Dėl vilkų antpuolių Šilalės ūkininkai kasmet netenka dešimčių jau paaugintų ir net gerokai įmitusių gy­vulių, o savivaldybė pritrūksta lėšų kompensacijoms už plėšrūnų padarytą žalą. Valdininkams atrodo, kad ūkininkai specialiai nenaudoja padėtį pakeisti galinčių prevencinių priemonių, tuo tarpu medžiotojai bei nuo vilkų kenčiantys kaimo žmonės įsitikinę, jog pilkių priviso gerokai per daug. Prieš pat naujuosius europarlamentaro Bronio Ropės biuras Tauragėje į dis­kusiją „Sau­gi avis vilkų gyvenamojoje teritorijoje. Misija (ne)­įmanoma?“ sukvietė visas suinteresuotas pu­ses - ūkininkus, aplinkosaugininkus, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų atstovus. Kone pusdienį trukęs pokal­bis tik dar kartą patvirtino, kad valstybė vilkus saugo žemdirbių sąskaita.

Sunaikino didžiulę fermą

Žemės ūkio ministerijos duo­menimis, iki ganiavos pabaigos 2016 m. vilkai ša­lyje papjovė 1380 naminių gyvūnų: galvijų, ožkų, o Akmenėje ir Šakiuose - net arklių. Di­džiau­sių nuostolių patyrė Že­mai­tijos ūkininkai.

Europarlamentaro B. Ropės padėjėjas aplinkosaugos ir maisto saugos klausimais And­rejus Gaidamavičius įsitikinęs, jog vilkų daroma žala auga ne dėl didėjančios jų populiacijos, o dėl to, kad ūkininkai augina daugiau gyvulių, ypač avių. Tai akivaizdu: Tauragės apskrityje, kur daugiausiai Lietuvoje lai­koma gy­vulių, ir nuostoliai yra didžiausi. Todėl kalbėti reikia ne apie vilkų skaičių, o apie tai, kaip būtų galima patobulinti žalos kompensavi­mo mechanizmą ir kokias geriausias prevencijos priemones taikyti ūkiuose.

Šilalės savivaldybės Že­mės ūkio skyriaus vedėjas Al­gimantas Olend­­ra suskaičiavo, jog mūsų ra­­jo­ne per pastaruosius tre­jus me­tus ūki­ninkai neteko vienos didelės fermos - 155 galvijų ir 55 avių. Vilkų daromi nuostoliai buvo dideli: 2013 m. jie siekė 15 tūkst. Lt, 2014 m. - 35 tūkst. Lt, 2015 m. - 16 tūkst. eurų, o 2016-aisiais rajono ūkininkai patyrė 11,5 tūkst. Eur nuostolių. Kaip ir 2015-aisiais, 2016 m. Šilalės savivaldybei pritrūko Ap­linkos apsaugos specialiosios programos lėšų - ūkininkams ji liko skolinga  6,5 tūkst. Eur.

„Aš ne prieš vilkus, o prieš jų gausą. Kai stovi prie pusiau suėsto gyvulio, sunku atsilaikyti prieš žmogaus patirtą skausmą. Mūsų rajono ūkiai yra maži, vidutiniškai tik 13 hektarų. Žmonės gyvena miesteliuose, laiko 5-6 galvijus ir važiuoja pas juos po 4-5 kilometrus - neturi jokių galimybių kasdien suvaryti jų į tvartus. Mūsų nuomone, vilkų yra per daug. vien Tenenių miškuose medžiotojai jų suskaičiavo 11, o juk netrūksta ir kituose. Dėl to prasidėjo chaosas“, - mano A. Olendra.

Pasak Žemės ūkio skyriaus vedėjo, reikia suteikti galimybę išgyventi ne tik plėšrūnui, bet ir kelis galvijus laikančiam smulkiajam ūkininkui.

„Nuo ankstyvo pavasario ra­­šėme Aplinkos ministeri­jai, Agen­tūrai: išsiuntėme 7, jie mums - 6 raštus. Galų gale rugsėjo 19-ąją gavome raš­tą, jog galime sumedžioti 2 vilkus. Rugsėjo 29 d. sukvietėme medžioto­jus, mąs­tėme, ką ir kaip daryti, tačiau nei 2015 m., nei 2016-aisiais nesumedžiota nė vieno. Turime būti lankstesni, kad žmonės nesakytų, jog niekas jiems negali padėti“, - tvirtino A. Olendra.

Voljerai - ne avims, o vilkams

Jam pritarė ir tauragiškiai ūkininkai. Alvydas Merkelis iš Žygaičių priminė, kad vilkų buvo ir anksčiau, bet jie tokios didelės žalos nedarė, o dabar nuo ankstyvo pavasario prie ūkinių pasta­tų - vien vilkų pėdsakai.

„Kiek jų yra, jeigu jau eina prie pastatų? Pagal pėdų gausą bei tai, kokius gyvulius pjauna, matyti, kad traukia didžiulėmis šeimomis. Įsigijome dujinę patranką, bet jie bemat prie jos priprato. Užtvėrėme stacionarias tvoras su lentomis, tačiau ir iš tokių aptvarų vilkai sugeba gyvulius išvaryti. Elekt­rinius piemenis jau visi naudoja, bet jie nieko nepadeda“, - sakė ūkininkas, kuriam plėšrūnai papjovė besiveršiuojančią karvę.

Pasak A. Merkelio, Lietuva daroma dideliu voljeru, o gyvuliai tampa pašaru vilkams.

„Jeigu verčiate mus auginti vilkus, tai patys tverkite voljerus ir juos saugokite“, - sakė jis.

Kompensacijos - akių dūmimas

B. Ropės padėjėja Tauragės apskrityje Jolanta Vaitiekienė klausė ūkininkų, ar visi praneša savivaldybėms apie patirtą žalą. A. Olendros nuomone, apie 10 procentų atvejų dėl įvairių priežasčių į ofi­cialią statistiką nepatenka. A. Mer­­­kelis pripažino, jog vienkiemiuose iš ganyklų dingsta daug nesuženk­lintų avių ir ožkų, bet žmonės negali įrodyti, kad tai vilkų darbas.

„Aš ir pats ne kartą esu numojęs ranka į kompensacijas. Jeigu telyčia kainuoja 1000 Eur, o apskaičiuoja 50 Eur kompensaciją ir dar pačiam tenka sumokėti už utilizavimą, tai šitoks žalos atlyginimas yra tik pasityčiojimas“, - neslėpė pasipiktinimo žygaitiškis.

Tauragės savivaldybės Žemės ūkio sky­riaus darbuotojai patiksli­no, jog didžioji dauguma stam­biųjų ūkininkų kom­pen­­sa­cijų už vilkų padarytą žalą negali gauti dėl programos „de minimis“ nustatytų pagalbos teikimo apribojimų.

„Visiškai sutinku, kad kompensacijų skaičiavimo metodiką reikia tobulinti, o ūkininkams turi būti atlyginta visa žala, ypač už veislinius gyvulius. Tuo pat metu privalote išnaudoti visas prevencijos galimybes. Pusę sąnaudų kompensuoja kaimo plėt­ros fondas - gal ūkininkams ir atrodo, jog yra svarbesnių investicijų nei tvorų tvėrimas, tačiau varinėti gyvulius kiekvieną vakarą į fermas neįmanoma. Žemės ūkio ministerijos pozicija yra vienareikšmė: reikia didinti vilkų sumedžiojimo limitus tuose regionuose, kur daroma didžiausia žala“, - tvirtino ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Kra­suckis.

Prevencijai lėšų neskiria

Ant savivaldybių pečių perkelti dėl vilkų kylančius rūpesčius linkęs ir Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vedėjas Zbignevas Glazko. Pasak jo, savivaldybės neefektyviai naudoja aplinkosaugai numatytas lėšas, nes neskiria finansavimo prevencinėms prie­monėms įsigyti.

Miškininkystės skyriaus vedėjas suskaičiavo, kad 2015 m. savivaldybės aplinkosaugos fonduose turėjo 1,6 mln. Eur, tačiau panaudojo tik 880 tūkst. Eur ir 90 proc. šių lėšų skyrė įsigytoms prevencinėms miško apsaugos priemonėms kompensuoti. Tuo tarpu dėl vilkų padarytos žalos iki rugsėjo 1 d. tebuvo išmokėta 61 tūkst. Eur.

