Redakcija

Pranešti apie narkotikų platintojus – pasitikėjimo linija

Vasario 6 d. startavo Lietuvos policijos pasitikėjimo telefono linija „Narkotikams – NE“. Numeriu (8-700) 6-07-77 galima pranešti apie žinomus narkotikų platinimo at­vejus. Telefono linija veikia darbo dienomis, nuo 7 val. iki 20 val.

Lietuvos policijos inform.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 15

 

Neįgaliųjų užimtumui – brangūs žaidimai „verslu“

Vasarį rajone pradėjo veikti pirmieji grupinio gyvenimo namai žmonėms su psichikos ir intelekto negalia, netrukus naujakuriai pravers ir tokios pat paskirties namų Žadeikiuose duris. Taip bus teikiamos globos bendruomenėje paslaugos, mat valstybės strategijoje numatyta, kad po 2030 m. Lietuvoje neliks institucinės globos įstaigų. Specialistai tikina, jog neįgaliesiems bus sudarytos geresnės gyvenimo sąlygos, tačiau kartu ir pripažįsta, kad jų užimtumui sugalvotas verslas greičiausiai neturės nė mažiausių perspektyvų.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 14

Elektroninės kortelės vis dar kelia problemų

Nuo sausio vietinio susisiekimo autobusuose ir mokiniai, ir suaugusieji turi turėti elektronines korteles. Suaugusiems jos atstoja bilietą, mokiniams suteikia galimybę važiuoti nemokamai. Tačiau problemų vis dar kyla, ir dau­giausiai tuomet, kai kortelė dingsta. Ir nors viešosios įs­taigos „Žaliasis regionas“ direktorė Gaiva Mačiulaitienė tikina, kad visiems be išimties pagaminami dublikatai, informacijos, ką dingus kortelei reikėtų daryti, trūksta.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 14

Egidijus Aleksandravičius: „Tikėkime savimi“

Lygiai dvejus metus vyksta karas Ukrainoje. Šiuo metu jo eiga krypsta ne į gerą pusę. Pasaulis Ukrainos klausimu irgi nėra vieningas, vis dažniau girdime kalbų apie galimą Rusijos karą su NATO ir perspėjimų, jog reikia tam ruoštis.

Kokia Lietuvos situacija šiame kontekste? Ar dar tebegyvename iliuzijų pasaulyje, kad viskas kažkaip susitvar­kys? Valdžia rengia pilietinio pasipriešinimo strategiją, bet vargu, ar šios nuostatos pasiekia visus Lietuvos gyventojus. Ar galime šiuo sudėtingu laikotarpiu pasikliauti Europos Sąjungos bendrija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis? Ar pasaulis išmoko tam tikras pamokas per dvejus Rusijos agresijos Ukrainoje metus?

Apie tai kalbėjomės su istoriku prof. Egidijumi Aleksand­ravičiumi.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 14

Dar nežuvo Ukrainos nei šlovė, nei laisvė

Tai – eilutė iš ukrainiečių himno, kuriuo praėjusį antradienį prasidėjo Kyjivo orkestro padėkos koncertas Šilalės kultūros cent­re. Bū­tent šie žodžiai ukrainiečius veda į priekį ir neleidžia prarasti tikėjimo pergale. Pa­dė­kos koncerte „Laisvės muzika“ Šilalėje skam­bėjusios jautrios ukrainiečių melodijos privertė dar kartą susimąstyti, kad būtent Uk­rai­nos tautai turime būti dėkingi už tai, kad bent jau kol kas gyvename po taikiu savo ša­lies dangumi...

„Šilalės artojo“ inform.

Organizatorių nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 14

Termomasažo paslaugas teiks ir Šilalėje

Spalį Laukuvos miestelio centre duris lankytojams atvėręs termomasažo lovų salonas jau tapo populiaria sveikatinimosi vieta – masažuotis čia atvyksta žmonės iš viso Šilalės rajono. Nuo kovo 4 d. tokia galimybė bus suteikta ir šilališkiams – asociacija „Laukuviečiai“ dvi termomasažo lovas perduoda laikinai naudoti projekto partnerei Šilalės krašto neįgaliųjų sąjungai.

Daiva BALČAITYTĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 14

Brolių kišenės gerokai patuštėjo

Šilalės rajone gyvenantys broliai Antanas ir Virginijus pra­ėju­sių­ metų vasarą buvo sučiupti policijos pareigūnų. Kra­tos metu pas­ vie­ną rastas naminukės gaminimo aparatas su raugu, o pas kitą – kont­rabandinių cigarečių. Abu vyrai turės mokėti nemenkas baudas.

Morta MIKUTYTĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 14

Varžytinėse parduodami ir butai, ir žemės sklypai

Registrų centro duomenimis, šiuo metu mū­sų rajone iš varžytinių galima nusipirk­ti tris objektus – antstoliai yra areštavę ir par­davinėja du žemės sklypus bei butą. Be to, šiuo metu yra paskelbti ir keturi nekilnojamojo turto aukcionai, kuriuos inicijavo Turto bankas bei savivaldybė.

Žydrūnė MILAŠĖ

Registrų centro nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 14

 

Autokratai ima viršų

Praėjusią savaitę apžvalgininkui, ketinančiam komentuoti svarbiau­sius įvykius, neliko pasirinkimo: Pu­tino režimas pašalino dar vieną ne­­­palankų varžovą – vos 47-erių Alek­sėjų Navalną. Lemiamas pa­si­ruo­šimo etapas apgalvotas iš anksto: oponentas ir Kremliaus bei Pu­ti­no kritikas buvo išgabentas į ato­­kią ko­loniją „Poliarinis vil­kas“ šiau­ri­nia­me Jamalo Nen­cų auto­no­minės apy­gardos rajone, kad kaip B. Nemco­vui prie Krem­liaus ne­išdygtų vi­siems akis ba­dan­čių pa­ger­bimo vietų. 

Pašalinimo technologija tokia įvaldyta, įprasta ir paprasta, kad ją Rusijoje gali perprasti net ne koks „kagėbė“ agentas ar „Novičioko“ specialistas, o eilinis kalėjimo prižiūrėtojas: įvarvinai į rytinę arbatą tam tikro preparato, ir širdis po kiek laiko sustoja arba krešulys sukelia platų mirtiną kraujagyslių sistemos nepakankamumą.   

Šiame Putino nusikaltime yra grynai žmogiškų niuansų. Šeštadienį A. Navalno motina Liudmila Navalnaja su advokatu atvyko į Salechardą, iš kurio už 50 kilometrų yra kolonija, paimti sūnaus kūno. Čia spaudė 27 laipsnių speigas. Kolonijos viršininkas juos išlaikė keletą valandų, paskui pasakė, jog kūnas išvežtas į Salechardą ekspertizei. Mama sukorė dar pusšimtį kilometrų atgal įšalusiu, išklibusiu, vos riedančiu vietos autobusiuku. Ar skanius pusryčius sukirtęs viršininkas V. Kalininas negalėjo iš anksto perspėti apie tai moters ir advokato? Ir štai, kaip rašo portalas Echofm.online (buvęs „Echo Moskvy“), Salecharde į morgą motinos neįleido, jo durys buvo užrakintos. Paskui ji sužinojo, kad apskritai Aleksėjaus palaikų jame nėra. Jie dingo kažkur pakeliui...

Ar verta kalbėti apie paprastą žmoniš­kumą Rusijoje? Apie tokį, apie kokį nese­niai Rusijos šeimų konkurso nugalėtojams mėgino suokti Putinas, pasakodamas, kokį pavyzdį jam rodė tėvas. Apie „paprastąjį fašizmą“ (vyresnieji prisimena baisųjį Michailo Rommo filmą) – taip, bet ne apie elementarų visiems gyvūnams įprastą požiūrį į vienas kitą. Putinas įtvirtino kitokią rusų visuomenės elgseną. 

