Gražiausia likimo dovana – supuolę charakteriai

Gražiausia likimo dovana – supuolę charakteriai

„Man visos kaimynės ir draugės sakydavo ir tebesako, kad su manimi lengva kalbėtis, mat esu labai šneki. Kiek čia mūsų belikę. Jos gi dauguma našlės, po vyrų mirties labiau užsidariusios. Bepigu, sako, tau – dar vyrą tebeturi. O aš juokdamasi atšaunu, kad jos, jaunos ištekėjusios, juos jau nudėvėjo, gi mudu ženijomės jau seni“, – tiesiai šviesiai ir atvirai kalba Aldona,…
Legenda tapęs muziejus – be direktoriaus ir be bilietų

Legenda tapęs muziejus – be direktoriaus ir be bilietų

Vasaros savaitgaliai – idealus laikas savo kraštui pa­žinti. Kelionės po Lietuvą tampa vis populiaresnės, o ir važiuoti dažniausiai toli nereikia, stebuklai glūdi vi­sai čia pat, tik per darbus mes jų nematome. Bene slė­piningiausia atrodo Žemaitijos kaimynystėje esanti Ma­žoji Lietuva, o vartais į ją vadinami Smalininkai – tikra šio krašto karūna, kurią puošia ilgiausia Lietuvoje ąžuolų alėja, seniausia vandens matavimo stotis,…
Ramybe alsuojantis meilės vakaras

Ramybe alsuojantis meilės vakaras

Senolių išmintis, kad anksti kėlęs ir jaunas vedęs nesigailėsi, pajūriškiams Anicetai ir Al­fredui Rakauskams pasitvirtino su kaupu – pragyvenę santuokoje 60 metų, užauginę vai­kus, sulaukę būrio anūkų, proanūkių, šian­dien dar juda kruta ir turi puikaus laiko sau. Pa­sidžiaugti gyvenimu, kartu praleistais metais ir, žinoma, savo dėmesiu, atjauta, supratin­gumu paremti bei pastiprinti vienas kitą. Tie­siog viskas taip pat, kaip prieš daugiau…
Pagerbėme iškilias asmenybes

Pagerbėme iškilias asmenybes

Kiekvienais metais renkamės į Dukstynos kapines netoli Ukmergės, kur prieš šeše­rius metus am­ži­nojo poilsio tarp brolių Lietuvos partizanų atgulė monsinjoras Alfonsas Svarins­kas. Atvykusiuosius pasitiko di­dingai linguo­jan­čios pušys, lengvo vėjelio nešamos plazdėjo Lietuvos partizanų apygardų, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos rajonų filialų bei kitų organizacijų vėliavos. Gėlių puokštės ir plazdenančios žvakučių liepsnelės liudijo, kad prisimena­me monsinjoro darbus, pasakytus žodžius, pamokymus.…
Iš Šilalės išsiveža pačius gražiausius atsiminimus

Iš Šilalės išsiveža pačius gražiausius atsiminimus

Vos prieš metus Pajūryje vyko karinio dalinio įkurtuvės, o šiuo metu su pirmuoju brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono vadu pulkininku leitenantu Vadimu Jeriominu jau rengiamasi atsisveikinti. Liepos 1-ąją įvyks vadų apsikeitimo ceremonija, bus minimos bataliono 3-iosios metinės ir bataliono kovinės vėliavos įteikimo metinių šventė. Kokius įspūdžius iš mūsų krašto išsiveža karininkas ir jo šeima? Koks yra Lietuvos kariuomenės karininko…
Kiaukų mokykla buvusioje Račkauskų sodyboje, 1957 m. pavasaris

Kur saulė baltais takeliais nusivedė vaikystę...

Žmogaus gyvenimas – tarsi upė. Turime savo ištakas, su kiekvienais gyvenimo metais platėjame, gilėjame, semiamės jėgų iš savo gimtinės, iš savo tėvų. Nors nuolat girdime dejuojant, kad kaimas miršta, bet kol mes, savo kaimo vaikai, sapnuojame jį naktimis, savo poelgius modeliuojame pagal tėvų įdiegtus moralinius principus, kaimas nemiręs, nesvarbu, kad vietoje gimtojo namo žaliuoja pieva ar siūbuoja javų laukas... Noriu…
E. Bunkai, statant paminklą, gelbėjo žentas – seniūnijai pritrūko „žmogiškųjų išteklių“...

Žydų bendruomenės atminimui – sinagogą primenantis stulpelis

Praėjusį trečiadienį plungiškis žurnalistas, rašytojas, Litvakų atminties sodo įkūrėjas Eugenijus Bunka į senelio gimtąją Šilalę atvyko ne tuščiomis rankomis: atvežė ir ten, kur 1910–1941 metais veikė sinagoga (žydų maldos namai) pastatė atminimo stulpelį. Tokius atminimo ženklus E. Bunka stato visoje Že­mai­ti­joje. Akmeninius atminimo stulpelius sukūrė akmenų muziejaus įkūrėjo Viliaus Or­vydo anūkas akmenorius Juo­zas Žilinskis, o statomi jie Eu­genijaus tėvo Jakovo…
Padievaičio piliakalnis – neatrasta Šilalės krašto įžymybė

Padievaičio piliakalnis – neatrasta Šilalės krašto įžymybė

Pasitvirtina taisyklė, kad apie svetimus kraštus mes dažnai žinome daugiau nei apie savo gimtinę. Ko gero, tikrai ne kiekvienas šilališkis galėtų pasakyti, kur stūkso iki XIV a. Europoje žinotas žemaičių Pa­die­vaičio piliakalnis, nors visai neseniai paaiškėjo, kad gyvename neatrastų lobių krašte. „Šilalės artojas“ apie šį pavasarį startavusius darbus Kvė­darnos (Padievaičio) piliakal­nio zonoje jau rašė. Iki šių metų pabaigos ketinama užbaigti…
Ešelonais vežė...

Ešelonais vežė...

Birželio 14-oji Lietuvoje minima kaip Gedulo ir vilties diena. O tokios dienos juk galėjo ir nebūti. Tačiau graudžių dienų kažkam labai reikėjo. O tas kažkas – komunistinis okupacinis režimas ir jo pakalikai. 1941 m. birželio 14 d. enkavedistai pradėjo masinius lietuvių areštus. Iš Šilalės krašto taip pat išvežtą ir ištremta daugybė žmonių. Deja, didžioji jų dalis negrįžo, taip ir liko…
„Jūs – mano paguoda poliarinėj nakty!“

„Jūs – mano paguoda poliarinėj nakty!“

Zofijos dukra ištraukia mažytį rankų darbo albumėlį, padarytą gal iš kartono ar kokių kitokių po ranka papuolusių medžiagų, aptrauktą jau apirusiu audiniu, ant kurio, be to laikmečio dailiarankių merginų mėgtų siuvinėti gėlyčių, dar matyti inicialai Z. V. – Zofija Valantaitė. Vėliau – Ramonaitienė. Žodžiai, užrašyti pirmajame albumo puslapyje, aiškiausiai nurodo jo paskirtį: jame – Zofijai pačių brangiausių žmonių nuotraukos. Žmonių,…
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą