Vieno miesto istorija: Berlynas

Vieno miesto istorija: Berlynas

Kai kuriuos miestus, net jų ir neaplankius, gana lengva įsivaizduoti dėl jiems prikli­juo­tų etikečių: Londone plačiomis gatvėmis šliaužioja dviaukščiai autobusai, fone sukasi Londono akis, o pirmame plane, žinoma, stovi raudona telefono būdelė. Saulėtoje Romoje italai maukia espreso, o vakarienei į šeimos restoranėlius eina valgyti picos. Į Barseloną važiuoja norintieji švęsti – ten vakarėlis trunka ne penktadienį ir šeštadienį, o visą…
Prie gimnazijos – paminklas miesto šviesuoliui

Prie gimnazijos – paminklas miesto šviesuoliui

Praėjusią savaitę prie Šilalės gimnazijos iškilmingai atidengtas paminklas šviesuoliui, visuomenininkui, fi­lant­ropui Simonui Gaudėšiui. Jo vardas mūsų miesto gim­­nazijai suteiktas 1993-iaisiais, o šiųmetė lapkričio 28-oji taip pat bus įrašyta į ugdymo įstaigos atmintinų datų sąrašą. Atidengė paminklą Nepaisant darganoto oro, ren­ginys buvo šiltas ir jaukus. S. Gaudėšiaus paminklą atidengė gimnazijos direktorius Stasys Norbutas, skulptorius Marius Norkus ir rajono savivaldybės mero pavaduotojas…
Kur gyvename: „Šilalie ar Šilaliūs“?

Kur gyvename: „Šilalie ar Šilaliūs“?

Tokį klausimą šilališkiams uždavė į svečius atvykęs is­torijos mokslų profesorius Alfredas Bumblauskas. Su­­si­tikti su žinomu televizijos veidu atskubėjo tiek žmo­nių, kiek negalėjo sutalpinti nė viena Viešosios biblio­tekos auditorija. Žemaičių daugiau nei lietuvių A. Bumblauskas klausė, kas yra žemaitis, ir pats su jam būdingu humoru nusakė esmę. „Ne taip seniai Telšiuose bu­vo toks nutikimas. Į Žemaitijos sostine tituluojamą miestą atvykęs lietuvis…
Bilionių piliakalnis. Vidurvasaris

Dailininko pasižvalgymai Lietuvoje: Bilionių piliakalnio atradimai

Žemaičių aukštumos pietiniame pakraštyje esantis garsusis Bilionių piliakalnis, kažkada vadintas Švedkalniu, Šventkalniu, žvelgiant į jį nuo čia pat tįsančio Žemaičių plento, atrodo džiugiai išvaizdus, garbus, tik­­ras praeities paminklas, puošiantis Laukuvos krašto peizažą. Tačiau, artėjant prie kalno, darosi kažko neramu, smelkiasi nuojauta, kad priešais tave auga, kyla, skleidžiasi į plotį ne šiaip žaisminga kalva, ne eilinis kovingas piliakalnis, o didinga, pietinio…
Amžių žmogui atskaičiuoja Dievas

Amžių žmogui atskaičiuoja Dievas

Šilališkei Jadvygai Pudževelienei – 92-eji. Senjorė sako, jog ne ilgiausių metų žmogui reikia linkėti, o sveikatos. Nes metus, žmogui vos gimus, nulemia Dievas: kiek Jis skiria, tiek ir lemta nugyventi. Gyvenimas – nei pridėsi, nei atimsi Jadvyga juokauja, kad pažįstantys ją galbūt sakys, jog ji, pasakodama apie savo gyve­nimą, nori save išaukštinti – vieni, anot jos, iš pavydo, kiti iš…
„Atminty neišnyks mūsų dienos ir mūsų vargai...“

„Atminty neišnyks mūsų dienos ir mūsų vargai...“

Pavadinimą padiktavo užrašas antroje pusėje nuotraukos, kurioje – jauni vyrai toli nuo savo gimtųjų vietų – lageryje... „Šilalės artojuje“ išspausdinę šilališkės Agotos Auš­kalnienės tremties istoriją („Tremtis paliko neišdildomą nuoskaudą“, spalio 1 d., Nr. 76), sulaukėme kaltinėniškio Antano Šerniaus skambučio. Garbaus amžiaus buvusį po­litinį kalinį šis pasakojimas sujaudino ir priminė skau­džius okupantų melu bei neteisybe grįstus išgyvenimus, kuriuos jam ir jo…
Dailininko pasižvalgymai Lietuvoje: Žemaitija. Paslaptingoji žemė

Dailininko pasižvalgymai Lietuvoje: Žemaitija. Paslaptingoji žemė

Žemaitijos vardas rašytiniuose dokumentuose paminėtas 1219 metais – Ipatijaus kronikoje. Ėjo, bėgo istoriniai amžiai. Metraščiuose, valdovų, karalių dokumentuose Žemaitija minima vis dažniau. Išaušo ir Valančiaus, Daukanto epocha, tada jau knygose išguldyta, aprašyta Žemaitijos istorija, žmonių būdas, darbai, gyvensena. Keliaudamas po Žemaitiją, dažnai susimąstau, o kaip čia žmonės gyveno aštuoni šimtai metų atgal, skaičiuojant nuo 1219-ųjų? Gal jau ir keturišimtaisiais bu­vo…
Žemaitijoje pagerbtas „Pėstysis riteris“ – profesorius Česlovas Kudaba

Žemaitijoje pagerbtas „Pėstysis riteris“ – profesorius Česlovas Kudaba

Gražia ir simboliška įžanga į Varniuo­se vykusią praktinę konferenciją „Vietovardžiai – tautos ir valstybės būties ženklai“, skirtą Vietovardžių bei Žemaitijos metams, tapo paminklinio ženklo profesoriui dr. Č. Kudabai atidengimas Strazdaliuose, Nor­berto Vėliaus gat­vėje. Daugelio pritarimu, pasinaudojant Romualdo Nor­kaus 1995 m. sudarytu leidi­niu „Pėsčiojo riterio dalia: Čes­lovo Kudabos laikas ir asmenybė“, perteikiant ir atvaizduojant profesoriaus veik­los esmę, panaudota metafo­ra „Pėstysis riteris“.…

Mūsų tarmė tebėra gyva

Nors žemaičių tarmes stipriai veikia bendrinė kalba ir aukštaičių tarmės, vis dėlto jos yra geriau išsilaikiusios negu aukštaičių. Štai dzūkai pagrindinę savo tarmės ypatybę yra išlaikę tik kaimuose, ir tai tik vyresnio amžiaus žmonės. Kiek geriau išsilaikiusi tik suvalkiečių tarmė, bet greičiausiai tik todėl, kad jie mano kalbą bendrine kalba. Tuo tarpu žemaičių tarmės turi neįkainojamą vertę lyginamajam kalbų tyrinėjimui…
Dailininko pasivaikščiojimai po Šilalės kraštą

Dailininko pasivaikščiojimai po Šilalės kraštą

Jei mintyse atkursite istorinės Žemaitijos kunigaikštystės ribas – nuo Nevėžio rytuose, iki Minijos vakaruose, nuo Vadaksties upelio, tekančio pasieniu su Kuršu, Latvija, iki Šešupės pietuose, tai tos kunigaikštystės viduryje rasite Kražius, o gal Varnius. Dabar tai nedideli miesteliai, bet istorijos tėkmėje buvę labai svarbūs ir Žemaitijai, ir visai Lietuvai. Varniai daugiau nei keturis šimtmečius – Žemaitijos vyskupijos sostinė, Kražiai praeityje…
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą