Vasario 24-ąją Varnių regioninio parko direkcija, Bilionių seniūnija ir Žemaičių kultūros draugija jau septintą kartą pakvietė Žemaitijos krašto praeities istorijai neabejingus žmones kartu paminėti Pilėnų didvyrių tragediją.

Nors dėl spiginančio šalčio dalyvių ir nesugužėjo daug, tarp svečių galėjai sutikti Klaipėdos universiteto Bal­ti­jos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnįjį mokslo darbuotoją doc. dr. Gintautą Zabielą, kuris vasarą, pasitelkęs Bilionių bend­ruomenės narius, ant šio piliakalnio vykdydamas archeologinius kasinėjimus, aptiko sudegusios pilies rąstų, grūdų, žmonių kaulų bei daug kitų radinių, kuriuos ištyrus, tikriausiai bus galima teigti, jok tikrieji Pilėnai lokalizuojami būtent ant Bilionių piliakalnio. Renginyje dalyvavo Že­­maičių kultūros draugijos pirmininkas Stasys Kas­pa­ra­vičius, meras Jonas Gu­dauskas, Bilionių seniūnijos atstovai bei kt. 

Kaip ir kiekvienais metais, visi laukė raitelių su žemaitukų žirgais pasirodymo. Ant piliakalnio viršūnės vy­ko jų vedlio Vaidoto Di­gai­čio bei jo komandos varžybos. Nelengvoje žiedų rinkimo ietimis rungtyje nugalėjo jaunasis raitelis Viktoras iš Rietavo.

Nors ant piliakalnio degė laužas, žvarbus vėjas neleido ilgai čia užsibūti. Todėl po varžybų visi nusileidome į papėdę, kur buvusios etnografinės Jono Rupš­laukio sodybos kieme laukė žemaitiška šiupinienė bei įvairios pramogos. Vieni dainavo su „Drujos“ ansamb­liečiais, kiti kovine ietimi taikėsi nukirsti kopūsto galvą, išbandė rankos taiklumą šaudydami iš lankų, o Bilionių bendruomenės moterys surengė smagią „Žiemos olimpiadą“.   

Salvė iš telšiškių atsivežtos patrankos, raitelių su žirgais palydos, grojant maršui, reiškė renginio pabaigą.

Linas ŠEDVILAS

Varnių regioninio parko vyr. specialistas 

Urtės ŠEDVILAITĖS nuotr.

(Tęsinys. Pradžia Nr.3, 10, 14)

Motiejus JONČA-TRI­MI­TAS, ĄŽUOLAS (1927–1951)

Gimė 1927 m. Soda­lė­je. Auš­relės būrio partizanas. Žuvo 1951 m. gegužės 14 d. Sutkų miške kartu su 12 laisvės kovotojų. Į partizanus išėjo, nenorėdamas tarnauti sovietų armijoje, paragintas bendražygio M. Kas­pu­čio. Išei­damas su­kvie­tė draugus į savo išleistuves. Už­kas­tas Tauragėje. (Pasa­kojo Ona Šle­pavičiutė-Ge­čienė, 66 m., iš Sodalės, užr. 2001 m.; Elž­bie­ta Jončaitė-Tri­jo­nienė, 76 m., iš Sodalės, užr. 2000m.)

Juozas BUD­GI­NAS (1914–?)

Gimė 1914 m. An­tininkų k. Par­ti­zanas nuo 1945 m., Skaud­vilės vlsč. veikusio būrio va­­das. KGB agentų pagalba su­imtas 1946 m. vasario 9 d. (Pa­sa­kojo Ka­­zi­mie­ras Šet­­kus, g. 1927 m., iš Vy­to­ga­los)

Zigmas ČE­PAS-SAKALAS (1929–1951)

Gimė 1929 m. Tuščių k., Tau­ragės vlsč. 1947–1949 m. – Vy­tauto būrio partizanų ryšininkas. 1949 m. liepą įstojo į Kęstučio partizanų būrio Petro Matučio-Lakūno skyrių. Suimtas 1950 m. balandžio 13 d. Obelyno miške. Nuteistas mirties bausme, kuri įvykdyta 1951 m. gegužės 17 d. Kaune. (Pasakojo Leonas Lau­rinskas-Liūtas iš Tauragės, 75 m., užr. 2000 m.; Vytautas Gailius, 80 m., iš Vai­timėnų, užr. 2012 m.)

