Kone metus vykstant Rusijos karui Ukrainoje, lietu­viams neramu dėl savo ateities. Nerimo nuotaikos gyvos ir Šilalėje, tuo labiau, jog gyvename ne taip toli nuo Rusijos sienos, iki kurios tėra pusšimtis kilometrų. Ar esame pasirengę galimai agresijai, o gal to nereikia? 

Patarimais su „Šilalės artojo“ skaitytojais šia tema dalijasi Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanoriškųjų pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 308 kuopos kuopininkas, štabo seržantas Egidijus Dani­sevičius. 

Anot kario, tai, kad visuomenė domisi šia tema ir nevengia kalbėti, yra geras ženklas ir rodo jos sąmoningumą bei brandą.

„Žinojimas suteikia pranašu­mo ir daro mus stipresnius, saugesnius. O įtempta psichologinė būsena, kai Europoje vyksta karas, yra adekvati žmogaus reakcija. Tačiau svarbu žinoti ir kitą dalyką – iš anksto psichologiškai pasiruošti karui, kaip ir didelei nelaimei ar artimo žmogaus mirčiai, ne­įmanoma. Bet apgalvoti, kaip reikėtų elgtis tokiu atveju, yra būtina“, – sako pašnekovas.

E. Danisevičius akcentuoja, kad pasienyje visada stebimi tam tikri priešo pajėgų veiksmai, iš kurių ir sprendžiama, ar gali kilti invazijos pavojus, kada tai gali nutikti. Tai ir reikėtų vertinti pirmiausia, siekiant išvengti bereikalingos pa­nikos. 

Karys supažindina su kariuo­menėje naudojamais terminais. Pavyzdžiui, D diena vadi­na­ma para, kurios metu nu­manomi nedraugiškos valstybės karinių pajėgų veiksmai: jos gali kirsti valstybės sieną arba tai jau užfiksuota. H valanda reiškia, jog numanomas laikas, ka­da gali įvykti minėti veiksmai.

Ir, aišku, žinoti daugiau ir bū­ti pasirengus blogiausiam yra išmintinga bei naudinga ne tik kariams.

„Iš karo Ukrainoje pasekmių įsitikinome, jog tokios nelai­­mės atveju labiausiai pažei­džia­­ma visuomenės dalis yra vaikai, moterys ir senoliai. Bū­tent jiems galimos priešo užmačios tu­rėtų būti žinomos mažiau­siai prieš pusmetį. Kodėl? Nes šiai visuomenės daliai karo zo­­noje – ne vieta, jie turi iš anksto pasitraukti į maksimaliai saugią vietą. Karo veiksmams jau prasidėjus, evakuotis taip pat galima, bet tai yra daug sudėtingiau. Tai matėme net tokioje didelėje valstybėje kaip Ukraina, o kalbant apie Lietuvos dydį, tai būtų neįmanoma“, – sakė seržantas, primindamas, kad moterys ir vaikai yra pagrindinis tautos genofondas, kurį būtina išsaugoti. 

Skaičiuojama, jog iš Ukrai­nos evakuota 4–5 mln. gyvento­jų, bet niekas kol kas negali įvardinti, kiek vaikų, mote­rų buvo išvežta į okupantų ša­­lį ir koks yra ar bus jų likimas. Tad pirma užduotis, anot E. Da­ni­sevičiaus, tvirtai žinoti, kur ir kaip jiems būtų galima atsitraukti. Jis yra įsitikinęs, kad tai būtina apgalvoti iš anksto, pasitarti su artimaisiais užsie­nyje ar numatyti kitą saugią vietą. O pribrendus reikalui, sąmyšio bū­tų kur kas mažiau, persikėlimas netaptų toks skausmingas.

„Tačiau reikia įsidėmėti, jog kalbame tik apie mažą dalį visuomenės, nes vyrai, sulaukę 18 metų, privalo likti Lietuvoje. Tai yra kiekvieno lietuvio pa­reiga, kurią, beje, nusako ir Kons­­titucija: Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno piliečio teisė ir pareiga. O kariai, statutiniai pareigūnai, kiti, kurie yra davę Tėvynei priesaiką, privalo ginti ją negailėdami nei jėgų, nei gyvybės. Ir čia jau nebe­svarbūs jokie kiti veiksniai, kurie galioja civiliniame gyvenime (pavyzdžiui, religiniai, politiniai įsitikinimai)“, – akcentavo pareigą savo šaliai KASP 308 kuopos kuopininkas.

E. Danisevičius neabejoja, jog kiekvienam aktyviai kare da­ly­vaujančiam bei išvykti ka­ro atveju iš šalies negalin­čiam asmeniui svarbu žinoti, kad jo artimieji yra saugūs, priešas jų nepaims į nelaisvę ir negalės jais manipuliuoti. Tad karių, pareigūnų, šaulių šeimų nariai taip pat turi pagalvoti apie laikinas saugias atsitraukimo iš karo zonos galimybes.

