Azoto trąšų normos šiemet turi būti didesnės
Jau daugiau kaip dešimtmetį Žemės ūkio ministerijos užsakymu Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos specialistai atlieka mineralinio azoto tyrimus. Ši informacija ypač svarbi žemdirbiams, norint teisingai parinkti azoto trąšų normas. Naujausi tyrimai rodo, kad šį pavasarį mineralinio azoto dirvožemyje yra mažai, todėl būtina augalus tręšti papildomai.
Pasak centro direktoriaus, prof. habil. dr. Gedimino Staugaičio, siekiant nustatyti mineralinio azoto kiekius, mėginiai buvo imti iš 0-30, 30-60 ir 60-90 cm dirvožemio sluoksnių daugiau kaip 200 žemės ūkio naudmenų aikštelių. Tyrimai parodė, jog šį pavasarį visoje Lietuvoje mineralinio azoto dirvožemyje yra mažai ir labai mažai. Didžiausias jo kiekis 0-60 cm sluoksnyje svyravo nuo 25 iki 50 kg/ha, o Pietryčių Lietuvoje daug kur net nesiekė 30 kg/ha. Tiek mažai mineralinio azoto dirvožemyje nustatyta pirmą kartą per visą šių tyrimų laikotarpį nuo 2005 m. Kiek daugiau (50-60 kg/ha) užfiksuota Jurbarko rajono dirvožemiuose, o iki 65 kg/ha – Kėdainių, dalyje Kauno, Radviliškio, Šiaulių bei Akmenės rajonų dirvožemių.
Vertinant mineralinio azoto kiekį pagal auginamus augalus, daugiamečių žolių plotuose 0-60 cm sluoksnyje vidutiniškai jo buvo 27,4 kg/ha, po prieš tai auginto vasarojaus – 37,9 kg/ha, po žiemkenčių – 57,3 kg/ha, po kaupiamųjų augalų – 54,9 kg/ha, esamuose žiemkenčių bei rapsų plotuose – 57,3 kg/ha. Vertinant visas tirtas aikšteles pagal gylius, 0-30 cm dirvožemio sluoksnyje mineralinio azoto vidutiniškai buvo 28,7 kg/ha, 30-60 cm – 14,7 kg/ha, 60-90 cm – 14,3 kg/ha.
„Didelis kritulių kiekis praėjusių metų liepą bei rugpjūtį lėmė azoto stygių rudenį. Pavasarį jo dar labiau sumažėjo dėl lietingos bei šiltos žiemos – didžioji dalis nitratų buvo išplauta į gruntinius vandenis“, – situaciją apibūdino prof. G. Staugaitis.
Kokia šiais metais turėtų būti žemės ūkio augalų tręšimo azotu strategija? Mokslininkai konstatavo, kad derlinguose dirvožemiuose, kur intensyviai ūkininkaujama, mineralinio azoto šį pavasarį yra apie 25-35 kg/ha mažiau nei kitais metais, o lengvuose dirvožemiuose – 15-25 kg/ha mažiau. Tai reiškia, jog šitokį kiekį tuose plotuose reikės papildyti azoto trąšomis, pridedant prie visai vegetacijai skirtos azoto normos.
Kai kuriose šalies vietovėse žiemkenčiai ir žieminiai rapsai jau patręšti azoto trąšomis, tačiau tai padaryti reikės dar papildomai.
„Šie augalai peržiemojo gerai. Jei gamtos sąlygos bus palankios, prognozuojame didesnį derlių, o jam susiformuoti reikia daugiau azoto“, – sakė profesorius.
Nors šiemet mineralinės sieros dirvožemyje tyrimai nebuvo atlikti, tačiau įvertinant šio elemento svarbą, augalams įsisavinant azotą, mokslininkai rekomenduoja rapsus siera patręšti 20-40 kg/ha, o javus – 10-20 kg/ha normomis. Dirvožemyje sulfatai taip pat lengvai išplaunami kaip ir nitratai, todėl jų turėtų būti likę nedaug.
Žemės ūkio ministerijos inform.