Prieš metus Vašingtono Holokausto muziejaus lėšo­mis, paremiant Tarptautinei komisijai nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, bu­vo išleistas leidinys lietuvių ir anglų kalbomis „Isto­rijos iš praeities“. Jam buvo atrinktos septynios istorijos, ryškiausiai atspindinčios pasirinkimą, gelbstint pa­čią didžiausią vertybę - žmogaus gyvenimą. Viena iš jų yra susijusi su mūsų kraštu bei šių eilučių autoriaus ar­ti­maisiais.

Arūnas MIKALAUSKAS

Pajūralio pagrindinės mokyklos istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas

Egidijaus MIKALAJŪNO nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.71.

„ … Palikimas yra tai, ką mums palieka praeitis, paveldas, tai, ką mes iš šio palikimo pasiimame ir kuo disponuojame kaip savastimi, o kultūros paveldo vertybės – tai, ką mes iš kultūros paveldo atsirenkame naudoti ir saugoti ateičiai“ (J.Bučas).

Aušrelė BAUBLIENĖ

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos mokytoja

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.71.

Šilų – Girėnų miške pašventinta  naujai atstatyta Lietuvos partizanų žeminė, kuri buvo pik­tavališkai vandalų sudeginta.  

Elena VISMANTIENĖ

Loretos PETKUVIENĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.71.

Ilgėjant vakarams, saulės matome vis mažiau. Gyventojai tokiu metu džiaugiasi gatvių apšvietimu, nes tai su­teikia saugumo ir patogumo. Tačiau Biržų Lauko kai­mo žmonės susirūpinę – jų gatvėse šviesos kol kas nedega.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.71.

Nuo spalio 16 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pradės mokėti avansinę dalį išmokos už 2017 m. deklaruotus plotus, o nuo gruodžio 1 d. pareiškėjams bus mokama likusi tiesioginių išmokų dalis. Taip pat nuo pirmosios žiemos mėnesio dienos bus pradėta mokėti parama pagal daugelį su plotu susijusių kaimo plėtros programos priemonių. 

 Atkreipiame dėmesį, jog, remiantis Europos Sąjungos reglamento nuostatomis, išmokos galės būti mokamos tik tada, kai valstybė narė užbaigia tikrinti atitikimą paramos skyrimo sąlygoms. Tad NMA skuba atlikti patikras, kad avansas pasiektų kuo daugiau paramos teikimo reikalavimų besilaikančių ūkininkų. 

Nacionalinės mokėjimo agentūros inform.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.71.

Baigėsi vasara, o kartu su ja ir mėnesienos nušviestos naktys. Dangų dengiantys švininiai debesys ir merkiantis lietus vakarus daro dar ilgesnius bei tamsesnius. O šiemet jie gali kur kas labiau prailgti, nes daugelyje rajono vietų dėl Elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atliekamo oro linijų keitimo į požeminius kabelius kurį laiką gali nebelikti ir gatvių apšvietimo. 

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.71.

Šeštadienį Šilalėje vyko tradicinė Derliaus šventė. Jono Ba­sa­navičiaus gatvėje išsirikiavo visos seniū­ni­jos. Galėjai ne tik akis paganyti į įmantriai pa­puoš­tus kiemelius, bet ir paragauti visko, kuo garsios šei­mininkės. Seilės tįso, einant pro laukuviškių kepamą jautį, kuriuo buvo vaišinami visi norintieji, didelio dė­mesio sulaukė įvairių veislių dekoratyvinės vištaitės, triušiai, ūkininko Rimanto Rimkaus jaučiai. O tarp se­niūnijų kiemelių įsitaisę medžio ar molio dirbinių, mez­ginių ir siuvinių, medaus bei pyragų, sodo ir daržo gėrybių, gėlių ir vaismedžių sodinukų siūlė prekeiviai ne tik iš mūsų rajono, bet ir iš visų Lietuvos pakraščių.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.74.

Taip nebetramdydamas savo pykčio vy­ras rėžė man paskutinio mūsų kivirčo me­tu. Tai išgirdusi, suvokiau, kad jis lai­ko ma­ne ligone ir kad gal tame yra tiesos. Nutilau, užsisklendžiau savyje. Reikia per­mąstyti, kas vyksta su manimi: vis labiau nebegaliu susivaldyti, viduje verda di­džiu­lis pyktis...

Su pirmuoju vyru išsiskyriau, nes jis iš­gėrinėjo, skriaudė mane, nevengė ir sve­timų moterų. Po trylikos bendro gyvenimo me­tų jį palikau. Netrukus atsirado kitas. Jis irgi buvo išsiskyręs - žmona jam taip pat buvusi neištikima. Atrodė visai padorus, darbštus, rūpestingas. Tačiau vos tik pradėjome gyventi kartu, o vėliau - su­si­tuo­kus, atsiskleidė blogesnės jo pu­sės. Gy­vename jau trejus metus. Skirtis ne­sku­­bu, bet ar ilgai taip tversime - abe­jo­­ju. Man su juo sunku, jaučiuosi tarsi pa­­liegusi, nors tikrai nesergu ir esu dar pa­kankamai jauna. Anksčiau svajojau turėti su juo vai­kų, dabar nebenoriu, užtenka dviejų sa­vų… Kokia nesutarimų esmė? Abu su vy­ru dirbame skirtingu grafiku, aš grįžtu na­­mo ge­rokai vėliau ir pavargusi. Tačiau jokios pagalbos iš jo nesulaukiu. Nei bulvių nuskuta, nei šiukšlių išneša. Vienintelis dar­bas - nu­pirk­ti produktų, jeigu pasakau, ko ir kiek rei­kia. Vyrą visada randu lovoje ir tik „di­ri­guojantį“: paduok, atnešk, surink, su­dėk bei pan. Valgo lovoje. Televizorių žiūri lovoje. Į prašymus ar priekaištus rea­guoja vie­nodai: „Aš pavargęs“. Tiesa, jis į darbą iš­eina dar naktį, bet anksti ir grįžta, taigi gali išsimiegoti. Bet koks prašymas jam atrodo že­mi­nantis. Mano ašarų pakęsti negali, tuoj ima šaukti, kad esu ligonė ir man reikia gydytis... 

Dar vienas dalykas. Vyresnysis sūnus mano vyro nepriėmė. Kaip ir vyras ma­no vaiko... Jie pykosi, barėsi, mano įsi­kišimas nieko nepadėjo. Sūnus pasakė, jog išeina pas mano tėvus. Pats susitarė su seneliais ir jau dveji metai ten gyvena. Mudu bendraujame - du kartus per mėnesį po dieną praleidžiu pas jį ir tėvus. Taip tarsi lengviau. Tačiau kažkas vis tiek yra ne­gerai. Ką man daryti?

Ž. A.

Nijolė LIUBINSKIENĖ,

psichologė-psichoterapeutė

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.70.

Kaip jaunam žmogui būdingas polinkis matyti su­pa­prastintą juoda-balta vaizdą, taip pat, matyt, yra ir jaunai valstybei, ypač – jos valdžiai. Lyg ir metas būtų išaugti iš „visi verslininkai – vagys ir oligarchai“, „visi darbda­viai – išnaudotojai“, „visi pardavėjai – sukčiai“ lygio mąstymo, bet niekaip nepavyksta. O tai rodo valdžios teisės aktų pakeitimo iniciatyvos, akivaizdžiai „subalansuotos“ tik „vagims, sukčiams bei išnaudotojams“. Štai du pavyzdžiai.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.70.

Rūta VAINIENĖ,

ekonomikos ekspertė

Šių metų sausio 1 d. įsigaliojus Statybos įstatymo pa­keitimams, statant nesublokuotą iki 300 kvadratinių met­rų vienbutį gyvenamąjį namą, galima savo intere­sams atstovauti patiems ir statybos techninio prižiūrėtojo samdyti nebeprivaloma. Tačiau prievolė pasirūpinti sta­tybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimu išlie­ka.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.70.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos inform.