Artėjant Kalėdoms ir sparčiai augant tiek gaunamų iš užsienio, tiek Lietuvoje siunčiamų pašto siuntų srautui, Lietuvos paštas kviečia gyventojus atsakingai rinktis internetu užsisakomas prekes. Nes tos kalėdinės dovanos, kurios patenka tarp draudžiamų paštu siųsti daiktų, adresatų gali ir nepasiekti.
Jurgita ŠAPĖNAITĖ
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.93.
Rudens pradžioje šveicarų kompanija „Bernafon“ Baltijos šalims pristatė savo naujausią šveicariškų technologijų produktą – išmanųjį klausos aparatą „Zerena 9/7/5“.
„Pagaliau prie išmaniųjų technologijų prisijungė ir klausos aparatus nešiojantys žmonės. Prasidėjo nauja klausos aparatų era”, – teigia ausų, nosies, gerklės ligų gydytoja Reda Lesutytė.
„Klausos nusilpimas diagnozuojamas vis jaunesniems žmonėms”, – pastebi medikė. Anot gydytojos, tarp turinčiųjų klausos problemų vyresni nei 65 m. žmonės sudaro tik apie 34 proc. Vadinasi, didžioji dalis silpniau girdinčiųjų yra darbingo amžiaus žmonės, jaunuoliai ir vaikai.
Pagrindinė klausos nusilpimo priežastis yra ne amžius, o triukšmas. Jauniems žmonėms klausą pažeidžia didelis kasdienis triukšmas, pavyzdžiui, transporto priemonių garsas, triukšmas kavinėse ar restoranuose, stiprus garsas koncertuose, sporto renginiuose ir, aišku, garsi muzika per ausines.
Triukšmo sukeltas klausos pažeidimas yra negrįžtamas procesas, nes pažeistos jautriosios vidinės ausies ląstelės neatsinaujina. Tokiems žmonėms girdėti padeda klausos aparatai.
„Vis didesnei daliai jaunų ir darbingo amžiaus žmonių reikalingi geriau girdėti padedantys prietaisai. Puiku, jog išmaniųjų technologijų laikais naujausios technologijos pritaikomos ir klausos aparatuose”, – pastebi gyd. R. Lesutytė.
Šveicariška klausos sistemų technologija
Klausos aparatų rinkoje šveicariškos technologijos laikomos standartu, į kurį lygiuojasi daugelis tokių aparatų gamintojų. Ne veltui šiais metais šveicarų kompanija „Bernafon“ pristatė išmaniuosius klausos aparatus „Zerena 9/7/5“.
„Zerena 9/7/5“ – ypač greitai veikiantis aparatas, per sekundę išanalizuojantis net 32000 garsų. Kiekvienoje iš 16 juostų informacija atnaujinama 500 kartų per sekundę. Su 2,4 GHz technologija vartotojai gali mėgautis garso perdavimu tiesiogiai klausos aparatu“, – teigia „Bernafon“ atstovas Baltijos šalims Fabio Lorenzet. Anot jo, aparatus galima sujungti su „iPhone®“, „iPad®“ arba „iPod® touch“.
Šiems prietaisams sukurta programėlė „EasyControl-A“, kurią parsisiuntus, galima reguliuoti klausos aparatų garsą, perjungti programas, išjungti klausos aparatus, patikrinti baterijos būseną. „EasyControl-A“ padeda surasti pamestą klausos aparatą.
„Jei nežinote, kur pasidėjote savo aparatą, programėlėje įjunkite funkciją „Surasti mano klausos aparatą“, – aiškina F. Lorenzet.
Pasak „Bernafon“ atstovo, „Zerena 9/7/5“ yra atsparūs vandeniui ir dulkėms, jie yra padengti specialia hidrofobine medžiaga, kuri turi IP68 sertifikatą.
Jau 25-erius metus Jungtinių tautų organizacijos iniciatyva gruodžio 3-ioji minima kaip Tarptautinė neįgalių žmonių diena. Jos metu organizuojamais renginiais skatinama atkreipti dėmesį į neįgaliųjų teises, jų poreikius, kovojama už vienodas galimybes ir sąlygas pritapti visuomenėje. Tam mūsų rajone taip pat skiriamas nemažas dėmesys.
Šilalės bibliotekoje būriavosi vaikai
Šilalės viešojoje bibliotekoje susirinko gausus būrys Suaugusiųjų mokyklos specialiųjų klasių mokinių bei juos lydinčių artimųjų. Suaugusiųjų mokyklos mokytojos Nijolės Vaitkevičienės ir Viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus darbuotojų iniciatyva suorganizuotos šventės metu specialiųjų klasių vaikai deklamavo eilėraščius, dainavo. Programėlę paruošė ir Šilalės lopšelio-darželio „Žiogelis“ „Bitučių“ grupės auklėtiniai, vadovaujami Daivos Kasiliauskienės. Jų atlikta dainelė buvo skirta Advento pradžiai. Vaikų literatūros skyriaus klubas „Nykštukas“ surengė vaidinimą „Knygų personažai“.
Tradicinis šokių festivalis Šiauduvoje
Neįgaliųjų šokių festivalis – jau tradicinis renginys, keliaujantis kasmet iš vieno rajono į kitą. Šiemet ši garbė teko mūsų rajonui, ir, Šilalės socialinių paslaugų namų dienos centrui sukvietus, antradienį Šiauduvoje susirinko pilna salė šokėjų.
Neįgaliųjų šokių festivalio pavadinimas „5J“ atspindi pagrindinę renginio idėją: tai judesys, jausmas, jaudulys, jaunystė ir juokas.
Festivalį pradėjo mokytojos Laimos Andrejauskienės vadovaujamas merginų šokių kolektyvas. Vėliau keletą dainų atliko mūsų rajone puikiai žinomas Karolis Kaminskis iš Bijotų. Vaikinas, turėdamas regėjimo negalią, kuria muziką pagal poetų eiles ir pats atlieka savo kūrinius.
Galiausiai sceną užėmė Socialinių dienos centrų lankytojai. Ką išmokę demonstravo Šilalės socialinių paslaugų namų ugdytiniai, taip pat svečiai iš Priekulės, Gargždų, Klaipėdos, Kretingos, Plungės, Raseinių, Šiaulių bei Palangos.
Išdalinus padėkas ir apdovanojimus, visų laukė vaišės.
Morta MIKUTYTĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.
Aštunti metai Lietuvoje rengiama „Pasaulinės lyderystės konferencija“. Ji skirta krikščioniškų bažnyčių vadovams bei tarnautojams, visuomeninių, ne pelno siekiančių ir nevalstybinių organizacijų vadovams bei darbuotojams, socialines paslaugas teikiančių įmonių vadovams ir darbuotojams, verslininkams bei įmonių vadovams, visuomenės veikėjams, visiems, kurie vadovaujasi krikščioniškomis vertybėmis ir nori lavinti savo vadovavimo meną. Organizatoriai tiki, kad mūsų visuomenei reikia nesavanaudiškų, sąžiningų bei nuolankių vadovų ir siekia juos suburti.
Šiemet konferencijoje, kuri vyko Klaipėdoje, LCC universitete, dalyvavo ir Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos dailės bei technologijų mokytoja Diana Rupšienė, socialinė pedagogė Jurgita Rumšienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Regina Rimkutė, buhalterė Indrė Tarvydaitė bei lietuvių kalbos mokytoja Irena Tverijonienė.
Lyderystės, pasak LCC universiteto rektorės dr. Marlene Wall, labai trūksta lyderių versle, mokyklose, bažnyčiose ir tiesiog šeimose. Lyderių, kurie klausosi, diskutuoja, kurie yra gerbtini ir gerbia, kurie mokosi iš klaidų. Todėl turime skatinti ir drąsinti vieni kitus. O ši konferencija, anot vyskupo Kęstučio Kėvalo, kaip tik yra „padrąsinimo ir įkvėpimo šaltinis visiems, kurie galvoja apie savo tėvynę“.
Per dvi konferencijos dienas išklausėme pranešimus apie lyderystės perdavimą, gebėjimą likti pažeidžiamam, kūrybišką vadovavimą sparčiai kintančiame pasaulyje, apie taisykles, kurios veikia, strateginės pauzės svarbą, nepatogų vadovavimą bei drąsią lyderystę. Pranešėjai Šv. Pranciškaus onkologijos centro vadovė Aldona Kerpytė, Labdaros ir paramos fondo „Prieglobstis“ vadovas Mindaugas Palionis, Lietuvos policijos kapelionas, kun. Algirdas Toliatas, Miesto bažnyčios pastorius Saulius Karosas sukūrė itin jaukią atmosferą.
Irena TVERIJONIENĖ
Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja
AUTORĖS nuotr.
Simboliška, jog tą pačią dieną, kuomet prieš 60 metų okupacinė sovietų valdžia užmušė Lietuvos pedagogą, kovotoją už Nepriklausomybę, partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, primindami nacionalinį saugumą, Pajūralio mokykloje lankėsi šiandieniniai valstybės gynėjai. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai pakvietė mokyklos bendruomenę pabendrauti, susipažinti su karine technika, jos galimybėmis.
Jaunesnysis eilinis Eugenijus Ambrozas supažindino mokinius su kariuomenės rutina, tarnaujan-čiųjų joje perspektyvomis. Turbūt sutiksime, jog nemažai daliai mūsų visuomenės kariuomenė yra kažkas tolimo, žinomo tik iš ekrano, o kai kam ji vis dar siejasi su sovietmečiu, jo muštru. Tačiau žinome ir tai, kad savanorių principu veikiantys žmonės dažniau sukuria didesnę pridėtinę vertę nei administracinė, biurokratinė sistema. Iš kitos pusės pastebimas tam tikras visuomenės nusiteikimas, viešosios draugystės laipsnis, aliuzija į 1940-ųjų birželį, izoliacija nuo išorės aktualijų.
Ir vis tik norisi mūsų pilietines pozicijas, požiūrį į gynybą palyginti su teritorija mažesniu, tačiau beveik triskart gyventojų skaičiumi lenkiančiu, lietuviškų šaknų turinčiu Izraeliu. Ten, daugybę metų esant visuotinei privalomajai karo tarnybai, susiformavo atitinkami kariuomenės bei visuomenės santykiai ir siekiai. Pavyzdžiui, jei jaunam žmogui, kariui-šauktiniui parduotuvėje kas nors patinka, bet gali būti per brangu, Izraelyje atsiras piliečių, kurie primokės arba sumokės už prekę. Stebina? Bet toje šalyje tai yra įprastas dalykas, norma. Žydai ortodoksai (itin religingi) siekia tarnauti elitiniuose, pavyzdžiui, žvalgybos būriuose. Neseniai šios šalies žiniasklaida pranešė, jog perkama 17 penktos kartos amerikietiškų universalių kovos lėktuvų F-35, o pagal ilgalaikį kontraktą tokių superorlaivių būsią įsigyta 50. Sandėris esąs sėkmingas, nes pavykę nuo kontrakto sumos nusiderėti 100 milijonų dolerių.
Kaip žinia, mūsų 1918 metų Nepriklausomybę gynė kariai savanoriai iš panašių kaimų, miestelių kaip Pajūralis, su dideliu idėjiniu užtaisu savo krašto tikslui. Sakoma, kad žmogus, nepraėjęs per krizes, nesivystys kaip asmenybė. Galbūt panašiai ir su valstybe...
Arūnas MIKALAUSKAS
Pajūralio pagrindinės mokyklos istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas
Daivos PALEKIENĖS nuotr.
Siekiant atgaivinti tradiciją rengti liaudiškos muzikos kapelų varžytuves, Šilalės kultūros centras kartu su Šiauduvos kaimo bendruomene ir laisvalaikio sale suorganizavo Žemaitijos regiono liaudiškos muzikos kapelų šventę „Kaip sako mūsų senoliai“.
Renginyje dalyvavo 6 kapelos, iš kurių 2 – vaikų. Į šventę atvyko Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Judlė“, Kaltinėnų kultūros namų, Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Miltauja“, Šilalės kultūros centro „Šilojus“, Tytuvėnų kultūros centro Šedbarų vaikų liaudiškos muzikos kapela ir Laukuvos „Laukuva“. Laukuviškiai atsivežė ir mažąjį pasakotoją Simoną Daukantą, kuris dūnininkų tarme paporino apie vištą ir žąsį.
Šilalės kultūros centro direktorės pavaduotojas Antanas Kazlauskas kapeloms, renginio organizatoriams bei pagalbininkams įteikė padėkas ir dovanas. Koncertas, pritariant jungtinei kapelai, baigėsi lietuvių liaudies daina „Giedu dainelę“.
Jolanta KAŽUKAUSKIENĖ, Šilalės kultūros centro scenos režisierė
Erikos GARGASĖS nuotr.
Į redakciją paskambinęs skaitytojas iš Kaltinėnų tvirtino, jog nors prie autobusų stotelių ir yra įrengti lauko tualetai, tačiau įeiti į juos esą neįmanoma dėl netvarkos.
Morta MIKUTYTĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojas“ Nr.93.
Beržės kaime ūkininkauja dvi darbščios Rubavičių šeimos: vyresnieji Česlovas ir Vida laiko pieninių bei mėsinių galvijų bandas, jaunieji Valdas ir Eglė veisia mėsinius. Per abi šeimas deklaruojama daugiau nei 100 hektarų naudmenų, kurių didžiąją dalį sudaro žalienos. Kasmet ūkio partneriai pasėja 10 ar daugiau hektarų javų bei mišinių žalienoms atnaujinti, nes nederlios Žemaitijos aukštumų pievos greitai nuskursta. Savo poreikiams Rubavičiai užsiaugina kiaulių, dedeklių bei mėsinių vištų. Pabandė laimę ir su bitėmis, bet teko atsisakyti, mat šeimininkė jų įkandimui pasirodė besanti alergiška.
Aldona BIELICIENĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.93.
Esame technologinių pokyčių ir globalios ekonomikos kryžkelėje. Šiame permainų laikotarpyje visi gali būti laimėtojais, bet mums reikia išspręsti gilumines problemas, kurias šiandien ignoruojame. Turime atvirai pripažinti, kad įtampa Lietuvos visuomenėje yra eskaluojama, o kai kurie politikai ją laiko savo tikslu. Tai kelia nerimą, nes įtampa ir nesusikalbėjimas stabdo mūsų valstybės ateities kūrimą.
Robertas DARGIS
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.93.
Kvėdarnos seniūnijos Pajūralio kaimo Upynės gatvės gyventojai prisijungė prie saugios kaimynystės programos ir savo gyvenamojoje vietoje kurs saugesnę aplinką.
Sutartį dėl saugios kaimynystės pasirašė Tauragės AVPK Šilalės policijos komisariato viršininkas Audrius Lukošius, Kvėdarnos seniūnas Aivaras Dobilas ir saugios kaimynystės pirmininkė Inga Jokubaitienė. Upynės k. gyventojams įteikta speciali iškaba, kuri informuos apie glaudų gyventojų bendradarbiavimą su vietos policija.
Jei norite įkurti saugios kaimynystės grupę, galite kreiptis į Tauragės AVPK Šilalės policijos komisariato bendruomenės pareigūnę Rasą Sadauskytę, tel. (8-449) 7-41-03.
Lina BANIENĖ
Tauragės AVPK Komunikacijos grupės vyresnioji specialistė
AUTORĖS nuotr.