Baltijos kelias – žygdarbis, kurį privalu tęsti

Baltijos kelias – vienas svarbiausių įvykių Lietuvos, Latvijos ir Estijos istorijoje. 1989-ųjų rugpjūčio 23 d., minėdami Molotovo-Ribbentropo slaptųjų protokolų pasirašymo 50-ąsias metines, trijų Baltijos šalių žmonės, susikabinę rankomis, sustojo į 620 kilometrų ilgio grandinę nuo Vilniaus Gedimino pilies iki Hermano bokšto Taline. Visą pasaulį apskriejo nuotraukos ir vaizdo reportažai apie Laisvės išsiilgusias bei pasiryžusias už ją kovoti Baltijos tautas. „Pabudome,…

Karališka liepos 6-oji

Matau Renesanso salę: Kyla šlamančio šokio banga, O pirmoji pora – karaliaus!.. Ir vėl krinta juoda uždanga... Kas atskleis man ją nors truputį? Aš dar noriu pažvelgti tenai, Noriu džiaugtis ir būti... Kazys Bradūnas Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena – tarsi mažos, bet išdidžios lietuvių tautos karališkas šokis, kurį vainikuoja vakare visų pasaulio lietuvių giedama Tautiška…

Rasos – dangaus ir žemės paslaptis

 „Ten, atsidariusioj, visus šonus atvėrusioj, žirnikais ir čiobreliais numėlusioj papievelėj, baltoje pienėje kvepėjo dangaus ir žemės paslaptis...“ (Jonas Mekas) Jau tuoj tuoj saulė pasieks aukščiausią zenito tašką – išauš ilgiausia metų diena. Rasos. Daug šviesos, ryto rasos sidabro, pievų ir laukų žydėjimo. Kiekvienas trumpiausios nakties žiedelis kupinas stebuklo: gydo, stiprina, apsaugo. Laimingas žmogus, kuris tąnakt gali įsilieti į vaiskų gamtos…

Vilties stebuklas

Minime Gedulo ir vilties dieną: 1941 m. birželio 14-ąją Sovietų sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. Daugiau kaip 100 tūkstančių darbščių ir išsilavinusių lietuvių patyrė lagerių ir tremties siaubą: iškentė pažeminimą, šaltį, alkį, vienatvę, šeimos ir tėvynės ilgesį, kad po dešimtmečių Lietuva vėl atgimtų laisvei. „Ir grįžo savo namuosin – ir buvo tuščia. Ir ėjo savo laukuosin – o…

Tėvas – pilni namai ramybės

Medinė vaikystės troba – brangakmenis – geltonas, atsilupęs, obelų sodas – orus nepaliegęs dar... Julius Keleras Tėvas sode. Genėja obelis. Kopinėja medų. Beria sėklas į lygutėles lysves. Parveda karvę. Dalgiu šienauja. Gražiai išsirietusi pradalgė – atrodo, kad ji šoka... Pilnas kiemas, pilni namai Tėvo rankų. Ir žvilgsnių. Ir atodūsių. Nėra pasaulyje žmogaus, kuris būtų arčiau namų ir arčiau širdies. O…

Mintys ir patirtys – dovana gimtojo krašto žmonėms

Šilalės krašto vaisiai – iš čia kilę aktyvūs ir žingeidūs žmonės – išsibarstę po visą pasaulį. Štai viena šilališkė, nemažai laiko keliaudama po pasaulį, sako pririnkusi tiek tekstų, kad gali jais mielai pasidalinti ir su kraštiečiais. „Kaip tas artojėlis vagoju savąją dirvą jau daug metų, vis pasodindama joje po sėklą, kurią arba gavau dovanų iš gyveni­mo prašalaičių, arba įgijau sunkiu…

Nuskaidrinti Velykų paslapties

Iš žiemos sąstingio ima busti pievos ir laukai, čiulba raliuoja įvairiabalsis paukščių choras. Keliasi Žemė. Ateina Velykos. Senovėje sakydavo: „Papročius žinosi, per Velykas neliūdėsi“. Margučių ridenimas, Velykės dovanos vaikams, velykavimas, laistymasis vandeniu – tikėjimas atsinaujinimo galia, supimasis sūpuoklėse – kuo aukščiau, tuo javai aukštesni augs. Šie ir dar daug kitų pagoniškų bei krikščioniškų papročių būrė šeimas draugėn, džiugino bendryste, šiluma,…

Atsitiesę po Viešpaties delnu...

Po 1990-ųjų kovo 11-ąją Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo – pasirašyto Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto poetė Marytė Kontrimaitė rašė: „Atsitiesė Lietuva, Trispalvė gėlelė, Po Viešpaties delnu“. Praėjo daugiau nei trisdešimt metų, užaugo ir subrendo nauja, Laisvės žmonių karta. Tačiau istorija ir dabartis rodo, kad Laisvės kova yra amžina. Tą pranašiškai anuomet sakė ir poetas Justinas Marcinkevičius: „Laisvė negali baigtis, ji…

Viena diena be elektros

Tarpušvenčiu visai darbo dienai dingo elektra. Ta­da nebeliko ir vandens. Ir gy­venimas sustojo. O tuo­met atėjo mintis, jog ukrai­nie­čiai jau kone metus gy­vena ir be elektros, ir be van­dens, ir be šilumos, nuo­lat gau­džiant oro pavojaus sistemoms, griūvant pa­sta­tams... Apie elektros atjungimą pas mus gyventojai paprastai perspėjami iš anksto, tad bent morališkai su tuo spėjame susitai­kyti. Tačiau visi optimistiniai nusiteikimai…

Ką daryti?

Artėjant naujiesiems metams, dažną ištinka filosofinis klausimas: ką daryti? Ką pradėti iš naujo? Ko atsisakyti? Kaip pakeisti savo gyvenimą, kad būtų šviesiau, turtingiau, laimingiau? Apie nelengvas gyvenimo prasmės paieškas, saikingai ironizuodamas, anuomet rašė poetas V. Šimkus: „Kartą gatvėje, po šviesų girliandomis,/ Rodos, prieš naujųjų metų rytą/ Tai nustebęs, tai beveik verkšlendamas/ Toks žmogelis šaukė: „Ką daryti?“. Dabar atsakymų pilnas internetas:…
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą