Patriotai tikisi – teisingumas laimės

Kas nepažįsta legendinio miško brolio Albino Kentros, sovietų okupuotoje Lietuvoje praradusio tris tikrus brolius mūšiuose už laisvę ir daugybę kitų? Dažnai jį matau einantį Totorių gatve, nes gyvenu per keletą namų: sunkiai šlubčiojantį, kantriai nešantį sužeidimų ir randų naštą, bet nesuvokiamos stiprybės palaikomą, šviesiomis mėlynomis akimis žvelgiantį tiesiai į širdį. Ir visada pagalvoju: štai, eina asmenybė, gyva legenda, kuri turi…

„Miško brolių“ kova dėl istorinės atminties muziejaus įkūrimo

Publikacija parengta pagal knygą „Albinas Kentra-Aušra“ Lietuvos laisvės kovų draugija „Miško broliai“ (toliau – Draugija) beveik 20 metų kovoja dėl nuosavybės teisių į pastatus, esančius Labdarių g. 10 ir Totorių g. 9 Vilniuje (toliau – pastatai). Šių dviejų pastatų komplekso istorija labai paini ir tragiška, iki šiol kaitinanti valdžios biurokratų aistras, norą pasipelnyti, lūkesčius nusavinti ar perparduoti Draugijos pastangomis iš…

Rugsėjo 1-osios mintys

„Kylame aukštyn tik dėl to, kad egzistuoja apačia ir galima atsispirti nuo tvirto pagrindo, o iš viršaus, įkvėpus oro, šūktelti: „Oho, kaip aukštai mano užkopta“! Ne apie kalnus čia“... (Julius Keleras) Rugpjūčio kaitra, kuri ne kiekvienais metais per patį vidurvasarį taip užkepina, dar nutolina mintis apie priartėjusią Rugsėjo 1-ąją, naujųjų mokslo metų pradžią, Mokslo ir žinių dieną. Nauja pradžia visiems,…

Vienybės kelias tęsiasi

1989 m. rugpjūčio 23-iąją, minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo slaptųjų susitarimų metines, rankomis susikabinusių žmonių grandinė sujungė trijų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną. Tada vieningai ir drąsiai pasauliui buvo pranešta: pavergtos tautos bunda ir keliasi Laisvei. Daugiau kaip trys dešimtmečiai praėjo nuo tos dienos, bet atsiminimuose dar gyvas didingo ir drąsaus siekio jaudulys, o šiuolaikiniai mokiniai apie istorinę dieną…

Žolinės paslaptis

Ateina Žolinė – atsisveikinimo su vasara šventė, kai dėkojama už derlių, už žmogaus rankų darbą, kai šventinami žolynai ir duona. Dienos dar vasariškai šiltos, bet rytais aušta vis vėliau, o vakarais palaukėse bei pamiškėse dažniau suboluoja rūkai. Gandrai būriuojasi ir tuoj išskris. Ore ir širdy nenumaldomai plevena atsisveikinimo nuotaika... Žolinės puokštė – spalvinga ir marga: dar žydi dobiliukai ir ramunės,…

Pripažinti klaidas – drąsa, o ne pralaimėjimas

Popiežius Pranciškus Ka­nadoje atsiprašė vietos gen­čių už skriaudas, kurias patyrė nuo krikščionimis sa­ve išdidžiai vadinusių eu­ropiečių. Šis simbolinis ges­tas labai svarbus, gydant Ka­talikų bažnyčios pra­ei­ties žaizdas. Bet kad toks gy­dy­mas prasidėtų, būtina pri­pa­žinti, jog žaizda yra... Mąslus ir sąžiningas žingsnis į praeities klaidas leidžia geriau įvertinti ir dabarties katalikų įsitikinimą, kad Bažnyčios mokymas yra labiau panašus į akmens luitą, nuo…

Apie kvailių pavojų

Šią vasarą pasaulyje labai neramu. Tačiau vis tiek norisi trumpam nusukti žvilgsnį nuo skaudžių ak­tualijų ir pa­siūlyti kiek ne­tikėtą temą – kvailių pavojus. Labai mėgs­tu įtakingo bei itin originalaus mąs­ty­tojo Nassimo Talebo įžval­­­gas. Labiausiai jis iš­gar­sė­jo, pasiūlydamas „juo­­do­sios gulbės“, kuri „at­skren­da“ ne­tikėtai ir radi­kaliai pa­keičia istoriją, sąvoką. Dar kūry­binio kelio pradžioje Ta­lebas yra parašęs smagų esė „Pamatiniai žmogaus kvai­lumo dėsniai“.…

Bendrystės galia

Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena. Diena, kai prasidėjo masiniai tūkstančių Lietuvos žmonių trėmimai į Sibiro platybes. Diena, kai buvo sugriauti ir suluošinti žmonių gyvenimai ir likimai. Skausmo, netekčių ir begalinės stiprybės, vilties diena. Belangiuose gyvuliniuose ešelonuose vežami nekalti žmonės, ratams dunksint, kartojo: „Privalau. Ištversiu. Privalau. Ištversiu. Privalau. Ištversiu“... Todėl šiandien toks artimas ir suprantamas mums istoriškai artimos Ukrainos…

Kartu su savo Tėčiu

Laimingi tie vaikai, kurie turi rūpestingą Tėtį. Tokį, kuris su savo vaikais sukala inkilą, pastato lego miestą, išsimaudo jūroje. Tėtį, kuris turi laiko ramiems pokalbiams ir patylėjimui dviese. Tėtį, šalia kurio niekas nėra baisu. Tėtį, kuris pačias didžiausias savo vaikų problemas kažkaip tyliai ir ramiai padeda išspręsti ir tu net nepastebi, kad tos problemos jau seniai nebėra. Jonas Mekas yra…

Propagandos smagratis sukasi

Liaudies išmintis tikina, kad melo kojos trumpos. Bet kuo ilgiau žmogus gyveni, tuo labiau imi šita taisykle abejoti. Matyt, penki dešimtmečiai sovietinės okupacijos ir nuolatinis melas vis tik paliko gilius pėdsakus mūsų sąmonėje. Nijolė PETROŠIŪTĖ Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 40
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą