Šilalėje jau ketvirtus metus veikia Maltos ordino pagalbos tarnyba. Jos savanoriai rengia ne tik kasmetinę „Maltiečių sriubos“ akciją, bet ir nuolat lanko vienišus senelius bei neįgalius asmenis, su jais bendrauja, padeda buityje. Šiuo kalėdiniu laikotarpiu savanoriai vėl beldžiasi į jų duris, nudžiugindami ne tik draugišku apsilankymu, bet ir įteikdami simbolinių dovanėlių.

Maltos ordino pagalbos tarnybos Šilalės maltiečiams va­dovaujanti Rozvita Berži­nie­nė pasakoja, kad prieš kiek­vie­nas Kalėdas pas tuos, ku­riems būtina pagalba, užeinama su simbolinėmis lauktuvėmis. Ta­čiau užvis labiausiai senoliams patinka, kai užsuka jaunimas.

„Jie nori pasikalbėti, nes vie­nišiems žmonėms ypač trūks­ta ne kokių nors daiktų, o bendravimo. Ir būtent jaunimo senoliai labiausiai laukia. Pavyzdžiui, turime vieną močiutę, kuriai mielai padėtų socialinės darbuotojos, tačiau ji bet kokios pagalbos atsisako. Gal ji nenori, jog būtų judinami jos daiktai, ir sako, kad susitvarkyti gali pati. Tačiau jauną žmogų visada mielai priima, nes jai smagu pasikalbėti. Tuo labiau, kai šis nežvilgčioja į laikrodį. O tuo tarpu socialinėms darbuotojoms yra suskaičiuota kiekviena mi­nutė“, - apie senelių poreikius kalba R. Beržinienė.

Šilalės maltiečių vadovė sa­ko, jog jau ketvirtus metus rajone veikianti Maltos ordino pagalbos tarnyba plečia savanorių ratą. Štai neseniai Upynoje dirbanti mokytoja An­gelė Petrošienė ėmė burti jaunus pagalbininkus – moks­leivius.

„Savanoriaujančių mokinių dar kol kas labai mažai, todėl, manau, reikia aktyvinti jaunimo motyvaciją savanorystei. Tokiu būdu vaikai panaudotų savo sugebėjimus, įgytų daugiau žinių bei patirties. Vienišų senolių mū­sų rajone yra nemažai, todėl ir veiklos mokykloms užtektų. Labai šaunūs jaunieji mal­tiečiai yra Kvėdarnos Ka­zimiero Jauniaus gimnazijoje, kur juos subūrė mokytojos Verutė Vaitkevičienė bei Virginija Pa­­liakienė. Jų paraginti, kiekvienas savanoris su­sirado netoli gyvenantį senelį, kuriam galėtų pagelbėti“, - plintančia savanoryste džiaugiasi Šilalės maltiečių vadovė.

Šiuo metu Šilalės maltiečių komandą sudaro 12 suaugusių savanorių ir apie 50 vaikų.

Pirmieji dovanas seneliams nešioti ėmė mo­kytojos A. Pet­­ro­­šienės vadovaujami Upy­­nos Stasio Girėno mokyklos auk­lėtiniai. Su kuprinėmis ant pečių ir maišu, pilnu šlepečių, bei šypsenomis veiduose jaunimas išsiruošė į miestelį.

„Vėliau darysime tikrąsias ka­lėdines dovanas. O dabar tie­siog norime sušildyti senelius savo dėme­siu, bend­ravimu, kad jie pasijustų svarbūs bei reikalingi. Tuo pa­čiu ir prisistatysime, nes Upynoje iki šiol maltiečių nebuvo“, - sako A. Pet­ro­šienė.

Pirmoji aplankyta seno­lė – ilgametė baž­nyčios pročkelė Sta­nislava Su­gin­tie­nė. 92-ejų močiutė šias pa­reigas paliko vos prieš metus. Užsukusius mokinius ji mielai priėmė ir nė neketino paleisti tuščio­mis – kiekvieną pavaišino saldainiu.

Aplankyti garbaus amžiaus upyniškiai džiaugėsi gautomis dovanomis, tačiau užvis svarbiausia buvo jiems pa­ro­dy­tas dėmesys, bendravimas bei trumpas atokvėpis nuo kasdie­nės rutinos, kuomet ge­riau­sias draugas – televizo­rius.

Kasmetinį senelių lankymą jau pradėjo ir šilališkiai. Pa­­­sak R. Beržinienės, prieš kiek­vienas Kalėdas tradiciš­kai pa­­­­­svei­kinamas kiek­vie­nas jubiliatas, su­­­­laukęs 90 metų. Vi­­­­­sai neseniai per vieną dieną Ši­l­alės maltiečiai užsuko net į 12 garbaus amžiaus vie­ni­šų bei neįgalių senolių Vin­gi­ninkuose ir Jucai­čiuo­se namus.

„Vyriausias Vingininkų gyventojas Pranas Kromelys kitąmet minės savo 90-metį. Jis yra labai aktyvus, nepraleidžia nė vieno kaime vykstan­čio renginio. O mums bū­si­ma­sis jubiliatas prisipa­žino, jog labai laukia savo gimtadienio ir švęs­ti susikvies visus pažįstamus.

Taip pat aplankėme buvusią bibliotekininkę Zitą Alek­sandravičiūtę. Ji ir dabar nepaleidžia knygos iš rankų, vi­sada nusiteikusi pozityviai“, - supažindina su senoliais Roz­vita.

