Rajono javų augintojams vasara nebuvo bloga
Šilalės rajono ūkininkai šiais metais deklaravo 65980 hektarų valdomos žemės. Iš jų per 51 tūkst. ha – pievos, ganyklos, šlapynės. Tad javams bei kitiems augalams lieka kiek daugiau nei 20 proc. dirbamos žemės. Šiemet rajono ūkininkai deklaravo 1636 ha žieminių kviečių, 357 ha – rugių, 707 ha – kvietrugių, 20 ha – žieminių miežių. Nedaug mažesni ir vasarinių javų plotai: avižų – 1175 ha, grikių – 265 ha, kviečių – 2323 ha, kvietrugių – 398 ha, miežių – 1883 ha, rugių – 1,3 ha, kukurūzų – 678 ha. Nemažus plotus užima ir ankštiniai augalai: žirniai – 1006 ha, pupos – 196 ha, lubinai – 18 ha.
Pastarosiomis dienomis kone kiekvieną vakarą žemdirbiams svarbiausia žinia – kokius orus sinoptikai žada rytojui, o auštant klausomasi, ar nebarbena į langus jau įkyrėjęs lietus. Tačiau reikia pripažinti, kad mūsų rajono ūkininkai šią vasarą galėjo jaustis kaip Dievo užantyje. Kai Aukštaitijos, Rytų ir Vidurio Lietuvos, Suvalkijos žemės keliskart skendo nuo praūžusių liūčių, kurios išguldė ištisus javų masyvus, buvo dienų, kai šilališkiai laukdavo bent didesnės rasos. Tačiau, kaip ir visoje Lietuvoje, vėlyvas pavasaris javapjūtę nukėlė kone dvi savaites.
Bijotų kaimo ūkininkas Romualdas Bertašius keturiuose kaimyniniuose rajonuose javais užsėja per 600 ha. Jis džiaugiasi, jog iki prasidėjusių lietingų orų spėjo nupjauti visus.
„Kūlėme ir dieną, ir naktį. Pradėjome nuo žiemkenčių, vėliau išėjome į vasarojų. Derliumi skųstis negaliu. Žiemkenčių biro vidutiniškai per 6 tonas iš hektaro. Panašiai buvo ir praėjusiais metais, tačiau šiųmečio derliaus grūdų kokybė – daug geresnė. Neprastas mūsų žemėms ir vasarojams derlius – vidutiniškai 5,5 t/ha. Sunkiausia buvo nuimti 150 ha žirnių – dalyje plotų jie buvo prastokai sudygę, kai kur išguldė lietus, dalis nubyrėjo. Tad 3 t/ha nėra geras rodiklis, bet ką padarysi - teko pasidalinti su gamta“, - apskritai šia vasara ir derliumi nenusivylęs R.Bertašius.
Laiku suspėjęs nukulti, ūkininkas itin dideliu javų drėgnumu nesiskundžia. Derlių džiovinti veža į prieš keletą metų pagal amerikietišką technologiją pastatytą bokštą. Išdžiovinęs laiko sandėlio aruoduose. Parduoda tuomet, kai supirkėjai pasiūlo geriausią kainą.
Nors dauguma ūkininkų po javapjūtės nedelsdami skuba ražienas aparti, R.Bertašius jau ne pirmus metus naudoja neariminį žemės dirbimo būdą: ražienas skuta, nupurškia. Dalis R.Bertašiaus buvusių žiemkenčių laukų jau žaliuoja, mat tuoj po javapjūtės į ražienas pasėjo garstyčių. Kai jos suvešės, įterps į dirvą. Anot ūkininko, garstyčios atstoja 40 tonų mėšlo hektarui. Pavasarį vasariniai javai. O šį rudenį, kai tik leis sąlygos, planuoja pasėti maždaug 350 hektarų žieminių. Dėl vienų nepalankių metų kitą pavasarį R.Bertašius teigia neatsisakysiantis ir žirnių, dėl sėjomainos jų planuoja užsėti apie 100 hektarų. Ūkininkas išbandė ir rapsus, tačiau jie nepasiteisino, todėl daugiau nebesėja.