„Ne vien iš teorijos žinome, jog karių ar pareigūnų šeimos okupantų rankose gali tapti ginklais ar net įkaitais, tad jų atsitraukimas yra savotiška prievolė. Be to, karo zonoje likusiems ar trauktis neketinantiems asmenims būtina suvokti, kad mes, šilališkiai, gyvenantys ko­ne Rusijos pašonė­je, galimai susidurtume su prie­šu vieni pirmųjų. Tad jau dabar turime pagalvoti, kokie būtų mūsų veiksmai, prasidėjus karui, nes tada planuoti jau nebebus laiko“, – įspėjo karys.

Pasak seržanto, karo veiksmai visada labiau pažeidžia miesto, didesnių gyvenviečių, kur komunalinės paslaugos teikiamos centralizuotai, gyventojus. Tarkime, kaime žmonės šildo namus individualiai, vandenį semia iš šulinio, laiko naminių gyvūnų, turi rūsiuose gėrybių – jiems išgyvenimo klausimas ne toks sudėtingas. 

„Tuo tarpu miestelėnams re­­ko­­menduojama galvoti ne vien tik apie tai, ką valgys, bet ir apie išlikimo galimybes. Pri­si­min­ki­me nesenus įvykius Ma­riu­po­lyje, kai žmonės rūsiuose gyveno ištisus mėnesius. Ži­no­ma, atsiras savanorių, gelbėtojų, bet kol tai susireguliuoja, reikia išgyventi tamsoje, nešildomose patalpose, be vandens ir elementarių patogumų“, – apie karo pradžios chaosą, kurį kariai vadina karo ūku, pasakojo  E. Danisevičius.

Jo teigimu, didžiausias chao­sas, prasidėjus karui, tvyro maž­daug 3–4 dienas, mat tiek okupantai, tiek užpultieji stengiasi vieni kitiems padaryti kuo daugiau nuostolių, įgyti taktinį – strateginį pranašumą. Po to seka mėnuo, per kurį visi savotiškai susigyvena su karo nuotaikomis, išryškėja, kurie pi­liečiai nori, o svarbiausia – gali ginti savo kraštą, atlaikyti didžiulį psichologinį bei fizinį krūvį, o kurie dėl įvairių priežasčių negali dalyvauti karo veiks­muose. Civiliai tuo metu taip pat susigyvena su karu, išsiaiškina, ar už saugaus atstumo gyvena, žino, kur dažniausiai krenta sprogmenys ir t.t. 

„Žmonių psichologija yra vienoda – visi norime galvoti, kad šaudo ne į mane. Tačiau karys nuo civilio tuo ir skiriasi, jog mes esame mokomi tai priimti atvirkščiai, t. y. bet kurį apšaudymą priimti kaip sau skirtąjį. Tiesa, kiekvienas, kuriam nėra tekę dalyvauti karo veiksmuose, gali save vadinti „kariu tik per kablelį“– juk ne veltui  yra sakoma, kad už vieną kariavusį tris nekariavusius duoda. Ir tik dalyvavusieji kare suvokia tikrąją posakio „Svetimo skausmo nebūna“ prasmę. O ma­tydamas tai, kas vyksta Uk­rainoje, manau, jog visas žmogaus grožis yra jo gebėjimas at­jausti kitą, kai nutinka nelaimė“, – bendrystės, kovos vienas už kitą svarbą akcentavo E. Danisevičius.

Pasak jo, Lietuvoje karo atveju ginklą į rankas galėtų paimti ribotas žmonių skaičius. Bet krašto gynyboje labai svarbi ir likusios visuomenės parama – būtini žmonės, kuri gamin­tų maistą, siūtų, vairuotų ir t. t. Paprastai vieno kariaujančiojo aptarnavimui reikėtų 7–10 civilių. Šita formulė, kaip paaiškėjo Ukrainoje, nepasikeitė nuo antrojo pasaulinio karo. Štai todėl štabo seržantas akcentuoja ir visuotinio pasipriešinimo okupantams būtinybę. 

„Karo atveju visi 18-mečiai bei vyresni privalėtų eiti, kaip sakoma, į apkasus. Tie, kas to nedarytų ar stengtųsi likti nuošalyje, taptų labai pažeidžiami. Dar daugiau – ta visuomenės dalis labai greitai atsiduria priešo interesų taikinyje, kai stengiamasi įbauginti, šantažuoti ir galų gale priversti kolaboruoti. Ir, deja, tokiems kariai turi blogų žinių: priešui tokie asmenys taip pat nėra reikalingi ir vos atlikę savo juodą darbą, kaip rodo Ukrainos pavyzdžiai, jie būna pašalinami. Karo zonoje svarbiausia yra pasitikėjimas kitu žmogumi. O kas gali pasitikėti parsidavėliu?

Negaliu paguosti ir kai kurių dabartinių jaunuolių, kurie nesupranta žodžio „pareiga“. Jie gyvena ir tikisi, kad jiems nie­kas nepasikeis net ir karinės invazijos atveju. Taip nebus. Jeigu kiltų karas, valstybės sienos būtų uždarytos visiems šaukiamojo amžiaus vyrams. Tad kovoti tektų. O tada gali iškilti klausimas, kurioje pusėje: už ar prieš Tėvynę“, – įspėjo karys.

Anot E. Danisevičiaus, visuomenei būtina įsisąmoninti vieną paprastą dalyką – vien kariai Tėvynės neapgins, gintis teks visiems. Ir tik tada, kai patys įrodysime, kad gebame gintis, norime tai daryti (čia geriausias pavyzdys yra uk­rai­nie­­čiai), mūsų pastangas parems sąjungininkai. 

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Visi žinome tą jausmą, kuomet internetu užsakius kalėdines dovanas šeimos nariams imame nerimauti, ar jos ateis laiku. Tam, kad kalėdinių rūpesčių būtų mažiau, o šventinių džiaugsmų – daugiau, visas dovanas artimiesiems įsigykite vienoje vietoje, mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ salone.

Nesvarbu, kam ieškote dovanos – vaikui, senjorui, o gal net sau, „Tele2“ paruošė platų įvairių dovanų asortimentą. Su visais geriausiais kalėdiniais pasiūlymais susipažinti galite čia. Nežinantiems, kas geriausiai tiktų artimajam, tikrai patars salono darbuotojai – visą salonų sąrašą rasite čia.

Nustebinkite artimąjį su išmaniuoju telefonu

Greitas ir patikimas „Samsung Galaxy A13 (128GB)“ telefonas – puiki dovana kiekvienam. 5000 mAh baterija ir aštuonių branduolių procesorius pasirūpins sklandžiu veikimu žaidžiant ar žiūrint vaizdo turinį.

Trijų kamerų galinė sistema, kurios pagrindinis objektyvas siekia net 50 MP, užtikrins, kad užfiksuosite visas gražiausias akimirkas savo telefone, o 128 GB vidinė atmintis pasirūpins, kad išmaniajame tilptų daugybė atsiminimų.

„Galaxy A“ serijoje veikia daugiasluoksnė „Knox Security“ apsaugos sistema, kuri padeda apsaugoti visus jautriausius duomenis. „Private Share“ funkcija įgalina jus nustatyti visų bendrinamų failų laiko ribojimus ir galiojimo pabaigos datas, tad bet kuriuo metu galėsite atšaukti prieigą prie jų ir užtikrinti, kad tik numatytasis gavėjas galėtų atidaryti siųstus dokumentus.

Dabar „Tele2“ internetinėje parduotuvėje „Samsung Galaxy A13 (128 GB)“ modelį su 24 mėn. sutartimi galite įsigyti su vos 1 Eur pradine įmoka. Mėnesinė kaina kartu su pokalbių planu siekia vos 19,31 Eur/mėn. Įsigyjant įrenginį taikomas vienkartinis laikmenos mokestis – 5,25 Eur. Perkant šį telefono modelį, galima rinktis iš trijų spalvų: baltos, juodos ir mėlynos.

Visas pokalbių planų sąlygas galima rasti www.tele2.lt

Viena geriausių dovanų – rūpestis sveikata

Kiekvienas iš mūsų norime, kad artimieji išliktų sveiki. Padidėjęs kraujo spaudimas itin dažnai pasitaikanti problema, tad rūpintis ankstyva padidėjusio kraujospūdžio diagnostika svarbu visiems.

Dabar „Tele2“ internetinėje svetainėje vos už 24,20 Eur galima įsigyti kraujo spaudimo matuoklį „Medisana BU-540“. Jo dideliame ekrane lengvai įžiūrimais skaičiais pateikiama visa pagrindinė informacija apie širdies veiklą: sistolinis ir diastolinis kraujospūdis, pulsas, perspėjimas apie širdies aritmiją.

Kraujospūdžio matavimo diapazonas – 0-300 mmHg, pulso – 0-199 dūž/min. Prietaisas yra itin kompaktiškas ir sveria vos 250 gr., tad jį itin patogu transportuoti, nesvarbu, kur vyktumėte. Vienkartinis laikmenos mokestis, įsigyjant šį matuoklį, netaikomas.

Šventinis pasiūlymas – „Laisvas internetas“ visai šeimai

Visiems naujiems „Laisvo interneto“ klientams, sudariusiems sutartį 24 mėn. laikotarpiui, 30 GB planas kainuos vos 4,9 Eur/mėn. Įprasta šio plano kaina, sudarant neterminuotą sutartį, siekia 11 Eur/mėn. „Tele2“ taip pat paruošė pasiūlymą norintiems daugiau gigabaitų – 100 GB planas kainuos vos 7,9 Eur/mėn. Įprasta šio plano kaina, sudarant neterminuotą sutartį, siekia 19 Eur/mėn. Daugiau informacijos apie pasiūlymo sąlygas rasite čia.

