Ramybės neduodantis niežulys, bėrimai, išsausėjusi ir trūkinėjanti oda – pagrindiniai itin varginančios lė­tinės odos ligos simptomai. Atopinis dermatitas arba atopinė egzema – įprastai dar kūdikystėje prasidedanti uždegiminė odos liga, kuri pažeidžia ne tik veidą, bet ir kūną.

Iki šiol atopinio dermatito priežastys nėra aiškios, tad ir jo gydymui viena stebuklinga piliulė nėra išrasta. Visgi sveikatos specialistai pabrėžia, jog liga prasideda, sutrikus odos barjerinėms funkcijoms. Jas, pasitelkus kompleksines gydymo priemones bei apsišarvavus kantrybe, galima atkurti ir taip suvaldyti nemalonius šios ligos simptomus.

Nuo atopinio dermatito ken­čia net ketvirtadalis šalies kūdikių. Dauguma jų pasveiksta iki penkerių metų arba lytinės brandos pradžios. Ta­čiau likusiems žmonėms su atopiniu dermatitu gali tekti kovoti visą gyvenimą. Sveikos odos instituto ekspertė dermatovenerologė Nadežda Jarušina teigia, jog įsitikinimas, esą ši liga būdinga tik kūdikiams, yra klaidingas.

„Sergamumas atopine egzema didėja. Odos pažeidimų pasiskirstymas priklauso nuo amžiaus. Kūdikiams ir mažiems vaikams dažniau išberia veidą ir galvytę, o suaugusiesiems – lenkiamuosius kojų, rankų, sprando paviršius ar net padus. Tiek vaikų, tiek suaugusiųjų gydymas yra panašus, tačiau vaikams stengiamasi skirti daugiau išorinių gydymo priemonių“, – sako dermatovenerologė. Ji primena, kad šią ligą lemia genetinis polinkis bei imuninio atsako į išorinius ir vidinius dirgiklius sutrikimas. Todėl ji nėra užkrečiama.

„Atopinį dermatitą gali provokuoti įvairūs veiksniai – sintetiniai ar vilnoniai rūbai, tam tikri maisto produktai. Tačiau maistas, kaip ir netinkama odos priežiūra, mikroorganizmai, prakaitavimas ar emociniai veiksniai, šios ligos nesukelia, tik paskatina pa­ūmėjimus“, – teigia dermatovenerologė.

Nustatyti, ar kuriam nors produktui žmogus yra alergiškas, galima nuodugniu stebėjimu arba tyrimais.

Pasak gyd. N. Jarušinos, leng­viausia yra vengti odą įjaut­rinančių medžiagų. Bet labai svarbu nesiprausti karštame vande­nyje, nepamiršti tinkamos odos priežiūros ir nenaudoti įprasto muilo.

„Sergant atopiniu dermatitu, įprasto prausimosi režimo keisti nereikia. Tačiau paprastas rankų muilas, ypač gabalinis, yra šarminis ir sausina odą. Dėl to gali prasidėti antrinės (virusinės ar grybelinės) infekcijos“, – įspėja gydytoja.

Šiuolaikinės dermakosmeti­kos priemonės leidžia gydyti ato­pinį dermatitą be­veik nenaudojant vaistų ir kei­čiant juos tinkama derma­to­logine kosmetika. Anot „BE­NU vaistinės“ vaistininkės Mil­dos Da­rulienės, sergančių žmonių oda yra itin jautri, todėl jai gydyti reikia naudoti hipoalerginius, bekvapius kremus. Vienos priemonės geriau malšina niežulį, kitos veikia antibakteriškai. Atopinis dermatitas taip pat gydomas specialiai sukurtomis odos priežiūros priemonėmis, lipidų atsargas papildančiais balzamais, vietiniais steroidais ir antibiotikais, retais atvejais – geriamais arba leidžiamais vaistais.

Atopiniam dermatitui būdingi staigūs paūmėjimai. Žie­mą, atšalus orams, kai patalpų oras išsausėja, bėrimų padaugėja. Todėl šiuo laikotarpiu gydytoja pataria gauti kuo daugiau saulės šviesos: vykti pailsėti į šiltuosius kraštus arba pasinaudoti fototerapija.

Pasak gyd. N. Jarušinos, šildomose ir nevėdinamose patalpose padaugėja dulkių, erkučių bei kitų alergenų, todėl odos ligomis sergantys žmonės namuose turėtų palaikyti ypatingą švarą ir tinkamą drėg­mę.

Dagnė ARMONAITĖ

UAB „Pilkasis granitas“ laikinai direktoriaus parei­gas ėjęs Alfredas S. stojo prieš teismą dėl nelegaliai įdarbinto apdailininko. Vyras kaltę pripažino tik iš dalies. Tačiau dėl geros reputacijos, galimo patirties trūkumo bei trumpo pažeidimo laikotarpio jam skirta tik 200 eurų bauda.

Statybos darbais užsiimanti UAB „Pilkasis granitas“ vasario 2-ąją darbavosi Žemai­tės g. 6-uoju numeriu pažymėtame name. Laikinai įmo­nei vadovavęs plungiškis Al­fre­das S. sutarė į darbą nuo minėtos dienos priimti apdailininką A. J. Su darbininku buvo susitarta dėl visų būtinų detalių: darbo laiko, vietos bei atlyginimo. Lietuvos įstatymai numato, kad „Sodros“ teritorinį skyrių apie naujo darbuotojo priėmimą darbdavys privalo informuoti, likus ne mažiau kaip dienai iki realios darbo pradžios. Tačiau šito nebuvo padaryta.

Administracinėn atsakomy­bėn patrauktas įmonės vadovas teismui aiškino, jog sau­sio 30 d. darbininkas A. J. parašė pareiškimą dėl pri­ėmimo į darbą. Dokumente netrukus pasirašė ir pats laikinasis vadovas. Vasario 1-ąją buvo sudaryta ir darbo sutartis. Su apdailininku susitarta dėl įdar­binimo 0,5 etato su 3 mėnesių bandomuoju laikotarpiu. O, pasak laikinai direktoriaus pareigas UAB „Pilkasis granitas“ ėjusio Alfredo S., už dokumentų pateikimą „Sod­rai“ atsakinga įmonės buhalterė vasario 1-ąją atostogavo. Todėl visus reikalingus duomenis šiai įstaigai ji pateikė tik kitą dieną, jau grįžusi iš atostogų. Alfredas S. teigė esąs įsitikinęs, kad apdailininkas dar­bus atliko legaliai.

Priimdamas nutartį, teismas pabrėžė, jog atsižvelgia į pažeidimo pobūdį – darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau dėl buhalterės atostogų „Sodrai“ nebuvo tinkamai bei laiku perduota informacija. Taip pat nutartyje skelbiama, kad pažeidimas truko trumpą laiką – vieną dieną, atsakomybėn traukiamas Alfredas S. neturėjo kitų galiojančių administracinių nuobaudų. Todėl nuspręsta, jog mažesnė nei minimali nuobauda būtų pakankama.

Pagal Ad­ministracinių nusižengimų ko­deksą, už nelegaliai samdomą darbuotoją darbdavys gali būti nubaustas 1000-5000 Eur bauda. Bet šįkart žmogų išgelbėjo gera reputacija, todėl jam skirta 200 Eur bauda.

Šis nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui.

Morta MIKUTYTĖ

Šilalės rajono apylinkės teismas griežtai pamokė daugiau nei 2 promiles alkoholio įpūtusią vairuotoją. 35 metų J. D. už vairavimą išgėrus ne tik neteko automobi­lio, bet dar jai skirta daugiau nei 1400 eurų bauda.

Šilališkė į pareigūnų akiratį pakliuvo šių metų sausio 9-ąją. O jos byla Šilalės rajono apylinkės teisme tapo pirmąją, kai asmuo baudžiamojon atsakomybėn patrauktas už transporto priemonės vairavimą, esant vidutiniam ar sunkiam girtumui.

Bylos duomenimis, policijos pareigūnams sustabdžius J. D. vairuojamą automobilį, vairuotojai buvo nustatytas net 2,18 prom. girtumas.

Remiantis Šilalės rajono apy­­­linkės teismo pateikta informacija, teismas, skirdamas baus­mę, atsižvelgė į tai, kad moteris padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Jos atsakomybę lengvino tik prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Nagrinėjant bylą, įvertinta ir tai, jog moteris nedirbanti, ne­­teista, bet anksčiau bausta administracine tvarka už šiurkščius kelių eismo taisyk­lių pažeidimus. Be to, tai ne pirmas kartas, kai J. D. sėdo girta už vairo: paaiškėjo, jog prieš keletą metų moteriškė taip pat vairavo automobilį neblaivi.

Kadangi nuteistoji pripaži­no savo kaltę, byla išnagrinėta, priimant baudžiamąjį įsa­kymą. Todėl bauda jai sumažinta vienu trečdaliu.

Jei nusižengusi vairuotoja nesutiktų su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo ji turi teisę paduoti Klaipėdos apygardos teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teis­­me. Šia teise nepasinaudo­jus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir pradedamas vykdyti.

Nuo šių metų įsigaliojęs naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad vai­ruotojams, kuriems bus nu­statytas didesnis negu 1,5 prom. girtumas, gresia baudžiamoji atsakomybė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Morta MIKUTYTĖ

Į redakciją kreipėsi ne vienas laikraščio skaitytojas, sunerimęs dėl to, kad jų namuose pradėjo lankytis rumunų, romų ar kitų tautybių vyrai, prievarta siūlantys įvairių prekių, kurios nėra būtinos. O po šių „prekeivių“ apsilankymų žmonės pasigenda pinigų ar vertingesnių daiktų.

Prieš kelias sa­vaites į keletą namų Šilalėje bel­dėsi vyriš­kiai, siūlydami in­dų, trikotažo ar kitų daiktų. Jei duris praverdavo moterys, o ypač vyresnio amžiaus, pre­keiviais iš Gruzijos prisi­statę vyrai įsmukdavo į vi­dų ir tiesiog versdavo iš jų ką nors nusipirkti. Tokio agresyvaus elgesio įbaugintos moterys nesugebėdavo ne tik kaimynų prisišaukti, bet ir paskambinti pagalbos telefonu.

Viena šilališ­kė pasakojo, jog iš pažiūros tvarkingas vyras jai siū­lė indų. Kai moteris, iš­­tik­ta streso, šiaip taip rusiškai pasakė „ne“, atvykėlis lyg savo namus apėjo visus kam­barius, pakilnojo kai kuriuos daiktus ir, radęs nedidelę sumą pinigų, įsidėjo į kišenę.

„Buvo vidurdienis, kai į duris kažkas pasibeldė. Nieko blogo negalvodama, jas pravėriau. Nors nenorėjau nepažįstamojo įsileisti ir bandžiau uždaryti duris, jis spėjo į tarpdurį įkišti koją, stumtelėjo mane ir įėjo į vidų. Aš taip išsigandau, kad nesugebėjau šaukti ar kaip nors kitaip išsikviesti greta gyvenančių kaimynų, o tuo labiau paimti telefoną ir surinkti pagalbos numerį. Įsibrovėlis apšniukštinėjo visus kambarius, apžiūrėjo daiktus, pa­kilno­jo net degtukų dėžutę, kryželį. Džiaugiuosi, kad jis manęs nemušė ir kad dar nebuvau gavusi pensijos. Iš­­eidamas jis vis dėlto paliko man nedidelį puodą, vertą kelių eurų. Tikriausiai ap­sidraudė: jei paskambinčiau į policiją, jis, matyt, įrodinėtų jog tą puodą pirkau savo no­ru“, - pa­sakojo Eugenija. Tą patį vakarą ji teigė išgirdusi vėl beldžiant į duris, bet jų nebeatidarė.

Nelauktų svečių tą vakarą sulaukė ir kita vieniša šilališkė. Tačiau ji sakė visuomet įjungianti apšvietimą prie lauko durų ir nepažįstamų, neprisistatančių ar apie atvykimą iš anksto telefonu neįspėjančių žmonių neįsileidžianti. O kas esąs ir kokiu tikslu atėjęs, atvykėlis, moters teigimu, nepasisakė.

„Prie namų stovi sūnaus automobilis. Matyt, atėjūnas pagalvojo, kad namuose yra vyriškis, tad apsisuko ir nu­ėjo“, - sakė ji.

Taigi jei už­suko nelaukia­mi „svečiai“, jo­kiu būdu ne­atidarykite du­­rų ir nedelsdami skambinki­te bend­­­ruoju pa­galbos tele­fo­nu 112 arba Tau­­­ra­gės aps­krities vyriausiojo poli­cijos ko­misariato budėtojų tel. (8-446) 2-02-70. Jūsų skambutis gali apsaugoti nuo nelaimės ir kitus žmones.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Mano bičiulis ir bendravardis Alius sumanė išsivirti bulvių košės su pupomis, bet neturėjo degtukų ugniai įžiebti. Tad pasiėmė pinigų ir išėjo į krautuvę.

Tą dieną batų skyriuje buvo aulinių batų akcija: „Perki kairį aulinį batą - dešinį gauni nemokamai!“ Aliui visai nereikėjo tų aulinių batų, bet jam parūpo vieną batą gauti dykai. Todėl nusipirko kairį, o dešinį gavo už dyką.

Birių produktų skyriuje Alius aptiko cukraus akci­ją. Cuk­raus kilogramas čia kainavo tik 69 centus. Tiek jis kainavo ir vakar, bet šiandien, akcijos dieną, etiketėje dar buvo ir skaičius 79, tik perbrauktas riebiu raudonu brūkšniu. Vadinasi, šiandien 10 centų pigiau!

„Kad pigiau, tai paimsiu. Deg­tinė brangsta, gal kada išsivirsiu samagono!“ - pagalvojo jis praktiškai.

Aliejaus skyriuje buvo aliejaus akcija. Butelis aliejaus dabar nekainavo nė dviejų eurų - tik eurą 99. Vakar kitoje krautuvėje Alius tą patį aliejų matė po eurą 49, bet tada nebuvo akcijos.

Duonos skyriuje buvo batonų dienos akcija: „Nusipirk du batonus, o trečią batoną nusipirksi irgi!“ Alius pakluso ir šitam patarimui.

Dar jis aptiko medžio klijų, kaminų valiklių, antifrizo, plaukų želė, sieros rūgšties ir kitų labai naudingų akcijų.

Kai pagaliau parėjęs viską iškraustė ant stalo, prišoko žmona. Ji dėliojo daiktus, tarsi kažko ieškodama:

- Batai, cukrus, klijai, kamščiatraukis, lūpų dažai, sieros rūgštis... Aliau, kam mums kaminų valiklis?..

Alius nesijautė kaltas. Jis viską gavo pigiau.

- O degtukai? - ėmė šaukti žmona, kuri nesuprato niuansų. - Degtukų tai nenupirkai?

Alius patraukė pečiais. Da­bar nesuprato ir jis.

- Ėjai degtukų, tai kodėl nenupirkai? - skeryčiojosi žmona.

- Kaip tu nesupranti? - gynėsi Alius. - Juk akcijos degtukams šiandien nėra!

Alius ŠAKINIS

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Kovo 15 d. įsigalios Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo pakeitimai. Nuo šiol laikinai naudotis bus suteikiami neišnuomoti valstybinės žemės plotai, nesuformuoti atskirais žemės sklypais, esantys kaimo gyvenamosiose vietovėse ir miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestų bei Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijas) bei miestams po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, ir kurie bus tinkami žemės ūkio veiklai vykdyti.

Kai prašomas suteikti laikinai naudotis valstybinės žemės plotas bus miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teritorinis skyrius turės kreiptis raštu į savivaldybės administraciją dėl pritarimo. Tik gavęs jį, NŽT teritorinis skyrius galės spręsti klausimą dėl šio žemės ploto suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti.

Aprašo pakeitimuose taip pat numatyta, kad pirmumo teisę laikinai naudotis valstybinės žemės plotu žemės ūkio veiklai vykdyti turės asmenys, kurių nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu gauti. 

Informacija apie galimybę su pageidaujamu laikinai naudotis valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų nuomininkams bei savininkams pasinaudoti pirmumo teise ir pateikti prašymą bus skelbiama NŽT interneto svetainėje (www.nzt.lt, skiltyje „Skelbimai“). Asmenys, turintys pirmumo teisę laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, prašymus NŽT teritoriniams skyriams galės pateikti per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo. Nepateikus prašymo per skelbime nurodytą terminą, valstybinės žemės plotas galės būti suteikiamas kitiems asmenims pagal pateiktą prašymą.

Svarbu ir tai, jog žemės reformos žemėtvarkos projekte, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose asmenims suprojektuoti žemės sklypai galės būti suteikiami laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tik tiems, kuriems jie suprojektuoti ir ne ilgiau nei vienerius metus, skaičiuojant nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto, kito žemės valdos projekto ar teritorijų planavimo dokumento, kuriame suprojektuotas žemės sklypas, patvirtinimo dienos.   

Be to, numatoma, kad valstybinės žemės plotai, kurie atitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoką, galės būti suteikiami laikinai naudotis tik besiribojančių žemės sklypų savininkams ir (ar) nuomininkams, t. y. kitiems asmenims įsiterpę žemės plotai nebus suteikiami.

NŽT specialistai atkreipia dėmesį, jog leidimas laikinai naudotis valstybine žeme nebus išduodamas asmenims, kurie yra valstybei skolingi už išsimokėtinai įgytus valstybinės žemės sklypus ar nemoka (vėluoja mokėti) žemės nuomos mokesčio arba kurie nustatyta tvarka nėra atsiskaitę už anksčiau suprojektuoto žemės sklypo (-ų) suprojektavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte darbus.

Teisė laikinai naudotis vals­­tybinės žemės plotu nutrau­kiama, jeigu asmuo, kuriam suteiktas toks leidimas, jo nenaudoja arba naudoja ne žemės ūkio veiklai, nesilaiko nurodytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, nemoka žemės nuomos mokesčio (išskyrus atvejus, kai yra atleistas nuo jo), jeigu suteiktas laikinai naudotis valstybinės žemės plotas suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte ar kitame žemės valdos projekte ar teritorijų planavimo dokumente ir nuo šio žemės reformos žemėtvarkos projek­to ar kito žemės valdos projekto ar teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo dienos yra praėję daugiau negu vieneri metai, jeigu valstybinės žemės plotas perduodamas nuosavybėn, išnuomojamas, perduodamas neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti kitiems asmenims.

Jeigu asmeniui suteikta teisė laikinai naudotis valstybinės žemės plotu bus nutraukta dėl vieno iš nurodytų atvejų, kitas leidimas naudotis tuo pačiu plotu jam nebus išduodamas. Be to, leidimas laikinai naudotis kitais valstybės žemės plotais nebus išduodamas vienerius metus nuo pažeidimų nustatymo.

Aušrinė LISAUSKIENĖ

Nacionalinės žemės tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė

Kas dvi savaites pasaulyje išnyksta po vieną kalbą, nes nebelieka ja bendraujančių žmonių. Jau girdėti pasvarstymų, kad panašus likimas gresia ir lietuvių kalbai, ku­rios sinonimų gretas pamažu retina „išmanieji“ terminai. Net 40 metų atlaikę lietuviško rašto ir spaudos draudimą, gavę laisvę, atrodo, jog šiandien savo kalbą naikiname patys.

Vasario 21-ąją mi­­nėjome Tarp­tautinę gim­to­sios kalbos dieną, artėjanti kovo 16-oji yra pa­skelb­ta Knyg­ne­šių die­na, gegužės 7-oji ži­no­ma kaip Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. O kur dar kitos minėtinos die­nos, susijusios su gimtosios kal­bos žodžiu bei jo puoselėjimu. Pagrįstai galime didžiuotis sa­vo itin sena ir iš­skirtine kalba, kurią gynė mū­­sų protėviai, spaus­­dintą žodį gabeno per sieną knygnešiai. Senolių sudėtos sutartinės pri­pažintos analogų neturinčia vertybe ir yra įtrauktos į UNESCO paveldo sąrašą. Be abejo, keičiasi laikmetis, keičiasi ir kalba. Šnekamės „išmaniais“ žodžiais, kalbininkai vos spėja suktis, kurdami naujus terminus, kurių retas prigyja: angliški barbarizmai neva šiuolaikiškiau ir paprasčiau skamba. Siunčiant elekt­roninius laiškus, trumpąsias žinutes, bendraujant socialiniuose tinkluose, didžiausias privalumas yra paprastumas ir glaustumas. Tačiau būtent šios dvi savybės kalbą daro skurdesnę už bažnyčios pelę.

Sutikime, kad bendravimą lengvinančios technologijos supaprastino ne tik susisiekimą su toli gyvenančiais artimaisiais, bet ir suprimityvino mūsų kalbą. Lingvistai skelbia, jog šiuo metu pasaulyje priskaičiuojama 6000-7000 kal­­bų. Tačiau Nacionalinės ge­ogra­fi­jos draugijos duomenimis, kas 14 dienų po vieną jų išnyksta. Baiminamasi, kad, grėsmin­gai didėjant emigracijos mastams, nevertinant savo gimtosios kalbos ir valstybės, anks­čiau ar vėliau išnyks ir lie­tuvių kalba, kaip kadaise išny­ko prūsų.