Žadeikių seniūnijos, Mikulių kaimo ūkininkas Stasys Grikšas kasmet pasėja apie 50 ha vasarojaus: kviečių, kvietrugių, avižų. Jam, kaip ir R.Bertašiui, iki lietingojo laikotarpio pasisekė derlių nuimti. Anot S. Grikšo, derliumi jis negali lygintis su Suvalkijos ūkininkais, mat mūsų žemės nėra derlios. Vidutiniškai iš hektaro teigia prikūlęs šiek tiek daugiau nei 3 tonas. Visą derlių ūkininkas sušeria savo gyvuliams. Grūdus džiovina savo aruoduose, o gyvuliams juos ne mala, bet traiško traiškymo mašina. Nukūlęs derlių ražienų nearia – vasarojuje įsėja įsėlį. Taip ūkininkas kasmet atnaujina dalį pievų bei ganyklų. Pavasarį nuganytas ganyklas patręšia mėšlu ir aparia.
Šiauduvos kaimo ūkininkas Vytautas Žemeckis valdo virš 80 ha žemės. Šiemet pusę dirbamų plotų užėmė sėkliniai daugiamečių žolių plotai ir apie 40 ha javų. Žiemkenčius kviečius bei kvietrugius nukulti suspėjo, o dalis vasarinių kvietrugių dar ant lauko.
„Derlius – vidutinis, maždaug 4,5 tonos iš hektaro. Jei ne šernai, briedžiai, elniai, stirnos, kurie pridarė visokių eibių, rodiklis būtų geresnis, – su nedideliu kartėliu kalbėjo Vytautas. – Manau, jog likusį vasarojų pavyks sudoroti, nuo lietaus javai kaip ir nesukrito“.
Kol nepavyksta kombainu įvažiuoti į laukus, V. Žemeckis skuba aparti numatytuosius žiemkenčiams. Be to, ir į sandėlius suvežtą derlių reikia džiovinti. Kol kas ūkininkas džiovyklos neturi įsigijęs, tad grūdus džiovina ventiliatoriais, taip vadinamu aktyvios ventiliacijos būdu. Derlių stengiasi realizuoti be supirkėjų pagalbos – veža į turgus, iš sandėlio išperka ūkininkai.
Rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vidas Toleikis bei vyr.specialistas Edgaras Laurinavičius šios savaitės pradžioje skambino daugeliui stambesnių rajono ūkininkų bei domėjosi, kaip pasisekė javapjūtė. Deja, prasidėję lietūs sutrukdė nuimti dar maždaug 30 proc. javų. Anot specialistų, žieminiai javai jau beveik nukulti, tačiau liko vasarojus – avižos, mišiniai, pupos. Kita problema - supirkėjai šiuo metu grūdų nesuperka, nes nesulaukta laivo jiems išgabenti. Beje, mūsų rajone nėra nė vienos įmonės, kuri supirktų grūdus dideliais kiekiais išvežti. Perka tik tie, kurie turi savo malūnus ir grūdus perdirba į kombinuotuosius pašarus.
„Stambesni rajono ūkininkai dėl to nesijaudina. Tie, kas augina grūdus pardavimui, paprastai turi sandėlius ar džiovyklas. Naujų, modernių, galingų dar nėra daug. Dalis ūkininkų susiremontavo ir pritaikė saviems poreikiams dar sovietiniais laikais statytus sandėlius su vėdinimo ventiliatoriais. Ne vienas nusipirko iš Vakarų Europos šalių jau naudotas džiovyklas, todėl didelio rūpesčio dėl grūdų džiovinimo ir laikymo nėra“, - sakė E. Lukoševičius.
Kol grūdai perkami su pertraukomis, ūkininkus kankina nežinia dėl kintančių kainų, baiminamasi, ar jos nebus mažesnės nei pernai. Geriausiai apmokamas derlius – rapsai. Tonos kaina svyruoja apie 340-350 eurų, kviečių, priklausomai nuo klasės, – nuo 120 iki 155 Eur, pupų – nuo 160 iki 175 Eur, rugių – apie 120 Eur, miežių – 105-133 Eur.
Aldona BIELICIENĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.