Ši kaina galioja planą užsisakant kartu su įranga (modemai, kompiuteriai, planšetės). Pasirinktos įrangos mokestis mokamas papildomai. Modemo kaina į pasiūlymą neįskaičiuota ir prasideda nuo 3,2 Eur/mėn.

Žvarbiems žiemos vakarams – nesibaigiantys filmų maratonai su „Go3“

Kai lauke šalta, nėra nieko geriau už jaukų filmų vakarą namie. Pasinaudoję kalėdiniu „Go3“ pasiūlymu tikrai nepritrūksite turinio. Dabar „Televizija+filmai“ paketas pirmus metus kainuoja vos 3 Eur/mėn. Jį sudaro 38 tiesioginės televizijos kanalai, originalus „Go3“ turinys, filmai ir serialai, dokumentika ir net specialus turinys vaikams.

Ši kaina galioja sudarant 24 mėn. sutartį. Pirmus 12 mėnesių paketo kaina siekia 3 Eur/mėn., kitų 12 mėn. kaina – 11,99 Eur/mėn.

Kviečiame Jus, mieli skaitytojai, nufotografuoti savo papuoštą sodybos kiemą ar pan. ir atsiųsti nuotraukas į "Šilalės artojo" redakciją el.p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. – pasidalinsime jomis laikraščio puslapiuose, paskelbsime savo internetiniame puslapyje ir Facebook tinklalapyje.

Redakcija

Drąsiai galima teigti, jog bylinėjimasis yra skiriamasis šios kadencijos savivaldybės administracijos bruožas – nuo 2019 m. savivaldybė yra įsisukusi į teismus su buvusiais darbuotojais, politikais, viešuosius pirkimus laimėjusiais rangovais. Vien šiemet teisinei pagalbai iš rajono biudžeto skirta 40 tūkst. eurų. Išleisti bene visi pinigai, tačiau rudenį pagaliau nusišypsojo sėkmė – Šilalės savivaldybei pavyko laimėti trejus metus užsitęsusį ginčą. Tačiau kaip statinę medaus gali apkartinti šaukštas deguto, taip kelios Apeliacinio teismo sprendimo eilutės apnuogino savivaldybės administracijos bylinėjimosi taktiką: teisėjai konstatavo, jog valdžia už teisines paslaugas sumokėjo per daug.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 93

Vykstant karui Ukrainoje, ypač aktuali visame pasauly­je tapo melagienų bei propagandos tema. Kaip atskirti melą nuo tiesos? Kokiais šaltiniais kliautis ir į ką atkreipti dėmesį, kad atpažintume manipuliacijas? Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius atviras – gyvename sudėtingu laiku.

Pseudoekspertai

Bendradarbiaujant su Pilie­ti­nio atsparumo iniciatyva, Tau­ragės krašto muziejus „San­ta­ka“ sukvietė žurnalis­tus, komunikacijos specialistus į pas­kaitą „Tiesa ir melas šiuolai­kinėse medijose“. Susirin­ku­­siems lektorius pasakojo 2005-aisiais apsigynęs diserta­ciją, kurios te­ma tapo informacinis karas. Paskaitos autorius tvirtino pui­kiai menantis, jog anuomet šitokia tema dar buvo nauja, o daugelis kolegų iš komunikacijos srities šnairavo, laikydami ją savotišku gąsdinimu. Tik pastaraisiais metais dezinformacijos ir propagandos temas rimtomis ėmė laikyti visas pasaulis.

„Visi dabar sako, kad Baltijos šalys pirmosios perspėjo apie tokį pavojų. Kremliaus bandymai paveikti procesus Va­ka­rams buvo netikėti, nors mes bandėme apie tai įspėti. Ge­riau­sias mokslas yra skausmas“, – sakė N. Maliukevičius. 

Lektoriaus įsitikinimu, šiuolaikinė žiniasklaida susiduria su rimtais išlikimo iššūkiais ir pavojais, mat susidoroti su didžiuliu informacijos srautu tampa beveik neįmanoma.

„Užuojauta žurnalistams – išlaikyti profesinius kriterijus bei principus, kai kone visi ima save laikyti žurnalistais, socialinių tinklų ekspertais, yra sudėtinga. Vyksta perversmas, viskas juda naujų medijų link. Pamenate, senais laikais medijos konkuravo viena su kita, buvo klausiama, kas kurios savininkas. Ir dabar, karo su Ukraina kontekste, tai išlieka svarbu“, – apie tai, kam kuris socialinis tinklas priklauso, kalbėjo dr. N. Maliukevičius.

Melas – didžiausias iššūkis

Savo paskaitoje Vilniaus universiteto dėstytojas priminė Krymo okupacijos pradžią, kuo­met melas buvo greitesnis už tiesą – „žaliųjų žmogeliukų“ istorija. Anot lektoriaus, net de­konstravus pagreitį įgavusį me­lą, jis efektą jau būna pasiekęs.

„Ar žinote, kad pandemijos metu Irane pasklido mitas, jog neva galima koronaviru­są pagydyti geriant alkoho­lį? Jis Ira­ne nėra priimtinas, to­dėl žmonės ėmė gerti nuodingą etilo alkoholį. Tuo patikėję mirė šim­tai žmonių. Kaip be­de­konstruosi, žmonės jau mirė, tragedija įvyko. Melas šiais laikais tapo didžiausiu iššūkiu“, – kalbėjo paskaitos autorius.

Melo ir manipuliacijų žiniasklaidoje vengti privalu net parenkant iliustruojančias fotografijas. Būtina parodyti bend­rą vaizdą, ne vien tik jo dalį, kuri sužadina vartotojų emocijas.

N. Maliukevičius brėžia ribą, kada išpopuliarėjo terminas „melagienos“ (angl. fake news) – tai 2016-ieji, JAV vykę prezidento rinkimai. Tuometis kandidatas ėmėsi drastiškų ir iki tol neregėtų priemonių, kurios šokiravo dezinformacijos tyrinėtojus. Politikai savo viešose kalbose ėmė žurnalistus kaltinti melagienomis, užuot bandę kovoti argumentais.

„Jei politikui nepatinka atskleisti jo negeri ryšiai, jis ima juos vadinti melagienomis. Net nebando pateikti kontrargumentų, o stengiasi eliminuoti visą istoriją. Galiausiai atsiranda vadinamasis „deepfake“ (išmanusis vaizdo klastojimas)“, – sakė tarptautinių santykių ir politikos mokslų ekspertas.

Paskaitoje prisimintas karo Ukrainoje metu paviešintas tariamas Ukrainos prezidento Vo­lodymyro Zelenskio raginimas Ukrainos kariams pasiduoti. Tai – prastos kokybės vaizdo klastojimas, kai žiūrovus bandyta priversti manyti, jog kalba pats prezidentas. Tačiau patikėjusiųjų šia klastote, deja, nestigo.

Siūlo įsidėmėti septynias technikas

Dėstytojo teigimu, šios manipuliacijos technikos mažai kito nuo pat 1936-ųjų, kai buvo pirmąkart viešai išvardintos. Nors smarkiai keitėsi technologijos, manipuliatorių sumanymai išliko tie patys.

Etikečių klijavimas – kuomet imama pulti oponentą ir stengiamasi jį diskredituoti. Šiuo­laikiniame kontekste bene aiškiausiai skambanti etiketė – fašistas.

O štai blizgančiais apibend­rinimais siekiama sukurti dua­listinį pasaulio vaizdinį – kai vie­nas laikomas labai geru, o ki­tas – visišku pragaru. Čia pra­vartu prisiminti kalbas apie komunizmo „šviesią ateitį ir buržuazinį pragarą“.

„Kartais tokios informacijos net nepriimi kritiškai. Reikia stebėti reklamas: visur jose gėrio leitmotyvas. To paties rasime ir politikų kalbose“, – kritiškai vertinti gaunamą informaciją ragino N. Maliukevičius.

Trečioji manipuliacijos technika yra manipuliacija asocia­cijomis, net ir tokiomis iš pažiūros nereikšmingomis, kaip atlape segimas ženkliukas ar plakatuose naudojamos spalvos. Ketvirtoji – itin dažnos ekspertų rekomendacijos, sumažinančios skaitytojų budrumą. Anot dėstytojo, dažnam straipsnis pasirodo pakanka­mai patikimas, jei paminima, jog konsultavo daktaras ar koks nors profesorius. Bet juk ir cigaretes XX a. pirmoje pusėje reklamavo kaip gydytojų rekomenduojamas...

Dažniausiai politikų naudojama manipuliacija yra susitapatinimas su tauta. Tikslui pasiekti pasitelkiamas neva „paprasto žmogaus“ vaizdavimas – pasiturinčio kandidato pietūs paprastoje kavinėje, die-­

vagojimasis, jog jis esą žino žmonių problemas ir būtinai padės jas išspręsti. Pastarojo tipo manipuliacijų ypatingai padaugėja prasidėjus rinkimų kampanijoms.

Beje, kaip tik dabar viena jų taip pat įsibėgėja – politikai jau „plonina liežuvius“ prieš pavasarį vyksiančius savivaldos rinkimus...

Galiausiai lektorius paragino atkreipti dėmesį į manipuliavimą faktais, kai lyg iš kortų kaladės traukiami tik koziriai, pamirštant likusį kontekstą. Ir, be abejo, ypatingai svarbi manipuliacijos technika – bandos jausmas, kuomet stengiamasi neišsiskirti iš minios.

Tradicinė žiniasklaida lieka svarbi

Nepaisant kilusių iššūkių ir sunkumų, dr. N. Maliukevičius sako esąs įsitikinęs, kad tarp pseudoekspertų, tariamų profesorių bei socialinių tinklų manipuliacijų, tradicinės žiniasklaidos svarba nė kiek nemažėja. Netgi atvirkščiai.

„Paradoksalu, tačiau tradici­nė žiniasklaida yra svarbus at­ramos taškas. Joje veikia tam tik­ra darbo etika ir principai. Mes galime kritikuoti, kaltinti dėl klaidų žurnalistus, spaudą, bet tai yra organizacija, kuri turi griežtus savo darbo principus, redaktorių, kuris privalo tik­rinti žurnalisto atliktą darbą, pažiūrėti, ar visi faktai yra teisingi ir kaip jie atspindėti. Šie nusistovėję principai veikia“, – tradicinės žiniasklaidos priva­lumus prieš socialinius tink­lus įvardijo N. Maliukevičius. „Ši­lalės artojui“ dėstytojas tvirti­no, jog būtent tradicinės žinia­sklaidos priemonės, besivadovaujančios profesiniais princi­pais bei etikos kodeksu, yra atsparos taškas propagandos apsuptyje, kai bet kuris žmogus gali feisbuke įsivaizduoti esantis virusologas, karybos ekspertas ar pan.

O kaip paprastam skaitytojui, socialinių tinklų lankytojui atskirti manipuliacijas nuo tiesos?

„Svarbiausia yra išmokti atpažinti potencialias manipulia­cijas. Tai yra „pamatyti“ žinu­tes, kurios ne informuoja, o ban­do sukelti emocijas“, – sakė N. Ma­liukevičius, pabrėždamas, kad, deja, sterilios nuo ma­ni­puliacijos aplinkos nėra.

Morta MIKUTYTĖ

AUTORĖS nuotr.

Praėjusią savaitę Šilalėje lankėsi karybos apžvalgininkas, buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas, gynybos ir saugumo ekspertas, psichologas A. Navys. 

Pirmiausia jis susitiko su Ši­lalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos moksleiviais, o paskui vedė praktinius mokymus Ši­lalės viešosios bibliotekos bei jos filialų darbuotojams. Abiejų susitikimų tema – kova su dezinformacija ir pilietinis atsparumas. Lektorius, dažnai pasisakantis ne tik pastarosiomis temomis, bet ir kalbantis apie situaciją Ukrainoje įvairiose televizijos laidose, su šilališkiais pasidalijo savo žiniomis bei įžvalgomis, patarė, kaip kovoti su melagienomis, sąmoningai skleidžiama netikra informacija bei kaip nepasiklysti tikrinant faktus.

A. Navys pateikė ne itin džiuginančią statistiką, kiek lietuvių apskritai yra linkę tik­rinti faktus. Pasak lektoriaus, Lie­tuvoje tik 11 proc. žmonių pa­sitikrina, tarkime, socialiniuose tinkluose išgirstą informaciją.

„Pagal šį rodiklį esame pas­kutiniai Europoje. Pirmieji šioje statistikoje yra skandinavai, ten informaciją tikrina net daugiau nei 80 proc. piliečių. Tačiau net 9 iš 10 lietuvių patiki viskuo, ką perskaito socia­liniuose tinkluose“, – pabrėžė karybos apžvalgininkas. 

Psichologiją studijavęs buvęs karininkas pateikė savo nuo­mo­nę, kodėl patikime tuo, kas sakoma. 

„Žmonės turi supaprastintą pasaulio modelį ir priima pasaulį ne tokį, koks jis yra, o kokį įsivaizduoja“, – akcentavo A. Navys.

Anot jo, ar žmogus priims propagandą, melagienas, priklauso nuo šių pagrindinių veiksnių: autoriteto, informaci­jos kanalų, įsitikinimų bei vertybių. 

„Jeigu informaciją teikiantis žmogus mums yra autoritetas, vadinasi, ji atrodys la­biau tikėtina. Analogiškai yra ir su informacijos kanalu. Jei, mūsų supratimu, kanalas yra patikimas, vadinasi, jis sako tiesą. O jeigu per tą kanalą kalba autoritetas, tai išvis labai gerai. O vertybės turi būti transliuojamos tam, kad informacija, kurią pateikia autoritetas per patikimą kanalą, atrodytų labiau įtikinamos. Kitaip sakant, žmonėms reikia kalbėti tokį tekstą, kuris savo vertybėmis būtų jiems artimas. Šį dalyką labai gerai žino ir naudoja Rusijos propaganda“, – aiškino A. Navys.

Ekspertas atsakė į gimnazistų ir bibliotekininkų klausimus, kas yra propaganda, kaip ją atskirti, taip pat apie karą Uk­rainoje, kada, tikėtina, jis baigsis bei pan.

Susitikimus organizavo VšĮ Pilietinio atsparumo iniciatyva ir Šilalės rajono savivaldybės viešoji biblioteka.

Rima NORVILIENĖ

Šilalės viešosios bibliotekos Komunikacijos ir inovacijų skyriaus vedėja

Ievos TVARONAVIČIŪTĖS nuotr.

