Vis daugiau tėvų nori ne tik stebėti, ką jų atžalos veikia internete, bet ir kontroliuoti jų veiksmus. Atsižvelgdama į tai, mobiliojo ryšio lyderė „Tele2“ patobulino savo savitarnos programėlę – nuo šiol tėvai savo telefonuose galės tikrinti ir valdyti vaikų išlaidas. 

„Besikeičiantys vartotojų poreikiai diktuoja mobiliojo ryšio paslaugų tendencijas. Savo klientams kuriame ir tobuliname sprendimus, kuriais naudotis būtų paprasta bei patogu“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius.

Nemokama operatoriaus savitarnos programėlė „Mano Tele2“ pasipildė nauja funkcija, leidžiančia realiu laiku telefone valdyti su savo paskyra susietų mėnesinio mokėjimo numerių išlaidas. Tai bus ypač patogu savo vaikų mobiliąsias išlaidas kontroliuoti norintiems tėvams.

Programėlėje galima stebėti ir pakeisti visų turimų numerių kredito limitą, peržiūrėti mokėjimų istoriją, užsakyti daugiau mobiliųjų duomenų. Taip pat programėlės naudotojai gali itin greitai ir patogiai – vos kelių mygtukų paspaudimu – atsiskaityti už savo mėnesio sąskaitas.

Kita tėvams labai aktuali funkcija – galimybė stebėti vaiko numerio naudojimo statistiką. Nuo šiol bus galima matyti, kiek skirtingu metu buvo išnaudota interneto duomenų, išsiųsta SMS žinučių, prakalbėta minučių ir kaip keitėsi mėnesio sąskaitų dydis.

Tėvai, kurių vaikai ar kiti šeimos nariai naudojasi išankstinio mokėjimo „Pildyk“ paslaugomis, programėlėje gali jiems papildyti sąskaitą. Tereikia suvesti išankstinio mokėjimo numerį bei pasirinkti sumą, kuria norima ją papildyti.

Operatoriaus atnaujintoje programėlėje yra aktuali skiltis ir apie taisomo telefono būklę žinoti norintiems vartotojams. Sugedus telefonui, įsidiegus programėlę į pakaitinį įrenginį ir prie jos prisijungus, galima stebėti „Tele2“ Telefonų priežiūros centre remontuojamo išmaniojo statusą.

Daugiau apie programėlę, skirtą tiek „Android“, tiek „iOS“ operacinėms sistemoms, sužinoti galima https://tele2.lt/privatiems/programele-tavo-telefone.

Jovita JARUTIENĖ

Rankų ar kojų nagų grybelis – labai nemaloni, bet ypač dažnai pasitaikanti liga. Grybeliu galima užsikrėsti bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje, nes infekcijos sporos tyko visur – spa centre, baseine, vonioje, avalynėje, prausimosi kempinėje ar net patalynėje. Grybeliams daugintis idealiai tinka drėgna, šilta, tamsi aplinka. Tad kaip jį kuo anksčiau atpažinti ir kokių priemonių imtis jam išgydyti?

Justina ALEKSAITĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.20

Sveika mityba pastaruoju metu aktyviai propaguojama, tačiau pa­ta­rimų gausybėje lengva pasiklysti. Mitybos specialistė Vaida Kurpienė ragina nenukrypti į kraštutinumus ir neigia mitą, jog sveika mityba yra brangi. Jos nuomone, ji ne tik nėra brangi, bet, priešingai – gali padėti sutaupyti. Ypač tai juntama, kai, sureguliavus kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekį orga­nizme, bereikia gerokai mažiau vaistų.

Morta MIKUTYTĖ

V. Kurpienės asmeninio albumo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.20

Vyresnės kartos žmonės Stasį Milerių turbūt prisimena iš pirmosios rajono deputatų tarybos, į kurią jis buvo išrinktas, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Jaunas, aktyviai į Lietuvos Sąjūdžio judėjimą įsijungęs Stasys išsiskyrė santūrumu, principingumu ir blaiviu požiūriu į vietinės valdžios funkcijas. Deja, „atsikandęs“ politi­ko duo­­nos, į kito šaukimo rajono tarybą kandida­tuoti at­si­sakė, nors pasiūlymų teigia sulaukęs.

„Dabar jau retas į politiką eina iš idėjos, dauguma buvimu valdžioje tik siekia sau ekonominės naudos. Mūsų rajonas – kaimiškas, esame žemdirbių kraštas. Tad ir vie­tos politikams svarbiausiu prioritetu turėtų būti žemės ūkis. O kaip yra iš tikrųjų? Net Seimo dauguma, kurios ir pavadinimas, regis, byloja, kam ji privalėtų atstovauti, visiškai nusisuko nuo kaimo bei jame gyvenančių žmonių“, – nusivylęs valdžios požiūriu S. Milerius.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.20

(Tęsinys. Pradžia Nr. 3, 10, 14, 17)

Jonas GEČAS (1908–1946)

Gimė 1908 m. Deblių k., mažažemio ūkininko šeimoje. 

Abiem tėvams išvažiavus į JAV, Jo­nuką užaugino giminaičiai Auš­rai. Gyveno Šilalėje, dirbo samdomu darbininku, priklausė gaisrininkų draugijai. Vo­kiečių okupacijos metais tar­navo Plechavičiaus formuotė­se Tauragėje. Po karo kurį laiką slapstėsi svainio Norvilo ūkyje, o nuo 1944 m. gruodžio išėjo į mišką. Kovojo Petro Dil­bos-Dobilo būryje (drauge su Broniumi Karbauskiu). Žuvo 1946 m. gruodžio 26 d. Vaičių k., besitraukdamas iš apsupimo. (B. Karbauskiui tuomet pavyko pasiekti Šiū­ri­nės mišką ir pabėg­ti). J. Ge­čas ir B. Kar­baus­­kis vakarykščiai buvo ištrūkę iš enka­vedistų apsupties Kreivių k. pas Jan­ce­vi­čių, kur žuvo Alek­sand­ras Liočas ir Zo­fija Jancevičiutė-Rūta.

Juozas GRA­BAUS­KAS-PERKŪNAS (1929–1952)

Gimė 1929 m. Ku­me­čių k. Nuo 1951 m. – Aušrelės būrio Si­mo Jur­­gai­čio grupės par­­tiza­nas. Į laisvės kovo­tojų gre­tas stojo, ne­norėda­mas tarnau­ti sovietų armijo­je. 

B. Jur­­gai­čio prašymu, par­tizanai J. Gra­bauskas ir J. Lan­­kaus­kas ėjo į Košių k. pas seseris Brač­kaites jų sudrausminti, nes, kaip sa­kė B. Jurgaitis, jos esančios šnipės. Pas B. Jur­­gaitį buvo surengta pasa­la. Par­tizanams pasislėpus tvar­te, rusai jį pa­de­gė. J. Gra­baus­­kas apdegęs šoko į prūdą ir nuskendo. Su­žeis­tą J. Lan­kaus­­ką rusai pa­ėmė gyvą. Žu­vo jis 1952 m. gegužės 13 d. Ko­šių k., kareiviams apsu­pus B. Jurgaičio sodybą. J. Gra­baus­­kas buvo užkastas Skaud­vilėje. Na­miškių prašymu, jo kū­ną iškasė skaud­viliškis Alek­­sas Kasakauskas ir palaidojo Girdiškės kapinėse.

B. Jurgaitis gavo 8 tūkstančius rublių ir pasistatė naują tvartą. Visos trys Bračkaitės iš Košių išsikėlė. (Pasakojo Elena Grabauskaitė-Žymantienė, g. 1939 m., iš Girdiškės, užr. 1998 m.)

Jonas GRYBAS (1920–1953)

Gimė 1920 m. Raudgiryje, Kražių vlsč. Nuo 1944 m. slapstėsi, nenorėdamas tarnauti sovietų kariuomenėje. 1945-aisiais įstojo į Audros partizanų būrį. J. Grybas dažniausiai laikydavosi pas našlę Alz­bergienę, jos vaikui liepdavo eiti per žmones ir parinkti maisto. Vaikas, nenorėdamas maisto rinkti, nuėjo pas saugumiečius, kurie buvo Kal­tinėnuose, ir pasakė apie Jo­ną. Žuvo J. Grybas 1953 m. ko­vo 2 d. Mankiškės k., Poškos apyl., vadinamose Lygiosiose. (Pasakojo Benediktas Mažutis, 91 m., iš Bijotų, užr. 1997 m.)

