinę gerovę?

Dabartinis pasaulis nestokoja išbandymų šiuolaikiniam žmogui – tenka kovoti su stereotipais, norima visur su­spėti, tapti geriausiais ir užsikabinti sau nematomus me­­dalius. Deja, dažnai tai atneša daugiau nusivylimo nei džiaugsmo, kadangi nuolatinis lėkimas ar aplinkinių po­rei­kių tenkinimas priverčia pamiršti save, asmeninius no­rus, svajones ir tikslus. Psichologės Genovaitės Petronienės teigimu, be vis dar matomų sunkių pandemijos padarinių, visuomenėje išryškėja perdegimo sindromas, baimė…
A. Tautvydienė pabrėžia: tam, kad vakcina būtų efektyvi ir susidarytų imunitetas, būtina laikytis atitinkamos vakcinacijos sekos Nuotr. iš asmeninio archyvo

Apsaugokime save ir savo šeimą galingiausiu ginklu nuo COVID-19

Nors šiuolaikinė medicina yra labai pažangi, užkre­čia­mo­sioms ligoms valdyti galingesnis ginklas už vakcinaciją dar nėra išrastas. Didžiausios pandemijos žmonijos istorijoje buvo suvaldytos tik pasitelkiant skiepus, todėl, sie­kiant ir toliau sėkmingai stabdyti koronaviruso plitimą, svarbu laikytis rekomendacijų dėl vakcinacijos ir tokiu bū­du apsaugoti save bei savo aplinką. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovė spaudai Aistė Tautvydienė aiškina, kaip veikia vakcina, pa­tekusi…
A. Žvirblienė įspėja: „Net šiuolaikinė medicina yra bejėgė prieš klastingas užkrečiamąsias ligas, todėl svarbu apsisaugoti ir pasiskiepy­ti. Kitu atveju gali tekti su­sidurti su labai rimtomis pa­sekmėmis“. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Užkrečiamosios ligos suvaldomos tik skiepijantis

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pasida­li­­jo vaikų skiepijimo pagal profilaktinių skiepų kalen­do­­rių sta­tistika – ji rodo per pastarąjį dešimtmetį vis ma­­žė­­jan­čias vak­cinavimo apimtis. Tai įvertinę medi­kai įspėja vi­­suomenę – atsisakymas ar atidėjimas pro­fi­lak­tiškai skie­pyti vai­kus gali grąžinti sunkius už­kre­čia­mųjų ligų atve­jus, lem­ti su­dė­tingas kompli­kacijas ir pačius skau­džiau­­sius pa­da­ri­nius. Vil­­niaus universiteto (VU) Gyvybės moks­lų centro pro­fe­sorė Aurelija Žvirblienė sako, jog da­bar daugelis…
R. Kubilius: „Jei pacientas mano, kad jis nesijaučia taip, kaip jautėsi prieš susirgdamas COVID-19, būtina kreiptis pagalbos“ Nuotr. iš asmeninio archyvo

Kaip atgauti jėgas persirgus COVID-19?

Persirgusieji koronavirusine infekcija dažnai apsi­džiau­gia, manydami, jog blogiausia – jau praeityje. Tačiau ne veltui šis virusas laikomas tokiu klastingu – liekamieji reiš­kiniai neretai pasirodo net ir tiems, kuriems pavyko iš­vengti ligoninės ar persirgti lengvesne COVID-19 infekcijos forma. Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius atkreipia dėmesį į pokovidinio sindromo rimtumą, pasakodamas apie jam būdingų simptomų grėsmę bei…
G. Baštunova įspėja: pasyvus ir žalingas gyvenimo būdas kenkia ne tik sveikatai, bet ir visapusiškai gyvenimo kokybei Nuotr. iš Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro archyvo

Padėkosime sau, jei gyvensime aktyviau ir sveikiau

Sveika gyvensena atlieka ypatingą vaidmenį kiekvieno iš mūsų savijautai. Nors sveikatą taip pat lemia genetiniai ir biologiniai veiksniai, aplinka bei sveikatos priežiūra, vis dėlto gyvensenos ir elgsenos įtaka yra mil­žiniška. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro spe­cia­listė Gintarė Baštunova tvirtina: keičiant gyvensenos įpročius, galima pagerinti sveikatą, sumažinti pavojų susirgti bei pailginti gyvenimo trukmę. O apie savo kasdie­nius įpročius pasakoja aktyvų ir…
A. Gulbinovič: „Visiems melavau, kad man viskas gerai“

Užtrukau, kol sugebėjau priimti savo kūną

Ilgą laiką visuomenėje sklandžiusios socialinės nuos­tatos pamažu keičiasi – vis dažniau pabrėžiama, kad ne tik itin lieknas kūnas yra vienintelis grožio etalonas ir ga­li būti mylimas. Be to, garsiau kalbama apie stereotipų keliamą grėsmę ir valgymo sutrikimus, galinčius turėti labai skaudžių psichologinių bei fizinių padarinių. Nusta­tyta, jog kas 62 minutes miršta bent vienas asmuo, ken­čiantis nuo valgymo sutrikimų, o didžiausia…
K. Jarienė: „Lytinė sveikata – vie­nas svarbiausių kokybiško gyvenimo veiks­nių“ Nuotr. iš asmeninio archyvo

Seksualinė sveikata: ką privalu žinoti kiekvienam?

Norėdamas gyventi visavertį gyvenimą, kiekvienas as­muo turėtų tinkamai puoselėti savo lytinę sveikatą, aiš­kiai suprasti galimus rizikingo lytinio elgesio padarinius ir žinoti, kaip to išvengti. Didžiulę grėsmę reprodukcinei sveikatai kelia lytiškai plintančios infekcijos, kurių simptomai ne visada atsi­randa iš karto, dažnai jų gali išvis nebūti. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Kristina Jarienė akcentuoja, kad…
Išsimiegojęs žmogus – laimingesnis

Išsimiegojęs žmogus – laimingesnis

Medikų tyrimais nustatyta, kad suaugusiam žmogui būtina miegoti 8–9 valandas per parą. Tačiau dauguma dėl gyvenimo tempo miega kur kas mažiau. Miego sutrikimai – plačiai paplitusi problema. Apie miegą bei jo svarbą mūsų gyvenime pasakoja psichologė, psichoterapeutė Jolita Baliutavičiutė. Simona KINDERYTĖ Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos mokinė Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 41
Gydytoja įspėja: žarnyno vėžys – klastingas

Gydytoja įspėja: žarnyno vėžys – klastingas

Žarnyno vėžys – viena iš labiausiai paplitusių onkologinių ligų. Vėžio registro duomenimis, ši liga kiekvienais metais nustatoma daugiau nei 1600 Lietuvos gyventojų, sergančiųjų skaičius kasmet didėja 3–6 proc. Dažniausiai žarnyno vėžys išsivysto vyresniems nei 50 metų žmonėms. Apie žarnyno vėžio simptomus, diagnostiką, gydymą bei ligos pre­ven­ciją pasakoja gydytoja endoskopuotoja gastroenterologė Julija Ožem­lauskienė. „Žarnyno vėžio formų yra įvairių, ligos priežasčių –…
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą