Lietuvos bankas praneša, kad nuo vasario 1 d. bankuo­se ir kredito unijose galima savanoriškai pasirinkti, kad būtiniausios mokėjimo paslaugos būtų teikiamos už ribotą kainą. Bankai bei kredito unijos, teikiančios mokėjimo sąskaitos paslaugą, privalo savo klientams pasiūlyti mokėjimo paslaugų krepšelį, bet gyventojams nėra būtina priimti šį pasiūlymą - jie gali laisvai rinktis iš kitų bankų ar kredito unijų siūlomų alternatyvų.

Užsisakę Lietuvos banko patvirtintą ribotos kainos krepšelį, gyventojai be papildomų išlaidų gaus šias paslaugas:

* sąskaitos atidarymo bei tvarkymo paslaugą;

* elektroninės bankininkystės paslaugą;

* neribotą gautų mokėjimų įskaitymą;

* mokėjimo kortelę ir operacijas ja;

* ne mažiau kaip 10 elekt­roninių pervedimų eurais;

* neribotą grynųjų įmokėjimą;

* ne mažiau kaip 550 Eur išsiėmimą grynaisiais pinigais.

Šių paslaugų paketo mėnesio kaina negali viršyti 1,5 Eur, o gaunantiems socialinę paramą ji taikoma perpus mažesnė – ne daugiau kaip 0,75 Eur.

Vartotojams, turintiems mo­­kėjimo sąskaitų keliose kredito įstaigose, patartina apsispręsti, ar jiems būti­nos kelios turimos sąskaitos, ypač jeigu joms taikomi administ­ravimo mokesčiai. Gali būti racionalu nereikalingas sąskaitas tiesiog uždaryti ar pasinaudoti sąskaitos perkėlimo paslauga.

Taip pat nuo vasario 1-osios vartotojai gali be jokių kliūčių atsisakyti mokėjimo sąskaitos sutarties, susietos su kredito sutartimi ar kitu produktu, jeigu netenkina mokėjimo paslaugų teikimo sąlygos, pavyzdžiui, didinami įkainiai ir pan.

Patrauklesnius įkainius bankai taiko sąskaitoms, į kurias gaunamos nuolatinės pajamos.

Nenorintieji naudotis jokiu paslaugų rinkiniu tokią galimybę turi, tačiau tokiu atveju kiekvienai kliento sąskaitai yra taikomas minimalus kasdienių paslaugų mokestis – 0,70 Eur/mėn.

* Šiuo metu palankiausias sąlygas siūlo bankas „Citadele“ – už 1 Eur mėnesinį mokestį ir užsisakius banko kortelę, galima neribotai atlikti pavedimus bei išgryninti pinigus, kol per dieną išgryninama suma neviršija 200 Eur.

* Bankas DNB už neribotas paslaugas prašo 5,5 Eur per mėnesį, bet į šį mokestį įeina auksinė kredito kortelė.

* SEB ir „Swedbank“ taiko nedaug besiskiriančius įkainius – už atitinkamai 1,8 Eur arba 1,7 Eur per mėnesį galima rinktis neribotus pavedimus bei pinigų įskaitymus. Išgryninamų pinigų per mėnesį sumą bankai riboja: SEB – 550 Eur, „Swedbank“ – 580 Eur.

„Šilalės artojo“ inform.

Mamutė melžė kolūkio karves. Vidurvasaryje, kai jos duo­davo daug pieno, melžėjos vesdavosi ką nors iš savo šeimos padėti. Su mamute eidavau aš. Karvių melžimas nebuvo man jokia nau­jiena.

Rudeniop mamutė išvežė į Kaliningradą  parduoti obuolių. Porą dienų turėjau melžti jos grupės karves.

Vieną dieną vyko kaimynės Marytės vestuvės. Pavakary nuėjau su jurginų puokšte pasveikinti. Buvau pasodintas už stalo kartu su savo draugu, Marytės broliu Juozuku. Degtinės negėrėme, bet alus buvo labai skanus. Išlenkę po kelias stiklines, abu pajutome, kad kažkas ne taip. Šiaip taip išslinkome į lauką. Jau buvo pritemę. Ėmėme „pjauti ožius“. Šiaip taip parslinkęs į namus, skaudančia galva kritau į lovą.

Rytą vargais negalais nu­ėjau į ganyklą Gaubčio kaime, už trijų kilometrų. Galva plyšo pusiau, melžti buvo sunku. Laimei, kitos melžėjos suprato, padėjo man. Grįžęs namo, leisgyvis išgulėjau visą dieną. O dar reikėjo ūkį apeiti, kadangi namuose buvau vienas. Vakare melžti nebereikėjo, nes grįžo mamutė.

Po kiek laiko Juozukas pasakė, jog kažkas iš vestuvininkų pajuokavo - į mūsų alų pripylė degtinės... Man ta pamoka išėjo į naudą. Į degtinę negalėdavau nė pažiūrėti, vis atsimindavau tas nelemtas „Marytės pagirias“.

* * *

Pirmosios laidotuvės atmintyje išliko iš 1952 metų, kai, būdamas 86-erių, mirė mano senelis Jonas Stanevičius. Bu­­vo nuspręs­ta laidoti pir­­ma­die­nį. Dau­­guma šeimynos sek­­madienį išvažiavo į baž­nyčią. Vir­tu­vė­­je triūsė ma­mutė su keliomis šei­mi­nin­kė­mis. Aš turėjau prižiūrėti gyvulius ir grabnyčią, de­gančią prie senelio. Jis gulė­jo ant parėdy­tos lentos, kars­tą kamaro­je dar dirbo meistras Pranciškus Sta­­nevičius.

Senelio bu­vo labai gražios mėlynos akys. Man kilo mintis: o kokios dabar yra jo akys? Pri­ėjęs atsargiai pakėliau kairės akies voką. Į mane žvelgė mėlyna akis, tokia pat, kaip ir gyvo. Atsargiai nuleidau voką, nejaučiau jokios baimės. Nors ir ant lentos gulintis, jis man atrodė toks kasdie­niš­kas, artimas. Gal dėl to, kad su manimi, kaip mažiau­siu, jis daugiausiai būdavo, bend­raudavo. Ko nors paklaus­tas, sėdėdamas prie krosnies, žiūrėdamas kažkur tolyn pro langą, daug pasakodavo, vis nuklysdamas į senus laikus, savo jaunystės dienas.

* * *

Prisimenu pirmą mūsų namuose matytą gyvą ubagą - Vitkų. Skersai krūtinės turėjo persimetęs dvi terbas, rankoje - lazdą. Įėjęs į virtuvę, suklupo prie durų, pasimeldė. Mamutė pasodino jį ant krėslo, davė kažko valgyti. Pavalgęs Vitkus sako: „To, brat, Barbora, bloga“. Ma­mu­tė klausia: „O kas atsitiko, Vitkau?“ Šis sako: „To brat, vilks žmogu sudraski, puo Vi­liušia kryžium šūdu krūva“. Taip jis norėjo pasakyti, jog kažkas negerai pasielgė, priteršė po kryžiumi.

Vitkaus didžiosiose terbose buvo mažesnių maišiukų - kruopoms, smulkiems bei stambiems miltams, duonai.

* * *

Iki karo ubagauti ateidavo saviškiai, lietuviai. Po karo užtvino iš savo namų rytprūsiuose išvytos moterys ir vaikai. Kartais tokių duoneliautojų per dieną užklysdavo po penkis ar aštuonis. Prisimenu du vokietukus, kurie, prisirinkę po didelį maišą maisto, išėjo į savo kraštą, į Vokietiją. Vytogaloje būrys vokiečių moterų ir vaikų buvo apsistoję ištremto Stasio Va­lanto sodyboje pamiškėje. Mo­terys žmonėms padėdavo ūkio darbuose: ravėdavo daržus, grėbdavo šieną bei kt. Vėliau jie buvo sugrąžinti į Vokietiją.

Keli vokiečiai liko gyventi ir mūsų apylinkėse. Ruibiškėje, pas Petrą Vainauską, pasiliko Marta, Jurgis Marinfeldas vedė Stasę Stankutę iš Gal­vyčių kaimo. Jurgis buvo giedotojas, gražiai tvarkėsi savo namuose. Užaugino šešias dai­nininkes dukras. Tėvas kvie­tė grįžti į Vokietiją, bet jis atsisakė.

* * *

Pirmasis šokis. Jau buvau prastypęs pusbernis, apie šešiolikos metų. Nueidavau į gegužines, bet kaip tuomet būdavo priimta, mes, pusberniai, trainiodavomės pakraščiais, nedrįsdami išvesti panelių šokti.

Rudenį, rinkimų metu, mokykloje buvo suorganizuoti šokiai. Pagaliau išdrįsau... Kepurę pasidėjau ant pečiaus, išsivedžiau Stasikę šokti polkos. Rodos, jau mokėjau polkos žingsnį, tačiau viskas susimaišė. Minu panelei kojas, pila prakaitas, regis, visi mato mano nesėkmę ir juokiasi. O galvoje - tik viena mintis: kuo greičiau pasiimti kepurę ir sprukti į namus. Pagaliau šokis baigėsi, čiupau kepurę ir - namo. Visą laiką galvojau: „Kad aš daugiau beičiau į šokius“. Bet vėliau prikalbino mane dalyvauti rajoninėje dainų šventėje. Taip pamažu ir pradėjau šokti.

Per vakarą muzikantai gro­davo kokius penkiolika skirtingų šokių. Ir visų žings­nius išmokau. Mėgau šok­ti.

* * *

Nei tėtukas, nei broliai nerūkė. Tik senelis, mamutės tė­vas, pas mus karšdamas, trauk­davo pypkę. Jo rūkymas buvo savotiškas: įtraukdavo dūmą į burną ir tuoj išpūsdavo. Kartą jis išbarė jaunus vyrus, kad šie nemoka rūkyti, nes traukia dūmą į plaučius.

Mes, piemenys, ganyda­mi karves, bandydavome susisukti bankrutkę iš sausų medžių lapų. Kartą su sa­vo vienmečiu Antanu Na­vic­ku vakare nuvažiavome į Pa­tilčių-Kiaukų malūną. Rei­kė­jo laukti visą naktį. Vy­rai rū­ko, pilna dūmų, siūlo ir mums. Pradžioje atsisakome, bet pas­kui paimame pusiau perlaužtą cigaretę, pabandome patraukti vieną kitą kartą. Pa­sidaro lyg ir malonu: vyrai priima į savo tarpą, nebevadina piemenimis.

Rytą, susimalę grūdus, grįžome namo. Mamutė tuoj užuodė. „Rū­kei?“ - klausia. Aš ginuosi, bet kur tu išsiginsi, kai dvoki iš tolo. Mamutė čiupo šluotą, kaip reikiant išvanojo nugarą: „Ar berūkysi? Ar berūkysi?.. Kiekvieną kartą, kai užuosiu, bus tas pats“. Ir to pamokymo užteko visam gyvenimui - neįpratau rūky­ti.

Mamutei pypkės smarvė buvo įsipykusi iš vaikystės. Jos tėvas, grįždamas iš turgaus, parveždavo bei­gelių, su­kišęs juos į kišenę kartu su pypke. Viskas būdavo pra­smirdę. Vaikai padėkodavo tėvui, pa­bučiuodavo ranką, bet lauktuvių nevalgydavo.

* * *

Pirmą kartą bandžiau giedoti, būdamas 13-14 metų, Bambalų Palionikės laidotuvėse Vytogaloje. Nuėjome su mama. Ji įsėdo į moterų giedotojų vežimą, aš įsitaisiau tarp vyrų. Važiuojant vyrai užtraukė pirmą giesmės punktą, moterys tęsė toliau. Vyrams giedant, šaukiau ir aš. Nors ne kartą dalyvavau laidotuvėse, girdėdavau giedančius vyrus ir maniau, kad jau moku giedoti, tačiau, matyt, nepataikiau. Po kiek laiko šalia sėdintis Jonas Čiapas, vadinamas Dūdkumi, nes jaunystėje pūtė dūdą, man paplojo per petį ir sako: „Tu biškį pakentėk, nešauk“.

To įspėjimo man užteko visam 40-čiai metų, per kuriuos nepradainavau ir „nepragydau“. Rodos, žinau ir žodžius, ir gaidą, bet, galvoju, nepataikysiu. Vėliau, padrąsintas kultūros namų darbuotojų, pamažu atgavau šiokį tokį balsą ir šiek tiek drąsos.

Bet Bambalų Palionikės laidotuves prisimenu ir dabar.

Klemensas LOVČIKAS

Algimanto AMBROZOS nuotr.

(Bus daugiau)

Šis saulės vitaminas saugo mus nuo daugybės ligų, jeigu tik jo organizme netrūksta. Tai galime sužinoti išsityrę kraują – iki kovo pabaigos vitamino D tyrimas daug pigiau atliekamas „Medicina practica“ la­bo­ra­to­ri­joje.

Daugybė sveikatos sutriki­mų siejama su vitamino D stygiumi. Šio vitamino trūkumas pasaulyje – lyg epidemija. Dau­gumai Lietuvos gyventojų jo irgi stinga. Pagrindinis vi­tamino D šaltinis yra saulės švie­­sa. O kiek žiemą jos matome?

Vitaminas D suaktyvina imu­nitetą, veikia kaip antibio­ti­kas, todėl organizmas gali geriau gintis nuo infekcijų. Štai norvegų mokslininkai yra nu­statę, jog sergančiųjų gri­pu skaičius staiga išauga, kai trūksta saulės. JAV specia­lis­tai nurodė, kad turintiesiems žemiausią vitamino D ly­gį per­šalimo ligų bei gripo rizika padidėja apie 40 proc. Pa­na­šias išvadas daro ir ki­tų šalių mokslininkai.

Vitaminas D ypač svarbus, ne tik kovojant su gripu, bet ir kaulų būklei, siekiant išvengti cukrinio diabeto, širdies bei kraujagyslių ligų, bronchinės astmos ir net kai kurių vėžinių susirgimų. Jo stoka siejama su depresija, silpnaprotyste, nėštumo komp­likacijomis, nutukimu, kai kuriomis autoimuninėmis ligomis.

Labai svarbu laiku pastebėti vitamino D stygiaus pradžią. Tačiau, pildant jo atsargas, kyla pavojus perdozuoti papildų. Rizikos grupės žmonėms patartina reguliariai at­likti kraujo tyrimą – nustatyti vitamino D 25 (OH) kiekį. To­dėl šiuo metu „Medicina prac­tica“ laboratorija organi­zuoja prevencinę akciją „Vita­mino D turėsi – sveikatai padėsi!“

AKCIJA! Vi­tamino D tyrimą daug pi­giau Jums atliks „Medicina prac­tica“ laboratorijoje Ši­la­lės ligo­ni­nėje (Vytauto Di­džiojo g. 19, tel. (8-449) 4-67-63). Pas mus - aukščiau­sia kokybė.

Prieš tyrimą būtina bent 12 val. nevalgyti. Iš anksto regist­ruotis nereikia. Akcija vyks­ta iki kovo pa­baigos.

Interneto svetainė: www.medicinapractica.lt.

Prieš beveik dvejus metus, 2015-ųjų liepos 15 d., Kal­tinė­nuo­se įvykusios nelaimės nagrinėjimas pasiekė ato­­maz­gą Šilalės rajono apylinkės teisme. Netikėtai vo­lu pervažiavęs savo bendradarbį, kaltinamasis V. M. iš­ven­gė baudžiamosios atsakomybės, o žalą nuken­tė­ju­siajam turės atlyginti draudimo bendrovė.

Lemtingą dieną Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos kieme vyko asfaltavimo darbai. Teisme kaltinamasis V. M. tvirtino, jog plent­voliu judėjo atbuline eiga. Nors greičio didelio nebūta, tačiau jis vis tiek nepastebėjo netoliese buvusio nukentėjusiojo V. K. V. M. aiškino, kad tuo metu kitiems darbininkams toje atkarpoje nieko dirbti nereikėjo, todėl jis ir nesitikėjęs, jog kas nors ten gali būti. Itin lėtai judančia mašina važiavęs kaltinamasis teigė iš pradžių nė nesupratęs, kad kažkas nutiko. Tik pavažiavęs į priekį, pastebėjo gulintį bendradarbį.

Kiek išsamesni buvo nukentėjusiojo V. K. parodymai. Jis aiškino iš pradžių taip pat dirbęs kiek mažesniu volu. Vėliau, jam pasitraukus į šoną, didžiuoju volu atvažiavo V. M. Nukentėjusysis sakė, jog visiems darbininkams žinoma, kad vieta, kur dirbama didžiuoju volu, laikoma pavojinga zona, į kurią niekam nevalia eiti. Stovėdamas kiek nuošaliau, matė, kaip V. M. primušinėja asfalto siūlę. Anot V. K., vairuotojas turi žiūrėti ir į siūlę ant kelio, ir atgal, o jei ji nėra lygi, reikia dar atnešti asfalto. Vyras prisiminė, jog netoliese stovėjo klotuvas, kuris skleidžia didelį garsą, o plentvolio garso nesigirdėjo, todėl jo priartėjant jis ir negirdėjo. Tada V. K. pajuto smūgį ir pargriuvo. Ėmus šauktis pagalbos, pribėgo darbininkai, o V. M. plent­voliu nuvažiavo toliau.

Negana smarkaus smūgio į petį, vyras nukrito ant itin karštos, ką tik pakloto asfalto dangos. Po volu pakliuvo kairės kojos pėda. Po nelaimės V. K. buvo atlikta ne viena operacija, persodinta oda. Nukentėjusysis teigė, kad reikia ir dar vienos operacijos, nes vis dar negali paeiti be ramentų.

Buvo apklaustas ir įmonės AB „Eurovia Lietuva“ darbų vadovas G. Š., į Kaltinėnus atsiųstas kaip konsultantas. Jis aiškino pastebėjęs, kaip plent­volis keistai susvyravo, tačiau paties momento, kai jis užvažiavo ant darbininko, nematęs. Darbų vadovas teigė, jog asfaltas buvo karštas, todėl niekas neskubėjo traukti V. K., tik pakišo rūbus, kad vyras nenudegtų. Jo koja buvo įspausta į asfaltą. Konsultanto aiškinimu, plentvoliu dirbęs V. M. privalėjo stebėti, kas vyksta aplink. Tačiau nukentėjusysis V. K. taip pat turėjo matyti ir žinoti, kaip elgtis – kadangi tuo metu jis nelygino ir nevežė asfalto, ten būti negalėjo.

Kaltinamojo V. M. žmona pateikė teismui prašymą atleisti jos vyrą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Prokuroras šiam prašymui neprieštaravo.