Kalėdiniu laikotarpiu šventiniais akcentais puo­šia­si miesteliai, gy­­ven­vie­tės, gat­vės, privačios val­dos, dau­giabučių balkonai ir kt.

„Šilalės artojas“, tęsdamas tradiciją, kviečia Jus, mieli skaityto­jai, nu­foto­gra­fuo­ti savo papuoštą sodybos kiemą ar pan. ir atsiųs­ti nuotraukas į „Šilalės ar­to­jo“ redakciją el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. – pasida­lin­sime jomis laikraščio puslapiuose, paskelbsime savo internetiniame puslapyje ir Facebook tinklalapyje. 

Redakcija

Po dviejų metų pertraukos vėl išrinkta geriausia Šilalės verslininkų asociacijos  įmonė. Už sėkmingą plėtrą bei socialinę atsakomybę šis apdovanojimas šiemet skirtas Ramūno Aleksandravičiaus vadovaujamai bendrovei „Danrita“. 

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 92

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (Strateginis planas) konstatuo­ta, kad, atsižvelgiant į didėjančius Europos Sąjungos ir Lie­tu­vos teisės aktų reikalavimus gyvūnų gerovei užtikrinti, Lietuvoje nepakankamai skatinami gyvūnų gerovės už­tikrinimo veiksmai, plečiant ariamos žemės plotus nu­kenčia pievos ir šlapynės. Aktyviau rūpintis gyvūnų ge­­rove, saugoti pievas bei šlapynes naujuoju paramos laikotarpiu ūkininkai bus skatinami papildomomis iš­mokomis. 

Gyvūnų gerovė

Šios ekoschemos tikslas – užtikrinti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus. Para­ma bus skiriama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę (pavyzdžiui, mociono aikšteles) ar ganyklas, įtraukiant ir galvijų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku, geresnes kiaulių bei paukščių laikymo sąlygas. Papildoma išmoka bus mokama už laikomus sąlyginius gyvulius (SG), kuriems taikomi geresni gerovės standartai ir/arba sveikatingumo didinimo priemonės, kai apskaičiuotas paramos dydis yra daugiau nei 100 eurų.

Už galimybę pieniniams gal­vijams laisvai išeiti į ganyk­las, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku, numatyta 48 Eur/SG (nepertraukiamai ganyti 140 d. per me­tus ganyklose), už gali­my­bę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas – 22 Eur/SG (nepertraukiamai ganyti galvijus 120 d. per metus mociono aikštelėse ar ganyklose arba melžiamas užtrūkusias karves ganyti nepertraukiamai ne trumpiau kaip 60 d.

per metus), už 20 proc. didesnio laikymo ploto užtikrinimą kiaulėms – 72,67 Eur/SG, I lygio broilerių gerovės užtik­rinimą – 100 Eur/SG, II lygio broilerių gerovės – 22,86 Eur/ha, I lygio kalakutų gerovės – 188,67 Eur/SG, II lygio kalakutų gerovės – 23,67 Eur/ha, I lygio vištų dedeklių gerovės – 181,43 Eur/SG, II lygio vištų dedeklių gerovės – 140 Eur/ha išmoka. Eko­schemos įsipa­rei­gojimų truk­­­mė – vieneri metai.

Pievų ir šlapynių priežiūra

Pastaraisiais metais gerokai sumažėjus daugiamečių pievų plotui Lietuvoje, tapo aktualus jų atkūrimo bei išlaikymo klausimas. Strateginiame plane numatyta parama naujoms pievoms ariamuose durpžemiuose ar erozijos paveiktuose plotuose įveisti. Įgyvendinantiems ekoschemą „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“ kasmet per visus penkerius įsipareigojimų metus bus mokama 225 Eur/ha išmoka, kiek­vienais metais teikiant paraišką. Įgyvendinantiems ekoschemą „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ numatyta 187 Eur/ha išmoka, kuri bus mokama kasmet per visus penkerius įsipareigojimų laikotarpio metus. 

Gaunantieji paramą pagal šias dvi ekoschemas turės įsipareigoti pievas įrengti tik tuose ariamuose durpžemiuose, ku­rie, išskyrus pievas iki 5 m., praėjusiais metais buvo dekla­ruoti kaip ariama žemė, nekeisti teritorijos hidrologinio režimo, nearti pievų ir jų nepersėti kultūrinėmis žolėmis antraisiais–penktaisiais įsipareigojimų me­tais. Išmoka mokama pakeitusiems pievomis ne mažiau kaip 0,5 ha, jei tą plotą sudaro ne mažesni kaip 0,1 ha laukai.

Abiejų ekoschemų įgyvendinimas taip pat padės mažinti dirvožemio eroziją, mažinti šilt­namio efektą sukeliančių du­jų išsiskyrimą bei užrakinti ar padidinti organinės medžiagos kiekį dirvoje.