„Mūsų požiūriu, yra daug galimybių ūkininkams apsisaugoti, nes iš tų programų ne tik galima kompensuoti žalą, bet ir įsigyti prevencinių priemonių. Savivaldybės nustato rėmimo tvarką ir pagal ją galima kreiptis. Nors dauguma dar nepakeitė rėmimo aprašų, nes negavo tokių prašymų“, - sakė Aplinkos ministerijos atstovas.

Tauragės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Romutė Noreikienė sostinės valdininkams paaiškino, jog savivaldybių Aplinkos apsaugos specialiosios programos dvigubų kompensacijų - ir už papjautus gyvulius, ir už tveriamas tvoras - mokėti negali, o ir nėra tokios turtingos, kad įstengtų kompensuoti veislinių gyvulių kainą. Tauragė 2016 m. visoms aplinkosaugos reikmėms turėjo 17 tūkst. Eur, Šilalė - 18 tūkst. Eur, Pagėgiai - vos 10 tūkst. Eur.

„Grįžę į Vilnių, turėsime padaryti, kad tos nesąmonės nebūtų“, - žadėjo R. Krasuckis.

Medžioklė problemų neišspręs?

Savo požiūrį į vilkus bei dėl jų kylančius ūkinin­kų rūpes­čius išdėstė ir aplinkosaugi­ninkai. Europos Sąjungos do­ku­­mentuo­se nurodyta, kad Lie­tuva turi užtikrinti, jog šalyje būtų bent minimali 250 vilkų populiacija. Pernai jų suskaičiuota ne mažiau kaip 300. Vilko apsau­gos plane nustatyta, kad jei jų yra mažiau nei 500, leidžiamas 20 proc. medžioklės limitas. Kai jis išnaudojamas, taikomas saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašas, kurį 2016 m. rugsėjo mėnesį Aplinkos ministerija patikslino. Dabar leidimas paimti probleminį vilką iš gamtos suteikiamas tada, jei užfiksuojama 10 ir daugiau žalos atvejų.

2015-aisiais buvo išduoti 8 lei­dimai paimti iš gamtos 28 prob­leminius vilkus, 2016 m. savivaldybės gavo 6 leidimus sumedžioti 12 plėšrūnų. Ir vie­nais, ir kitais metais sumedžiota po 3, visi - Anykščių rajone. 

„Artėjame prie skaičių, kiek vilkų buvo, nelimituojant medžioklės. Aplinkos ministerija kreipėsi į Aleksandro Stulginskio universitetą ir paprašė mokslininkų parengti tikslesnę vilkų skaičiavimo metodiką“, - sakė Aplinkos mi­nisterijos atstovas.

Vilkų gyvenimo būdu besidomintis A. Gaidamavičius įsitikinęs, kad medžioklė prob­lemos neišspręs. Iki 1980 m. Sovietų sąjungoje buvo manoma, jog reikia visiškai išnaikinti vilkus. Tačiau Europos šalių patirtis parodė, kad išstumti juos iš jų teritori­jos - klaidingas sprendimas, nes miškui jie yra labai reikalingi. Anot A. Gaidamavičiaus, net 70 proc. nušautų plėšrūnų sirgo trichinelioze, vadinasi, pašalino iš ekosistemos ir sergančių gyvūnų. Vilkai dėl ligų gyvena 5 metus, o lytiškai subręsta tik trečiaisiais gyvenimo metais, todėl atsiveda vidutiniškai tiktai dvi jauniklių vadas.

Telšių urėdijos miškininkas Petras Dabrišius taip pat ma­no, kad dėl vilkų agresijos esą kalti iš miškų juos išvarę žmonės.

„Pilni miškai bokštelių - nepalikome vilkui erdvės, jis neturi kur medžioti, todėl eina į ganyklas. Reikėtų uždrausti naktį žmonėms būti miške, ir problema išnyktų savaime“, - mano „Žvėrinčiaus“, kuriame gyvena vilkai, savininkas.

Tinklinės tvoros - per brangu

Aplinkosaugininkai pripažįsta, jog vilkai ūkininkams sukelia daug problemų.

„Jei ūkininkas nesiima jokių prevencinių priemonių ir jam nepadeda valstybė, jis tampa vilkų augintoju. Pavyzdžiui, Por­tugalijoje vilkai minta vien naminiais gyvuliais, o štai Len­kijoje tris kartus didesnis vilkų skaičius padaro tris kartus mažiau žalos nei Lietuvoje“, - sakė A. Gaidamavičius.

Iniciatyvą „Saugi avis“ įgyvendinančios gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas And­­rius Laurinavičius neslėpė, jog vilkai greitai pripranta maitintis naminiais gyvuliais - vieną papjovę, jie vėl ir vėl grįžta į tą pačią ganyk­lą, todėl po vilkų atakos gyvulių ten pa­likti nebegalima. A. Lau­­rinavičius rekomendavo ūkininkams aptverti ganyk­las 1,2 metro aukščio tinklinėmis tvoromis, įrengti kilnojamas pašiūres, į kurias būtų galima nakčiai suvaryti gyvulius, didesniuose ūkiuose - naudoti specialių veislių aviganius šunis.

Išgirdę, kad aptverti 1 ha ganyklos kainuoja maždaug 1000 Eur, nustebo ne tik ūkininkai. Savivaldybių atstovai pripažino, jog daugelis smulkiųjų gyvulių augintojų tokių investicijų negalėtų sau leisti, todėl vargu ar pasinaudos patarimu.

Nutarta prašyti Europos Parlamento nario B. Ropės kreiptis į Žemės ūkio ministeriją dėl kompensavimo tvarkos tobulinimo bei ieškoti galimybių keisti valstybės paramos programą, kad stambesniems ūkininkams nenumatytos aplinkybės neužkirstų kelio padengti vilkų padarytų nuostolių.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Įsigaliojo naujas Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), o kai kurie nusižengimai iš jo yra perkelti į Baudžiamąjį kodeksą.

Nuo sausio 1 d. nebelieka administracinio arešto. Neatliktos nuobaudos dalis keičiama į viešuosius darbus, vieną ad­ministracinio arešto dieną pri­ly­ginant trims viešųjų darbų valandoms. Asmeniui nesutikus ar vengiant atlikti viešuosius darbus, neatlikta administracinio arešto dalis keičiama į baudą, vieną arešto dieną prilyginant 17 Eur baudos.

Taip pat naikinama tėvų ar globėjų administracinė atsakomybė už jų 14-15 m. vaikų padarytus administracinius teisės pažeidimus. Tėvai bus traukiami administracinėn atsakomybėn tik už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams, t. y. už kaltas veikas. Vaikams iki 16 m. už administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas galės būti taikomi Vaikų minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme numatytos priemonės.

Daugiau administracinių nu­sižengimų bylų bus nagrinė­jama ne teisme. Apylinkių teismai pirma instancija nagrinėtų administracinių nusižengimų bylas, jeigu maksimalus baudos dydis yra daugiau kaip 1500 Eur, jeigu atsakomybėn traukiamas asmuo arba nukentėjusysis yra nepilnametis, jeigu gali būti skiriamas turto, kuriam privaloma teisinė registracija, konfiskavimas. Dar viena naujo­vė - tai įpareigojimas pažeidėjui daly­vauti prevencijos, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinį elgesį keičiančiose ir kitose programose.

Administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančios institucijos taip pat galės taikyti dar vieną naują įpareigojimą asmenims, pažeidinėjantiems viešąją tvarką renginiuose - draudimą juose lankytis.

Taip pat praplėstos administracinio nurodymo, t. y. pasiūlymo susimokėti pusę numatytos minimalios piniginės baudos už pirmą kartą per metus padarytą nusižengimą, taikymo galimybės.

„Šilalės artojo“ inform.

Niekas nėra suskaičiavęs, kiek žemėje liko naftos ir dujų, bet visi sutinka, kad jų atsargos kada nors baigsis. Ar galėtume išsiversti be iškastinio kuro, ar jį galėtų pakeisti saulės, vėjo, vandens energija? Nuo Kvėdarnos kilęs tauragiškis išradėjas Viktoras Jokubaitis tikina, jog tai yra visiškai įmanoma. Dabar jis važinėja po aplinkinius rajonus, savivaldybių vadovams bei vers­lininkams rodo du savo išradimus, kurie, autoriaus tikinimu, galėtų pakeisti uždarytą Ignalinos atominę elektrinę.

Leidžiamės į Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijos pusrūsį, einame ilgu koridoriumi iki darbų klasės, kur vaikai ant darbastalių lipdo iš molio viską, kas tik ateina į galvą. Dabar - molinukų valandos. Tačiau čia savo valandų turi ir V. Jokubaitis, kuris dirba progimnazijos neformaliojo vaikų švietimo mokytoju ir vadovauja techninės kūrybos būreliui. Bet tai - ne pagrindinis jo užsiėmimas.

- Su tuo būreliu dirbu labiau iš idėjos, - sako neformalusis mokytojas. - Be to, čia man leidžia laikyti savo išradimus.

Ant darbastalio stovi keistas agregatas, panašus gal į velomobilį, gal į invalido vežimėlį, tik su sparnais, o priekyje turi propelerį. Pasirodo, tai vienas pirmųjų jo išradimų, darytų dar anais laikais ir užpatentuotas prie anos valdžios. Aerodinaminis treniruoklis pradedančiųjų lakūnų pradiniams įgūdžiams ugdyti. Įsijungus propeleriui, treniruoklis imituoja skraidymo aparatą, ir pradedantysis lakūnas, nepakildamas nuo žemės, gali mokytis jį valdyti, o tuo pačiu lavinti savo vestibiuliarinį aparatą. 

V. Jokubaitis yra sukūręs ir sudėtingesnių treniruoklių la­kūnams. Tačiau ne treniruok­liai dabar yra jo svarbiausias rūpestis. Iš maišo jis ištraukia du nedidelius dailiai padarytus keistus modelius ir deda ant stalo.

- Štai! - sako.

Vaikai meta savo molinukus ir puola žiūrėti. Tikrai įdomu. Kas tai galėtų būti? Iš vėjo malūnėlių galima spėti, kad tai vėjo jėgainių modeliai, o tas ilgas tamsus stogas tik­riausiai yra saulės baterijos. Bet, pasirodo, ne vien baterijos! Kada lietus, jos paviršiumi bėgantis vanduo gali būti surenkamas bei panaudojamas hidroenergijai išgauti.  Kuo vandens daugiau ir kuo iš aukščiau jis tekės, tuo daugiau bus energijos.

V. Jokubaitis savo idėją pavadino „Hibridiniu saulės, vėjo ir vandens energetiniu seg­mentu“ ir Lietuvos valstybi­niame patentų biure užpatentavo 2015 metais. Jo manymu, hibridinis segmentas turėtų išspręsti vieną didelę atsinaujinančios energetikos problemą.

Saulės ir vėjo energija - labai nepastovi. Saulė tai šviečia, tai ne, o elektros tinkluose reikia išlaikyti pastovią įtampą. Vėjas irgi nepatikimas - tai pučia, tai nusiramina. Norint užtikrinti pastovų elektros energijos tiekimą, Elektrėnų elektrinėje tenka laikyti atsargines turbinas ir jas nedelsiant užkurti, kai vėjo jėgainės sustoja, o saulė užlindusi už debesų. Kaip tik užkuriant bei paleidžiant turbinas, į atmosferą patenka didžiausi teršalų kiekiai. Taigi „švarioji“ energetika pasidaro nelabai „švari“.

Mėginama suktis iš padėties, panaudojant ne vieną, bet kelias gamtos jėgas. Kai saulės nėra, gali pūsti stiprus vėjas, o kai jis nutyksta, dažniausiai šviečia saulė.

- Lietuvoje yra ir vėjo jėgainių, ir saulės elektrinių, tačiau jos išmėtytos po visą šalies teritoriją, - sako išradė­jas. - Aš siūlau į vieną ilgą grandinę sujungti visus segmentus, kurie veiktų kaip energetiniai kapiliarai. Tokį įrenginį galima įvardinti kaip kapiliarinę jėgainę, o tokios rūšies energetiką – kapiliarine.

V. Jokubaitis tvirtina, jog į vieną grandinę sujungtus seg­mentus būtų lengviau valdyti ir aptarnauti. Tokia mišri saulės, vėjo, lietaus jėgainė labai tiktų autostradai Kaunas - Klaipėdai, kuri orientuota tarp rytų bei vakarų, todėl saulės baterijos būtų nukreiptos į pietus. Tarp dviejų autostrados gyslų sumontuota energetinė grandinė neuž­imtų dirbamos žemės, o jos vėjo jėgainės netrikdytų žmonių ramybės, nes autostrada eina atokiau nuo gyvenviečių.

Kiek naudos būtų galima tikėtis iš tokios mišrios elekt­rinės?

- Vienas kilometras kapiliarinės jėgainės duotų elektros kaip ir Kauno hidroelektrinė, o 10 kilometrų prilygtų Ignalinos atominei, - tikina autorius. - Ir turėkime omenyje, kad atominė energetika labai pavojinga, o šita - nė kiek!

Viktoras yra paskaičiavęs, jog vėjas duotų daugiausiai - 70 procentų, saulė - 25 procentus, vanduo - 5 procentus elektros energijos.

V. Jokubaitis rodo kitą modelį, panašų į energetinį medį. Tie patys vėjo, saulės ir vandens segmentai sumontuoti į vieną bokštą, kuris galėtų siekti 50 metrų aukščio. Didžiausias tokio energetinio medžio pliusas turėtų būti greitas jo atsipirkimas. Juk, pastatęs vėjo jėgainę, savininkas naudos gauna tiktai iš vėjo, o čia jos dar būtų ir iš saulės bei lietaus vandens. Autorius paskaičiavo, kad toks įrenginys kainuotų 1-2 mln. eurų, generuotų 1-2 megavatus elektros energijos ir atsipirktų per 1-2 metus.

Tuos du savo išradimus V. Jo­kubaitis dabar ir reklamuoja, pristatydamas juos savivaldybių vadovams bei verslininkams. Kaip pats sako, visur sulaukia didelio dėmesio. O praktiškai? Deja, praktikoje dar nė vienas jo įrenginys nepradėtas statyti.

- Postūmį tokioms idėjoms galėtų duoti keturios jėgos: valdžia, mokslo įstaigos, verslas ir, aišku, pats autorius. Kai jos susivienys, tada tikrai proveržis bus, - tiki Viktoras.

V. Jokubaitis daugelį metų dirbo Tauragės apskrities centrinio pašto direktoriumi, o prieš keletą metų išėjęs į pensiją užsiima tik išradimais. Kartu su sūnumi Vytautu įsteigė uždarąją akcinę bendrovę „Globalios technologijos“, kurioje jiedu ir dirba. Sūnus - direktorius, tė­vas - išradėjas. Turėdami oficialią bendrovę, jie gauna Europos Sąjungos paramą, kuri reikalinga išradimų registravimui bei autorinių teisių apsaugai. Kaip sako autorius, tie dalykai labai brangiai kainuoja.

Petras DARGIS 

AUTORIAUS nuotr.

V. Jokubaitis tiki, kad jo idėjos bus įgyvendintos ir iš esmės pakeis mūsų energetikos ūkį

Tai tik maketas, kuriuo parodyta, kaip į vieną ilgą grandinę galėtų būti sujungti vėjo, saulės ir vandens segmentai. Tokia energetinė grandinė galėtų būti nutiesta autostrados Kaunas – Klaipėda viduriu ir savo galingumu pakeistų uždarytą Ignalinos atominę elektrinę

Pirmą kartą Lietuvoje sudarytas darbingo amžiaus gyventojų širdies ir kraujagyslių ligų sergamumo bei mirtingumo žemėlapis atskleidė, jog Šilalės rajone sergančių ir mirštančių nuo šių ligų skaičius nėra didesnis nei Lietuvos vidurkis. Tačiau jis ženkliai viršija Europos vidurkį, ligonių amžius jaunėja, o profilaktikos programomis žmonės vis dar naudojasi vangiai.

Serga rečiau, o miršta triskart dažniau

Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojo kardiologo, prof. habil. dr. Aleksandro Lau­ce­vi­čiaus, pagal Higienos instituto duo­menis sudarytas žemėlapis patvirtina skaudžią tiesą – 56 proc. žmonių mūsų šalyje miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Šilalės rajone 2015 m. (skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų) 159 moterų bei 474 vyrų gyvybes nusinešė būtent šios ligos.

„Situacija liūdna, nes dėl to miršta kas antras žmogus. Kita vertus, nėra tiesioginio ryšio tarp sergamumo ir mirtingumo. Tarkime, Visagine, kur fiksuojamas didžiausias sergamumas, mirtingumas nė­ra didesnis už vidurkį. Ki­taip tariant, kuo aktyviau žmo­nės tikrinasi, dalyvauja prevencijos programoje, tuo daugiau duomenų surenkama. Taip ga­lime anksčiau diagnozuoti problemas ir kont­roliuoti li­gą, o paskyrus tinkamą gydymą, išvengti skaudžių pasek­mių“, – sako prof. A.Laucevičius.

Iš beveik 280 tūkst. sergančiųjų daugiau nei 156 tūkst. yra moterų. Tačiau nuo širdies ir kraujagyslių ligų darbingo amžiaus vyrai miršta tris kartus dažniau.

„Moterys labiau linkusios išsitirti, dalyvauja prevencijos programose, yra įtrau­kia­mos į statistiką bei sugeba kontroliuoti savo ligą. Tuo tarpu didžiąją dalį vyrų mirtis ištinka staiga, jie nebūna jautę nei simptomų, nei išgirdę diagnozės. To išvengti galima, stebint savo sveikatos būklę, atsisakant ža­lingų įpročių (rūkymo), kei­čiant mi­tybą, didinant fizinį ak­tyvumą“, – teigia profesorius.

Kompleksinės profilaktikos priemonės

Jos širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai yra būtinos, tačiau specialistai pabrėžia, kad didžioji dalis rizikos veiksnių yra kontroliuojami.

„Nagrinėjant pagrindinių rizikos veiksnių paplitimą Lie­tu­voje 2009-2015 m., vyrauja arterinė hipertenzija, pilvinis nutukimas, cukri­nis diabetas, metabolinis sindromas bei rūkymas. Dalyvaudami šir­dies ir kraujagyslių ligų pre­vencijos prog­ramoje, vyrai nuo 40 m. ir moterys nuo 50 m. gali kartą per metus nemokamai atlikti visus reikalingus tyrimus ir, esant reikalui, gauti gydymą. Žinoma, mitybos, fizinio krūvio reguliavimas bei žalingų įpročių atsisakymas priklauso nuo pa­ties žmogaus“, – aiškina prof.  A.Laucevičius.

Valstybės kompensuojama šir­dies ir kraujagyslių ligų pre­vencijos programa leidžia kar­tą per metus išsitirti širdies bei kraujagyslių sistemos būk­lę. Jei šeimos gydytojas nustato, kad šių ligų tikimybė yra didelė, siunčia pacientą į specializuotus cent­rus ištirti išsamiau. Svarbu žinoti, jog kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma bei kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei. Jei nustatoma, jog pacientas jai priklauso, sudaromas individualus profilaktikos planas, skiriamos priemonės, esant reikalui - priešhipertenziniai vaistai.

„Kalbant apie pagrindinius rizikos faktorius, reikėtų išskirti ir ypatingą rūkymo žalą. Nustatyta, jog, kasdien surūkant pakelį cigarečių, miokardo infarkto grėsmė padvigubėja, o dar didesnis ci­garečių kiekis šią riziką net patrigubina. Rūkantiesiems širdies infarktas dažniau baigiasi mirtimi, didesnė kartotinio infarkto tikimybė. Rūkančias moteris ši liga ištinka dažniau už nerūkančias, nes susilp­nėja moteriš­kųjų hormonų estrogenų ap­­sauga. Ypač pavojingas derinys moterims – rūkymas ir kontraceptikų vartojimas. Širdies ir kraujagyslių ligų paplitimui daug įtakos turi ir nutukimas. Lietuvoje ypač pavojingu didelio ir labai didelio laipsnio nutukimu serga apie 62,6 tūkst. žmonių. Labai dažnas derinys: nutukimas, kraujo riebalų, gliukozės apykaitos sutrikimai ir arterinė hipertenzija. Tai - 21 amžiaus rykštė. Todėl kviečiame gyventojus profilaktiškai pasitik­rinti, išsiaiškinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis bei keisti gyvenseną“, – ragina prof. A.Laucevičius.

Agnė PIKELIENĖ

Kone tolimiausiame rajono kampe esančiame Žvingių kaime ruošiamasi K. Pakalniškio gatvės asfaltavimo dar­bams. Deja, ši, atrodytų, gera žinia kai kurių kaimo gy­ventojų nenudžiugino: į redakciją paskambinusi prisi­statyti nepanorusi moteris tvirtino esant ir svarbesnių asfaltavimo laukiančių objektų, nei ši neva į niekur vedanti gatvė. Tuo tarpu Pajūrio seniūnė teigė, kad lėšų šiai gatvei tvarkyti ilgai ieškota būtent žmonių pageidavimu.

„Šilalės artojas“ stengiasi rea­guoti į visus rajono gyven­to­jų pranešimus bei skundus. Todėl ir šįkart, nors pranešimas buvo anoniminis, išsirengėme jo patikrinti. Juolab, kad atvažiuoti kvietusi moteris tvirtino, esą K. Pakalniškio gatvė Žvingiuose, kurią rengiamasi asfaltuoti, niekur neveda, tad koks tikslas leisti pinigus.

Pro vienintelę gyvenvietės parduotuvę eina siauras, duobėtas žvyrkelis. Jei ne asfalto dangos, tai bent kitokių remonto darbų ši gatvė tik­rai prašyte prašosi. Užsukus pas vienus gyventojus, šie nebuvo kalbūs, tačiau nurodė kaimynus, kurie neva galėtų daugiau papasakoti.

Pavardės nenorėję viešinti ūkininkai tvirtino, jog asfaltuoto kelio laukia jau seniai.

„Vasarą čia - vien dulkės. Kad nuo jų bent kiek apsisaugotų, žmo­nės kiemus apsodino gyvatvorėmis. Poilsiautojai šia gatve nuo upės važiuoja į parduotuvę, tai dulkių tiesiog debesys kyla, vėjas neša jas į kiemus. Net skalbinių negali padžiauti. Aišku, gal ir yra nepatenkintų: tiems, kurių tvoros sumontuotos bei gyvat­vorės susodintos per arti kelio, reikės jas perkelti. Bet apie tai visi žinojo, buvo renkami parašai, jog su tuo sutinkame“, – tvirtino K. Pakalniškio gatvės gyventojai.

Žvingiškių teigimu, ir žiemą šioje gatvelėje susidaro nepavydėtina situacija. Vos tik žvyras pasidengia ledu, ne­įvažiuoja net mokyklinis autobusiukas – suka kita gatve. Esant atodrėkiui, tirpdamas vanduo daro išgraužas, kuriomis važiuoti irgi nesaugu.

Užsukome ir į gatvės pradžioje esančią parduotuvę. Joje dirbanti moteris taip pat patvirtino, kad asfalto labai laukia kone visi gatvės gyventojai, ir šie darbai yra būtinybė.

„Čia padėtis tikrai tragiška. Ir potvynių būna – vos tik užeina atlydys, gatve tiesiog upe­lis teka“, - sakė pardavėja.

Tačiau viename kieme sutikta garbaus amžiaus moteriškė prisipažino nesidžiaugianti būsimomis permainomis, mat būsimi kelio darbai kėsinasi į jos kiemą juosiančią medinę tvorą.

„Visą gyvenimą taip nugyvenau, tai kam dabar man bereikia? Vištų laikau, o jei mano tvorą nugriaus, ką tada reikės daryti? Juk jos į kelią išbėgs“, – nusiminusi kalbėjo moteris.

Pajūrio seniūnė Roma Veščiūnienė „Šilalės artojui“ paaiškino kelio remontui lėšų prašiusi būtent gyventojų pageidavimu. Šiuo metu rengiamas techninis darbų projektas.

