Daugiausiai gigabaitų per mėnesį išnaršo mobiliojo ryšio lyderės „Tele2“ klientai. Tai Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) skelbia savo trečiojo 2017 m. ketvirčio ataskaitoje.

„RRT duomenys patvirtina, kad judame teisinga linkme. Suteikiame savo klientams ne tik puikias sąlygas naudotis mobiliuoju internetu, investuojame į tinklo aprėptį, bet ir dovanojame jiems tai, ko, akivaizdu, labiausiai reikia – papildomų gigabaitų neribotam naršymui“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius.

Remiantis RRT pateikta ataskaita, lyginant su kitais šalies operatoriais, išsiųstų bei priimtų mobiliųjų duomenų kiekis daugiausiai augo tarp „Tele2“ vartotojų. Skaičiuojama, jog per mėnesį kiekvienas operatoriaus klientas vidutiniškai išnaršė net 7,3 GB. Tai yra 31,2 proc. daugiau nei antrąjį metų ketvirtį ir 30,9 proc. daugiau nei išnaršo artimiausio operatoriaus konkurento vartotojai.

Bendras per ketvirtį išsiųstų ir priimtų duomenų kiekis, lyginant su kitais šalies operatoriais, taip pat ryškiausiai augo „Tele2“ vartotojų gretose – iš viso persiųsta 17789 mln. TB duomenų, iš kurių 15408 mln. TB naudojant LTE ir spartesnes technologijas. Šie skaičiai yra 31,1 proc. didesni nei antrąjį metų ketvirtį ir 37,3 proc. lenkia artimiausią operatoriaus konkurentą.

Mobiliųjų duomenų augimo šuoliui įtakos turėjo ir tai, kad dauguma vartotojų juos naudoja ne tik naršymui, bet ir pramogoms: filmams žiūrėti, internetiniams žaidimams žaisti realiu laiku ar nuotraukų bei vaizdo įrašų dalinimuisi socialiniuose tinkluose.

Jovita JARUTIENĖ

Afrikinis kiaulių maras (AKM), apėmęs pusę mūsų šalies, nė nesiruošia trauktis. Nuo šių metų pradžios Lie­tuvos laukinėje faunoje AKM patvirtintas 1096 vietose 1934 šernams (221 sumedžiotam ir 1713 nugaišusių). Tai ro­­do, kad medžiotojai turi būti aktyvesni, o kiaulių laiky­tojai išlikti budrūs ir paisyti biologinės saugos tvartuo­se reikalavimų. 

Žemės ūkio ministerijos inform.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.94.

Šilalės rajono daugiabučius administruojančios UAB „Šilalės būstas“ direktorius Aleksas Kvederis sako, kad nors įmonė ir sulaukia priekaištų dėl savo veiklos, ji stengiasi dirbti sąžiningai ir jau spėjo suremontuoti bent kelis namus. Be to, be dėmesio nepaliekami ir kaime esantys būstai, kuriuos prižiūrėti taip pat yra pa­vesta šiai įmonei. Pasak jos vadovo, kone didžiausios senos statybos daugiabučių bėdos – kiauri stogai ir nesandarūs fasadai. Jų remontas atsieina nepigiai, bet vėliau gyventojai yra patenkinti šiltesniais butais, kuriuose nebeplis pelėsis.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.94.

Medicinos technologijoms sparčiai žengiant į prie­kį, Šilalės rajono ligoninėje taip pat nuolat atnaujinama medicininė įranga, leidžianti teikti daugiau šiuolaikiškų medicinos paslaugų. 2017 metais, savivaldybei skyrus lėšų iš Šilalės rajono sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimo ir tei­kia­mų sveikatos priežiūros paslaugų modernizavimo rėmimo programos, buvo įsigyta endoskopinė uro­loginė įranga. Todėl šlapimo sistemos ligomis ser­gantiems pacientams atsirado galimybė gauti šiuo­laikiškas ir pažangias ištyrimo bei gydymo paslaugas Šilalės rajono ligoninėje, nevykstant į kitas gydymo įstaigas.

Jolanta MILIŠIŪNIENĖ 

VšĮ Šilalės rajono ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.94.

Po mokesčių už atliekų tvarkymą pakeitimų į re­dak­ciją jau kreipėsi ne vienas skaitytojas, prašy­da­­mas padėti rasti atsakymus, kodėl tenka mokėti ne­įsi­vaizduojamas sumas. Šįkart viena šilališkė nu­ste­bo gavusi pranešimą, jog būtina užmokėti mokestį už at­liekų iš­ve­ži­mą iš negyvenamos sodybos, kurioje nėra registruoto nė vieno asmens. Moteris stebisi, iš kur įmonė traukia tokius realybės neatitinkančius duo­menis. Tuo tarpu Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) atstovė įsitikinusi, kad joje yra net trys gyventojai. 

Morta MIKUTYTĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.94.

Šilalės savivaldybės administracija ir vėl skelbia kon­kursą Žadeikių pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigoms užimti. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Rasos Kuzminskaitės nuomone, kon­kursas galėtų įvykti ne anksčiau kaip sausio vidu­ryje. Žinoma, jei atsiras bent vienas kandidatas, ga­vęs Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros pa­lai­minimą.

Daiva BALČAITYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.94

Į Šilalės socialinių paslaugų namus susirinko nemažas būrys glo­bėjų bei įtėvių, kurie suteikė namus ir šeimą be tikrųjų tėvų meilės liku­siems vaikams. Padėkos popietę šitiems žmonėms jau ne pirmus metus organizuoja savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius bei Socialinių paslaugų namų ates­tuotos socialinės darbuotojos. Atlikėjos Renatos muzikinė įžanga, prašant motulės užtiesti staltiesę baltą ir vaišinti vaikelį giliu savo tikėjimu nedidelę salę pripildė jautrumo.

Eugenija BUDRIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.94.

Pieno gamyba sudaro apie penktadalį visos žemės ūkio produkcijos Lietuvoje, todėl šis sektorius laikomas prioritetine žemės ūkio šaka. Pieno sektorius yra vienas iš pagrindinių šalies eksporto šaltinių, jis labai svarbus kaimo vietovių užimtumui, ypač – gyvenantiems mažiau palankiose vietovėse, kur augalininkystė sukuria nedidelę pridėtinę vertę. Tačiau jau ne viene­rius metus gyvulininkystės sektorius silpnėja, ūkininkai vis aktyviau domisi augalininkyste. Lietuvoje vidutinis pieno ūkis išlieka vienas mažiausių visoje Europos Sąjungoje.

Žemės ūkio ministerijos inform.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.93.

Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūnas Stasys Li­džius pritrūko pinigų Eidžiotų kaimo šiukšlynui išvalyti, todėl paprašė savivaldybės tarybos iš biudžeto papildomai skirti 400 eurų.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.93.

Lapkričio pabaigoje posėdžiavusi savivaldybės taryba tra­diciškai tikslino savivaldybės biudžeto pajamų ir išlaidų planą. Šiemet – jau šeštą kartą. 

Savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Danguolė Vė­la­vičiutė informavo politikus, kad pakeitimai būtini dėl lė­šų grąžinimo valstybės biudžetui, įplaukų į savi­val­dybės biudžetą iš Europos Sąjungos fondų bei lėšų perskirstymo asignavimų naudotojams. 

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.93.