Jonas EITUTIS-JAUNUTIS (1929–1953)

Gimė 1929 m. Bruškių k., Ši­lalės vlsč. Nuo 1950 m. – Auš­­relės būrio partizanas. 1952 m. rugsėjo 28 d. suimtas. Sau­gu­mas norėjo jį panaudoti operatyviniams tikslams. 1950 m. kovo 30 d. J. Eitučio kvietimu į susitikimą Bruškių k. partizanai Simas Budreckas ir J. Va­ranius atėjo su dviem saugumiečiais. S. Budrecką paėmė gyvą, o J. Varanius žuvo. 1953 m. gegužės 15 d. Bruškių k. vienos operacijos metu J. Eitutis, nenorėdamas dirbti saugu­mui, bandė bėgti nuo MGB smo­gikų ir buvo nušautas. (Pasakojo Ka­zimieras Misius, g. 1942 m., iš Kvėdarnos, užr. 1998 m.)

Pranas GALINSKAS

Gimė Klabų k. Vokiečių okupacijos metais buvo LLA narys. Nuo 1945-ųjų – P. Me­ly­šaičio-Meleno būrio partizanas. 1947 m. sausio 7 d. KGB nurody­mu nužudytas agento smogiko. (Pa­sakojo K. Šet­kus)

Antanas GALMINAS – GAR­NYS, ŠIAURYS (1944–1947)

Gimė 1911 m. Kliūkių k. 1941 m. – sukilimo būrio narys, apšaudė besitraukiančią so­vietų armiją, sprogdi­no til­tus. Po karo kovojo K. Bag­do­no-Ūdros partizanų grupėje, vėliau – S. Kro­melio-Perkūno, 1947 m. – P. Dilbos-Dobilo bū­riuose. Žuvo 1947 m. lapkričio 2 d. Kreiviuose. (Pa­sa­kojo Vladas Atutis, 68 m., iš Var­sėdžių, užr. 1998 m.; Zosė Žibkutė-Ivanauskienė, 67 m., iš Varsėdžių, užr. 1995 m.)

Priekyje guli F. Gaubtys-Vytautas. I eilėje, iš kairės: Z. Paulikas-Klajūnas (trečias), II eilėje pirmas iš kairės: A. Šaltys-Šalčiūnas, antras – V. Vitkus-Žvirblis

Fridrikas GAUBTYS-MIN­DAUGAS, VYTAUTAS (1913–?)

Gimė 1913 m. Stepo­niš­kiuo­se, Piktupėnų vlsč., pasi­turinčio ūkininko šeimoje. Par­­tizanas nuo 1947 m. Nuo 1948-ųjų – Šalnos tėvūnijos va­das. 1950 m. balandžio 2 d., padedant agentui Granitui, Šal­nos štabas buvo suimtas. Par­ti­za­nai pradėjo įtarinėti F. Gaub­­tį bend­­radarbiaujant su KGB. 1950 m. gegužės 7 d. Stir­bai­­čių k., Tau­­ra­gės r., pro­vo­katoriaus F. Gaub­čio išduoti, žuvo J. Bušinskas, Z. Šat­­kus, V. Lu­ko­šius, Alta­ra­vi­čius. Jo pagalba suimti parti­zanai S. Žičkus, Z. Pau­li­kas, J. Pet­­raitis, P. Trijonis, Ona Leš­činskaitė-Akacija. P. Tri­jo­nis ir Z. Paulikas vėliau bu­vo su­šaudyti. 

Agentas F. Gaub­tys liko gyvas ir, pasikeitęs pavardę, gyveno Jonavoje (K. Šetkaus žiniomis – Joniškio r.) Vėliau persikėlė į Kaliningrado sritį. Įvairūs įvykiai ir faktai tvirtina, kad F. Gaubtys-Vy­tau­tas, paskutinis Aušrelės būrio vadas, keletą metų aktyviai talkino KGB, naikinant partizanus iki visiškos likvida­cijos. (Pasakojo L. Laurinskas–Liūtas, užr. 2000 m.; K. Šetkus)

Jonas GALMINAS-PUTI­NAS (1911–1948)

Gimė 1924 m. Kliūkių k. 1941 m. – sukilimo būrio narys. Partizanavo K. Bagdono-Ūdros grupėje, S. Kromelio-Per­kūno skyriuje. Žuvo 1948 m. balandžio 21 d. Kazbarynų miške, prie Lomių, ten ir užkastas. Vėliau perlaidotas Kal­tinėnų kapinėse. (Pasa­ko­jo L. Laurinskas-Liū­tas, užr. 2000 m.; K. Šetkus, užr. 1995 m.)

Kazys GERULIS-TIGRAS (1908–1946)

Gimė 1908 m. Kirkliuose, Skaudvilės vlsč., vidutinio ūki­­ninko šeimoje. Gyveno Kas­tauniškėje. 1944 m. įstojo į S. Bagdono partizanų grupę. Žuvo 1946 m. birželio 25 d. pasaloje Stulgiuose. (Pasakojo L. Laurinskas–Liūtas, užr. 2000 m.)

Surinko ir užrašė Klemensas LOVČIKAS (1975–2013 m.)

Nuotr. iš autoriaus archyvo

(Bus daugiau)

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos mokytojų ir mokinių komanda dalyvavo jau ketvirtajame „Erasmus+“ projekto LED tarptautiniame susitikime, kuris vyko Italijoje, Gra­vinos mieste. Projekto tikslas – tobulinti anglų kalbos gebėjimus, bendravimo įgūdžius bei stip­rinti tarpkultūrinius ryšius.

Į susitikimą vyko mokslei­vės Simona Grabauskaitė, Beat­ričė Joku­baitytė ir Alina Pet­raitytė.

Šiltai buvome sutikti Mon­temurro mokykloje, kur projekto dalyvius iš Ispanijos, Lenkijos, Rumunijos, Lietuvos pasveikino šios mokyklos direk­torius, mokiniai parodė koncertą. Kiekvienos šalies komandos pristatė sa­vo šalį, miestą ir mokyklą. Mes padėkojome Ispa­nijos bei Ru­munijos mokyto­jams ir mokiniams, kurie prisijungė prie mūsų gimnazijos iniciatyvos „Tautinės juostos audimas“, skirtos Lie­tu­­vos valstybės 100-mečiui. Va­kare su­si­pažino­me su Gra­vi­nos miestu, aplankėme muziejų, bažnyčią, grožėjomės su­­pan­čiomis uolomis.

Tarptautinio susitikimo me­tu mokiniai vaidino spektak­lius pagal garsias savo šalies legendas, pasakas, taip tobu­lindami anglų kalbos gebėjimus. Mes suvaidinome le­gendą „Jūratė ir Kastytis“. Taip pat projekto dalyviai pristatė pačių sukurtus komunikacinius žaidimus. 

Vyko pažintinės-mokomosios ekskur­sijos į Bario miestą, įsikūrusį prie Adrijos jūros, operos ir baleto teatre stebėjome „Traviatą“.  Aplankėme antrą­ją pagal senumą gyvenvietę pa­saulyje – Materos miestą. Eks­kursijos metu buvo atliekamos užduotys bei atsakinėjama į klausimus. 

Pasidaliję viešnagės įspūdžiais ir atsisveikinę, išvykome į Ita­lijos sostinę Romą, kur turė­jome galimybę ap­lan­kyti Va­tikano muzie­jų, išgirsti Po­piežiaus Pran­ciš­kaus palai­mi­nimą.

Kristina KATAUSKAITĖ

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos anglų ir vokiečių kalbų mokytoja

AUTORĖS nuotr.

Pagaliau pajudėjo Šilalės autobusų stoties ir naujo­jo prekybos centro „Norfa“ statybos. Praėjusią sa­vai­tę suvažiavusi technika senuosius statinius jau nušlavė nuo žemės paviršiaus ir netrukus turėtų pra­sidėti naujų statybos. Tačiau ilgai lauktos permai­nos žmonėms kelia ir tam tikrų nepatogumų – atrodo, Autobusų stoties administracija ne iki galo pasi­rū­pino, jog keleiviai jaustųsi patogiai.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.17

„Šilalės artojuje“ pasirodžiusi informacija, kad Žadeikiuose už kelis šimtus tūkstančių eurų rajono valdžia planuoja renovuoti laisvalaikio salę, sukėlė nemažą rajono gyventojų susidomėjimą. Net patys žadeikiškiai ėmė abejoti, ar nykstančiam kaimui tikrai reikia tokio prabangaus statinio. Tai pa­skatino pasvarstyti, kiek ir į ką per dešimtmetį Šilalės rajone investuota bei kokios naudos iš to turi rajono gyventojai. 

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.17

Kovo 8 d. Šilalės lopšelio-darželio „Žiogelis“ „Saulučių“ grupės ugdytiniai, kuriuos lydėjo direktoriaus pavaduotoja ugdymui Kristina Ačė, auklėtojos Ona Mikutienė, Ligita Sabockienė, muzikos pedagogė Gražina Pauliuvienė ir V. Motuzienė, Tarptautinės moters dienos ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga dainomis, eilėmis bei šokiais pasveikino Šilalės rajono ligoninės medikus.

Dėkojame pedagogėms už vaikų paruošimą, o Šilalės rajono ligoninės kolektyvui – už šiltą priėmimą.

Kristina AČĖ

Šilalės lopšelio-darželio „Žiogelis“ direktorės pavaduotoja ugdymui

Eglės DAUBARAITĖS nuotr.

Pirmadienio popietę socialinio tinklalapio „Facebook“ vartotojai galėjo stebėti neįprastą tiesioginę transliaciją. Jos metu du vyriškiai prieš vaizdo kamerą maždaug 20 minučių demonstravo, kaip, važiuodami automobiliu, geria degtinę. Informacija netrukus pasiekė ir policiją. Balsių kaime pareigūnams nepaklususį ir nesustojusį „Nissan Almera“ vairuotoją sustabdyti pavyko tik netoli Kryžkalnio.

Morta MIKUTYTĖ

Stop kadras iš „Facebook“

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.16

Nepavyksta užmigti, nes kankina nerimas? Ar neri­mas slegia todėl, kad ilgai negalite užmigti? Atsakyti į šiuos klausimus, anot miego sutrikimų spe­cia­listų, nėra paprasta, mat nemiga ir nerimas yra glaudžiai susiję, vienas kitą nulemti galintys faktoriai. 

Vis daugiau žmonių, besiskundžiančių psichoso­ma­tiniais sutrikimais, ieško pagalbos in­ter­nete, vartoja imunitetą bei nervų sistemą stip­ri­nan­čius preparatus arba kreipiasi į sveikatos specialistus. Kaip spręsti nemigos ar nerimo problemas ir kada reikalinga gydytojo pagalba?

Justina ALEKSAITĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.16

Tikėtina, jog dažna švietimo įstaiga, be pagrindinės jai priskirtos funkcijos, didele dalimi yra idėjų, principų nešėja. Pajūralio pagrindinėje mokykloje atkurtos vals­tybės gimtadienio proga primintas ir įprasmintas istorinis paveldas. Integruota programa stengtasi atkar­­toti valstybės žingsnius, sektinus dalykus bei pa­­mąs­tyti...

Arūnas MIKALAUSKAS

Pajūralio pagrindinės  mokyklos istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas

Daivos PALEKIENĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.16

Vasario 27-osios naktį Bilionių kaimą apšvietė liepsnos liežuviai – degė gyvenamasis namas. Nors gaisrą ge­sino nemažos ugniagesių pajėgos, ugnis paliko tik sienas. Pa­stogės netekusius sutuoktinius priglaudė kaimynai.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.16