„Atsižvelgiant į Žvingių mies­telio gyventojų prašymus bei pageidavimus sutvarkyti K. Pa­­kalniškio gatvę, Pajūrio seniūnija kreipėsi į rajono savivaldybės administraciją, kad šios gatvės projektavimo pas­laugos būtų įtrauktos į Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, skirtų rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliams bei gat­vėms tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti 2016 m. objektų sąrašą. Gana intensyvus eismas, transporto priemonių keliamos dulkės, polydžio arba stip­resnio lietaus metu kelio važiuojamąja dalimi plūstantis vanduo – tai tik keletas priežasčių, dėl ko buvo apsispręsta rekomenduoti rekonstruoti būtent šią gatvę“, – teigė seniūnė.

Tad į minėtos programos 2016 m. objektų sąrašą ir buvo įtraukta K. Pa­kalniškio gat­vės, kurios ilgis – 362 metrai, rekonst­ruk­cija.

„Projektas buvo derinamas su gatvės gyventojais asmeniškai. Viskas vyko sklandžiai, išskyrus pavienius at­vejus: kai kur, pažeidžiant gatvės apsaugos zoną, yra per arti kelio ribų įrengta tvora arba užsodinti augalai. Gali būti, jog dabar šių kiemų savininkai ir nepatenkinti. Pažeidusieji kelio apsaugos zoną ir anksčiau siūlė tvarkyti ne visą, o tik dalį gat­vės, nes tada jiems nereikė­tų tų tvorų griauti. O ir kalbos apie tai, kad ši „gat­vė eina į niekur“, yra nepagrįstos, nes numatoma asfaltuoti atkarpa baigiasi ties paskutiniu 11 numeriu pažymėtu na­mu“, – užtikrino seniūnė R. Veš­čiūnienė.

Taigi, atrodo, šį kartą kaimynams pritrūko solidarumo. Tačiau kartais savo as­meninius interesus reikėtų paaukoti dėl daugumos gerovės.

Morta MIKUTYTĖ 

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Visai neseniai Jucaičių kaimo gyventojai sulaukė ne­įprastos kaimynystės – čia kartu su Renata Bud­re­vičiūte atsikraustė ir gausi įvairiaspalvių triušių šei­myna. Prieš penkerius metus gavusi du triušiukus dovanų, moteris šiuo metu augina apie 50 ilgaausių. Visais jais didžiuojasi ir nevengia demonstruoti parodose.

Pradžia - nuo vienos poros

Renata, vos pradėjus pokalbį, paaiškina, jog ne tik negyvena ūkiškai, kaip įprasta kaimuose, bet ir turi „nor­­malų“ darbą prekybos sri­tyje. Didžiulė banda triušių – pomėgis, tapęs svarbia gy­venimo dalimi bei galintis pats save išlaikyti. Dabar Jucaičiuose auga apie 50 triušių veislinė banda. O pavasarį jų paprastai padidėja iki 150-200 triušiukų.

„Pirmieji nulėpausiai namuose atsirado maždaug prieš penkerius metus, kuomet jų man padovanojo ma­ma. Tiesiog kažkada jai užsiminiau, kad norėčiau auginti, ir ji išpildė šį norą. Tad mano triušininkystė prasidėjo nuo dviejų paprastų mišrūnų“, – savo pomėgio pra­­džią prisimena R. Bud­revi­čiūtė.

Į Šilalės rajoną ji atsikėlė iš Klaipėdos. Čia jai viskas puikiai pažįstama, mat vaikystę Renata praleido Lau­kuvoje. Beje, naujuose namuose vietos užtenka ne tik triušiams - ji laiko ir dvi kates, kurios švelniakailius saugo vaikydamos peles. Kaip žinia, kur grūdai, ten ir pelės. o kur pe­lės, ten įvairios ligos. Prie tvarto teritoriją gi­na du šunys, aplink vaikštinėja pulkelis vištų bei kalakutė. Dar džiugina dvi triukšmingos papūgėlės. Nors kieme gausu gy­vūnų, paš­nekovė tikina neužsi­imanti tradiciniu ūkiu, o triušininkystė tėra tik pomėgis. Jam skirti papildomų lėšų beveik nereikia, nes už pinigus, gautus pardavus triušiukų, galima nupirkti pašaro likusiems.

Hobis padėjo rasti bendraminčių

Triušių priežiūra, nuoširdus bei atkaklus domėjimasis jų mityba, ligomis, veislių ypatybėmis padėjo susipažinti su dar dviem merginomis. Dabar visos trys tapo neišskiriamomis draugėmis.

„Su Enrika Pačėsaitė susipažinau, kai ji atvyko pas mus įsigyti triušiukų. O su Agne Petrulyte suvedė pašaras. Kurį laiką dirbau vienoje firmoje, prekiaujančia pašarais būtent triušiams. Jų nusipirkti atvažiavo Agnės mama. Įsikalbėjome, taip ir sužino­jau, kad Agnė irgi augina ilgaausius. Apsikeitėme telefono numeriais. Galiausiai su Enrika pasikvietėme ją į vieną iš triušių pa­rodų Klai­pėdoje“, – pasakoja Rena­ta.

Moteris sako, jog pag­rindinė jos veikla yra edukacinės parodos, kurių metu kartu su draugėmis stengiasi kuo daugiau žmonių supažindinti su įvairiomis triušių veislėmis, jų auginimo ypatumais. Jos labai stengiasi, jog kuo daugiau žmonių sužinotų, kad būna ne tik baltų ir pilkų triušių – jų yra daug bei įvairių veislių. Dažnas tokioje parodoje pirmąkart išvysta dekoratyvinių triušių.

Neužtenka vien šieno ir vandens

R. Bud­revi­čiūtė vardija net 13 savo turimų auginti­nių veislių: angora, havana, Vo­kietijos dėmėtieji milžinai, lūšiniai reksai, zuikiniai, dekoratyviniai Tiuringijos avinukai, satininiai Olan­dijos nykš­tukai, dekoratyviniai bal­taakuočiai ir kt. Akys net raibsta nuo kailiukų įvairovės.

„Triušius auginti nėra sunku, ypatingos priežiūros jie nereikalauja. Svarbiausia, kad narveliai būtų erdvūs, nes gyvūnui reikia laisvai išsitiesti, pasirąžyti, pasistiebti ar netgi pašokinėti. Bet reikia žinoti, kaip ilgaausius šerti – neužtenka vien šieno bei vandens. Kiekviena žolė taip pat netinka: yra tokių, kurios triušiams gali pakenkti ar net yra nuodingos. Norint pradėti auginti triušius, pirmiausia reikėtų pasidomėti jų priežiū­ra“, – teigia Renata.

„Šilalės artojui“ moteris prisipažįsta ne kartą susidūrusi su nuomone, kad jaunas triušininkas esą nieko neišmano. Net turguje girdėjusi, kaip žmonės šnabždasi, neva geriau eiti pas vyresnius prekeivius, nes šie atseit geriau žino. Tačiau, pasak nemenkos patirties šioje srityje sukaupusios triušių augintojos, tai labai ginčytina teorija, nes viskas sparčiai keičiasi ir tobulėja. Antai anksčiau visiems buvo įprasta kelti triušius už ausų, tačiau taip daryti negalima. Deja, ne kiekvienas tą žino, tad neretai tenka sudrausminti ir parodų lankytojus.

„Negalėčiau išskirti, kurios veislės augintiniai yra lepesni. Bet veislinis gyvūnas viskam yra jautresnis nei mišrūnas. Iš mano augintų veislių lepiausi buvo reksai: sunkiai kergdavosi, vargdavau su jaunikliais. Tačiau gal tik man taip pasitaikė“, – svarsto Renata.

Po parodų – nauji augintiniai

Renata džiaugiasi kiekvienu savo augintiniu, vasarą po kelis paleidžia palakstyti kieme. Ir tvirtina, jog tai yra kur kas įdomiau už televizoriaus žiūrėjimą.

„Kuo triušiukų daugėjo, tuo dar didesnis noras  kilo įsigyti įvairesnių veislių. Pradėjau domėtis. Labai daug įdomių bei nematytų veislių gali pasiūlyti mūsų kaimynai lenkai. Lietuvoje nėra didelio pasirinkimo – parodose veislių mažai. Pirma rimtesnė paroda, kurią aplankiau prieš keletą metų, irgi buvo Lenkijoje, Wielun mieste. Net galva sukosi – virš tūkstančio triušių! Tada pirmą kartą pamačiau gražuolius šokoladinius havana triušius. Jie taip pakerėjo, kad parsivežiau porelę. Nuo tada stengiuosi laikyti veislinius triušius iš parodų, su kilmės dokumentais bei įvertinimais“, – dėsto triušių augintoja.

Kaip sakoma, apetitas kyla bevalgant. Ir Renata kaskart siekia patekti į vis didesnes parodas. Štai praėjusį lapkritį vyko į Čekiją, kur parodoje buvo net 3000 triušių! Žinoma, ir paro­dos būna skirtingos: vienoje šalyje gali išvysti daug Belgijos milžinų, kitoje populiaresni Prancūzijos avinai ar įvairiaspalviai reksai.

Ji sako, kad parodose tenka save stabdyti ir žaboti norus, mat, nusipirkus visas patinkančias veisles, pritrūktų vietos. Be to, norint užsiimti veisimu, būtina įsigyti porelę, tad iš karto turi rasti vietos bent dviem augintiniams.

Žinoma, ne visi gali vykti į užsienio šalis vien tam, jog išvystų daugybę ilgaausių po vienu stogu. Tačiau smalsumą patenkinti galima ir Jucaičiuose, nes Renata su draugėmis ir čia organizuoja parodas. Jų, aišku, nepalyginsi su tokiais renginiais kaip, tarkime, Lenkijoje ar Čekijoje, bet ir jose žmonės susipažįsta su triušiais, gali juos apžiūrėti, sužinoti apie jų auginimą.

„Reikia gyvai pamatyti, kaip džiaugiasi ir dideli, ir maži, paėmę ant rankų triušiuką. Atrodo, kad tą minutę baigiasi visi rūpesčiai ir bėdos, o pasaulis nušvinta naujomis spalvomis. Tai tikrai be galo malonus jausmas“, – kalba moteris.

Verslo nesukūrė, bet naudos užtenka

Tiesa, Renata teigia didelio verslo iš savo pomėgio nesukūrusi. Didžiausia nau­da – kad šeima maitinasi sveika, pačių užauginta mėsa.

„Džiaugiamės, jei triu­šiukai patys save išlaiko. Už kiekvieną parduotą ma­žylį pinigus dedame atskirai, naudojame kelionėms į parodas, naujoms veislėms, pa­ša­­rams, vita­mi­nams pirkti“, – vardija R. Bud­re­vi­­čiū­­tė.

Ji negaili patarimų norintiesiems laikyti triušius. Jos teigimu, neužtenka vien pasidomėti jų auginimu ir, įsigijus narvų, čiupti visas veisles iš eilės. Vertėtų paskaičiuoti ir būsimas išlaidas vitaminams, šėrykloms bei girdyk­loms, taip pat skiepams nuo įvairių ligų. Todėl pradėti geriausia nuo dviejų-trijų veislių. O kokias rinktis, padiktuos tiks­las – ar augintinis reikalingas dėl grožio, ar dėl mėsos, ar dėl kitų priežasčių.

„Triušius laikyti labai naudinga. Pavyzdžiui, su penkiomis patelėmis ir vienu patinėliu po mėnesio galima turėti apie 35-40 jauniklių. Juos paauginus, šeima aprūpinama sveika mėsa.

Triušių kainos - labai įvairios: mišrūną galima nupirkti už 5-30 eurų, veisliniai, žinoma, yra brangesni - nuo 20 iki 150 Eur.

Kai kurie žmonės nesupranta, kodėl triušiukas toks brangus. Bet paskaičiuoji, kad jo tėvus pirkai parodoje, kainavo kelionė ir kt. Aš pati, įsigydama naują ilgaausį, įpratau nebesiderėti, nes žinau, jog jį užauginti nepigiai atsieina“, – sako žavi triušių augintoja Renata.

Morta MIKUTYTĖ

R. Budrevičiūtės asmeninio albumo nuotr.

Visi dainavom, kaip kas mokėjom.

Visi tylėjom, kaip kam reikėjo.

O kelias bėga, o kelias dulka.

Ką susitiksim - laimę ar kulką?

(Jonas Strielkūnas)

1991 metais dabar jau šviesaus atminimo poetas Marcelijus Martinaitis savo užrašuose parašė: „Šiandien lietuviai, atgaudami savo ateitį, dar nežino, ką su ja daryti“.

Pranašiški žodžiai. Be ginklo sustabdę sovietinius tankus, „kaspervizininkų“ užgrobtos televizijos propagandą, Maskvos spaudimą - sutvėrę savo Valstybę iš naujo, vėliau ėmėme trypčioti ir klaidžioti savo pačių sukurtuose labirintuose.

Turbūt tada dar nesupratome (o dabar, po 26 metų, ar jau suprantame?), jog, sukūrus laisvą Valstybę, dar reikia sukurti ir laisvus žmones: pilietiškus, atsakingus, šviesius, tikinčius. Nes laisvės Valstybėje yra tiek, kiek jos yra kiekviename iš mūsų kartu sudėjus.

Laisvės kelias tęsiasi. Ne tik šventiniuose renginiuose, kai degame Atminimo laužus, bet ir kiekvieną dieną. Ką tame kelyje sutiksime - laimę ar pražūtį, priklauso nuo visų mūsų.

Rima PETRAITIENĖ

Visus metus „Šilalės artojuje“ rašėme Jums ir apie Jus, pasakojome, kokiais rūpesčiais bei džiaugsmais gyvenate. Daug dėmesio skyrėme ir valdžios priima­miems sprendimams – juk nuo jų iš dalies priklauso ir mūsų visų gyvenimo kokybė. O šiandien siūlome dar kartą peržvelgti labiausiai įstrigusias akimirkas, bent iš dalies prisiminti, kokie buvo šie metai.

Metų protestas

Sausį sukilę Rėzgalių gyventojai paaiškino rajono valdžiai, kuo gresia jų kraštiečio Pauliaus Jankausko siekis privatizuoti kaimo tvenkinį bei įrengti prie jo poilsiavietę. Kaimas liks be vandens! Savivaldybės taryba išsigando antrosios Balsių istorijos ir tvenkinį paliko visuomenės reikmėms.

Metų prisikėlimas

Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras metų pra­džioje keliems šimtams gyventojų išsiuntinėjo raštus apie susikaupusią skolą. Įspėji­mą, kad ji bus išieškota teismine tvarka gavo ir toks Stanislovas, miręs 1999 metais. Rinkliava įvesta 2012 m., todėl reikia manyti, jog atliekų tvarkytojai išsiaiškino, kad šiukšlinti įmanoma, net gulint kapo duobėje...

Metų pabrangimas

Laidojimo paslaugas teikianti savivaldybės bendrovė „Ged­mi­na“ sausį dešimtadaliu pakėlė kainas bei apmokestino viską, kas anksčiau būdavo ne­mo­kamai - net staltie­ses ant giedotojų stalo. Artimuosius laidojantiems gyven­tojams įmonės noras prasigyventi per metus papildomai kainuoja 11 tūkst. eurų.

Metų duoklė

Tvirtindama rajo­no biudžetą, savival­dybės taryba atidavė duoklę Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui - 48 tūkst. Eur padidino įstatinį kapitalą, kad bankas prasiskolinusiai įmonei galėtų suteikti paskolą. Deja, duoklė neišgelbėjo - jau rugpjūtį savivaldybė gavo prašymą kone dvigubai pabranginti 1 tonos atliekų sutvarkymo kainą. Politikai pašūkavo, bet sutiko. Tauragės RATC  - valdžios kūdikis, o kūdikio užgaidos - tėvams įsakymas.

Metų programa

Šilalės savivaldybė viena pirmųjų šalyje patvirtino Vals­ty­­bės atkūrimo šimtmečio, kurį minėsime 2018 m., progra­mą. Valdžios skaičiavimais, jos įgyvendinimui reikės maždaug 2 mln. Eur. Gyvenant Šilalėje, brangu mylėti tėvynę!

Metų įkurtuvės

Vasario 4 d. Šilalės viešojoje bibliotekoje techninei kūrybai duris atvėrė interaktyvi jaunimo erdvė.  Moksleiviams pasiūlyta naudotis 3D spausdintuvu, interaktyviu stalu, žaidimų konsole, piešti smėliu, dalyvauti judesio bei žaidimų terapijoje.

