Redakcija

85-ąjį jubiliejų pasitinka pirmasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro garbės dirigentas Stanislavas Domarkas

Balandžio 15 d. 85-ąjį jubiliejų pasitinka visų mylimas ir gerbiamas maestro Stanislavas Domarkas, ilgametis Klaipėdos ir Kauno valstybinių muzikinių teatrų vadovas, Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro įkūrėjas, tarptautinių festivalių sumanytojas ir nacionalinių veikalų pastatymų puoselėtojas. Neišsenkančia asmenybės jėga, sumanumu ir atsidavimu kilniam muziko pašaukimui visus užkrečiantis pirmasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro garbės dirigentas neretai meiliai vadinamas kūrėjams sėkmę nešančiu talismanu.

Laukia naujų rūmų atidarymo

Maestro labai laukia Muzikinio teatro naujų rūmų atidarymo: „Siūlau žiūrovams kuo skubiau ieškoti bilietų ir žavėtis ypatingu muzikos skambesiu naujame teatre. Susidomėjęs skaitau straipsnius koks bus naujasis teatras, nekantrauju užeiti, pasigrožėti ir pasimėgauti".

S. Domarkas įvairiuose teatruose dirbo daugiau nei 60 metų. „Su didele atsakomybe ir meile vykdžiau man pavestus darbus. Stengiausi, kad statomi spektakliai būtų publikos lankomi ir suteiktų žmonėms didelį džiaugsmą. Esu laimingas, kad 85-mečiui dar galiu surengti koncertą, repetuoti su orkestru, o orkestro muzikantai man dėmesingi ir rimtai priima mano pastabas. Žaviuosi KVMT orkestro profesionalumu ne tik dėl to, kad jam vadovauja talentingasis maestro Tomas Ambrozaitis. Čia groja iš įvairių šalių atvykę aukšto lygio profesionalai", – sako maestro.

Gegužės 30 d. 18.30 val. didžiojoje naujojo Muzikinio teatro salėje „Jūra" vyks koncertas „Vivat, Maestro!", skirtas S.Domarko jubiliejui. Koncerte išgirsime Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestrą, diriguojamą vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, dainuos solistai: Beata Ignatavičiūtė, Judita Butkytė, Rasa Ulteravičiūtė-Kazlauskienė, Rosana Štemanetian, Emilia Janina Kozlovska, Oksana Auškalnytė-Mockuvienė, Ernesta Stankutė,  Mindaugas Rojus, Tadas Jakas, Valdas Kazlauskas, Vilius Trakys, Giedrius Gečys, Farshad Abbasabadi ir kt.

Didžiulis dėmesys nacionaliniams autoriams ir kūriniams

Stanislavas Domarkas 1957 m. baigė Klaipėdos muzikos mokyklą (dabartinę Klaipėdos S. Šimkaus konservatoriją).1957 – 1962 m. mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje obojaus specialybę. 1967 m. baigė Sankt Peterburgo konservatorijos Simfoninio dirigavimo fakultetą.

S. Domarkas 1967 – 1989 metais dirbo Kauno valstybinio muzikinio teatro vyr. dirigentu, 1993 - 1995 Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyr. dirigentu. S. Domarkas nuo 1995 iki 2005 m. buvo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovu.

S. Domarko iniciatyva 1998 m. Klaipėdos muzikinis teatras surengė I-ąjį tarptautinį operos ir simfoninės muzikos festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje", kuris išaugo į tarptautinį Klaipėdos festivalį.

S. Domarko kūrybinėje biografijoje yra daugiau nei 40 sceninių veikalų pastatymų, nemažai originalių, Lietuvoje iki šiol neatliktų simfoninių programų. Maestro ne kartą koncertavo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, dirigavo simfoniniams orkestrams Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje.

1993 m. S. Domarkas subūrė Mažosios Lietuvos simfoninį orkestrą, kuris kartą per mėnesį parengdavo ir pristatydavo naujas simfonines ir koncertines programas.

Didžiulį dėmesį skyrė nacionaliniams autoriams ir propagavo jų kūrinius. 1997 m. įvyko pirmojo nacionalinio veikalo po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo – Giedriaus Kuprevičiaus operos „Prūsai" – premjera. S. Domarkas taip pat inspiravo Audronės Žigaitytės operos „Žilvinas ir Eglė" premjerą 2002 m rugpjūčio 24 d. Neretai naujiems sumanymams paskatindavo ir klaipėdiečius kompozitorius.

S. Domarkas aktyviai dalyvavo Klaipėdos ir viso Vakarų Lietuvos regiono muzikiniame bei kultūriniame gyvenime. Ypač skatino jaunųjų Klaipėdos atlikėjų kūrybinį ugdymą. Kasmet rengė Jaunųjų talentų ir Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro koncertus.

Už nuopelnus Lietuvos kultūrai S. Domarkas yra įvertintas įvairiais vyriausybiniais apdovanojimais: 1975 m. - Lietuvos nusipelnęs artistas, 2003 m. - Plungės garbės pilietis, 2003 m. - Reggia Calabria (Italija) konservatorijos garbės docentas, 2004 m. - Klaipėdos kultūros magistras, 2018 m. - už nuopelnus teatro menui apdovanotas Klaipėdos miesto „Padėkos kauke".

Žaneta SKERSYTĖ

Specialistė ryšiams su visuomene

Drausti pasėlius skatina įmokų kompensavimas

Taikyti rizikos valdymo priemones ūkininkai skatinami kompensuojant dalį už pasėlių draudimą sumokėtos įmokos. Paraiškos šiai paramai, teikiamai pagal Lietuvos žemės ūkio ir plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinės priemonės „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“, priimamos nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d. savivaldybių, kuriose įregistruota pareiškėjo žemės ūkio valda, administracijose.

Pajuto draudimo naudą

„Ne taip seniai pradėjau drausti pasėlius. Šiemet bus tik trečias sezonas, bet pernai, kai laukus nusiaubė didžiulė kruša, pajutau draudimo naudą. Apie 40 proc. pasėlių derliaus dar nebuvau nuėmęs. Kai kuriuose laukuose stichija suniokojo apie 90 proc. juose užauginto derliaus. Draudimas apsaugojo ūkį nuo didžiulių nuostolių, nes gautos išmokos beveik padengė tą sumą, kurią būčiau gavęs už sėkmingai nuimtą derlių. Anksčiau pasėlių nedrausdavau, tačiau dažnėjančios stichinės nelaimės, nuo kurių tai vienur, tai kitur nukenčia ūkininkai, pakeitė požiūrį į draudimą – nėra jokių garantijų, kad kitąkart jos neįsisuks į tavo laukus. Keičiantis klimatui, pasėlių draudimas labai naudingas ūkininkams, ypač turintiems finansinių įsipareigojimų“, – patirtimi dalijasi Pakruojo rajone ūkinin­kaujantis Gedas Špakauskas.

Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ duomenimis, vien tik 2023 m. rugpjūčio pradžioje prasiautusi audra ir kruša Lietuvos žemdirbiams, kurie buvo apdraudę pasėlius, padarė per 10 mln. eurų nuostolių. Buvo pažeista daugiau kaip 28 tūkst. hektarų pasėlių. Dėl praėjusių metų vasaros sausros iš 9,6 tūkst. ha apdraustų pasėlių apie pusės jų savininkai kreipėsi į minėtą draudimo įmonę dėl žalos įvertinimo.

Draustis skatina kompensacija

Kaip teigia ūkininkas G. Špakauskas, drausti pasėlius skatina ir dalies draudimo įmokos kompensavimas. 

„Draudimas – ne uždarbis, bet rizikos valdymo priemonė, padedanti išsaugoti ūkio gyvybingumą, apsidrausti nuo didelių nuostolių. Tačiau, jei pasėlių draudimo įmokos nebūtų kompensuojamos, gal ir sunkiau būtų ryžtis drausti pasėlius, juo labiau, kad įmokos didėja. Pernai už pasėlių draudimą sumokėjau apie 6 tūkst. Eur, šiemet įmoka sieks apie 8 tūkst. Bet kai dalis įmokos kompensuojama, prieš galimas stichinių nelaimių pasek­mes pasėlių draudimas nebeatrodo kaip didelė finansinė našta“, – sako pašnekovas.

Pagal SP intervencinės priemonės veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“ parama teikiama už draudimo sutarties įsigaliojimo dieną nuosavybės teise priklausančius bei einamaisiais metais deklaruotus pasėlius ir (arba) augalus.