V. K. prašė teismo priteisti iš kaltinamojo V. M., AB „Eurovia Lietuva“ bei draudimo bendrovės „ERGO Insuriance SE“ 14091,13 eurų civilinį ieškinį, kurį sudaro 8491,13 Eur turtinė žala, 5000 Eur - neturtinė žala ir 600 Eur - išlaidos už teisines paslaugas.

Teismas nusprendė kaltinamajam nutraukti baudžiamąją bylą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Iš draudimo bendrovės priteisti 4000 Eur neturtinei žalai bei 19,98 Eur turtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis nukentėjusiajam turės atlyginti 600 Eur išlaidas už teisines paslaugas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Morta MIKUTYTĖ

Praėjusių metų gruodį „Šilalės artojuje“ rašėme apie automobilių meistro ir klientės konfliktą Pajūryje. („Remontavo ar tik imitavo“?) Moteris įtarė, jog meistras pinigus už remontą paėmė, tačiau darbo neatliko. Pa­viešinus šią situaciją, į ginčą įsikišo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

2016 m. gruodžio 13 d. laik­raščio numeryje rašėme apie Pajūryje dirbantį automobilių meistrą bei jo darbu nepatenkintą klientę. „Šilalės artojui“ I. J. tąsyk guodėsi išleidusi 400 eurų už automobilio turbiną, bet vėliau, sugedus greičių dėžei ir paaiškėjus, kad jos remontas – brangus malonumas, automobilis kelis mėnesius stovėjo kieme. Galiausiai, moteriai sutaupius reikalingus 500 Eur, buvo atlikti ir šie remonto darbai. Tačiau automobilį apžiūrėjęs elekt­rikas užtikrino, kad turbina nebuvo pakeista. Į redakciją atskubėjusi moteris klausė: tai ką meistras darė, jei už turbiną sumokėta, bet ji nepakeista?

Redakcijai susisiekus su nurodytu meist­ru, šis atsisakė pasakyti savo pavardę. Tik paaiškino, jog turbina esą buvo restauruota, mat nauja kainuojanti kone tiek pat, kiek moters automobilis. Be to, žmogus tvirtino, kad ne tik neatsisakė moteriai padėti, kai ji pakartotinai kreipėsi, tačiau net buvo nuvykęs pas klientę dar kartą apžiūrėti transporto priemonę.

Įsisiūbavus konfliktui, I. J. kreipėsi ir į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarny­bos (VVTAT) Tauragės apskri­ties skyrių. Skyriaus vedėjo Ri­manto Knyzelio teigimu, po šios tarnybos įsikišimo šalims pavyko ginčą išspręsti taikiai.

„Tyrimas buvo pradėtas pagal išdėstytas aplinkybes raštu. Nagrinėjant pateiktus dokumentus, pasidarė aišku, jog paslaugos teikėjas nesilaikė Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2016-02-01 įsakymo „Dėl transporto priemonių techninio ap­tarnavimo bei remonto pas­laugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ reikalavimų. T.y., prieš paliekant automobilį servise, nebuvo įformintas priėmimo-perdavimo aktas, nors paslaugų kaina bei darbų atlikimo terminai, garantinės sąlygos buvo aptartos žodžiu. Tačiau viskas turėjo būti įforminta užsakymo paraiškoje ir patvirtinta šalių parašais. Atsiimant automobilį, neišduotas joks pinigų mokėjimo dokumentas, grąžintos išimtos senos detalės. Todėl tarnyba įžvelgė tam tik­rų pažeidimų bei pasiūlė ginčą spręsti taikiai (tai numato LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) – tenkinti vartotojos reikalavimą ir grąžinti pinigus už galimai netinkamai suteiktą paslaugą. Po kurio laiko gavome moters pranešimą, kad dalis už remontą sumokėtų pinigų jai buvo grąžinta, ir ji pretenzijų nebetu­­ri. Todėl mes savo ruožtu skundo nag­rinėjimą nutraukė­me“, - sakė R. Kny­zelis.

Pasak VVTAT Tauragės apskrities skyriaus vedėjo, atvejai, kai automobilių meistrai aplaidžiai žiūri į atitinkamų dokumentų įforminimą, prieš priimdami transporto priemones remontui bei jas grąžindami, tikrai nėra reti. Vien per pastaruosius keturis mėnesius skyrius sulaukė net šešių nusiskundimų ar paklausimų, kaip elgtis, iškilus panašioms problemoms.

„Jei viskas būtų vykdoma pagal minėtą aprašą bei stan­dartą LST 1438:2016 „Mo­torinių transporto priemonių ir jų priekabų techninė priežiūra ir remontas. Paslaugoms keliami reikalavimai“, atsirastų civilizuotesni santykiai tarp vartotojų bei paslaugos teikėjų. Tada ir ginčus spręsti būtų kur kas paprasčiau. Bet jei kilo kokių nors nesklandumų, tiek vartotojai, tiek verslininkai vi­sada gali kreiptis į VVTAT Tau­­ragės apskrities skyrių – pasi­stengsime kartu ieškoti tei­­sin­giausių kelių“, – teigė R. Kny­­zelis.

Morta MIKUTYTĖ

Naujasis Statybos įstatymas pakeitė įmokos už sava­vališkos statybos įteisinimą mokėjimo principus. Pagal nustatytą formulę apskaičiuota įmoka yra dukart didesnė nei buvo iki šiol. Be to, prie šios sumos dar rei­kėtų pridėti baudos dydį už savavališką statybą. Ir dar būtina parengti statinio projektą bei gauti statybą lei­džiantį dokumentą (SLD). Taip įteisinti statybą galima tik tais atvejais, kai statinys toje teritorijoje gali būti pagal galiojančius teisės aktus.

Galimybę įteisinti savavališką statybą numato Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas. Bet tik tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonst­ravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Taip pat statyba neturi prieštarauti imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Pagal įstatymus kliūtimi įteisinti statybą, gaunant SLD, nelaikytina aplinkybė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymo jau kreipėsi į teismą.

Įmoka už savavališkos statybos įteisinimą apskaičiuojama bei sumokama prieš išduodant SLD pagal asmens, kuris siekia įteisinti statybą, pateiktą statinio ar statinio projekto ekspertizės aktą. Jos dydis priklauso nuo savavališkai atliktų statybos darbų, įskaitant panaudotus statybos produktus, sąnaudų vertės. Pavyzdžiui, į savavališkai statomo statinio statybą investavus 20 tūkstančių eurų, jos įteisinimas šiais metais kainuotų 2762 Eur.

Pagal Statybos įstatyme nustatytus principus apskaičiuo­tą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą dabar reikia mokėti ir tuo atveju, kai statybos valstybinės priežiūros pareigūnai dar nespėjo jos užfiksuoti. Kai, gavus SLD, įteisinti statybos darbai, dėl kurių nebuvo surašytas savavališkos statybos aktas, ir po to šią aplinkybę nustato VTPSI, įmokos dydis apskaičiuojamas, įvertinant laikotarpių nuo savavališkos statybos darbų pradžios iki SLD išdavimo ir iki statybos užbaigimo (jeigu jos užbaigimo procedūros nebuvo atliktos, – iki fakto, jog nebuvo sumokėta įmoka, nustatymo momento) trukmę.

Jeigu asmuo prašyme išduoti SLD pats nurodo, kad atliko savavališkus statybos darbus, dėl kurių nėra surašytas savavališkos statybos aktas, SLD išdavimo procedūros nestabdomos. Šiuo atveju asmeniui sumokėjus 50 proc. mažesnę įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, visos procedūros atliekamos nustatyta tvarka, apie tokį prašymą informuojant VTPSI.

Neteisėtos statybos pažeidžia konstitucinį teisės viršenybės principą, viešąjį interesą, daro žalą aplinkai bei darniai teritorijų plėtrai, gali kelti grėsmę žmonių saugumui. Nelegalūs statiniai neretai pakenkia tretiesiems asmenims. Todėl būtina vadovautis teisės aktų reikalavimais ir statybas pradėti, tik įsitikinus, kad jos toje teritorijoje yra galimos.

VTPSI ragina pranešti apie įtariamus neteisėtos statybos atvejus VTPSI „Karštosios linijos“ telefonu su atsakikliu (8-5) 2-72-10-72, užpildžius el. pranešimo formą, www.planuojustatyti.lt pateikus el. pranešimą apie galimai savavališkas statybas, faksu (8-5) 2-07-47-53 arba raštu adresu: Antano Vienuolio g. 8, LT-01104 Vilnius.

Vida ALIUKONIENĖ 

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė

Susietosios paramos už mėsinius galvijus, avis, pie­ninių veislių bulius ir pienines ožkas administravimo, kontrolės bei mokėjimo 2015–2020 m. taisyklių (Susie­tosios paramos taisyklės) pakeitimai 2016 m. gruodžio 29 d. buvo patvirtinti žemės ūkio ministro įsakymu ir įsigaliojo š. m. sausio 4 d.

Pakartotinai įsigijus tuos pačius ūkinius gyvūnus, išmoka neskiriama

Taisyklių punktai, kuriais vadovaujantis, nustatomi pagrindiniai tinkamumo skirti susietąją paramą reikalavimai, išliko nepakitę. Valdos valdytojui, partneriui gali būti skiriamos išmokos už ūkinius gyvūnus, jei Ūkinių gyvūnų regist­re (ŪGR) įregistruotos bei suženklintos mėsinės avys, pieninės ožkos, ne jaunesni nei 12 mėnesių mėsiniai galvijai, buliai nepertraukiamai išlaikomi valdoje ne mažiau nei 60 kalendorinių dienų. Įregist­ruoti ūkinius gyvūnus ŪGR privalu ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 31 d.

Pakeistose taisyk­lėse patikslinta, kokiu atveju, įsigijęs ūkinių gyvūnų, kitas laikytojas laikomas atitinkančiu paramos skyrimo reikalavimus. Išmokos skiriamos, jeigu jis įvykdo reikalavimus (įgytus ūkinius gyvūnus paženklina ir nustatyta tvarka įregistruoja ŪGR) nuo pat pirmosios gyvulių išlaikymo dienos.

Įsigijęs ūkinių gyvūnų, kitas laikytojas laikomas atitinkančiu paramos skyrimo reikalavimus ir tuo atveju, jei jis įsigyja netinkamai ženklintų bei registruotų mėsinių galvijų, mėsinių avių, pieninių veislių bulių ir (ar) pieninių ožkų, tačiau įvykdo keliamus reikalavimus nuo pirmosios gyvulio laikymo dienos.

Pareiškėjai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad išmoka pagal einamaisiais metais pateiktą paraišką už tą patį ūkinį gyvūną gali būti skiriama tik vieną kartą. Jei gyvulių laikytojas, pardavęs (ar dovanojęs) kitam laikytojui, pakartotinai įsigijo tuos pačius gyvulius, kuriuos laikydamas nesilaikė Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo bei jose laikomų ūkinių gyvūnų ženk­linimo bei apskaitos tvarkos aprašo reikalavimų, išmoka jam neskiriama.

Už vėlavimą - sankcija

Pakeistos Susietosios paramos taisyklės buvo papildytos reikalavimu, kurio nesilaikantiems valdos valdytojams išmokos yra mažinamos.

Jeigu valdos valdytojas duomenis apie mėsinių galvijų, mėsinių avių, pieninių veislių bulių, pieninių ožkų perkėlimus bei kaitą pavėluotai pateikia paslaugos teikėjui (taip pat Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniam skyriui, skerdimo įmonei, prekiautojui ūkiniais gyvūnais) arba suveda į ŪGR pavėluotai, pareiškėjui skaičiuojama 20 proc. sankcija už kiekvieną konk­retų gyvulį pagal einamaisiais metais že­mės ūkio ministro įsakymu patvirtintus tikslius išmokos dydžius už mėsinį galviją, mėsinę avį, pieninės veislės bulių, pieninę ožką.

Tinkamos sąlygos patikroms atlikti

Pakeistose Susietosios paramos taisyklėse nustatyta, jog, Nacionalinei mo­kė­­ji­­­mo agentūrai (NMA) vyk­dant pa­tikras, val­dos valdytojai privalo atskirti gyvulius ir sugrupuoti pagal atskiras rūšis bei veisles (pavyzdžiui, atskirti pieninių veislių galvijus nuo mėsinių, suvaryti juos į aptvarus ir pan.). Tokiu būdu sudaromos sąlygos NMA patikrų specialistui suskaičiuoti visus gyvulius bei patikrinti jų ausų įsaguose įrašytus individualius numerius.

Už duomenų įvedimą atsako ir paslaugų teikėjai

Anksčiau patvirtintose Susietosios paramos už ūkinius gyvūnus taisyklėse buvo apibrėžta valdos pareiškėjų atsakomybė už teisingą duomenų pateikimą paraiškoje. Taisyklės papildytos nuostata, kad valdos valdytojai, partneriai atsako už duomenų teisingumą paraiškoje ir patik­ros vietoje metu.

Taip pat taisyklės papildytos punktu, nustatančiu atsakomybę už ūkinių gyvūnų perkėlimo, kaitos dokumentų įvedimą į ŪGR. Už šių duomenų įvedimą į ŪGR atsako valdų valdytojai, partneriai, laikantys mėsinių galvijų, mėsinių avių, pieninių veislių bulių, pieninių ožkų, paslaugų teikėjai (gyvulių produktyvumo kontrolės asistentai, privatūs veterinarijos gydytojai), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skyriai, skerdimo įmonės, prekiautojai ūkiniais gyvūnais.

Nacionalinės mokėjimo agentūros inform.

Statistikos departamentas pranešė: po dviejų me­tų kainų kritimo pernai jos pakilo 1,7 procento.

Žmo­nėms tai nėra jokia naujiena. Kainų augimą jie ste­bėjo ir tais metais, kai statistika atkakliai teigė, kad infliacija – vidutinis kainų lygis – mažėja. Ir šiandien dažnas pasiginčytų dėl užfiksuoto dydžio – koks 1,7 proc.? Žmonės vardina prekes, paslaugas, kurios brango net ne procentais, o kartais: dienos pietūs, bilietas į kiną, gėlės, batai ir net dėvėti rūbai. Prognozės kitiems metams visai neguodžiančios – kainos kils ir toliau.

Vardijamos štai tokios visko brangimo priežastys: prastas derlius, brangstanti nafta, kylančios žaliavų kainos, auganti paklausa Kinijoje. Kai išsakomos tokios priežastys, sudaromas įspūdis, jog nieko neįmanoma pakeisti, o visos priežastys – objektyvios ir nuo politikų nepriklausančios.

Bet nuo politikų nepriklauso tik derlius. O kainų kilimo šak­nys kaip tik slypi valdžioje – jos vykdomoje pinigų politikoje. Dar daugiau: kainų augimo pastaruoju metu buvo siekiama sąmoningai ir tikslingai. Štai Europos centrinis bankas nuolat mažino bazines palūkanų normas, kol jos tapo nulinės. Už šiame banke laikomus indėlius komerciniai bankai net primoka. Visa tai buvo daroma dėl to, kad tik į rinką pakliūtų kuo daugiau pinigų, kad tik būtų užkurta infliacija, kuri, valdžios manymu, turėtų užvesti visos ekonomikos variklį.

Tačiau net ir to nepakako. Prieš dvejus metus, pirmą kartą Europos centrinio banko istorijoje, buvo pradėta turto pirkimo programa. Kad į rinką patektų dar daugiau pinigų, bankas pradėjo pats, ne per komercinius bankus, o tiesiogiai pirkti valstybių bei įmonių obligacijas. Kas mėnesį į rinką taip įmetama po 80 milijardų eurų. Iš viso į rinką šiuo būdu ketinama paleisti apie 1,7 trilijono eurų. Tai yra pusantro karto daugiau nei praėjusių metų pabaigoje cirkuliacijoje buvę visi visi eurai (jie sudarė kiek daugiau nei vieną trilijoną eurų)! Kai pinigai dauginami tokiais kiekiais ir tempais, kai jie yra multiplikuojami per komercinius bankus, kainos neišvengiamai turi kilti.

Ir ne brangstančios žaliavos pabrangina visas kitas prekes, o vis didėjantis pinigų kiekis pabrangino žaliavas. Piniginis vienetas nuolat ir sistemingai yra piginamas, kad infliacija pasiektų 2 proc. Bet mes jau žinome, kad statistikos matuojama inf­liacija ir mūsų matomos kainos - kaip tos sesės, per kalnelį nesusieina. Statistikos skaičiuojamo prekių krepšelio pokyčiai yra linkę nuslėpti tikrąjį piniginio vieneto nuvertėjimą. Jį kur kas geriau atspindi pinigų masės augimas. Per praėjusius metus skirtingais pinigų agregatais matuojamų eurų kiekis padidėjo 5-8 proc. Su tokia statistika ginčytųsi jau gerokai mažiau žmonių, nes būtent tokį kainų augimą apytiksliai jaučiame ir savo piniginėje. Lyginant valstybinius pinigus su privačiais, padėtis apskritai tragiška - Europos teisingumo teismo privačia valiuta pripažintas Bitcoin per metus kitų valiutų atžvilgiu pabrango kone tris kartus! Europos centrinis bankas balandį svars­tys, ar truputį sumažinti turto pirkimo programos apimtis. Tačiau pinigų vektoriaus tai iš esmės nepakeis: kol pinigų masė augs, augs ir kainos.

Rūta VAINIENĖ,

ekonomistė

Vasario 16-oji - Valstybės atkūrimo diena - nacionalinė šventė, skirta 1918 metais signatarų pasirašytam Lietuvos Nepriklausomybės aktui paminėti.

Svarbiausia Lietuvai diena. Jei tai suvokiame, turėtume sveikinti vieni kitus, džiaugtis, didžiuotis ir dėkoti, kad, nežiūrint į gausybę nepalankių istorijos vingių, vis dar tebesame. Ar jaučiame šventę širdy? Ar vėliavą keliame tik tam, kad išvengtume baudos? O gal, kaip šviesaus atminimo poeto Marcelijaus Martinaičio Kukutis, vis nerandam laiko Tėvynę suvokti?

Taip ilgai nemačiau tėvynės,

dirbdamas jos laukus,

taisydamas jos šiaudinius stogus.

---------------------------------------------

Kai baigsiu visus savo darbus,

laisvą užsidirbtą sekmadienį

atsigulęs žolėj

laisvai pasidėjęs ant žemės rankas,

norėčiau dar pamatyti tėvynę,

kam nedavė laiko gyvenimas.

Tikiu, kad mes „pamatysime“ Tėvynę. Draugų būry ar vieni nusilenksim jos didybei, o gal net pasižadėsime sąžiningai jai tarnauti.

Rima PETRAITIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.