Internetiniame portale www.bernardinai.lt paskelb­ta­me straipsnyje cituojamo dr. Gregoro Ander­so­no pag­rindinė mintis yra ta, kad jei egzistuoja kelias pagerinti sa­vo ekonominę situaciją, pakilti karjeros laiptais, pradėjus vartoti vieną kalbą vietoj kitos, daugybė žmonių būtent taip ir pasielgs. Tai puikiai įrodo skirtingos Lietuvos emigrantų bangos. XX a. skirtingais dešimtmečiais emig­ravę lietuviai džiaugėsi savo tautybe ir stengėsi saugoti kalbą bei kultūrą, emigracijoje parašytas ne vienas iki šiol žinomas ir skaitomas literatūros kūrinys. Ar šių dienų emigrantams dar svarbus tautinis tapatumas, kalbos iš­saugojimas? Ar mums patiems, likusiems Lietuvoje, tai dar svarbu? Ar kartais, norėdami pasirodyti labai „modernūs“, nepradedame bijoti patys savęs, o į tuos, kurie išdrįsta kalbėti tarmiškai, ar nepasižiūrime su pašaipa? Pa­­sak socialinių mokslų daktarės Gied­rės Stunžėnienės, kiek­viena kalba įkūnija savitą pasaulėžiūrą ir apsprendžia at­skiro žmogaus mąstymą, elg­se­ną, charakterį, pasaulio su­vokimą, saugo tautą nuo išnykimo bei dvasinio skurdo. Tačiau kokiais dvasiniais „lobiais“ galime pasigirti, jei, pavyzdžiui, kai kada net žodis „artojas“ kelia nuostabą, pašaipą ir atrodo netinkamas šioms dienoms?..

„Manau, jog tai yra psichologinio pobūdžio proble­mos“, - įsitikinusi G. Stunžėnienė.

„Dar 1987 m. filosofas J. Min­kevičius taikliai pastebėjo kal­bos ryšį su vidine žmogaus kultūra ir morale: „Kalbos pagedimas, švelniai tariant, pasidarė masiniu, jei ne universaliu reiškiniu. O jei kalba yra materiali idealaus mąstymo išraiška, tai kokias mintis nešioja tos nualintos galvos? O jei kalba natūrali bendravimo priemonė, tai kiek žmogiškas yra tas bendravimas, kai kalboje paplitę žargonai, vulgarumai, nešvankybės, be­pras­my­bės, tuščiažodžiavi­mas?“ - sa­vo straipsnyje „Ko­kią vietą kalbos užima mū­sų gyvenime“ (lrytas.lt, 2009 m.) svarsto mokslininkė.

Už­sienio kalbų mokėjimas yra didžiulis ir nenuneigiamas privalumas – ką išmoksi, ant pečių nenešiosi. Tik ar verta dėl to apleisti savo kalbą? Gal ir ne visada mūsų kalbininkai pataiko „į taktą“, sukurdami naujadarus (vaizduoklis turėjo pakeisti ekraną, valalas, kuris taip ir neprigijo, - valymo priemones ir kt.). Tačiau dažniausiai jų darbo vaisiai išties patrauk­liai skamba, sėkmingai klesti ir yra mūsų kasdien vartojami (selfie po truputį išstumia asmenukė, imidžas jau seniai nebenaudojamas, nes yra įvaiz­dis ir kt.).

2017-ieji paskelbti Lietuvių kalbos kultūros metais. Ar nevertėtų ta proga paieškoti „auksinio viduriuko“, bend­raujant vieniems su kitais? Socialiniuose tinkluose masiniu reiškiniu tapo įvairiausi iššūkiai. Tad gal pamėginkime ir surizikuokime sau išsikelti iššūkį, susijusį su gimtąja kalba? Pavyzdžiui, parašyti elektroninį laišką ar žinutę, nekartojant to paties žodžio. Pasukus galvas, paieškojus sinonimo, visai netikėtai galima suprasti, jog bendraujame gražia kalba.

Labai norime tikėti, kad ir mūsų laikraštis, du kartus per savaitę atsiduriantis ant jūsų stalo, bent maža dalimi prisideda prie gimtosios kalbos puoselėjimo ir išlikimo.

Morta MIKUTYTĖ

DAROM IR GAMTA PADĖKOS! - su tokiu šūkiu akcijos organizatoriai kviečia dalyvauti jubiliejinėje nacionalinėje tvarkymosi akcijoje DAROM 2017, kuri balandžio 22 d., 10 val., suburs visus Lietuvos žmones. O jos tikslas - skatinti bendruomeniškumą ir atkreipti dėmesį į taršos, aplinkosaugos problemas.

DAROM sėkmė

DAROM arba Let's do it World – tarptautinė aplinkosaugos organizacija, kuri vienija daugiau nei 112 pasaulio valstybių, ir 2013 m. buvo pripažinta JTO. Idėjos autoriai – estai, tačiau Lietuva buvo viena iš pirmųjų šalių, kuri prisijungė prie šio judėjimo.

Dabar DAROM – viena iš įtakingiausių organizacijų Lietuvoje, nuo 2008 m. kasmet organizuojanti aplinkos tvarkymo akciją DAROM ir kitus aplinkosaugą bei pilietiškumą skatinančius renginius visoje Lietuvoje. Skaičiuojama, jog per devynerius veiklos metus Lietuvoje DAROM akcijose dalyvavo net 1361000 žmonių, surinkta apie 38 tūkst. tonų atliekų.

2016 m. DAROM organizacijai buvo ypatingi: įvyko nacionalinis DAROM forumas, pasirašytas memorandumas su tuometiniu premjeru A. Butkevičiumi, inicijuotas „Nacionalinis miškasodis“, po kurio sužaliavo 100 hektarų naujų miškų, ir akcija „DAROM padangas“, kurios metu buvo renkamos padangos prie Žaliųjų ežerų, įvyko sporto renginys Kaune „Ąžuolyno bėgimas 2016“, o akcijos DAROM 2016 m. Vilniuje pasodintas 20 metų, 6 metrų aukščio medis, primenantis Lietuvai ir Vilniui DAROM indėlį mūsų šaliai.

Akcija DAROM 2017. Svarbiausia informacija

Šiais metai akcija vyks balandžio 22 d., 10 val., visoje Lietuvoje.

DAROM taškų žemėlapis bus paskelbtas balandžio 10 d. mesdarom.lt. Taip pat Darom taškų ieškokite savivaldybių internetiniuose puslapiuose. Būtent iš šių taškų bus išvežami raudoni DAROM maišai į sąvartynus akcijai pasibaigus.

Norintieji pasiūlyti savo tvarkymo tašką, kreipkitės į savo savivaldybės atstovą. Bendras kontaktinis el. p. šiuo klausimu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Primename, kad DAROM akcijos metu yra tvarkomos tik viešos vietos.

Organizatoriai kviečia didesnes įmones bei organizacijas registruotis iš anksto: https://goo.gl/forms/PZVHdDpHekNeGRwB2. Tokiu būdu akcijos dieną bus galima tvarkingai suvaldyti dalyvių srautus.

DAROM kviečia tapti draugais

DAROM kviečia prisidėti prie akcijos visus: moksleivius, studentus, organizacijas, bendruomenes, įmones, politikus  - visus, kurie yra neabejingi akcijai ir jos puoselėjamoms vertybėms.

Visi norintys prisidėti prie akcijos DAROM 2017 organizavimo - tapti DAROM regionų ar miestų koordinatoriais, patruliais ar draugais-rėmėjais, rašykite el.paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Raudonieji DAROM šiukšlių maišai

Balandžio mėnesį visuose didžiuosiuose prekybos centruose galėsite įsigyti DAROM šiukšlių maišus. Jie yra pagaminti iš 100 proc. perdirbto plastiko žaliavos, dideli ir stipresni nei įprastai, todėl juos galėsite naudoti ir tvarkydami savo namus, sodus. Pirkdami šiuos maišus prisidėsite prie DAROM organizacijos iniciatyvų įgyvendinimo.

Sekite naujienas Mes Darom Facebook puslapyje, o visą reikalingą informaciją rasite www.mesdarom.lt.

DAROM ir GAMTA TAU PADĖKOS!

Išsamiau apie akciją:

VšĮ „Mes darom“

Kristina Baranovaitė

El. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Tel. (8-697) 41467.