Šlapynėms palaikyti, buveinėms ir rūšims saugoti, gyvulininkystei skatinti skirta ekoschema „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, pagal kurią per visą penkerių metų įsipareigojimų laikotarpį skiriama po 242 Eur/ha kasmet. Ją įgyvendinantys pareiškėjai įsipa­reigos taikyti vėlyvesnį šienavimą – ne anksčiau kaip birželio 20 d., ekstensyvesnį 0,3–1 SG/ha ganymą, nušienautą žolę išvežti iki kitų metų kovo 1 d. Taip pat šlapynėse, kuriose įgyvendinama ši eko­schema, nebus galima arti, persėti jų kultūrinėmis žolėmis, įrengti sausinimo sistemos, naudoti augalų apsaugos produktų, tręšti mineralinėmis bei organinėmis trąšomis. Mažiausias plotas, už kurį mokama išmoka – 1 ha.

Ekoschema „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros sistema“ siekiama išplėsti pievų tvarkymo apimtis, skatinti ekstensyvią gyvulininkystę, kartu gerinant ES mastu saugomų pievų buveinių ir saugomų rūšių būklę. Pagal šią ekoschemą už ekstensyvų daugiamečių pievų tvarkymą ganant gyvulius bus mokama 192 Eur/ha, įsipareigojimo laikotarpis – vieneri metai, už EB svarbos natūralių pievų tvarkymą – po 297 Eur/ha ir už EB svarbos šlapynių tvarkymą – po 330 Eur/ha kasmet per dvejus įsipareigojimų laikotarpio metus. 

Strateginiame plane numatytoms ekoschemoms įgyvendinti numatyta kasmet skirti 25 proc. tiesioginių išmokų voko lėšų.

Pirmąją žiemos savaitę kultūros pasaulis pasitiko su tikra apdovanojimų banga: sveikinti menininkai ir mokslininkai, savo darbais darantys tylų, bet svarbų darbą Lietuvos švietimui bei kultūrai.

Lietuvos nacionalinėje filhar­monijoje buvo surengta ant­ro­ji Meno kūrėjų apdovanoji­mų ceremonija, jos metu įteiktos devynių menininkus jungiančių

organizacijų premijos ir prieš 25-erius metus įsteigta Lie­tu­vos meno kūrėjų asociacijos premija. Šiemet Lietuvos dailininkų sąjunga skyrė tris „Auk­so mūzas“ už 2022 m. kūrybos pasiekimus. Jomis pagerbtos grafikė Ieva Babilaitė-Ibel­gauptienė už knygų iliustracijų daugiakalbiškumą, tapytojas Pranas Griušys už reikšmingą kultūrinį palikimą, keramikė Eglė Einikytė-Narkevičienė už techninę meistrystę ir keramikos konceptualumą.

Lietuvos rašytojų sąjunga „Šimtmečio premiją“ skyrė rašytojai Vytautei Žilinskaitei už esmingai pakeistą lietuviško sąmojo pobūdį bei gilų pėdsa­ką vaikų literatūroje, už žodžio drausmę, unikalią humoristiką, Jurgitai Treinytei-Jorei paukščio statulėlė „Volungė“ įteikta už aktyvią kūrybinę ir edukacinę veiklą, tautodailės tradicijų tęstinumą bei puose­lė­jimą kūryboje. Lietuvos kinematografininkų sąjungos apdovanojimas „Už indėlį į kino kultūrą“ įteiktas knygos „Kino operatorius Audrius Ke­mežys. Akimirksnis spalvoms suderinti“ autorei, kino režisierei Giedrei Beinoriūtei. Cere­mo­ni­jos metu taip pat apdovanoti žurnalistai, fotomenininkai, muzikantai bei menininkai.

Šiais metais Felicijos Bortke­vičienės Kalbos premija skirta Vilniaus universiteto dėstytojui, literatūros kritikui, eseistui Regimantui Tamošaičiui. Šilalėje vidurinę mokyklą baigęs humanitarinių mokslų dak­taras dirba Vilniaus universitete, Lietuvių literatūros kated­roje dėsto lietuvių literatūros istoriją ir kitas disciplinas. R. Ta­mošaitis visą profesinį gyvenimą skyrė lituanistikai: lietuvių literatūros mokslui bei studijoms, mokyklinei lituanistikai, literatūros kūrybai ir sklaidai. 

Kauno rajone, Tado Iva­naus­ko Obelynės sodyboje, atidaryta skulptoriaus Leono Striogos medinių skulptūrų galerija po atviru dangumi. Joje – 5 menininko kurti angelai ir paskutinis spalio pabaigoje mirusio menininko darbas. Menininko sūnus sako, kad skulptūros – iš Kauno rajone augusių beržų, skulptorius mėgęs kurti angelus. Ir ne tik iš medžio, bet ir akmens, metalo, bronzos. Dar­bus galerijoje planuojama keisti kas pusmetį, Obelynė lankytojams atvira visą parą. 

Kotryna PETRAITYTĖ