Paramos suma apskaičiuojama pagal didžiausius draudimo įmokų įkainius 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis ir draudžiamas rizikas.

Kompensuojama iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos.

2024 m. paraiškų priėmimo laikotarpiui skirta daugiau kaip­ 2,271 mln. Eur paramos lėšų.

Remiama veikla ir galimi pareiškėjai

Ši SP intervencinės priemo­nės parama teikiama pareiškėjams, bet kurioje pasirinktoje draudimo įmonėje nuo sausros (sausra augalų vegetacijos laikotarpiu pagal ap­lin­­kos ministro įsakymą) ir (ar­ba) iššalimo rizikos apdraudusiems remiamus auginamus pasėlius ir (arba) augalus, už kurių auginimą Tiesioginių išmokų taisyklėse nustatyta tvarka mokamos tiesioginės išmokos, kompensuojant dalį ūkininko sumokėtos draudimo įmokos sumos.

Draudimo įmokų dalis kompensuojama fiziniams bei juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės ūkio veikla, kuri atitinka aktyvaus ūkininko reikalavimus ir kurie savo vardu yra įregistravę valdą. Ši parama neteikiama asmenims, kuriems iškelta bankroto byla arba kurių veikla likviduojama.

Draudimo sutartis laikoma tinkama, jeigu pagal ją numatyta padengti nuostolius, kai dėl sausros ir (arba) iššalimo sunaikinama daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės produkcijos.

Paramos paraiška pateikiama prieš patiriant draudimo įmokų sumokėjimo draudimo įmonei išlaidas.

Šiauduviškis Arminas pasiryžo įveikti maratoną

Arminas Rimkus į sportą sako niekada nežiūrėjęs kaip į profesiją. Tačiau šiandien sportininkas mėgėjas rezga gigantiškus planus, susijusius su bėgimu, nors dar visai neseniai draugai jį pažinojo kaip dviratininką ir krepšininką.

Svarbiausia buvo krepšinis 

„Esu pametęs galvą dėl bėgimo. Per pastaruosius metus nubėgau beveik 3000 kilometrų, o vien nuo šių metų pradžios jau įveikiau kone 900. Pernai dalyvavau Vilniaus maratone, šiemet mė­ginsiu jėgas Kopenhagos maratone, ateinantiems turiu dar didesnių pla­nų“, – sako Šilalėje gimęs, bet Šiauduvoje užaugęs Arminas.

Apsigynęs energijos tech­nologijų ir ekonomikos ma­gistrą, Arminas, kuriam ba­landžio 11-ąją suėjo 27-eri, dabar gyvena Kaune ir su sutuoktine Gabriele augina dukrytę. Kadangi vyro ūgis siekia net 197 cm, niekam nekilo abejonių, kur kreipti energiją.

„Tėtis namie buvo įrengęs krepšinio lentą, paka­binęs skersinį prisitraukimams. Iš pra­džių į sportą buvau pastūmėtas, o vėliau ir pats vis labiau į jį pasinėriau. Sportuoti man buvo įdomu, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų bėgimas, krepšinis, tinklinis, ar bet kokia kita šaka“, – pripažįsta Arminas.

Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas tik bėgimui, bet Arminas yra išbandęs gana skirtingas sporto rūšis.

„Jei galėčiau atsukti laiką, nuo vaikystės būčiau visą dėmesį skyręs lengvajai atletikai. Tiesiog jaučiu, kad šioje sporto šakoje turėjau daugiau potencialo. Bet faktas ir tai, jog ilgoms distancijoms reikia subręsti ir pasiruošti psichologiškai. Mane motyvuoja tikslo siekimas ir žinojimas, kad ilgų nuotolių bėgime dar galiu tobulėti bei siekti geresnių rezultatų“, – kalba Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijoje kaip krepšininkas žinomas Arminas.

Dviračiu – į Daniją

Noras išbandyti save naujose srityse ir draugo įkalbinėjimas pastūmėjo Arminą sėsti ant dviračio, nors nei gimnazijoje, nei studijų metais šiuo sportu pernelyg nesižavėjo.