Metų idėja

Nuo vasario po­kalbius su psichologais ir paskaitų apie alkoholizmą klausymą savivaldybės politikai prily­gino gatvių valymui bei snie­go kasimui - visuomenei naudingai veiklai, suteikiančiai galimybę gauti socialinę pašalpą. Socialinės paramos skyriaus vedėja Danguolė Račkauskienė paaiškino, jog nauda bus jau vien tai, kad paskaitų metu valstybės šelpiamieji negers ir nerūkys. 

Metų vagystė

Kovą Šilalę sukrėtė vaikų lopšelyje-darželyje „Žiogelis“ atskleistas nusikaltimas: už vaikų maitinimą atsakinga dietologė iš virtuvės nugvelbė keletą bananų, porą pomidorų, puskepalį duonos bei gabalą mėsos. Darželinukų tėvai pareikalavo įstaigoje įrengti stebėjimo kameras, o Ši­la­lės rajono apylinkės teismas vagilę nubaudė 130 Eur bauda.

Metų gelbėtojas

Susitikęs su Žadeikių gyventojais, rajono meras Jonas Gudauskas pareiškė, jog dėl visų kaimo žmonių bėdų kalti žurnalistai, nerašantys apie gerus valdžios darbus. Netrukus į Šilalės kultūros cent­rą sukvietęs žemdirbius, meras pristatė gelbėtoją - į Seimą kandidatuoti susiruošusį konservatorių Stasį Šedbarą. Kaimo žmones jis pakvietė atvykti į Vilnių pasakyti, „kas negerai“...

Metų emigrantės

Pieno kainai vasarą nukritus iki 8 ct/kg, prasidėjo masinė karvių emigracija - furgonais jos išvažiavo į Lenkiją. Darbo netekę ūkininkai patraukė į Šiaurę - rado užsi­ėmimą Švedijoje, Danijoje arba Norvegijoje.

Metų vizija

Balandį socialinio tinklo pas­kyroje rajono meras Jo­nas Gudauskas pasidalijo jį aplankiusia vizi­ja - statyti tiltą per miesto tvenkinį. Šilališkiai akimirksniu tiltui suteikė Mirusiųjų pavadinimą - juk ves jis tiesiai į kapines.

Metų dovana

Gegužės pradžioje Kaltinėnų biblioteka į viešumą palydėjo Stanislavos Višinskienės „Poemą apie Kaltinėnus“. Joje sudėta dešimtmečio senumo miestelio istorija, glaudžiai susipynusi su dramatiško likimo kun. Petru Linkevičiumi, pastačiusiu Kaltinėnų bažnyčią, įkūrusiu senelių namus, žvyrduobėje pasodinusiu parką bei pažadinusiu kaltinėniškius iš gilaus sovietmečio miego. S. Višinskienė savo knygą paskyrė miestelio bend­ruomenei.

Metų eksperimentas

Gegužės 26 d. Šilalės ligoninės konsultacinėje poliklinikoje gydytojas neurologas Gintautas Macevičius išrašė pirmąjį rajone elektroninį receptą. Bandymas užtruko valandą ir pareikalavo  informacinių technologijų specialistų pagalbos - per tiek laiko, pasak G. Macevičiaus, jis būtų galėjęs apžiūrėti bei paskirti gydymą trims ar net keturiems ligoniams. Dešimt metų kurta Nacionalinė elekt­roninė sveikatos sistema valstybei kainavo 30 mln. Eur, bet veikti vis dar nepradėjo.

Metų privatizacija

Birželį savivaldybės politikai nusprendė parduoti vieną iš keturių savivaldybės bend­rovių - Šilalės knygyną. Įmonės direktorė įtikino valdybą, kad išgyventi, išsikapstyti iš skolų ir tapti šiuolaikišku knygynu nėra jokių galimybių, nes per 5 metus bend­rovė patyrė 9 tūkst. Eur nuostolių. Knygyno pardavimo auk­cioną rengs Valstybės turto bankas.

Metų verslas

Valstybinės žemės fondo rengtą 14 hektarų Aukštagirės kalno nuomos aukcioną laimėjo Mažoji bendrija „Edija“, atstovaujama Paršežerio poilsiavietę valdančios Dia­nos Petrauskienės - to paties Edmundo Petrausko, kuris pa­kalnė­je statėsi slidinėjimo namelį, žmonos. Pusšimčiui metų Aukštagirę slidinėjimo trasoms įrengti išsinuomojusi įmonė per tą laiką sumokės maždaug 23 tūkst. Eur. Tuo tarpu savivaldybė, nutiesusi į kalną elektros liniją bei iškirtusi ten augusį mišką, investavo mažiausiai 40 tūkst. Eur ir dar pasiliko teisę išpirkti statinius už atkuriamąją turto vertę.

Metų atradimas

Vasarą ant Medvėgalio surengtos Klaipėdos universiteto studentų Baltijos regiono mokomosios-pažintinės praktikos dalyviai atrado senųjų žmonių gyvenimo pėdsakų bei nustatė tikrąją kūlgrindos vietą. Iki šiol akmenimis grįsto slapto išėjimo iš pilies vieta buvo žinoma tik apytiksliai.

Metų investicija

Savivaldybės taryba nupirko ir Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui perdavė radiolokacinę greičio matavimo įrangą. Maždaug 8 tūkst. Eur investicija turėtų greitai atsipirkti, nes valstybė pusę sumokėtų baudų pažadėjo grąžinti į savivaldybės biudžetą.

Metų rekordas

Rugsėjo 22 d. Šilalėje pasiektas Gineso vertas rekordas - miesto gatvėmis su žaislinėmis mašinėlėmis vienu metu pražygiavo 472 Šilalės, Kvėdarnos, Pajūralio, Pajūrio, Obelyno, Kaltinėnų darželinukai. Taip paminėta diena be automobilio. Užfiksuoti rekordo atvyko garsiausias šalies lenktynininkas Benediktas Vanagas.

Metų žygis

Pasaulio žemai­čių dienoms skir­tame pėsčiųjų žy­gyje „Že­maiti­jos piliakalniais ir kūlgrindomis“ dalyvavo 400 žy­geivių. Žemai­čių vėliavą į aukš­čiausią Žemaitijos kalną Medvėgalį užnešė ir ten ją iškėlė garsiausias Lietuvos alpinistas Vladas Vitkauskas.

Metų ūkis

Rugsėjį nušurmuliavusioje Derliaus šventėje pasveikinti geriausi rajono ūkininkai. Tradicinio Lietuvos ūkininkų sąjungos konkurso „Metų ūkis 2016“ laureatu pripažintas Romualdos ir Vaidoto Kiniulių pieno ūkis Šilalės kaimiškojoje seniūnijoje.

Metų idėja

Tautvilų kaimo bendruomenė sugalvojo, kaip palenkti valdžią į savo pusę - panoro išsinuomoti mero Jono Gudausko mamą, nes Stungaičių kaimo Malūno gatvei, kurioje ji gyvena, asfaltuoti savivaldybė nesunkiai rado beveik 100 tūkst. Eur.

Metų leidimas

Rugsėjo pabaigoje Aplinkos apsaugos agentūros val­dininkai pagaliau išgirdo ūkininkų skundus apie vilkų masiškai pjau­namas avis, veršius ir net karves „Judrės“, Piliakalnio, „Jūros“, Gval­dų, Kvėdarnos, Vin­gininkų bei Šilalės medžiotojų bū­re­lių valdose ir išrašė leidimą „paimti iš gamtos du prob­leminius vilkus“. Deja, plėšrūnų sumedžioti nepavyko, o ūkininkai dėl aplinkosaugininkų neveiklumo šiemet prarado per 50 gyvulių, dėl to patyrė 11,2 tūkst. Eur žalą.

Metų medalis

Rugsėjo pabaigoje irkluotoja Do­nata Vištartaitė-Karalienė atvežė į gimtinę parodyti Rio de Žaneiro olimpiadoje iškovotą bronzos medalį, o susitikusi su savivaldybės tarybos nariais dovanų gavo marškinėlius su užrašu „Aš myliu Šilalę“. Labiausiai „tikra“ olimpiete džiaugėsi jaunieji šilališkiai, kai Donata apsilankė savo buvusioje mokyk­loje – Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijoje.

Metų praradimas

Rugsėjį rajono politikai nusprendė parduoti butą Kvėdarnos ambulatorijoje. Prieš 8 metus įrengtą 80 kv. m būstą turto vertintojas įvertino 10 tūkst. Eur. Įsigyti jį teisę turėjo tik nuomininkė - Kvėdarnos ambulatorijos vyriausioji gydytoja Irena Beržanskienė. Beveik tuo pat metu, kai buvo įrenginėjamas butas ambulatorijoje, savivaldybė kitam gydytojui būstą Kvėdarnoje pirko už 25,7 tūkst. Eur.

Metų lengvata

Savivaldybės taryba atleido „Jūros“ medžiotojų būrelį nuo 6,72 Eur vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą - tiek medžiotojai turėjo sumokėti už  25 kv. m patalpas Stigrėnų kaime. Lengvata suteikta dėl to, kad medžiotojai per metus neišnaudojo 180 kWh elekt­ros ener­gijos.

Metų šaltinis

Savivaldybė šiemet atrado neišsenkantį biudžeto pajamų papildymo šaltinį. Vietoj suplanuotų 1000 Eur iš baudų bei konfiskacijų į biudžetą surinkta net 18 tūkst. Eur.

Metų antausis

Spalio 23-iąją vykusiame ant­rajame  Seimo rin­kimų ture rinkėjai skėlė ant­ausį rajonui vadovaujantiems konservatoriams. „Tvarkietis“ Re­migijus Žemaitaitis 4867 bal­sų persvara įveikė savivaldybės palaikymą turėjusį konservatorių Stasį Šedbarą. Iš 43 rinkimų apylinkių S. Šedbaras laimėjo tik Pempiškiuose, kur už jį atiduota 5 balsais daugiau.

Metų ginčas

Metų ginčas ki­lo tarp Pag­ra­­man­čio bend­ruome­nės ir Šilalės vers­lininko Jono Leilio­no dėl 7 tonas sve­riančio ak­mens, išlindusio iš valstybinio miško že­mės Obelyno girininkijoje. Vieni nužiūrėjo šį akmenį  Pagramančiui, kaip ma­žajai Lietuvos kultūros sostinei įamžinti, kitas panoro jame iškalti tekstą Šilalės vaistinės 150-osioms įkūrimo metinėms paminėti. Administ­racinė komisija prie rajono savivaldybės tarybos už akmens paėmimą be leidimo nubaudė J. Lei­­lioną įspėjimu, bet ak­mens iš jo neatėmė. 

Metų malda

Šilalės šilumos tinklų direktorius Algirdas Šniepis nuo spalio vidurio meldžia šalčių, nes tik jie gali sumažinti įmonės skolų kuprą. Rudenį savivaldybė leido Šilumos tink­lams skolintis dar 150 tūkst. Eur, kad ši galėtų sugrąžinti kasdien augančias skolas už jau sudegintą biokurą. Iš viso Šilalės šilumos tinklai bankams skolingi per 334 tūkst. Eur, o gyventojai už šilumą įsiskolinę apie 270 tūkst. Eur.

Metų kompensacija

Išleisdama į pensiją direktoriaus pavaduotoją, UAB „Šilalės vandenys“ jam išmokėjo šešių mėnesių darbo užmokesčio kompensaciją - iš viso bene 8 tūkst. Eur. Tik dėl to, jog liepą direktoriaus pavaduotojui buvo paskirtas priedas prie atlyginimo, kompensacija padidėjo maždaug 2 tūkst. Eur. 

Metų atradimas

Plungiškis Bronius Mažonas Šilalės rajone atrado legendinius Pilėnus. Savivaldybės, Varnių regioninio parko bei Klaipėdos universiteto specialistams jis pareiškė, kad drąsieji pilies gynėjai esą palaidoti ant Bilionių piliakalnio.

Metų paskyrimas

Gruodžio 15 d. Šilalės savivaldybės taryba patvirtino naują Žadeikių pagrindinės mokyklos direktorę. Ja tapo Inga Litvinienė, Žadeikiuose lietuvių kalbos mokytoja pradėjusi dirbti šį rugsėjį. Prieš ją pusmetį mokyklai vadovavęs Nerijus Jocys Žadeikius iškeitė į Skaudvilę, o dar anksčiau mokyklai šiek tiek pavadovavusi Renata Rimkuvienė pasirinko Pajūralio pag­rindinės mokyklos direktorės kėdę.

Daiva BARTKIENĖ

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Niekur nedirbantys bei vals­tybės lėšo­mis nedraudžiami asme­nys (taip pat gyve­­nantys ir dirbantys už­sie­nyje) turėtų pasi­tikrinti, ar nėra įsiskolinę už privalomąjį svei­ka­tos drau­dimą (PSD). Tai padaryti galima www.sodra.lt/pasitik­rink.

Laiku nesumokėjus mokesčių, bus pradedamos skolos išieškojimo procedūros. Jos vykdomos per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (PLAIS) ir gali užtrukti – sistema laikinai apriboja galimybę naudotis pinigais visose sąskaitose, kol iš jų yra nuskaičiuo­jama reikiama suma.

Ar tai aktualu emigrantams? Taip!

Susimokėti skolą arba dek­laruoti išvykimą iš Lietuvos raginami ir asmenys, kurie gyvena bei dirba užsienyje. Skola gali būti perskaičiuota, jei iki gruodžio pabaigos šie asmenys pateiks gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai (forma GPM308), pažymėdami, jog deklaracija yra galutinai iš Lietuvos išvykstančio gyventojo.

Nuo 2017 metų „Sodra“, skai­čiuodama PSD įmokas, vadovausis tik Gyventojų registro duomenimis, t. y. VMI pateiktos ar patikslintos dek­laracijos nebebus pagrindas nutraukti įmokų skaičiavimą ar panaikinti įsiskolinimą.

Visi asmenys, iš Lietuvos išvykdami ilgesniam nei 6 mėn. laikotarpiui, privalo tai deklaruoti. Pateikti gyvenamosios vietos deklaraciją galima seniūnijoje, savivaldybėje, Lietuvos diplomatinėje atstovybėje užsienyje ar internetu per Elektroninės valdžios vartus. Deklaracija įsigalioja nuo jos pateikimo dienos, ir, ja vadovaujantis, nutraukiamas privalomų mokesčių skaičiavimas. Išvengti susidariusios skolos išieškojimo galima ir pateikiant „Sodrai“ šalies, kurioje dirbama, institucijos, koordinuojančios socialinį draudimą, išduotą pažymą apie draustumą.

Kas turi savarankiškai mokėti PSD įmokas?

Savarankiškai susimokė­ti PSD įmokas kas mėnesį privalo visi asmenys, nevykdantys jokios ekonominės veik­los ir nedraudžiami valstybės lėšomis. Šios įmokos užtik­rina nemokamas sveikatos prie­žiūros paslaugas, o jų nesu­simokėjus, už gydymą atsiskaityti tenka patiems – neapsidraudusiems nemokamai teikiama tik būtinoji pagalba. Be to, kaupiasi įmokų įsiskolinimas, o draustumas tokiam asmeniui bus atstatytas, tik sumokėjus einamojo mėnesio įmoką bei padengus visą įsiskolinimą.

PSD mėnesio įmokos sava­rankiškai besidraudžiantiems asmenims dydis nuo šių metų liepos yra 34,2 euro (nuo 2016 m. sausio 1 d. iki liepos 1 d. buvo 31,5 Eur). Įmoka turi būti sumokėta iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Labai svarbu nurodyti teisingą įmokos kodą, nes įvedus ne tą, įmokos nebus įskaitytos. Jeigu įmokos už einamąjį mėnesį mokamos laiku, turi būti nurodytas kodas 364. Jei nesumokėtos laiku ir mokamos kitą mėnesį ar vėliau, būtina nurodyti kodą 365.

Daugiau informacijos apie privalomąjį sveikatos draudimą rasite „Sodros“ interneto svetainėje www.sodra.lt, skiltyje „Įmokos“, bei paskambinę telefonu 1883.

„Sodros“ inform.