Savitarpio pagalba dideliems finansiniams nuostoliams išvengti

Vis dažnėjančios sausros, liūtys, vasarą pasipilanti kruša ūkininkams atneša nemažų nuostolių, kuriuos jie sumažina drausdamiesi. Deja, draudimo kompanijos draudžia ne nuo visų rizikų. Tačiau dabar jau yra instrumentas ir tais atvejais – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) numatyta intervencinė priemonė „Savitarpio pagalbos fondai“, skatinanti ūkininkus burtis į Žemės ūkio rizikos valdymo fondus (RVF) bei patiems, be tarpininkų, apsaugoti ūkį nuo didelių finansinių nuostolių.

Kam naudingas RVF?

RVF – savanoriška žemės ūkio subjektų tarpusavio pagalbos sistema, grindžiama narių įnašais ir skirta jų pajamų lygiui palaikyti.

„Šis finansinis instrumentas ūkininkams padeda apsisaugoti nuo galimų nuostolių, patiriamų dėl klimato kaitos, plintančių gyvūnų ir augalų ligų, kenkėjų, geopolitinių veiksnių, prekybos globalizavimosi, energetinių išteklių, trąšų, degalų brangimo, dėl ko jų pajamos tampa nestabilesnės. Patiriami dideli pajamų sumažėjimai kelia grėsmę ūkių ekonominiam gyvybingumui ir išlikimui.  Šiam ūkinin­kams naudingam įrankiui fi­nan­suoti pagal SP intervencinę­ priemonę „Savitarpio pagalbos fondai“ numatyta 1,5 mln. eurų“, – gali­mybę ūkininkams pristato Že­mės ūkio ministerijos (ŽŪM) Stra­teginio planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Rimantė Juodenienė.

Norint pasinaudoti šia parama, reikia įkurti ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) akredituoti RVF. 

RVF įkūrimas

„RVF įkurti gali mažiausiai 5 asmenys, iš kurių ne mažiau kaip 60 proc. nėra tarpusavyje susiję. Taigi iš 5 asmenų tarpusavyje susiję gali būti tik 2 asmenys. Fondo steigėjai gali užsiimti viena ar įvairiomis ir gana skirtingomis žemės ūkio veik­lomis. Šie pirmieji steigėjai nebūtinai turi visą laiką būti fondo nariais. Didėjant narių skaičiui, jie gali ir pasitraukti“, – fondo steigimo reikalavimus komentuoja R. Juodenienė. 

Fondui turi būti atidaryta nuo kito turto atskirta ir atskirai tvarkoma sąskaita.

Pirmaisiais RVF veiklos metais kiekvienas narys į fondą įneša vienkartinį įnašą, kurio, NMA akreditavus fondą ir pateikus prašymą, 70 proc. kompensuojama SP lėšomis, bet kompensacijos suma – ne didesnė kaip 1 tūkst. Eur.

„Pagal SP intervencinę priemonę „Savitarpio pagalbos fondai“ teikiama parama iki dviejų darbo vietų, reikalingų fondui administruoti, įrengti ir išlaikyti. Tai biuro įrangos bei baldų, kompiuterinės technikos, programinės įrangos, kanceliarinių prekių įsigijimas, darbo užmokestis. Fondo administravimo išlaidos kompensuojamos trejus metus. Pirmaisiais veiklos metais mokama iki 20 tūkst. Eur kompensacija, antraisiais –­ iki 18 tūkst. Eur, trečiaisiais – iki 16 tūkst. Eur. Kadangi kompensuojama iki 70 proc. patirtų išlaidų, norint gauti numatytas sumas, išlaidos turi būti 30 proc. didesnės. Kai įrengiama viena darbo vieta, kompensuojama suma proporcingai mažinama. SP intervencinėje priemonėje nebeliko Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. prog­ramos priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pajamų stabilizavimo priemonės (žemės ūkio rizikos valdymo fondai)“ įgyvendinimo taisyklėse bu­vusio reikalavimo administ­racinėms išlaidoms skirti ne dau­giau kaip 20 proc. numatytų išmokėti  RVF nariams, fiziniams arba juridiniams asmenims lėšų“, – akcentuoja ŽŪM specialistė.

Nuostolių kompensavimas

Pasak ŽŪM atstovės, svarbiau­sias kiekvieno fondo tikslas – sukaupti kuo daugiau lėšų, pritraukiant naujų narių, nes vienas pagrindinių fondo šaltinių yra narių įnašai. Fondą gali papildyti rėmėjų, projektinės ir kitos lėšos, kurios naudojamos narių patirtiems nuostoliams dengti.

„Iki 70 proc. išlaidų, patirtų­ fondo nariui dengiant pajamų­ sumažėjimą, RVF kompensuoja­ma pagal SP intervencinę priemonę „Savitarpio pagalbos fondai“. Kompensuojamos tos išmokos, kurios sumokėtos fondo nariui, patyrusiam didesnį kaip 20 proc. vidutinių metinių praėjusių trejų finansinių metų laikotarpio pajamų sumažėjimą­ arba praėjusių penkerių finansinių metų laikotarpio vidutinių trejų finansinių metų pajamų, neįskaitant per tuos penkerius finansinius metus gautų didžiausių ir mažiausių pajamų sumų. Kreipiantis paramos, būtina pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Iš fondui grąžinamos sumos išskaičiuojama pradinio įnašo kompensacija. Pavyzdžiui, fonde yra 10 narių, kuriems išmokėta 10 tūkst. Eur pradinio įnašo kompensacija, o sumažėjusių pajamų kompensacija susidaro 80 tūkst. Eur. Taigi RVF bus grąžinta 70 tūkst. Eur“, – paramos teikimą fondui pristato ŽŪM specialistė, ragindama ūkininkus ak­tyviau burtis į rizikos valdymo fondus, galinčius tapti išeitimi valdant rizikas bei siekiant stabilizuoti pajamas, jaustis ramiau dėl savo ūkio ateities.

Ričardo PASILIAUSKO nuotr.