„Iš pradžių užsibrėžiau įveikti 100 km, po to sugalvojau dviračiu iš Kauno parminti į Šiauduvą, o tada jau ryžausi nulėkti aplankyti Danijoje, Kopenhagoje, gyvenančios sesės“, – sako vyras. 

Tačiau netruko paaiškėti, jog per suplanuotą laiką kelio neįveiks. 

„Dviračiu numyniau iki Liepojos, keltu persikėliau į Vokietiją, o iš ten dviračiu nuvažiavau iki Kopenhagos. Su giminaičiais praleidau vos dieną ir teko vėl sėsti ant dviračio. Numyniau 1000 km, tačiau įtemptas planas labai varžė, todėl turėjau skubėti, o taip nukentėjo galimybė pamatyti daugiau įspūdingų vietų. Dabar suprantu, kad planas buvo blogas“, – apie vieną įsimintiniausių gyvenimo kelionių pasakoja šiauduviškis.

Teko kelionėje ir pasiklysti, ir patirti kitų iššūkių, dviratį su visu bagažu nešti per nepravažiuojamus ruožus, ir bristi per ledinį upelio vandenį. O labiausiai įsiminė stiprūs vėjo gūsiai, verčiantys nuo dviračio, važiuojant 5 km ilgio tiltu iš vienos Danijos salos į kitą.

Atėjo metas rinktis

Arminas juokiasi, jog krepšinio „liga“ niekur nedingo, tiesiog nebeliko laiko jį žaisti. 

„Krepšinio teko atsisakyti, nes visur suspėti nepavyksta. Mano dienotvarkė labai įtempta, turiu šeimą, darbą ir bėgimą. Be to, atsirado ir traumų, tad nesinorėjo rizikuoti ir taip prarasti visą įdirbį bėgime“, – atskleidžia Arminas.

Jis nusprendė įgyvendinti seną svajonę – bėgti maratoną. 

„Buvau užmatęs faktą, kad pasaulyje maratoną (42,195 km) yra įveikę mažiau nei vienas procentas gyventojų, tad užsinorėjau patekti į šią statistiką. Bet tik pradėjęs ruoštis supratau, jog bėgimas nėra toks paprastas, kaip galėtų pasirodyti iš šalies“, – sako Arminas.

Svarbiausia – motyvacija 

Suvokdamas, kad bet kuri sporto rūšis gali ne tik pagerinti, bet ir pabloginti sveikatą, jis nusprendė susirasti trenerį, kuris padėtų ruoštis maratonui. Taip susidūrė Armino ir Ingos Juodeškienės keliai. Pasak sportininko, trenerė buvo profesionali lengvaatletė, ilgų nuotolių bėgikė, jai net šiandien dar priklauso 5000 metrų rungties nacionalinis rekordas. Taip pat ji yra dukart olimpinių žaidynių bei pasaulio čempionato dalyvė ir daugkartinė Lietuvos čempionė. Bend­raudamas su Inga Arminas tikina gavęs daug teorinių žinių, treniruotės netruko duoti rezultatų. 

„Gerėjant jiems, ir pačiam pasidarė smalsu, kiek gali pasiekti, pradėjus pakankamai vėlai užsiimti šiuo sportu. Tad dabar mano tikslas yra aplenkti ne ką kitą, o tik patį save. Puikiai suprantu, kad raumenų skausmas, nuovargis ir mikrotraumos yra neišvengiama pasek­mė, todėl apie tai negalvoju. Be to, pradėjęs dirbti su trenere, supratau, kiek daug dėmesio reikia skirti traumų prevencijai, o rimtas požiūris padeda sumažinti jų tikimybę“, – įsitikinęs sportininkas.

Arminas neneigia sulaukiantis įvairių klausimų.

„Kai kurie stebisi, kam eikvoju tiek savo laiko, nes „už tai niekas pinigų nemoka ir duonos iš to nevalgysi“. Bet viskas, ką darau, yra mano paties malonumui. Man patinka kelti iššūkius ir išbandyti savo galimybių ribas“, – žemaitiško užsispyrimo neslepia sportininkas.

Šeimos palaikymas – svarbiausias 

A. Rimkus neneigia, jog jam svarbiausia yra šeimos pasitikėjimas bei palai­kymas. Iš pradžių jo sulaukdavo iš tėvų Linos ir Gintaro, sesers Gretos, vėliau – mokyklos, draugų, kolegų. O šiandien pagrindinė palaikymo komanda – žmona Gabrielė bei vienerių dukrytė. 

„Šeimos ir sporto derinimas yra vienas sunkiausių dalykų. Neretai pagalvoju, kad para galėtų turėti bent 30 valandų. Didžiausią įtaką įvairiems sprendimams daro žmona – matau jos rūpestį ir norą pagelbėti siekiant tikslų. Mes esame komanda, labai džiaugiuosi, kad ji pritaria mano pomėgiui. Taip pat turiu nuostabių draugų, kurie lydi į visas varžybas: kiekvienos treniruotės metu pagalvoju, jog negaliu tinginiauti, nes prie finišo linijos manęs lauks šeima ir draugai“, – sako sportininkas.

O metai jau suplanuoti: gegužę Arminas vyks į Daniją, kur dalyvaus Kopenhagos maratone, rugsėjį startuos Lietuvos pusės maratono čempionate. Dar turi ambicijų po metų išmėginti jėgas ultramaratone (50–100 km) ir sudalyvauti 12 val. (kai visi dalyviai bėga 12 val. ir laimi tas, kas per 12 val. nubėga daugiausiai kilometrų) bėgimo varžybose.

Žydrūnė MILAŠĖ

Pašnekovo archyvo nuotr.

Pagerbs mūsų kraštietį generolą

Vyčio paramos fondas pradeda rinkti lėšas generolo Prano Liatuko įamžinimui – Vilniaus savivaldybė ant Lukiškių kalėjimo pastato sienos leido įrengti atminimo lentą šiame kalėjime 1945 m. nužudytam Lietuvos kariuomenės vadui. 

Bermonto gaujų nugalėtojui P. Liatukui atminti ketinama įrengti metalinę atminimo lentą su nuotrauka ir užrašu. Tačiau finansavimo jos pagaminimui bei įrengimui prašoma iš visuomenės. Fondo vicepirmininko Viliaus Kavaliausko skaičiavimais, tai galėtų kainuoti kelis tūkstančius eurų.

„Pradžiugino Vilniaus savivaldybė – atsiuntė laišką, kad prie buvusio Lukiškių kalėjimo galime įrengti lentą ten nužudytam kariuomenės vadui gen. P. Liatukui. Svarstymas truko 3,5 mėnesio, bet svarbu rezultatas. Turime du variantus: jeigu sutiktume su patvirtintu tipiniu užrašu ir lentele be atvaizdo bei simbolių, viską apmokėtų miestas; jeigu norėsime lentos su tik generolui skirtu užrašu bei portretu, turime apsimokėti patys. Be didelių diskusijų pasirinkom antrąjį. Atminimo lenta bus iš metalo, 65 x 50 cm, kad tiktų prie Izraelio ambasados jau pakabintos lentelės kalėjime 1940 m. laikytam Izraelio premjerui Menachemui Beginui.

Reikės surinkti iki kelių tūkstančių eurų (tai bent dukart pigiau, nei kuk­lesnė lentelė kainuotų miestui). Rėmėjams tegalime pažadėti gražią rašytinę padėką ir gerą jausmą dalyvavus istorinės atminties projekte“, – skelbia VšĮ Vyčio paramos fondas.

Įrengti atminimo lentą generolui P. Liatukui Vyčio fondo įkūrėjai sako pažadėję neseniai mirusiai kariuomenės vado dukrai Vandai Černienei. Beje, fondas taip pat prisidėjo ir statant P. Liatukui paminklinį akmenį jo gimtojoje Kvėdarnoje. Tad norinčiuosius paaukoti paminklinei lentai pinigus prašoma pervesti į sąskaita Swedbanke Nr. LT80 7300 0101 4970 6864. Apie paramos rinkimą bei darbų eigą Vyčio fondas žada skelbti informaciją viešai (nebent rėmėjas to nenorėtų).

„Šilalės artojo“ inform.

 

Sėkmė respublikinėse pirmenybėse

Praėjusį savaitgalį Vilniuje baigėsi Lietuvos veteranų krepšinio lygos organizuotos 2023–2024 m. krepšinio 3x3 pirmenybės. Jos vyko dviem turais: rudens, kuris buvo surengtas praėjusių metų lapkričio mėnesį Kar­pynės pramogų ir poilsio komplekso sporto salėje, Raseinių r., bei pavasario, vykusio Simono Daukanto gimnazijos sporto salėje, Vilniuje. 

Sėkmė šiame sezone lydėjo Tauragės „trijulių“ komandą, ku­ri, suvedus rudens bei pavasario turų rezultatus, užėmė ant­rąją vietą. Res­pub­li­kos čempionais tapo Vilniaus „Silicio bio­technologijų“ koman­da, trečioji vieta atiteko Vilniaus „Perlui“, ketvirti liko kauniečiai.

Tauragės komandos garbę gynė taura­giškiai Romas Mu­zi­ke­vičius, Povilas Ni­pa­ravičius ir Juo­zas Jankevičius, šila­liškis Arūnas Ra­da­vi­čius bei Alvydas Paš­ke­vi­čius iš Pakruojo.

Juozas JANKEVIČIUS

Tauragės krepšinio veteranų sporto klubo vadovas

AUTORIAUS nuotr.

 

  • Skiltis: Sportas

Vėl atgijo Lietuvos vokalinių ansamblių šventė-konkursas „Šilų aidai“

Atvelykio šeštadienį Šilalės kultūros centre po kelerių metų pertraukos vėl vyko šventė-konkursas „Šilų aidai“, sukvietęs vokalinius kolektyvus iš visos Lietuvos. Tai vienas seniausių šio žanro renginių Lietuvoje, gyvuojantis nuo 1978-ųjų. Vokalinių ansamblių meistriškumą vertino komisija, kurią sudarė Lietuvos chorų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė, Šimtmečio dainų šventės Vilniuje kūrybinės grupės narė Danguolė Bei­narytė, kompozitorė Vilija Mažintaitė, choro dirigentas, Šimtmečio dainų šventės vokalinių ansamblių koncerto „Žeme, kas tu esi?“ kūrybinės gru­pės meno vadovės pavaduotojas Kęstutis Jakeliūnas.

Šilalės rajonui atstovavo šeši vokaliniai ansambiai. Du iš jų pelnė pri­zines vietas.

Miestelių ir kaimų mažųjų vokalinių ansamblių kate­gorijoje pirmąją vietą užėmė Telšių rajono Luokės kultūros centro Upynos filialo due­tas (vadovė Margarita Vai­nu­tie­nė), antrąją – Kelmės rajono Užvenčio vokalinis duetas (vad. Arijus Ivaškevičius), trečiąją – Raseinių rajono kul­tū­ros centro Šiluvoje vokalinė grupė „Ingrida ir draugai“ (vad. Saulius Beniulis).

Tarp miestelių ir kaimų vokalinių ansamblių laimėtojais tapo Pakruojo rajono Lin­ku­vos kultūros centro vyrų vo­ka­linis ansamblis „Šiaurys“ (vad. Methardas Zubas), ant­rąją vie­tą pelnė Kėdainių rajono Jos­vainių moterų vokalinis an­samblis „Pilkos stygos“ (vad. Vytautas Greičius), tre­­čiąją – Kelmės rajono Kra­žių Mo­tie­jaus Kazimiero Sar­bievijaus kul­tūros centro moterų vokalinis ansamblis „Vi­vace“ (vad. Jurgita Gelum­bic­kienė).

Miestų mažųjų vokalinių ansamblių kategorijoje pirmoji vieta pripažinta Telšių rajono Varnių miesto duetui „InRe“ (vad. Ingrida Ručinskienė), ant­roji – Šilalės kultūros cent­ro moterų vokaliniam kvartetas „Aitra“ (vad. Laima Pet­ku­vienė), trečioji – Kupiškio kultūros centro moterų vokaliniam duetui „Duo“ (vad. Nidija Sankauskienė).

Miestų vokalinių ansamblių kategorijoje geriausiai pasirodė Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro vokalinė grupė „Melomanai“ (vad. Nerilė Ber­notienė). Antrąsias vietas pelnė Gargždų kultūros cent­ro „RiverVoces“ dainavimo stu­dijos ansamblis (vad. Erika Kri­pienė), Jonavos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Presto“ (vad. Solveiga Mas­lauskaitė) ir Klaipėdos mer­ginų vokalinis ansamb­lis „Vowel“ (vad. Aleksandra Cha­rina-Vasiljeva). Trečiosios vietos atiteko Šilalės kultūros centro moterų vokaliniam ansambliui „Aušrinė“ (vad. L. Pet­kuvienė), Kupiškio kultūros centro moterų vokaliniam ansambliui „Versmė“ (vad. N. San­kauskienė) ir Šakių kul­tū­ros centro vyrų vokaliniam an­samb­liui „Akor­das“ (vad. Asta Gri­gaitienė).

Specialus Ši­lalės rajono savivaldybės prizas „Už geriausią lietuvių liaudies dainos atlikimą“ įteiktas Kupiškio kultūros centro moterų vokaliniam ansambliui „Versmė“.

Vertinimo komisijos spren­dimu, Lietuvos vokalinių ansamblių šventės-konkurso „Ši­lų aidai 2024“ nugalėtoju pripažintas Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Bridų filialo Gegužių moterų vokalinis ansamblis „Gegužė“ (vad. Sta­nis­la­va Rusevičienė).

Renginį Šilalės kultūros cent­re vedė Orinta Mer­kelienė ir Algirdas Šau­lys, šventės režisierius – Antanas Kaz­laus­kas.

Tiesioginę transliaciją Šilalės kultūros centro YuoTube kanalu stebėjo per 1500 žiūrovų.

Šilalės kultūros centro inform.

Nuotr. „12 mėnesių“

Apniko nuobodulys...

Kurdami iliuziją, kaip daug ir sunkiai dirba, politikai kruopščiai kuriamą įvaizdį kartais susigadina tiesiog per neapdairumą. Regis, šįsyk lygioje vietoje bus paslydęs vicemeras Ignas Gužauskis, socialiniuo­se tinkluose ku­riantis filmukus, kokia įtempta esanti jo darbo diena, tik žmonės neva to nesupranta...

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 26

Suabejojo mero vertinimais

Prieš pat Velykas Šilalės savivaldybės taryba patvirtino visų rajono švietimo ugdymo įstaigų vadovų ataskaitas. Nors politikai mokyklų direktoriams priekaištų neturėjo, rajono meras Tadas Bartkus tikina, kad esą ne visi jie dirbo vienodai gerai, o dėl to šiemet skirsis ir mokyklų vadovų atlyginimų kintamosios dalies dydis. Tuo tarpu dalis politikų ir švietimo srities darbuotojų užsimena, kad vertinimas nebuvo teisingas, ir neslepia nusivylimo meru. 

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 26

Projektuotojai ragina skubėti, valdžia negirdi

UAB „Atamis“ pro­jek­­tuo­­toja Anželika Ka­žie­­­nė raš­tu pa­ra­gino Ši­la­­lės sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­­­ra­ciją ak­tyviau da­ly­vau­ti Šilalės ra­jono bend­­rojo plano rengime. Sa­vi­val­­­dy­bės neveiklumas su­kėlė abe­jo­nių, ar pro­­ce­sas, kuriuo ypa­tingai yra su­in­teresuoti gy­ventojai, nė­­ra vilkinamas.  

„Atamis“ įspėjimas savivaldybės administraciją pasiekė kovo viduryje. Rašte projektuotoja nuogąstauja, jog, nepaskyrus kompetentingo ir atitinkamą kvalifikaciją turinčio darbuotojo, kuris galėtų koor­dinuoti procesą, nepavyks įvykdyti Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimo nustatyti prioritetinės infrast­ruktūros teritorijų. O be šito, A. Kažienės teigimu, strigs Šilalės rajono bendrojo plano viešinimo procedūros, į kurias Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipia ypatingą dėmesį ir vien dėl to gali nepatvirtinti parengto plano. 

Be to, plano rengėjai pasigenda ir tinkamo šio plano viešinimo. Pasak A. Kažienės, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pažeidimus, viešinant bendruosius planus, laiko esminiais, dėl to teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas net neišduodamas. 