Nuo 2006-ųjų Lietuvoje organizuojama „Maltiečių sriubos“ akcija, kuri kasmet sulaukia didžiulio susidomėjimo. Jos metu suaukoti pinigai, paversti sriubos lėkšte, sušildo ne vieną vienišą senolį ar neįgalųjį. Aukoti galima ir telefono numeriais 1417 (au­ka 2 Eur) bei 1418 (au­ka 3 Eur). In­ter­netinis por­talas maltieciusriuba.lt skelbia, kad šiuo metu jau paaukota beveik 90 tūkst. Eur, už kuriuos bus pagaminta daugiau nei 60 tūkst. sriubos porcijų.

Šilalėje „Maltiečių sriubos“ akcija vyks šiandien (gruodžio 2 d.), nuo 14 val., prie Kultūros centro. Pasivaišinti sriuba bei paaukoti bus galima iki pat vakaro – akcija vyks ir Kalėdinės eglutės įžiebimo šventės metu.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Šilalės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio (VPPP) pareigūnai kartu su UAB „Šilalės butų ūkis“ inžinieriumi Gintaru Grikšu praėjusią savaitę lankėsi Kvėdarnos daugiabučių rūsiuose ir laiptinėse. Surengti akciją „Saugus būstas“ paskatino viename iš Ši­lalės miesto daugiabučio rūsių kilęs gaisras: degė čiužinys, įvairūs skudurai. Laimei, liepsnos neišplito, niekas nenukentėjo. Toks įvykis tu­rėtų būti gera pamoka, jog bendro naudojimo patalpose nedera kaupti įvairių atliekų, kurie gaisro atveju kelia didelę grėsmę.

Aplankius visus Kvėdarnos daugiabučių rūsius, pastebė­ta, kad daugelio jų laukinės durys yra ne tik nerakintos, bet dargi ir praviros. Todėl bet kada užėję pašaliniai asmenys, neatsargiai elgdamiesi su ugnimi ar cigarete, gali sukelti gaisrą. Rūsiuose šiukšlinės - dažniausiai plastikinės, tad, įme­tus neužgesintą nuorūką, belieka laukti dūmų ir ugnies.

Daugelio daugiabučių rūsių bendro naudojimo patalpos užkrautos senais čiužiniais, lovomis, durimis, langais, padangomis bei kitomis atliekomis. Tai tikrai nė­ra saugu gaisro atveju. UAB „Ši­lalės butų ūkis“ daugiabučių laiptinėse iškabino skelbimus, raginančius išsikuopti bend­ro naudojimo patalpas. Jei į tai nebus reaguojama, įmonė planuoja imtis griežtesnių priemonių.

Šilalės priešgaisrinė gelbė­jimo tarnyba primena, jog bend­rosiose gaisrinėse saugos taisyklėse numatyta, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose draudžiama užkrauti, užtverti rūsių prieigas, užkalti ar įvairiomis medžiagomis užgriozdinti bendro naudojimo patalpas, balkonus, liukus, angas bei kitus išėjimus, skirtus žmonėms evakuoti. Rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose draudžiama laikyti suslėgtųjų dujų ba­­lionus, ypač degias, labai de­gias medžiagas bei preparatus, sprogstamąsias bei kitas pavojingas medžiagas, kurios sprogsta ir dega, sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita, ir degimo metu išskiria nuodingus produktus. Rūkyti galima tik tam skirtose specialiais ženk­lais pažymėtose vietose, kuriose yra nedegus indas nuorūkoms.

Šilalės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ir UAB „Ši­lalės butų ūkis“ prašo gyventojų pašalinti nereikalingus daiktus iš daugiabučių rūsių. Akcijos „Saugus būstas“ metu bus tik­rinamos ir Šilalės daugiabučių bendro naudojimo patalpos bei rūsiai.

Laima KAZLAUSKIENĖ

Tauragės APGV Šilalės PGT VPPP vyresnioji inspektorė

AUTORĖS nuotr.

Nutikus nelaimei, nė nesusimąstę skambiname bend­ruoju pagalbos numeriu 112. Tačiau neretai skambučių centras sulaukia ir melagingų pranešimų, kurie trukdo darbą, eikvoja specialiosioms tarnyboms skirtas lėšas. Ugniagesių, policijos bei greitosios medicinos pagalbos atstovai susiėmę už galvų: jei per tokį gaišinimą kam nors nutiks rimta nelaimė ir jie nespės atvykti, kas bus atsakingas?

Melagingas iškvietimas

Praėjusį pirmadienį, apie 14 val., gautas iškvietimas į Ši­lalės Žemaitės gatvės 8-ąjį namą. Pagalbos numeriu skam­binęs vyras teigė matantis dūmus. Ugniagesiai ne­delsdami atvyko ir bandė patekti į neva liepsnojantį butą antrame aukš­­te. Tačiau juos pasitiko nustebusi ir nieko nesuprantanti buto šeimininkė. Su­si­domėję triukšmu, į laiptinę išėjo ir kiti gyventojai, stebėdamiesi, kur pas juos gaisras.

Pagal šį iškvietimą atvyko Šilalės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (PGT). Taip pat buvo išsiųstos ugniagesių kopėčios iš Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos – šios itin praverčia, kai tenka gelbėti žmones iš daugiabučių, mat gali būti pakeliamos į bemaž 30 metrų aukštį. Bendrasis pagalbos centras (BPC), gavęs pranešimą apie gaisrą gyvenamosiose patalpose, su ugniagesiais išsiunčia ir greitosios medicinos pagalbos automobilį – jog visa reikiama pagalba būtų šalia. Taigi tuo pat metu į Žemaitės gat­vę sulėkė net kelių tarnybų komandos, kurios, paaiškėjus, kad jokio gaisro nėra, išsiskirstė.

Švaistomas laikas ir lėšos

„Neskaičiuojame, kiek tokie iškvietimai kainuoja. Būna ir melagingi, ir nepagrįsti – pranešėjas mano, jog pavojus yra, tačiau paaiškėja, kad nieko nenutiko. Reaguojame į visus. Per metus pa­sitaiko iki 10 nepagrįstų iškvietimų. Tyčinių, melagin­gų – vos vienas kitas“, – „Šilalės artojui“ sakė Šilalės PGT viršininko pavaduotojas Stasys Ričkus.

2015 m. Šilalės PGT sulaukta vieno melagingo iškvietimo. Šiemet kol kas taip pat tik vieno. Nepagrįstų iškvietimų pernai užfiksuoti 23, o 2016 m., jiems dar nesibaigus, - jau 26.

UAB „Ambulansas“ Šilalės padalinio vadovė Loreta Kal­nikaitė pritarė S. Ričkui, sakydama, jog melagingų skambučių pasitaiko retai. Dažnesni yra nepagrįsti.

„Būna, kad blo­gai pasijutu­siam žmogui kas nors kitas iškviečia greitą­ją, bet nepaklausia, ar pats ligonis nori medikų pagalbos. Na, o jei pranešimas yra melagingas, tai pranešėjo duomenis siunčiame policijai. Kiek man žinoma, keli asmenys dėl to yra nubausti. Tokie skambintojai turėtų susimąstyti: greitosios pagalbos automobilis važiuoja su švyturėliais, trukdo eismą, išvykimai kainuoja. Pasitaiko, kad net visą kaimą apsukame, ieškodami ligonio, ir sugaištame labai daug laiko. Kas būtų, jei tuo metu kam nors iš tikrųjų reikėtų pagalbos?“ – retoriškai klausė L. Kalnikaitė.

Pasak jos, iškvietimų skaičius išauga kaip ant mielių kas mėnesį, po pašalpų pervedimo. Tada daug kam „sustreikuoja“ virškinimo sistema ar kitų organų veikla. Tuo laikotarpiu greitosios medicinos pagalbos brigada rajone vos spėja suktis.

„Pokštininkų“ palydovas – alkoholis

Tauragės apskrities vyriau­siojo policijos komisariato Komunikacijos grupės specialistė Rūta Jana­vi­čiūtė patvirtino, jog melagingų pranešimų pasitaiko. Neretai tai daroma, apsvaigus nuo alkoholio.

„Šilalės pareigūnų aptarnaujamoje teritorijoje fiksuojami atvejai, kuomet policijai paskambina išgėrę sugyventiniai ar sutuoktiniai, kurių vienas praneša, jog prieš jį neva smurtaujama. Tačiau nu­vykus į vietą, paaiškėja, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo. Pasitaiko, kai asmuo piktybiškai „pokštauja“. Štai šių metų gegužės 13-ąją pareigūnai sulaukė ne vieno skambučio iš to paties telefono numerio. Vieną kartą pranešėjas teigė, kad jo draugas esą apvogė parduotuvę, ki­tą – kad jį sumušė trys nepilnamečiai, kad įvyko avarija. Nė viena informacija nepasitvirtino. Tąkart buvo pradėta Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena. Už tokį neatsakingumą gresia bauda nuo 86 iki 173 eurų arba administ­racinis areštas iki 30 parų“, – teigė R. Janavičiūtė.

Policijos komisariato atstovė taip pat paaiškino, jog, priklausomai nuo žalos, už tyčinį melagingą pranešimą gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė. Pavyzdžiui, 2015-aisiais sulaukta dviejų melagingų skambučių apie neva padėtus sprogmenis: sausį buvo „užminuota“ Kaltinėnų gimnazija, liepą pranešta, kad sprog­muo yra prekybos centre. Abiem atvejais ant kojų buvo sukeltos visos tarnybos ir net „Aro“ pareigūnai. Įsitikinus, jog realaus pavojaus nėra, dėl melagingų pranešimų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai.

„Neretai sulaukiame skambučių, kad prie vairo sėdi galimai neblaivus asmuo. Nors kartais tokia informacija ir nepasitvirtina, gyventojus ir toliau raginame būti pilietiškais ir, turint įtarimų, neabejoti ir būtinai skambinti policijai. Svarbu, jog žmonės suvoktų, kad kiekvieno tyčinio pranešimo metu, kuomet tik siekiama pajuokauti, kitas asmuo, kuriam tikrai reikia pagalbos, jos turi laukti“, – sakė R. Janavičiūtė.

Kaip numato Administ­raci­nių teisės pažeidimų kodekso 188-20 straipsnis, skambinimas pagalbos telefono nu­meriais, žinant, jog nėra pagalbos poreikio, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 86 iki 144 Eur, arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų. Vis dėlto panašu, kad net baudos kai kurių „pokštininkų“ nesustabdo.

Morta MIKUTYTĖ

AUTORĖS nuotr.

Šilalės viešojoje bibliotekoje vyko baigiamasis projekto „Interaktyvi edukacinė-terapinė erdvė jaunimui“ renginys. Jame dalyvavo nemažas būrys moksleivių, bibliotekos darbuotojų. Nors projektas baigtas, tačiau šiuolaikinėmis technologijomis apstatytose erdvėse paaugliai galės ir toliau būriuotis.

Šilalės viešosios bibliotekos vyr. metodininkė Stefa Minutaitė džiaugėsi sėkmingu projektu ir jaunimo aktyvumu.

„Smagu, kad pagaliau esame reikalingi. Lankytojai įsitikino, jog bibliotekoje galima ne tik skaityti, bet ir pažiūrėti įdomų filmą ar net pašokti. Interaktyvią erdvę aplankančių moksleivių skaičius, vykstant projektui gerokai išaugo“, – sakė projekto vadovė.

Ji pasidžiaugė, kad pavyko sutaupyti lėšų, už kurias įsigyta daugiau naujų filmų bei 3D akinių. Prieš tai jų buvo tik dveji, o dabar yra net 12.

Renginyje padėkota projekto partneriams: Šilalės Simono Gaudėšiaus, Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio, Laukuvos Norber­to Vė­­­liaus, Kvėdar­nos Kazimiero Jau­­niaus, Pajū­rio Sta­­­nislovo Bir­žiš­kio gimnazijoms, Upy­­nos Stasio Gi­­rė­no vidurinei mo­­kyklai, AB Teo LT.

„Grįžau čia tam, jog tokie gražūs dalykai, kaip 3D spausdintuvas, elektronikos programavimo rinkiniai nestovėtų sandėliuose. Todėl galite nesivaržydami klausti, kaip juos panaudoti, kur rasti mokomosios medžiagos“, – kalbėjo bibliotekos globėju tapęs šilališkis, robotikos mokyklos steigėjas Paulius Briedis.

Deja, kol kas 3D spausdintuvas stovi nenaudojamas, nes neliko mokytojo, kuris gebėtų ne tik pats juo naudotis, bet ir kitus pamokyti. Vis dėlto tikimasi, jog tokia situ­acija ilgai nesitęs.

Pasak S. Minutaitės, jaunimą labai sudomino terapiniai stalai, kurie jau buvo nuvežti ir į atokesnius rajono miestelius, kad ir kiti moksleiviai galėtų juos išbandyti. Tačiau turimos „Xbox“ žaidimų konsolės, 3D filmų rodymui skirtos įrangos nugabenti nėra techninių galimybių.

„Į biblioteką ateina ir paaug­lių su „kampuotu“ charakteriu. Bet jie tikrai elgiasi tvarkingai. Manau, vaikai džiaugiasi, galėdami naudotis šiuolaikinėmis technologijomis ir negadins jų tyčia“, – vylėsi Šilalės viešosios bibliotekos vyr. metodininkė.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Baigiantis lapkričiui, sergamumas gripu bei ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis yra šiek tiek didesnis nei pernai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai pastebi, kad pirmuosius peršalimo simptomus galima gydytis patiems namuose, tačiau, prireikus vaistų, reikėtų kreiptis į gydytoją ar vaistininką, jog medikamentai nepridarytų daugiau žalos nei naudos.

Perdozuoti vaistų – lengva

„Peršalę pacientai gali gydytis ir patys, laikydamiesi simptominio gydymosi namuose rekomendacijų - gerti daug skysčių, praplauti nosį druskos tirpalu, nuolat drėkinti ir vėdinti patalpas, daugiau gulėti, vengti kontakto su kitais žmonėmis.

Dažnas namų vaistinėlėje turi paracetamolio. jo galima vartoti, tik svarbu neviršyti rekomenduojamos vienkartinės ir paros dozės. Apie tai galima paskaityti vaisto informaciniame lapelyje“, – pataria Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugijos vadovė dr. Sonata Varvuolytė.

Medikai pastebi, kad perdozuoti paracetamolio yra labai lengva. Nereceptinių vaistų nuo peršalimo būna įvairių pavadinimų, ir neretai žmonės, tikėdamiesi, jog daugiau vaistų padės greičiau pasveikti, vienu metu geria kelis skirtingus preparatus.

„Viršutinių kvėpa­vimo takų infekcijoms gydyti dažnai vartojami nereceptiniai preparatai, kurių sudėtyje yra kelios veik­liosios medžiagos. Viena iš jų – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.

Per didelės dozės, pernelyg dažnas ar kelių šios vaistinių medžiagų grupės preparatų naudojimas yra pavojingas sveikatai. Saugiau yra rinktis vienos vaistinės medžiagos preparatą. Taip galima išvengti nepageidaujamo toksinio medikamento po­veikio organizmui“, – tikina dr. S. Varvuolytė. 

Ji atkreipia dėmesį, kad, esant kai kuriems simptomams, būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Negalima numoti ranka į dusulį, stiprų krūtinės ar gerklės skausmą, vėmimą, taip pat jeigu nepavyksta įprastais vaistais sumažinti karščiavimo. Gydytojo konsultacija reikalinga, kai viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomai, lydimi karščiavimo, užsitęsia ir trunka daugiau nei 3-5 paras.

Geriausia pasikonsultuoti

Toksikologai pastebi, jog žmonių, perdozavusių bei apsinuodijusių vaistais nuo peršalimo ar nuo skausmo, į ligonines patenka nuolat. Vaistai gali sukelti pavojingus kepenų pažeidimus, pasireiškiančius ne iš karto. Apsinuodijimo medikamentais pasek­mės yra ilgalaikės, kepenų pakenkimai lieka vi­sam gyvenimui, o pra­sidėjus žaibiniam kepenų nepakanka­mumui, liga gali baig­tis mirtimi.

„Visus medikamen­tus reikia vartoti atsakingai, pagal gydytojo ar vais­ti­ninko nurody­mus: laikytis paskirto vartojimo režimo, dozių bei gydymo truk­mės. Jei tai yra nereceptiniai preparatai, būtina paisyti perspėjimų, nurodytų informaciniame lapelyje: neviršyti vienkartinės ir paros dozės, atsižvelgti į kitus tuo metu vartojamus medikamentus, nepamiršti ir geriamų žolinių preparatų bei papildų“, – įspėja dr. S. Varvuolytė.

Pasak jos, jeigu kyla abejonių dėl vaistų suderinamumo, būtina klausti specialisto patarimo. Svarbu nepamiršti pasakyti, jei paskirti preparatai naudojami kitaip negu nurodyta, pavyzdžiui, vartojami po valgio, nors reikia nevalgius, užsigeriami sultimis, nors rekomenduojama vandeniu, tabletės kramtomos, kai vaisto vartojimo inst­rukcijoje parašyta „nuryti nekramtant“ ir pan.

„Alergiški žmonės pas gydytoją galėtų atsinešti sąrašą, kuriame būtų nurodytos visos alergiją keliančios medžiagos, ir pokalbio metu jas primintų. Jei naudojami keli vaistiniai preparatai, reikėtų atsiminti jų pavadinimus bei dozes, vartojimo tvarką. Svarbu nepamiršti, jog vaistai turi galiojimo terminą, o vartojimo truk­mė, atidarius pakuotę, yra ribojama, ir būtina paisyti vaistų laikymo sąlygų“, – pataria Lietuvos bendrosios prakti­kos gydytojų draugijos vadovė.

Rytė VYŠNIAUSKAITĖ

VšĮ „Saugok save“ vadovė

Draugystės gatvėje gyvenantis vyriškis kreipėsi į „Ši­lalės artoją“, nuogąstaudamas, kad jo žaliosios atliekos liks žiemoti konteineryje. Anot skaitytojo, paskutinę šiemet žaliųjų atliekų surinkimo dieną – lapkričio 25-ąją – šiukšlių niekas taip ir neišvežė.

Pirmadienio rytą į redakci­ją paskambinęs skaitytojas in­formavo, jog atliekų surinkėjai neatlieka savo darbo – praėjusį penktadienį turėję būti išgabenti konteineriai tebestovi. O pagal grafiką žaliųjų atliekų surinkimas, numatytas lapkričio 25-ąją, šiemet jau buvo pasku­ti­nis.

„Pernai taip pat neišvežė rūšiuotų žaliųjų atliekų. Konteineriuose viskas prišalo, o galiausiai dėl to įtrūko plastikinis korpusas. Toks konteineris niekam ne­betinka.

Lygiai tokia pat situacija pasikartojo ir šiemet. Pilnutėliai konteineriai tebestovi visoje Draugystės gatvėje. Kodėl tokia netvarka? Kur gyventojams tas atliekas dėti ir kodėl turime mokėti už neatliktus darbus?“ – piktinosi šilališkis.

Draugystės gatvėje Šilalėje pirmadienį kone ties kiekvienu namu stovėjo konteineris. Kadangi naktį paspaudė šaltukas, kai kurių dangčiai buvo prišalę, sunkiai atsidarė. Sutiktas šios gatvės gyventojas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) paaiškino, jog ne dangčio prišalimo labiausiai visi baiminasi.

„Esant minusinei temperatūrai, viduje sušąla atliekos, tada jų neįmanoma išpilti. Pernai jos taip ir liko konteineryje per visą žiemą. Teko kastuvu kapoti žoles, kad būtų galima iškratyti. Nepalikome per žie­mą. Vėliau seniūnija su­tvarkė“, – guodėsi žmogus.

UAB „Ecoservice“ Šilalės padaliniui vadovaujantis Sau­lius Vyšniauskas patikino, jog atliekos bus surinktos dar šią savaitę. O dėl uždelsimo esą kaltas sugedęs automobilis.

„Būtinai išvešime. Penk­ta­dienį nebaigėme darbų, nes sugedo automobilis ir nespėjome surinkti. Li­ko kaip tik tas kvartalas už upelio. Yra dar dvi mašinos, tačiau jos renka buitines atliekas, kurių su žaliosiomis maišyti negalima.

Gyventojai turėtų konteinerius palikti prie gatvės. Žaliąsias atliekas išvežti pla­nuojame šį trečiadienį – iki to laiko tikimės suremontuoti mašiną“, – aiškino S. Vyš­niauskas.

Atliekų surinkimo bendrovės Šilalės padalinio vadovas vylėsi, jog žolė konteineriuose iki trečiadienio neprišals.

Tiesa, dėl praėjusiais metais paliktų konteinerių sau kaltės jis neprisiėmė: neva gyventojai per vėlai išstūmė konteinerius prie gatvės, todėl žaliosios atliekos ir liko neišgabentos. Tačiau žmonės su tokiu paaiškinimu nesutinka ir teigia, kad atliekas gabenančios įmonės vadovas paprasčiausiai išsisukinėja.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Nuo rugsėjo vidurio UAB „Šilalės butų ūkis” vairą perėmė naujas vadovas. Šilutiškis Aleksas KVEDERIS, turintis didelę patirtį pastatų priežiūros rinkoje, teigiamų permainų žada ir ši­lališkiams. Apie jas ir kalbamės su UAB „Šilalės butų ūkis“ direktoriumi.

- Žmonės dažnai baiminasi permainų, tačiau Jūs sakote, kad jos yra neišvengiamos?

- Pirmiausia noriu nuraminti visus gyventojus, kurių daugiabučius prižiūri mūsų įmonė: taip, pokyčių bus, bet visi jie vienaip ar kitaip lems geresnes būsto priežiūros paslaugas. Gyvenimas nestovi vietoje, todėl daugiabučių namų administravimo srityje Šilalėje matau daug neišnaudotų galimybių. Sukaupęs nemenką žinių bei patirties bagažą, noriu juo dalintis su šilališkiais. Įvertinęs dabartinę padėtį, supratau, jog, mokėdami mokesčius už daugiabučių priežiūrą, žmonės iki šiol gaudavo ne visai kokybiškas paslaugas. Todėl mano tiks­las – kad kiekvienas būsto šeimininkas būtų patenkintas, o daugiabučiai Šilalėje būtų prižiūrimi, laikantis aukščiausių standartų.

- Kokių naujovių gali tikėtis Jūsų vadovaujamos įmonės klientai?

- Bendrovėje jau pradėjome diegti Pastatų priežiūros standartą, kuris užtikrina visapusę pastato priežiūrą: nepriekaištingą inžinerinės įrangos funkcio­navimą, efektyvų energetinių resursų naudojimą, operatyvų reagavimą į skubius pranešimus 24 valandas per parą ir mažesnes būsto priežiūros sąnaudas.

- Vadinasi, daugiabučių gyventojai gali būti ramūs, žino­dami, kad jų turtas yra pa­tikimo prižiūrėtojo rankose?

- Tikrai taip. Išskirtiniu įmo­nės veiklos bruožu taps operatyvumas, todėl gyventojai galės naudotis specializuotu, 24 val. per parą veikiančiu Klientų aptarnavimo centru. Mes užtikriname, jog į visus klausimus, prašymus, pastabas bei pasiūlymus bus reaguota laiku – Klientų aptarnavimo centras pranešimus registruoja ir juos perduoda vykdymui bet kuriuo paros metu, be poilsio ir švenčių dienų. Savo ruožtu pastatų priežiūros standartą atitinkanti Avarinė tar­nyba garantuos operatyvų rea­gavimą į skubius pranešimus visą parą.

- Žmonės dažnai skundžiasi, kad namo administratorius neįsiklauso į jų poreikius, sunku susisiekti su darbuotojais, kurie turi rūpintis tvarka daugiabučiuose. Kaip spręsite šią problemą?

- Būtent todėl kiekvienas daugiabutis nuo šiol turės asmeninį vadybininką, kuris spręs visus su namu susijusius klausimus, įsigilins į gyventojų individualius poreikius, jų pageidavimus bei pastabas. O asmeniškas bend­ravimas sudaro galimybę suteikti maksimalų dėmesį klientams. Noriu, jog šilališkiai visada žinotų, su kuo gali tiesiogiai kalbėtis, tvarkant jiems rūpimus būsto priežiūros reikalus. Ir, žinoma, viliuosi, kad nuoširdus bendravimas taps mūsų vizitine kortele.

- Šilalėje, kaip ir beveik visoje Lietuvoje, stringa senų daugiabučių renovacija. Nepaisant to, žmonės vis tiek nori gyventi šilčiau, o už šildymą mokėti mažiau. Ar UAB „Šilalės butų ūkis“ rūpinsis daugiabučių namų energetiniu efektyvumu?

- Tai išties opi problema. Bet aš manau, jog, buksuojant valstybės renovacijos programai, yra ir kitų būdų, kurie gali padėti gyventojams taupyti šilumą. Siūlysime jiems prisijungti prie taip vadinamos „5 žingsnių šilumos taupymo programos“. Diegsime ekspertų sukurtus bei praktiškai išbandytus energetinio efektyvumo sprendimus, kurie leidžia taupiai vartoti šilumą daugiabutyje. Pateiksime tokius sprendimus, kurie yra praktiški ir finansiškai apsimoka. Juk nebūtina iš karto renovuoti visą daugiabutį, kad jo gyventojai pajustų naudą. Energetinio efektyvumo darbus galima atlikti etapais, pavyzdžiui, pirmiausia sutvarkyti kiaurą stogą, apšiltinti galines sienas, pakeisti senus šilumos punktus, sumontuoti naujus langus bend­ro naudojimo patalpose. Viską teisingai atlikus, įmano­ma pasiekti tikrai puikių rezultatų. Juolab, kad tokia praktika sėkmingai pasitvirtino ir kituose miestuose.

- Šiuolaikinių technologijų amžiuje, kai beveik kiekviename namų ūkyje yra internetas, įmonės stengiasi savo klientams pasiūlyti kuo daugiau virtualių paslaugų. Ar Šilalės butų ūkis irgi žengs koja kojon su naujausiomis technologijomis?

- Žinoma! Jau dabar testuojame programas, kurios leis gyventojams daugelį su būsto priežiūra susijusių klausimų spręsti, nekeliant kojos iš namų. Netrukus informacija apie atliktus darbus bus pateikiama interneto savitarnos portale, kur bus galima apmokėti sąskaitas už suteiktas paslaugas, tiesiogiai bend­rauti su asmeniniu vadybininku, sekti bei kontroliuoti teikiamas paslaugas ir pan.

- Išvardijote nemažai pokyčių, tačiau gyventojams, ko gero, aktualiausias klausimas yra paslaugų kainos. Ar, žadėdami tiek daug naujovių, nedidinsite tarifų?

- Galiu visus nuraminti: jokių pasikeitimų šioje srityje neplanuojame, todėl žmonėms nėra ko baimintis. Paslaugas gerinsime, atlikę veik­los optimizavimo procesus, tad tikrai nežadame gerovės sąnaudų perkelti ant daugiabučiuose būstus turinčių savininkų pečių.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Į pirmąjį po Seimo rinkimų surengtą dar vienai kadencijai išrinkto parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio pri­­ėmimą susirinko itin daug pagalbos ieškančių gy­ven­tojų. Didžioji dauguma laukė juridinės konsultacijos, o susitikę su Seimo nariu, skundėsi, jog atsimuša kaip į sieną - nei policijoje, nei prokuratūroje, nei kitose teisėsaugos institucijose be advokato reikalų nesutvar­kysi. O už jo sugaištą laiką bei patarimus, deja, reikia nemažai sumokėti. Todėl ir tenka ieškoti nemokamos Seimo nario konsultacijos.

Užgriuvo vyro skolos

„Kaip konsultavau visus nemokamai, taip ir toliau konsultuosiu bei padėsiu kiek galėsiu. Tačiau rei­kia pripažinti, jog ne visada įmanoma rasti teisybę, nes maždaug penktadalis žmonių ateina tuomet, kai jau nebegalima jiems padėti: būna pasibai­gę apskundimo terminai, kartais trukdo nepalankūs įstatymai bei pan. Sunku pagelbėti ir tuomet, kai prob­lemos sprendimas priklauso nuo savivaldybės dar­­buotojų geranoriškumo: pavyzdžiui, savivaldybei patikėta mokėti pašalpas, taisyti kelius“, - sakė Seimo narys, šiemet jau konsultavęs per 2 tūkst. gyventojų.

Šilališkę Justiną į Seimo nario priimamąjį atginė didžiulis rūpestis. Nors su savo sutuoktiniu ji jau daug metų negyvena, iki šiol delsė įforminti skyrybų dokumentus. Pasekmės liūdnos: vyras užstatė turtą ir pririnko tiek daug baudų, kad antstoliai skolas išieškoti pradėjo net iš moters neįgalumo pašalpos. 

Seimo narys šilališkei patarė paskolą išdavusioje kredito įstaigoje sužinoti, kokį turtą vyras užstatė, bei kuo greičiau įforminti skyrybas šalių susitarimu. Jei tikrai, kaip Justina tikina, jie su vyru negyvena dešimt metų, baudos ir skolos turėtų būti išskaičiuotos tik iš jos sutuoktinio turto dalies. Galimas ir kitas variantas: kad išvengtų turto dalybų, kurios brangiai kainuoja, moteris turėtų prisiimti įsipareigojimą sumokėti vyro skolas ir baudas, o šis atsisakyti jam priklausančio turto dalies. Bet vargu ar toks susitarimas šiuo konkrečiu atveju yra įmanomas.

Apgavikams pakvipo teismu

Dvi moterys atėjo skųstis paslaptinga ponia Stani­šaus­kiene. Tiesa, dabar jos pavardė jau gali būti kita, nes ji, pasak moterų, pavardes keičia taip dažnai, jog neįmanoma spėti sugaudyti. Tariamos Stanišauskienės pomėgis - piniginės apgavystės. Tačiau kvėdarniškė Genutė net suabejojo, ar tokie, pasak jos, aferistai, kaip jos krikšto dukra, neturi kokios nors neliečiamybės.

„Kur besikreipiu, visur atsimušu kaip į sieną“, - skundėsi svetimas skolas priversta mokėti moteris.

Genutės istorija - visiškai paprasta. Kažkada jos kaimynė, Kvėdarnoje dirbanti sesele, paprašė pabūti krikšto mama globotinei iš vaikų namų. Moteris sutiko, su savo krikštadukra bendravo, net žavėjosi jos gerumu bei lipšnumu.

„Mes kompiuterio neturime, tai paprašiau, kad Justi­nė­lė mano vyro vardu paimtų paskolą - tada vyras dirbo, gaudavo gerą algą. Ji tą ir padarė. Bet paskui, pasinaudodama vyro duomenimis, dar šešias ar septynias paskolas jo vardu pasiėmė“, - skundėsi kvėdarniškė.

Genutė tvirtino, jog apgautųjų esą yra ir daugiau, tik į policiją jie nesikreipė. O ji iškart nuėjo, vos tik gavo pranešimą, kad greitųjų kreditų bendrovei esanti skolinga 993 eurus. Kaupiasi delspinigiai bei palūkanos, todėl skola ne tik kad nemažėja, bet dar ir auga - dabar moteris jau yra įsiskolinusi gerokai virš 1300 Eur, nors iš jos sąskaitos nuskaitomos ir „Sod­ros“ išmokos, ir dalis atlyginimo.

Anot Genutės, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, bylą perdavė Tauragės policijos komisariatui. Liepos 1 d. buvo atvykęs tyrėjas, o paskui viskas nutilo.

„Kiek sykių skambinau, nieko nepavyko sužinoti - nepasako, nei kas tą bylą tiria, nei kada ji bus perduota teismui ir ar iš viso bus perduota. O man kiekviena diena brangi - juk atskaito pinigus, kurių mes su vyru dabar visiškai neturime. Jis serga, reikia vežioti pas daktarus į Kauną, į reabilitaciją Palangoje“, - vos neverkė moteris.

Netrukus ir Seimo narys įsitikino, jog sužinoti tokią elementarią informaciją, kaip bylą tiriančio pareigūno pavardę, sudėtinga net jam. Bet telefonu numerį, kuriuo galima prisiskambinti tyrėjui, rasti pavyko. Gal ir byla pa­galiau pajudės iš mirties taško?

Alimentus pažadėjo grąžinti

Ta pačia moteriške, įvardijama kaip Stanišauskienė, skundėsi ir buvusi jos anyta. Pasirodo, jos sūnus šios ponios dukrai suteikė savo pavardę, o skiriantis pažadėjo dar ir alimentus mokėti - po 58 Eur kiekvieną mėnesį.

„Ne jo ta mergaitė, tačiau iš geros širdies pasirašė. Žadėjo, kad grąžins, o dabar nė akių nerodo. Pasakykite, kaip iš jos atsiimti pinigus“, - klausė sūnui padėti norinti moteris. 

Keisčiausia, kad ji atsinešė ir buvusios marčios pasirašytą pasižadėjimą grąžinti tuos 58 Eur „grynais, iki kol vaikui sueis 18 metų“.

Perskaitęs tokį raštą, R. Žemaitaitis net šyptelėjo: taip gudriai pa­rašyta, kad jokių pretenzijų iki pat 18-ojo gim­tadienio negali reikšti.

„Akivaizdu, jog alimentai tai apsukruolei buvo reikalingi dėl valstybės paramos - neprisiteisus jų, negali gauti kompensacijos už šildymą, socialinių pašalpų, nemokamo maitinimo vaikams bei kitų socialinių leng­vatų. Tokio valstybės apgaudinėjimo būdo dar nesu matęs, manau, apie tai turėtu­mėte pranešti Valstybinei mo­kesčių inspekcijai. Šį reikalą būtina ištirti bei pareika­lauti, jog kaltininkė grąžintų visą gautą socialinę para­mą“, - aiškino parlamenta­ras.

„Kur ta Mokesčių inspekcija yra?“ - susidomėjo moteris ir pažadėjo iškart ten nueiti.

Aferistu, esą nenorinčiu atiduoti skolų, skundėsi ir Seimo nario konsultacijos prašęs vyriškis. Jis neva žino, kad skolininkas užsienyje suka verslą, perka bei siunčia savo ar­timiesiems į Lietuvą automobilius, šie juos pardavinėja, nemokėdami jokių mokes­čių.

„Pranešiau policijai, bet ši atsisako pradėti tyrimą, antstoliai atsisako išieškoti skolas, nes savo vardu jis neturi jokio turto. Kas belieka: teks daryti savo teismą“, - piktinosi skolos neatgaunantis žmogus.

Seimo narys R. Žemaitaitis pasiūlė jam galvoti ne apie kerštą, o visą žinomą informaciją apie nelegalų verslą suteikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Pareigūnams pakračius nesąžiningus automobilių prekeivius, gal paaiškės, jog skolos - ne patys didžiausi besislapstančio „verslininko“ nemalonumai.

Našta gali tapti ir palikimas

Bijotų seniūnijoje gyvenanti šeima su Seimo nariu atvyko pasikalbėti apie palikimą. Prieš trejus metu mirė mama, liko sena sodyba su 25 arais žemės. Anksčiau, tėvui mirus, mama dokumentų netvarkė, todėl po jos mirties sodyba tapo kaip ir niekieno - norint ją paveldėti, pirmiausia reikia nustatyti juridinį faktą. Tik ar verta tą daryti, kai dėl palikimo kyla konfliktas su artimiausiais giminaičiais?

„Mes iki mirties rūpinomės mama, bet seserys ir brolis reikalauja palikimo - nori, kad atiduotume jiems pini­gus už anksčiau tėvų mums perleistą žemę - 10 hektarų. Tėvų sodyba tiek neverta, namas jau ir nugriūti baigia, tik vieta yra graži, vaikai norėtų senelių žemėje statytis namą“, - pasakojo bijotiš­kiai.

R.Žemaitaitis patarė su seserimis ir broliais nesipykti. Galbūt vienas iš ginčo išsprendimo variantų būtų palikti jiems sodybą bei pasiūlyti patiems ją įsiteisinti. Sena sodyba Palaimos kaime neverta tiek, kiek 10 ha žemės, todėl artimieji turi suprasti, jog ir godumui yra ribos. Kas jų nežino, dažniausiai lieka tuščiomis rankomis.

Kad šiek tiek sugudravo, o dėl to ir nukentėjo, pripažino su Seimo nariu pasikonsultuoti atvykusi ekologinio ūkio savininkė, gyvenanti Šilalės pašonėje. Atliekant kadastrinius matavimus, ji susitarusi su kaimyne praplatinti sklypus laisvos žemės sąskaita, o vėliau pastebėjusi, jog neliko kelio į jos nuosavą mišką.

„Dabar jau žinau, kad ant jokių popierių negali rašytis“, - aiškino ūkininkė. 

Parlamentaras suskaičiavo, jog abi greta esančių sklypų savininkės gavo po maždaug 10 papildomų arų, todėl žemės keliui į mišką užtektų ir dar liktų. Žinoma, jei kaimynės sugebėtų susitarti. Deja, nė viena savo gero kitai atiduoti nenori.

Vis dėlto gudraudamas netoli nukeliausi, anksčiau ar vėliau teks pasirinkti, ko labiau reikia: žemės rėželio ar kelio. Ir nusileisti greičiausiai teks tai pusei, kuriai reikės važiuoti į mišką.

Kaip visada, Seimo nario priimamajame netrūko ir labai piktų lankytojų. Vyriškis iš Tūjainių ir ašaras braukė, ir kumščius spaudė, pasakodamas R. Žemaitaičiui, jog buvusi su­gyventinė jam atseit neleidžia matytis su vaikais vien dėl to, kad jis gyvena su kita moterimi.

„Išlaikymą moku, o susitikti negaliu“, - piktinosi vyras, tvirtinęs, jog geriausia būtų, jei vaikus į pasimatymus su tėvu atvestų seniūnijos socia­liniai darbuotojai. Bet ir jie esą nepadeda, nes yra suinteresuoti.

„Bijo, kad, jei apsigyvens pas tėvą, netaps netikėliais. Tada socialiniai darbuotojai neturės darbo“, - emocijas liejo susijaudinęs vy­ras.

Seimo narys paaiškino, jog niekas negali uždrausti matytis su vaikais, jeigu tėvas nesmurtauja ir nepiktnaudžiauja alkoholiu. todėl patarė atsinešti dokumentus, nustatančius vaikų gyvenamąją vietą,  bei pažadėjo padėti paruošti prašymą teismui dėl vaikų lankymo grafiko sudarymo.

Seimo rinkimai baigėsi, į šią instituciją kandidatavusių politikų emocijos nuslūgo, pažadai pasimiršo. O gyvenimas tęsiasi: žmonėms nemažėja nei bėdų, nei rūpesčių, nei konfliktų. Ir neretai tenka gerokai pavargti, ieškant teisybės. Todėl ir varsto jie Seimo nario kabineto duris.

Daiva BARTKIENĖ