Juozas GRUŽINSKAS-GA­LIŪ­NAS, KĘSTUTIS (1921–1951)

Gimė 1921 m. Ivoniškiuose, Laukuvos vlsč. 1941 m., vengdamas tarnybos sovietų armijoje, pasitraukė į Vokieti­ją. Po karo irgi atsisakė tarnauti, todėl išėjo į mišką ir subūrė partizanų grupę, kuri įėjo į 3-iosios kuopos 2-ąjį būrį. Nuo 1949 m. kovojo Aušrelės būryje, vadovavo skyriui, nuo 1950 m. – būrio vadas. Žuvo 1951 m. gegužės 14 d. Sut­kų miške prie Tauragės kartu su 13 partizanų. Užkastas Tauragėje. (Pa­sakojo Leonas Lau­rins­kas-Liū­tas, užr. 2000 m.)

Aleksandras IRTMONAS-GENYS (1918–1947)

Gimė 1918 m. Jucaičių k., pasiturinčių ūkinin­kų šeimoje. Dirbo po­li­ci­joje. 1945 m. su­­bū­rė Vai­ti­mėnų par­ti­za­nų grupę. Vė­liau bu­­vo 3-iosios kuopos 1-ojo būrio 3-iojo sky­­­riaus partizanas. Žu­­­vo 1947 m. spalio 26 d. Kiaukų k. su seserimi Stase. Už­kas­tas Skaudvilėje. (Pa­sa­kojo Kazimieras Šetkus, g. 1927 m., iš Vy­to­galos, užr. 1995 m.)

Mėčius IRT­MO­NAS-ŽIOGAS (1925–1951)

Gimė 1925 m. Ju­cai­čiuose (Alek­sand­ro ir Stasės brolis). Nuo 1944-ųjų – Vai­ti­mė­nų partizanų grupės narys. Vėliau kovojo 3-iosios kuopos 1-ojo būrio 2-ajame skyriuje, nuo 1948 m. – Jū­ros būryje. Žuvo 1951 m. gruo­džio 6 d. miškuose prie Lylavėnų, Tau­ra­gės r. (Pa­sa­kojo K. Šetkus, užr. 1995 m.)

Bronius JOGĖLA-MĖNULIS (1920–1982)

Gimė 1920 m. Kliūkių k., pa­siturinčių ūkininkų šeimo­je. Nuo 1948 m. vasario – Kęs­tu­čio būrio partizanų ryšininkas. 1949-aisiais saugumo už­ver­buojamas MGB agentu. No­rė­damas išvengti bendradarbiavimo su MGB, įstojo į Kęstučio partizanų būrį. 1950 m. rugsėjo 25 d. vėl buvo saugumo suimtas, panaudotas operatyviniams tikslams. Bandė pabėgti, bet buvo sunkiai sužeistas ir nuvežtas į ligoninę. Nuteistas ir išsiųstas į lagerį. Grį­žęs gyveno Kliūkiuose. Mirė 1982 m. (Pasakojo L. Laurins­kas–Liū­tas, užr. 2000 m.)

Kazimieras JUCIUS (1929–?)

Gimė 1929 m. Paežerio k. Ku­rį laiką buvo su Juozu Bag­donu-Akim. Vėliau išėjo į Tel­šių r., Žarėnų apyl. Ten ir žuvo. (Pasakojo Irena Miltakienė, g. 1931 m., iš Kliūkių k., užr. 2003 m.)

Surinko ir užrašė Klemensas LOVČIKAS (1975–2013 m.)

Nuotr. iš autoriaus archyvo

(Bus daugiau)

Atbundanti gamta žadina norą keistis, gražinti savo aplinką, ruoš­tis artėjančiai gražiausiai pavasario šventei – šv. Velykoms. 

Laukuvos asociacija „Laukuviečiai“ sukvietė visus, neabejingus grožiui, susipažinti su naujomis dekoravimo idėjomis, kuriomis mielai pasidalino švenčių organizavimo ir dekoravimo įmonės MB „Žydėjimas vyšnios” įkūrėjos Donata Martišienė ir Indrė Pociuvienė.

Kūrybingos mo­terys papasakojo apie dekoravi­mą, spalvų bei stilių derinimą. Maloniai nustebino jų sukurtos originalios ve­ly­kinės kompozicijos, kuriose nau­­ju žvilgsniu buvo pažiūrėta į mū­sų kasdienius buities daiktus, ne­­ti­­kėtą jų panaudojimą. Kadangi gam­ta žaluma dar nedžiugina, deko­ra­torės patarė nepavėluoti šventėms išsisprogdinti beržų ar slyvų šakelių, pasisėti želmenų, užsiaugin­ti svogūnų laiškų kiaušiniams marginti.

Laimutė RUPŠYTĖ

Asociacijos „Laukuviečiai” pirmininkė

AUTORĖS nuotr.

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje vyko viktorina „Gimiau nei per anksti, nei per vėlai“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti.

Buvo sudarytos dvi komandos – „Jaunystė“ ir „Patirtis“. Pirmajai atstovavo Šilalės kultūros centro atviro jaunimo centro lankytojai, „Patirties“ komandai – vyresniosios kartos šilališkiai. 

Komandos turėjo atsakyti į klausimus apie Lie­tuvos istoriją, Ši­lalės rajoną, at­likti prakti­nes užduotis. Ka­dan­gi Sei­mas 2018-uo­sius paskel­bė Lie­tu­vių kalbos kultūros metais, viktorinos dalyviams reikėjo sukurti eilėraštį apie Lietuvą, iš jaunystės nuot­raukų atpažinti buvusius ir esamus Lietuvos politikus, taip pat atspėti dai­ną bei ją padainuoti.

Susumavus rezultatus, abi komandos buvo apdovanotos prizais. 

Edita MERKELIENĖ 

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus muziejininkė

AUTORĖS nuotr.

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Šilalės skyriaus Jaunimo bendruomenė su­rengė šventinį krepšinio 3x3 turnyrą, o vėliau – tarp­tautines draugiškas varžybas tarp Ši­la­lės ir Latvijos komandų. Sporto renginių svečiai – krepšinio gerbėjai broliai Maciai.

Krepšinio turnyre dalyvavo net 35 komandos, kurios varžėsi keturiose amžiaus grupėse. Sulaukta dalyvių ne tik iš Šilalės rajono, bet ir iš Tau­ragės bei Panevėžio. 

Daugelį metų vykstantis Ko­vo 11-osios turnyras tradi­ciš­kai pradėtas Lietuvos Res­pub­likos himnu. Dalyvius pa­svei­kinęs turnyro globėjas – TS-LKD Ši­lalės skyriaus pirmininkas Jo­nas Gudauskas linkėjo spor­ti­nin­kams gražios ir atkak­lios kovos, o žiū­ro­vams – gražių akimirkų. Visus savo pasirodymu pradžiugino ir Šilalės šokių studija „Salto“, vadovaujama Auš­ros Da­nise­vičienės.

Įsimintinos buvo ir tarptau­tinės draugiškos krepšinio var­­žybos, kurias stebėjo pil­­nutėlė Ši­lalės Si­mono Gaudėšiaus gim­nazijos sporto salė. Re­zul­tatu 118:107 laimėjo svečiai iš Lat­vijos.

Organizatoriai nuoširdžiai dė­koja renginio svečiams, spor­tininkams ir jų tre­neriams, teisėjams, šokėjams bei visiems, prisidėjusiems prie turnyrų organi­za­vimo. 

Rima NORVILIENĖ

TS-LKD Šilalės skyriaus Jaunimo bendruomenės pirmininkė

AUTORĖS nuotr.

Paskutinėmis šios žiemos dienomis vienos šeimos brolio ir sesers santykiai peraugo į buitinį konfliktą, į kurį prisiėjo įsikišti ir policijos pareigūnams. Šiems apsilankius paaiškėjo, kad abu jaunuoliai yra ne­blai­vūs. Todėl brolis su seserimi patraukti admi­nist­racinėn atsa­ko­mybėn.

Morta MIKUTYTĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.20