Tuo labiau, kad iš „Atamis“ rašto savivaldybei nesunku su­prasti, jog kliūva ir visuome­nės supažindinimas su šiuo bend­ruoju planu: A. Kažienė nedviprasmiškai įspėja savivaldybę, kad „visuomenės pasiūlymų praleidimas ar kitas aplaidumas, dėl kurio visuome­nės pasiūlymai liks nevertinti, laikomas esmingu pažeidimu, dėl jo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas taip pat nebus išduodamas“... 

Ir nors nuo kovo 13 d., kai Šilalės savivaldybė gavo šitą įspėjamąjį raštą, jau praėjo lygiai mėnuo, o projektuotoja prašė nedelsti ir „kuo skubiau pateikti susistemintus visuomenės pasiūlymus“, administ­racijos direktorius Andrius Jančauskas, priešingai nei projektuotoja, tikina, jog skubėti esą nereikia. Pasak jo, „niekas niekur nepavėluos“, visi darbai bus padaryti laiku, nes, pasirodo, plano rengimo galutinis terminas numatytas ar tik ne 2025 m. Tačiau jis pripažįsta, kad „problemų vis dar yra“. Bet, kaip šią savaitę administracijos vadovas sakė „Šilalės artojui“, jų kol kas neįmanoma išspręsti, nes serga savivaldybės vyriausiasis architektas, todėl direktorius dar tik rengia įsakymą, kas turėtų prisiimti atsakomybę už Šilalės rajono bendrojo plano rengimą. 

Belieka priminti, jog Šilalės miesto bendrąjį planą, kuris yra Šilalės rajono bendrojo plano dalis, „Atamis“ rengė ar ne pustrečių metų. 2021 m. rugsėjį pasirašytoje sutartyje buvo numatyta, jog už 83,8 tūkst. eurų visus planus įmonė savivaldybei pateiks per trejus metus. Tačiau šiemet sausio mėnesį terminas buvo pratęstas dar 11 mėnesių. Daugiau laiko projektuotojams prireikė naujiems Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimams įgyvendinti, o dėl to pakito ir darbų kaina – pagal papildomą susitarimą, savivaldybė UAB „Atamis“ turi sumokėti dar 23 tūkst. Eur. 

Šilalės rajono bendrasis planas yra reikalingas ne tik teritorijų planavimu užsiimantiems valdininkams – labiausiai jo reikia 1100 hektarų užimančių Lingiškės, Šėrikų, Dirkintų, Zobielijos, Šilų, Balsių, Ru­binavo, Šolių, Vingininkų kai­mų gyventojams, kurie, patvirtinus naują Šilalės miesto bendrąjį planą, atsidūrė tarp žemės ir dangaus, mat jų gyvenamosios vietovės buvo „išmestos“ iš miesto teritorijos, bet nepriskirtos ir kaimo teritorijoms. Ir kol nebus parengtas Šilalės rajono bendrasis planas, tose vietovėse gyvenantys žmonės negalės nieko nei planuoti, nei imtis jokių veiksmų.

Valdininkų darbas tuo ir geras, kad jiems niekur niekada nereikia skubėti. Nes ir paleng­va dėliojant popierėlius iš vienos krūvelės į kitą, atlyginimas į sąskaitą įkrenta griežtai nustatytu laiku, sukti galvos, kaip jį užsidirbti, nereikia. Būtent tuo valdiška tarnyba ir skiriasi nuo verslo arba savarankiškai dirbančių žmonių, kuriems kiekvieną eurą tenka uždirbti. Negana to, nežiūrint į pajamas, sumokėti mokesčius, kurie skiriami tiems patiems suktis greičiau nenorintiems valdininkams išlaikyti... 

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Kelionė nebūtinai yra lenktynės

Metaforos turi didžiulę ga­lią. Kaip mes patys sau įvar­dijame, kas yra gyvenimas? Psichologai ir kitų sri­čių eks­pertai atkreipia dėmesį, kad nuo XX a. iki da­bar ypatingai paveikūs iš spor­to perimti vaizdiniai – pavyzdžiui, kad gyvenimas yra varžybos ar lenktynės. Ga­lima nesun­kiai nuspėti, jog tokie vaiz­di­niai skirti mobilizuoti jėgas, rodyti daugiau ener­gijos. Tačiau jie tu­ri savo „kainą“.

Andrius NAVICKAS,

rašytojas, filosofas, politikas

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 26

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą