Rugsėjo pabaigoje Šilalės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje įvykiai primena sovietų armijoje tarnavusiems vyrams puikiai žinomą „diedovščiną“. Tik dabar vieni iš kitų tyčiojosi ne skirtingų rangų ar tautų atstovai, o lietuviai šauktiniai, vienu metu pradėję nuolatinę privalomąją tarnybą Pajūrio batalione.

Žydrūnė MILAŠĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 82

Spalio 26-ąją Laukuvos kultūros namų vyresniųjų šokių kolektyvas „Laukiva“ paminėjo 20 metų veiklos sukaktį. Ta proga miestelio bendruomenę pakvietėme į šventę „Šokiu nuspalvintas gyvenimas“.

Rita KĖBLIENĖ

Nuotr. Aurelijos BACEVIČIENĖS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 82

– Kas tu esi? – paklausiau sužavėtas

Jo veido ir jo skraistės skaistumu.

– Esu Ruduo. Auksinis ir saulėtas.

Esu karalius šitų lygumų.

Aš įsakiau miškams margai pražysti,

Paliejau žemėn daug skaidrių dažų.

Todėl šiandieną mano karalystėj

Taip liūdna ir gražu.

Beržai nusvirusiom šakom, 

tartum ugnies fontanai

Sustingę, šviečia vidury laukų.

Ir lapai krisdami, tartum 

margi drugiai, plevena

Ir kilimus nuaudžia ant takų.

(Bronius Krivickas)

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazija organizavo naktinį pėsčiųjų žygį „Auksinis Pajūrio ruduo“, kuriam prasidedant, gimnazijos direktoriaus Juozas Žymančius linkėjo gero kelio, smagaus ir saugaus laiko. Šiame žygyje dalyvavo net 150 žygeivių iš Laukuvos, Pagėgių, taip pat Pajūrio jaunieji šauliai, o visi įveikė 10 km pėsčiomis. Iš gimnazijos kiemelio pajudėję Beždžionių tilto link, kabančio prie vienuolyno, saugiai jį perėję, per Lileikėnus, Jomantus, stabtelėję ir atsipūtę Birutės ir Kęstučio Tarvydų kaimo turizmo sodyboje, per tvenkinį nutiestu mediniu tiltu patraukėme tolyn. Viso kelio metu jaunieji šauliai pasaloje tykojo ir laukė, kad galėtų „pagrobti“ bent vieną žygio dalyvį. Ši pramoga suteikė daug laimės ir juoko – netikėtoje vietoje išvesti iš kolonos, po kurio laiko  vaikai buvo sugrąžinami į ją. 

Džiaugiamės, kad įgyvendindami įvairius projektus, galime prisidėti prie gimnazijos bend­ruomenės narių sveikos gyvensenos. Už pagal­bą, organizuojant žygį, esame dėkingi visai Pa­jūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos bendruomenei, už jaunųjų šaulių energiją dėkojame jaunųjų šaulių vadui Algimantui Dragūnui, o už galimybę atsikvėpti ir pasigrožėti nuostabiu rudenišku vaizdu – kaimo turizmo sodybos šeimininkams B. ir K. Tarvydams.

Naktinis pėsčiųjų žygis „Auksinis Pajūrio ruduo“ buvo finansuojamas iš Šilalės savivaldybės jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių organizacijų veiklos projekto „L.I.V.E.“ lėšų.

Jurgita RUMŠIENĖ

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos socialinė pedagogė 

AUTORĖS nuotr.

Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos 7 ir 8 klasių mokiniai, paskatinti savo mokytojų ir pasidomėję Estijos žy­miomis vietomis, leidosi į edukacinę eksursiją, norėdami viską pamatyti savo akimis.

Po ilgos kelionės per Latviją pasiekę Es­tiją, pirmiausia aplankėme trečią pagal dy­dį Muhu salą. Joje įspūdingiausia – vie­na seniausių šalyje Šv. Katerinos bažnyčia, į kurios sienas įmūrydavo nekaltas mer­gaites kaip šventyklos apsaugą. Pa­sa­ko­ja­ma, jog atsirasdavo žmo­nių, kurie, norė­da­mi išpirkti nuodėmes, patys pasiprašy­davo įmūrijami. Muhu saloje aplankėme ir žvejų kaimelį Koguvą, kurį puošia seni mediniai, šiaudais dengti žvejų nameliai, kie­mus juosia akmeninės tvoros. Kai­me­lio gyventojai tradiciškai užsiima žvejyba, jų visas gyvenimas susijęs su jūra. Nebenaudojamas valtis žvejai užkeldavo ant akmeninių tvorų kaip pagarbą už atliktą darbą arba sudegindavo Joninių lauže.

Nukeliavome į didžiausią Estijoje Sare­mos salą. Jos simbolis – vėjo malūnai. Pen­kis tokius pamatėme Angla kaimelyje. 

Sare­mos saloje taip pat aplankėme sostinę Kuresarę, apžiūrėjome miesto centrinę aikštę, senuosius Teismo rūmus, Rotušę bei XIV a. pastatytą vyskupų pilį-tvirtovę. Ji yra viena geriausiai išsilaikiusių gotikos stiliaus tvirtovių Baltijos šalyse, tarnavusi gynybi­niais tikslais. Vyskupų pilis stovi saloje, apsuptoje vandens griovio, jos sienų storis siekia net 5 metrus, todėl buvo gerai apsaugota nuo priešų.

Pangos skardis, kuris yra apie 21 metro aukščio ir laikomas aukščiausiu natūraliu skardžiu Saremos saloje, nepaliko abejingų. Vietiniai žmonės pasakoja istorijas apie čia klaidžiojančius vaiduoklius, tad manome, kad bent kartą gyvenime reikia jį pamatyti, nes išties kraštovaizdis yra nuostabus ir vertas dėmesio.

Vakarop atkeliavome į Estijos sostinę Ta­liną, kitą dieną apžvalginės eksursijos me­tu autobusu aplankėme Piritos buriavimo centrą, Šv. Brigitos vienuolyno griuvė­sius, tarptautinį jūrų uostą. Ekskursiją pėsčiomis tęsėme nuo Tompea kalvos, ant kurios 1050 m. buvo pastatytos pirmosios tvirtovės, užsukome į apžvalgos aikšteles, nuo kurių atsiverė nuostabus vaizdas į senamiestį, Talino įlanką bei miesto apylinkes. Iš aukštutinės miesto dalies, kurioje gyveno turtingieji, siaura gatvele, vadinama Trumpąja koja, nusileidome į Rotušės aikštę. Joje įsikūrusi nuo 1422 m. veikianti vaistinė, už keliolikos metrų gardžiais kvapais viliojo Bandelių skersgat­vis, Žemutiniame mieste, netoli gotikinio stiliaus Rotušės, stovi amatininkų namai, Juodagalvių gildijų pastatai... Talino senamiestis  su išlikusia gynybine siena, bokštais, bokšteliais, bažnyčiomis, senais pastatais lyg viduramžių enciklopedija yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Kelionė buvo smagi ir kupina įspūdžių. Apsilankę pačioje šiauriausioje Pabaltijo šalyje suradome nemažai skirtumų: estai turi daugybę salų, net septynis kartus ilgesnę jūros pakrantę, kitokius papročius ir kalbą (giminiška su suomių kalba). Estai yra labiau pažengę ir informacinių technologijų bei paslaugų srityje. Tačiau mus vienija ta pati Baltijos jūra, sovietinės okupacijos patirtis, Baltijos kelias, kuris simbolizuoja vienybę kovoje už savo valstybių Nepriklausomybę. 

Morta ZOBIELAITĖ, Indrė KANČELSKYTĖ, Lėja JUŠKAITĖ, Meda PETKUTĖ,

Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos 8 b klasės mokinės

AUTORIŲ nuotr. 

Jau ketvirtus metus mūsų gimnazijoje vyko renginys „Apšviesk Kvėdarną“. Kaip ir daugumą miestelių ar miestų, mus taip pat aplankė moliūgų skaptavimo karštligė: visi, maži ir dideli, jauni ir vyresni, susirinkę į Kvė­darnos Kazi­miero Jauniaus gimnazijos aktų salę, aktyviai įsitraukė į kūrybines dirbtuves ir išsijuosę būreliais ir pavieniui ruošė moliūgų žibintus, tarsi norėdami nugalėti pamažu atslenkančią tamsą.  

Be galo meniškus ir gražius žibintus iš moliūgų skaptuoja ir kitus pa­moko Daiva Dali­šans­kienė ir Regina Vir­šilienė. Jų kūryba, baigiantis spaliui, žavėjo­si kiekvienas, užsukęs į gimnazijos parkelį. 

Vakarėjant „naktinėtojų“ bū­rys dar padidėjo, mat susirinko naktinių orientacinių varžybų dalyviai, teisėjai, komisija ir šiaip smalsuoliai, užsigeidę paragauti moliūgienės. Išklausius instruk­ta­žo, apsišarvojus liemenėmis ir prožektoriais, prie starto linijos stojo ir „užkariauti“ Kvėdarnos susiruošė net 33 komandos. Jų palaikytojai tuo tarpu gimnazijos kie­melyje šildėsi prie laužo, įžiebė žibintus, dalyva­vo estafečių žaidimuose. 

Trasą įveikti reikėjo išmonės ir žinių. Įmantriai užslėptose vietose punktus sudėliojo Šilalės sporto mokyklos direktoriaus pavaduotoja Svetlana Zaleskienė ir fizinio ugdymo mokytoja Milda Galdikaitė-Mi­kašauskienė. Pirmieji finišo liniją 11–15 m. amžiaus kategorijoje kirto Hu­bertas ir Matas, o Rugilė ir Luk­recija nugalėjo 16–18 m. kategorijoje. Tarp suaugusiųjų greičiausiai trasą įveikė Ritos ir Vi­talijaus Žem­laus­kių šeimyna, o šeimų kategorijoje nugalėjo ma­ma su duk­ra – Oksana ir Mė­ta. Beje, tai buvo pirmosios orien­ta­ci­nės varžybos jauniausiai jų dalyvei Adrinai, kuri startavo ir finišavo kartu su tėčiu Tadu Bart­kumi. 

Šventėje netrūko juoko bei linksmybių, karštos arbatos ir skanios moliūgienės, kurią tradiciškai virė Gediminas ir Li­gita Gedgaudai. 

Džiaugiamės kvėdarniškių ak­tyvumu ne tik šventėje, bet ir ruošiantis jai. Tai – bend­ra Kvėdarnos seniūnijos, seniūnaičių, Kul­tūros namų, gimnazijos mokytojų, mokinių ir tėvų tarybos, Šilalės sporto mokyk­los šventė, sujungusi visą bend­ruomenę. Varžybų prizai, sausainiai, moliūgienės in­gredientai finansuojami iš „Svei­kos gyvensenos virusas“ projekto. 

Jurgita SKURDELIENĖ

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui

AUTORĖS nuotr.

Spalis lepino puikiais orais, o lapkritis stebins įspūdin­gais renginiais –  Šilalėje jau netrukus vyks eksperimentinis renginys jauniesiems kūrėjams, didžiuosiuose Lie­tu­vos miestuose bus pri­statomas vienas didžiau­sių vi­sų laikų baletų „Gulbių eže­ras”, vyks įvairios me­no pa­rodos, apsilankyti kvie­čian­čios ir negalią turinčius me­no mylėtojus.

Kaune iki lapkričio 18 d. Ąžuo­lyno bibliotekos galerijoje veiks Gito Markučio persona­linė tapybos darbų paroda „Abstraktus peizažas“. Menininkas įkvėpimo savo darbams semiasi gamtoje, jo tapybos kūriniuose dominuoja ryškus spalvinis kolo­ritas, o stilių lydi ekspresyvi ma­niera.

Iki lapkričio 16 d. Kaune, Ga­launių namuose-muziejuje, vyksta Algio Kaupo fotografijų paroda, kurioje pristatomas fotografijų ciklas, sukurtas 2017 m., kai ispanakalbių bendruomenę Niu Heivene palaikanti organizacija „Unidad Latina en Acción“ pakvietė menininką įamžinti kasmetinį Mirusiųjų dienos paradą. Mirusiųjų diena Meksikoje – kiek kitokia, nei Lietuvoje. Ji minima lapkričio 2-ąją, o siekiant pagerbti ir prisiminti mirusius artimuosius, įrengiami altoriai su žvakių aukomis ir serenčiais, ruošiami ir ant altoriaus dedami tradiciniai patiekalai, dažomi veidai – daugelis žmonių išpiešia savo veidus kaukolėmis, taip pagerbdami mirusiuosius. Mirusiųjų diena Meksikoje yra gyvybinga gyvenimo ir mirties šventė. 

Kaune taip pat atidaryta uk­rainiečių menininko Volo­dymyr Hontar paroda „Vilties nešėjai“, eksponuojama Šv. Ignaco Lojolos kolegijoje. Ją galima aplankyti iki lapkričio 23 d.

Klaipėdos Prano Domšaičio ga­lerija kviečia į parodą „Gėlės, vai­siai ir dygliai“, pritaikytą ir regėjimo sutrikimų turintiems lankytojams. Joje eksponuojami šiuolaikinių menininkų darbai, kurių pagrindinė ašis – augalai. 

Baleto trupė „International Festival Ballet” ir simfoninis orkestras „Festival Orchestra” lapkritį pristato didžiausią visų laikų baletą „Gulbių ežeras”. Šis spektaklis taps savotišku rekordu, nes scenoje žiūrovai išvys net 48 šokėjas-gulbes, kai įprastai šiame balete būna nuo 16 iki 28 šokėjų. Pasirodymai vyks lapkričio 10 d. Vilniaus „Compensa” koncertų salėje, lapkričio 11 d. –

Klaipėdos Žvejų rūmuose, lapkričio 12 d. – Kauno „Žalgirio” arenoje.

Lapkričio 8 d. Šilalės atvirame jaunimo centre „Pulsas“ vyks „Poetinės varžytuvės“, taip jaunus kūrėjus skatinant rašyti ir dalintis savo kūriniais. Var­žy­tuvėse kviečiami dalyvauti 14–29 m. kūrėjai, per 3 etapus kiek­vienam bus suteikta po 3 minutes savo kūrybos skaitymams. Renginys prasidės 16 val. 

Kotryna PETRAITYTĖ

Šiemet jau vienuoliktą kartą ge­riau­siems šalies pieninin­kams bu­vo įteikti apdovanojimai „Pienės 2024“. Tarp  efektyviausių rezultatų pasieku­sių­jų yra ir keli mūsų rajono ūkininkai bei ūkiai. 

„Šilalės artojo“ inform.

Evaldo VIRKEČIO nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 82

Ilgasis savaitgalis Vingininkuose prasidėjo netikėtu gaisru. Laimei, ugnis buvo pastebėta laiku ir nepersimetė į gretimas sodybas, nors toks pavojus buvo – pastarosiomis dienomis siautė iš kojų verčiantis vėjas.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 82

Kai mūsų skaitytojas paims į ran­kas šį lapkričio 5-osios numerį, Jung­tinių Valstijų rytų pakrantėje dar tik auš ypač atsakingas rytas: 538 ame­rikiečių rinkikai balsuos už sa­vo kandidatą į 47-ojo prezidento postą. 60-uosiuose JAV istorijoje rinkimuose jie balsuos už demokratų partijos atstovę, buvusią Kalifornijos generalinę prokurorę ir Joe Bi­deno pavaduotoją indoamerikietę 60-metę Kamalą Devi Harris arba už verslininką ir TV laidų vedėją, 78-erių respublikoną Donaldą Johną Trum­pą, kurio raginimu 2021 m. sausį buvo puolamas Kapitolijus ir kuriam du kartus surengta apkalta. 

Net ir šiandien niekas rinkimų rezultato nuspėti negali. Paskutinės apklausos, kurias atliko Vašingtone įsikūrusi rinkos tyrimų įmonė „Zogby strategies“, rodė, kad vienas ar kitas kokiu procentiniu punktu išsiveržia į priekį, bet tie laimėjimai – nuo 0,3 proc. iki 1,4 proc. – reiškia tik lygiąsias. Juk tarptautiniu mastu pripažinta tokių apklausų paklaida – 3 proc. Teoriškai K. Harris dar gali kliautis jaunomis moterimis ir juodaodžiais, D. Trumpas – jaunais vedusiais vyrais, kurie nori aiškesnės rytdienos, kaip išmaitinti šeimą. Ekspertai primena 2000-ųjų rinkimus, kuomet dėl prezidento posto varžėsi respublikonų kandidatas George‘as W. Bushas jaunesnysis ir demokratų kandidatas Albertas Gore‘as. Tuomet apklausos taip pat rodė lygiąsias, tačiau ikirinkiminiu laikotarpiu tai vienas, tai kitas kandidatas švytuoklę keliais procentais pakreipdavo savo pusėn, bet galų gale rinkimus laimėjo G. W. Bushas, surinkęs 271 rinkikų balsą, bet tik po to, kai Aukščiausiasis Teismas patvirtino Floridos rezultatus. Šiuose rinkimuose švytuoklė beveik visada kabojo tiesiai per vidurį, nejudėdama nei į vieną, nei į kitą pusę.

Jei tvyro tokia nežinomybė, pasvarstykime, kuris iš jų geriau Lietuvai, na ir Ukrainai, nes ši perspektyva taip pat ga­li lemti mūsų ateitį. Jeigu nekreiptume dėmesio į abiejų kandidatų rinkiminę

retoriką, kurios karštis paprastai po rinkimų nuslūgsta, tai visose kitose srityse didesnį patyrimą turi sukaupęs D. Trumpas. Juk K. Harris tik po liepos 21-osios stojo į rinkiminę kovą. Bet klausimas kitas: ar amerikietiškojo oligarcho teistumas bei padaryti nusikaltimai turi kokią nors įtaką Amerikos rinkėjams? Jeigu pažvelgsime į Lietuvos rinkimų padangę, tai sakytume tvirtą ne. Pavyzdžiui, Remigijaus Žemaitaičio partijoje (o ir jis pats) yra nemažai pelniusių teisėsaugos dėmesio asmenų, tačiau rinkėjai tai pamiršo, o į premjerus siūlomas Gintautas Paluckas taip pat yra su teistumo žyme... 

Ką rinktųsi Lietuva, atsakymo taip pat nėra. Net mūsų iškilioji žiniasklaida tebedievina D. Trumpo šūkį „Amerika – visų pirma“, kuris, beje, pasiskolintas iš XX a. ket­virtojo dešimtmečio rasistinių antisemitų ir Hitlerio sekėjų, ir išskiria reikalavimą NATO, kad jo narės daugiau lėšų skirtų gynybai. Gi kitus patraukia K. Harris jaunatviškas užsidegimas tęsti J. Bideno kursą, nors jis pastaruoju metu tampa vis atsargesnis. Demokratų kandidatė aiškiau įvardija moralinius Amerikos pasirinkimus, nors patyrimą turi mažesnį, o jos pozicijos kai kuriais klausimais iki šiol nežinomos. 

„Velnias slypi detalėse“, – garsų posakį primena ekspertai. 

Atrodo, jog Lietuva įtiktų D. Trumpo raginimui skirti vis daugiau lėšų gynybai: Vilniuje kalbama net apie 5 proc. BVP, nors dabar tėra 3,2 proc. Tačiau kas garantuoja, kad galimas JAV prezidentas NATO neiškels naujų reikalavimų, pavyzdžiui, sunešioti ne geležines, o tita­no kurpaites? Nepatikimumas – pagrindinė D. Trumpo yda, kuri ne­užtik­rina mūsų saugumo toles­nės Rusijos agresijos atveju. K. Harris šiuo požiūriu labiau nuspėjama, nors jos pažadai tęsti pirmtako J. Bi­deno kursą Europą menkai paguodžia. 

Ukraina kol kas nepasitiki nė vienu, nors respublikonas, sprendžiant bent iš jo pasisakymų, jai atrodo pavojingesnis. D. Trumpas gali tapti pagrindiniu idėjos „Te­ritorijos už taiką“ varikliu, o tai Kyjivo elito netenkina. BBC ekspertai išdėstė tris karo Ukrainoje scenarijus: Ukraina tampa suskaldyta kaip 1950-ųjų metų Korėja; JAV nutraukia paramą Kyjivui ir Rusija okupuoja kitas Ukrainos teritori­jas; Kyjivas sugražina visas užgrob­tas žemes, įskaitant Krymą... Pa­tikimiausias pirmasis variantas, ta­čiau jis gali būti realizuotas, bet kuriam kandidatui laimėjus JAV prezidento postą. Būtent dėl jo Vo­lo­dymyrui Zelenskiui daromas įžūlus spaudimas. 

Galima numoti ranka: ar ne vis tiek, kas taps prezidentu Ame­ri­koje? Juk jo rinkimų retorikai po inauguracijos sausio 20 d. dar įtakos turės ir Kongreso sprendimai... Bet pasaulis nebe pagrindo žvalgosi į Ameriką, kuri kol kas tebėra visų mūsų saugumo garantu. Rusija labai stengiasi sugriauti šią nuostatą. Lietuva taip pat, kaip pokariu tikėjosi būti išvaduota iš sovietinės okupacijos, taip ir dabar viliasi galingo strateginio partnerio globos. Ar ne veltui?

Česlovas IŠKAUSKAS

Prieš du mėnesius pristatę atnaujintą Ši­lalės Dariaus ir Girėno skvero pertvarky­mo projektą, savivaldybės vadovai spalį pa­pra­šė tarybos leisti skelbti konkursą ir skirti iš biudžeto šiems darbams iki 1 mln. 350 tūkst. eurų. Nors visi sutaria, jog atnau­jinti skverą reikėtų kuo greičiau, tačiau ir suma, ir numatyti darbai sukėlė tiek abe­jo­nių, kad taryba ryžosi priimti tik dalinį spren­dimą, o dėl pinigų apsispręsti žadėjo tuomet, kai  bus aišku, kiek iš tiesų jų rei­kės.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 82