Ką visa tai sako apie Rusiją, kurią valdantys autokratai arba pavirsta gyvomis iškamšomis, arba žmogėdromis, negailinčiomis net savųjų? Mičigano universiteto profesorė Erica Frantz daugiau kaip 15 metų tyrinėja autokratinių režimų elgesį. Interviu portalui Meduza.io ji sako, jog įprasta manyti, kad diktatoriai vengia žudyti opozicijos lyderius, jog nekiltų bereikalingo triukšmo, kuris jų valdžiai nežada nieko gero. Tuomet tokius politikus jie sodina už grotų, areštuoja jų sąskaitas, represuoja aplinką. Tačiau Rusijoje dabar daroma taip, kaip neseniai Zimbabvėje, kur opozicinės partijos lyderį tiesiog rado užmuštą ant kelio... 

Kodėl tik dabar Putinas susidorojo su A. Navalnu? Užtat, kad pajuto, jog beveik 80 proc. rusų pritaria jo karui Ukrainoje, vadinasi, nekils protestų dėl dar vieno priešininko sunaikinimo. Putinas puikiai žino, kad opozicija Rusijoje yra silpna, beveik sunaikinta, o aršiausi jo priešininkai toli nuo Mask­vos.

Kita vertus, rašo E. Frantz, Putiną padrąsino sėkmingas amerikiečių „trampisto“ Tuckerio Carlsono vizitas į Kremlių. Jo interviu su Putinu leido sukurti Maskvai naują propagandinį šou, kuris esą įtikino amerikiečius, jog viskas, ką daro Putinas, yra teisinga. Vėlgi pastarasis puikiai pasinaudojo nesutarimais JAV valdžioje ir menkstančia pagalba Ukrainai. Tad kodėl tokioje atmosferoje nesusidorojus su ryškiausiu savo oponentu, t. y., kodėl nenukirtus naujos galvos vos gyvai Rusijos opozicijai?

Aną Zimbabvės opozicionierių nužu­dė prieš pat rinkimus. Rusija irgi „rinks“ naują prezidentą kovo 15–17 d. Dabar Putinas akylai stebi tik ką iškilusio dar vieno jam oponuojančio politiko B. Nadeždino sėkmę: prie jo rinkiminių parašų išsirikiavo kilometrinės eilės. Ir nors politikui neleido registruotis kandidatu, A. Navalno nužudymu Putinas tarsi perspėjo: neperženk raudonos linijos. Ir B. Nadeždinas viename interviu giria Putiną už jo sumanumą, patrio­tizmą, už išeičių iš karo padėties ieškojimą.

Ekspertai nededa daug vilčių į Rusijos opoziciją. Dar marksistiniai teo­retikai rašė, jog revoliucinė situacija turi subręsti: apačios nenori, viršūnės nebegali. Putinas bus perrinktas, karas Ukrainoje greičiausiai bus įšaldytas, bet grėsmės Europai išliks. Kol autokratams pasaulyje nebus sukurta nepakantumo bei atmetimo atmosfera (D. Trumpas turi ryškių autokrato bruožų), tol demokratija stovės prie ešafoto. 

Pabaigai – vienas sutapimas. Putinas nužudė A. Navalną tą dieną, kai Miunchene prasidėjo saugumo konferencija. Pamenate, kaip diktatorius pasauliui grasino 2007 m. vykusioje 43-iojoje konferencijoje? Dabar jis vėl metė iššūkį demokratinei visuomenei. Iki ko tai tęsis? 

Česlovas IŠKAUSKAS

Stambinimas ir robotizacija – pieno ūkio ateitis

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šilalės biuro vadovė Jūratė Ciparienė Kūtymų kaimo ūkininką Edmundą Lapinską laiko vienu iš perspektyviausių rajono pieno ūkio savininku. Už tai jis pelnė geriausio 2023 m. ūkio titulą, neseniai padėkos raštu jį apdovanojo Lietuvos žemės ūkio rūmai. Anot J. Ciparienės, ūkininkas domisi mokslo naujovėmis, dalyvauja mokymuose, į pagalbą kviečiasi įvairių sričių konsultantus. 

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 13

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą