Kodėl pieno perdirbimo įmonės negerbia smulkiųjų pieno gamintojų?

Pernai, artėjant rinkimams, Seimas mėgino demonst­ruoti „susirūpinimą“ ūkininkais ir net buvo priėmęs kai­nų reguliavimą numatančio įstatymo pataisas, pagal kurias pieno supirkėjai ir perdirbėjai privalėjo mo­kėti ne mažiau kaip 165 eurus (16,5 cen­to už litrą), o tarpininkai - ne mažiau kaip 130 Eur (13 centų) už toną bazinių rodiklių pieno. Kiek iš to buvo naudos - sunku pasakyti. Tačiau žmonės guodžiasi, jog ir šią vasarą pie­no supirkėjai kainų nesiruošia kelti. Ypač nerimauja smulkesnieji ūkininkai, su kuriais niekas nė nesileidžia į kalbas. Bet dabar Seimas tyli, nes kiti rinkimai dar toli.

2015 m. sausio 1 d. duomenimis, mūsų rajono ūkininkai laikė 17 tūkst. 777 kar­ves, 2016 m. sausio 1 d. – 17 tūkst. 377, o 2017 m. pradžioje jų beliko 16 tūkst. 631. Šių metų pradžioje rajone 1-2 karvės buvo 1334 ūkiuose, 3-5 – 607 ūkiuose, 6-10 karvių melžė 339 ūkiai. Dar mažiau ūkininkų – 163 – laiko 11-20 melžiamų karvių. O 21-30 karvių turi 77 ūkininkai, 31-50 – 74 ūkiai, 51-100 – tik 24 ūkininkai. Melžiančių 101-150 karvių rajone tėra vos septyni. Ir tik vienintelio Egidijaus Ge­čo ban­doje buvo 271 kar­vė.

Per balandį iš viso supirkta 102,9 tūkst. t pieno (2016 m. balandį – 105,11 tūkst. t). Žemės ūkio ministerija skelbia, kad 2017 m. balandžio mėn. vidutinė natūralaus (4,23 proc. riebumo ir 3,27 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 277,3 Eur už t. Per balandį ji sumažėjo 3 proc. (kovą buvo 285,9 Eur už t). Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina balandžio mėn., palyginti su kovu, sumažėjo 1,2 proc. ir buvo 227,6 Eur už t. Pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t pieno per mėnesį (daugiau kaip 1,3 t per dieną), stambiausios pieno perdirbimo įmonės („Pieno žvaigždės“, „Rokiškio sūris“, „Žemaitijos pienas“, „Vilkyškių pieninė“, „Marijampolės pieno konservai“) 2017 m. kovo mėnesį už natūralų pieną (4,18 proc. riebumo ir 3,45 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniš­kai 337 Eur už t. Supirkto pieno dalis iš tokių gamintojų sudaro vidutiniškai 55,1 proc. viso šių įmonių supirkto pieno kiekio.

Tokia statistika. Atrodytų, ko gi tiems ūkininkams pykti, kai vidutinė šių metų supirkimo kaina siekia kone 30 centų už kilogramą? Deja, tai – tik skaičiai, gražūs dėl stambiesiems pieno gamintojams mokamų pinigų. Tuo tarpu nedidelių ūkelių savininkai už parduodamą produkciją metų pradžioje tegaudavo vos 13 centų už kg.

Paradoksas: nors pieno superkama vis mažiau, perdirbėjai plečiasi. Vadinasi, turi iš ko. Štai AB „Vilkyškių pieninė“ greitai įkurtuves švęs ką tik pastatytame modernia­me fabrike – nurodoma, jog į išrūgų perdirbimo įrenginius antrinėje įmonėje „Modest“ Tauragėje investuota 26 mln. Eur. Be jokios abejonės, neskursta ir kitos didžiosios pie­no perdirbimo įmonės. Spau­­doje buvo skelbta, kad „Že­­maitijos pienas“ smulkiesiems akcininkams žada 14 mln. Eur dividendų, „Rokiškio sūris“ - 3,2 mln. Eur, „Pieno žvaigždės“ – 4 mln. Eur.

Kadangi konkurencija tarp supirkėjų didelė, jų atstovai produkcijos tiekėjų ieško visokiausiais būdais. Pasak ūkininkų, ir perviliodami pieno pardavėjus vienas iš kito. Štai Naujajame Obelyne yra net 3 stacionarūs pieno supirkimo punktai: „Žemaitijos pieno“, „Pieno žvaigždžių“ ir „Vilkyškių pieninės“. Būtent šios įmonės atstovai neseniai ir lankėsi pas obelyniškius, siūlydami mokėti brangiau nei „Pieno žvaigždės“. Nors skirtumas nėra didelis – 1-2 centai už kg, bet per mėnesį nuo karvės būtų galima uždirbti 3-6 Eur. Jei karvių daugiau, ir suma didesnė. Tačiau perviliojimui žmonės nepasidavė. Ir laimėjo: norėdami išsaugoti klientus, supirkėjai buvo priversti bent šiek tiek kilstelėti kainas. O tai parodo, kad vis tik jie gali mokėti žmonėms brangiau. Tik jei šie nepareikalauja, niekas ir nepasiūlo.

„Žemaitijos pienas“ 4-5 karvių savininkams balandį už pristatytą pieną mokėjo po 16 centų už kg. Daugiau karvių laikantys gavo po 21 centą. O kasdien 50 karvių melžiantis ūkininkas – 23 centus už kg. Kiek mokės už gegužę, žmonės dar nežino – negavo sąskaitų. Dar didesnė baimė, kiek jiems bus paskaičiuota už birželį. 

Pieną „Pieno žvaigždėms“ surenka UAB „Balsia“. Obe­ly­no punkto supirkėjas Benius Noreika iš obelyniškių rytą ir vakarą paima maždaug po 1,5 t žaliavos. Balandį šiai įmonei priklausantys smulkieji ūkinin­kai gavo po 14 centų už kg, gegužę tikisi 15-os. Kiek gaus už birželio mėnesį pristatytą pieną, gali tik spėlioti. Ir nors pyksta, kad yra skriaudžiami, garsiai apie tai kalbėti privengia.

„Bandyk nebandęs ką nors jiems sakyti, nieko nepakeisi. Mūsų balso niekas neklausys. Bet kad įmonės bent šiek tiek konkuruoja, nėra blogai. Žinoma, su didesniais supirkėjai kalbasi kitaip: jei jie pabėgs pas konkurentus, liks be nieko. Todėl ir kainas jiems kelia, kai šie pradeda garsiau triukšmauti. O su mumis „politika“ aiški – smulkiuosius reikia sunaikinti“, - nusivylę pieno pardavėjai.

Tačiau į supirkimo punktą 7 bidonus pieno trečiadienio rytą atgabenęs Kęstutis Pet­­rauskas su žmona Danute yra visai kitokios nuomonės nei tie, kurie atneša vienos ar dviejų karvių pieną.

„Mes užmokesčiu esame patenkinti. Nesuprantu, dėl ko žmonės skundžiasi. Bet kiek mums moka, nesakysime. Bend­­raujame tiesiogiai su vadybininkais, su jais suda­rome sutartis“, - neatviravo moteris.

Pagal atvežto pieno kiekį akivaizdu, jog šių ūkininkų banda turėtų būti nemaža, todėl ir pieno jie parduoda daugiau. Ma­tyt, ir gauna daugiau nei „minimumą“.

Šiek tiek pakilusia pieno supirkimo kaina pasidžiaugė ir stambiesiems ūkininkams priskiriama ūkininkė Irena Jankauskienė. Supirkėjai pieno atvažiuoja paimti tiesiai iš ūkio, todėl galima numanyti, kad ir moka už jį daugiau nei „mažiukams“.

Tiesa, prispausti supirkėjai ir jiems (nors tikriausiai ne visiems, nes pieno supirkimo kaina darosi kone „karine pas­laptimi“) užmokestį už pristatytą žaliavą šiek tiek kilstelėjo. Smulkesnieji, aišku, džiaugiasi, bet kartu ir būgštauja, jog kainos padidinimas gali atsisukti bumerangu – nuoskaitomis už kurio nors pieno kokybės parametro neatitikimą...

Greičiausiai teisus yra obelyniškis, kalbėjęs apie smulkių pieno ūkių marinimą. Nes kaip kitaip paaiškinti situaciją, kai į punktą vieną – du bidonėlius atnešantis gauna 2 ar 3 kartus mažiau už stambų ūkininką. Juk pienas – toks pat, supirkėjui nereikia niekur važiuoti jo ieškoti. Kita vertus, jei patys ūkininkai būtų draugiškesni ir vieningai pareikalautų tinkamai atlyginti už jų darbą, supirkėjai į juos nežiūrėtų iš aukšto.

Lietuvoje nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. melžiamų karvių sumažėjo nuo 300 tūkst. 618 iki 285 tūkst. 392. Pieno gamintojų - nuo 36 tūkst. 145 iki 28 tūkst. 708. Per metus 66 tūkst. tonų sumenko ir supirkto pieno kiekis (nuo 1475,3 iki 1409,5 tūkst. t).

Šių metų gegužės mėnesį Lietuvos ūkininkai deklaravo laikantys beveik 250 tūkst. karvių, arba net 50 tūkst. galvijų mažiau nei pra­ėjusių metų pradžioje. Pienininkystės ūkių skaičius nuo praėjusių metų gegužės iki šių metų to paties mėnesio sumenko 12,3 proc.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Rimanto Šetkaus banda nedidelė, tad ir už pieną jis gauna nedaug

D. ir K. Petrauskai - vieni stambesnių Obelyno pieno punkto klientų

Daiva ir Jonas Gėrkės nesitiki, kad pieno perdirbėjai išgirstų smulkiųjų ūkininkų balsą

I. Jankauskienė džiaugiasi bent kiek pakelta pieno kaina

Parduodančių 1-2 bidonus pieno Obelyne nemažai