Į Aukštuomenės kroniką užėjo nepažįstamas pilietis be vardo ir pavardės, išsitraukė iš kišenės ir ėmė visiems po nosimi kaišioti nuotrauką. Joje matyti gražus vaistinės kampas ir Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) reklaminis skydas.
„Norėtumėt tokio skydelio?“ – klausė svečias be vardo ir pavardės.
„Koks žmogus nenorėtų. Turėčiau tokį skydelį, pinigai patys birtų į kišenes“, – įsisvajojo mano bičiulis ir bendravardis Alius.
Alius ŠAKINIS
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.22
Į teisiamųjų suolą Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose sėdęs E. A. nubaustas dėl nelegalių rūkalų gabenimo. Vyras „Audi A6“ bagažinėje vežė beveik tūkstantį pakelių cigarečių „Fest“ be lietuviškų banderolių, todėl jam skirta 4000 eurų bauda.
Morta MIKUTYTĖ
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.22
(Tęsinys. Pradžia Nr. 3, 10, 14, 17, 20)
Vanda JONIKIENĖ-KENGŪRA (1920–1949)
Gimė 1920 m. Kazbarynų k., Tauragės vlsč. Baigė Tauragės namų ruošos mokyklą. Buvo smulkaus kūno sudėjimo. Kartą, jai būnant pas dėdę Vaišvilą, ėmė siausti rusai. Dėdė tuo metu arė lauką. Vanda atsigulė į vagą, dėdė ją užarė, dar užklojo velėnomis. Rusai praėjo nieko neįtardami. Žuvo Vanda 1949 m. sausio 29 d. prie Lomių, Blanko sodyboje, kartu su Aleksu Petrošiumi-Žalgiriu. Juos užklupo Černiauskų ūkyje. Pirmas krito A. Petrošius. Pasibaigus šoviniams, V. Jonikienė nušliaužusi paėmė Žalgirio automatą ir gynėsi toliau. Sužeidė karininką, nušovė saugumiečio šunį ir pati nusišovė. Rusai ją į roges atvilko pririšę už kojų.
Abu žuvusieji rogėmis buvo parvežti į Upyną. Kūnai buvo sušalę, tačiau veidus nuplovė vandeniu iš arbatinuko, fotografavo. Saugumo viršininkas Juozas Metrikis namuose kalbėjo: „Oi, oi, tokia graži moteriška, ar reikėjo jai su tuo Petrošium eiti“. Netekusi dukros, motina sakė: „Gerai, kad žuvo iš karto. Priešas neturi matyti jos ašarų“. V. Jonikienė mūvėjo auksinį žiedą, jo labai užsimanė saugumiečio žmona. Adomas Šarauskas nukirto pirštą su visu žiedu ir atidavė.
Abu žuvusieji buvo užkasti Jonaičio dažinėje. Kūnus iškniso kiaulės, Jonaičiai juos išvežė kažkur kitur. (Pasakojo Kristina Kazlauskienė iš Kazbarynų k., gyv. Tauragėje, užr. 1999 m.)
Simas JURGAITIS-BARONAS, ŽEMAITIS (1911–1952)
Gimė 1911 m. Gudirvių k., Upynos apyl., gyveno Sodalėje. Nuo 1945-ųjų – 3-iosios kuopos 1-ojo būrio partizanas. 1949 m. iš Kęstučio būrio likučių ir rezervinių partizanų sudarė Aušrelės būrį ir jam vadovavo. Žuvo 1952 m. liepos 29 d. Tauragės r., Uosviečio k., prie Lomių, kartu su Stase Jurgaityte iš Paupynio ir Vytautu Dautartu-Žaibu iš Lomių. Vytautas buvo sužeistas į ranką. Jie trise buvo miškelyje tarp laukų ir, pajutę, kad yra supami, bandė trauktis. V. Dautartas mėgino nubėgti iki Agluonos upės, S. Jurgaitis ir S. Jurgaitytė norėjo pasiekti Šunijos pakrantę. Bet visur buvo pilna kareivių. V. Dautartą nušovė Endriaus Kasparaičio žemėje, kareiviai jį parnešė pasvėrę ant karties. Jurgaičius kulkos pakirto Juozo Martišiaus lauke.
Saugumo dokumentuose rašoma, kad jie buvo likviduoti trijų agentų pastangomis. (Pasakojo Kristina Dautartaitė-Jokubauskienė, g. 1925 m., iš Barzdžių k.; Jonas Žilaitis iš Uosviečio k., 86 m., užr. 1998 m.)
Stasė JURGAITYTĖ (1918–1952)
Gimė 1918 m. Paupynio k., vidutinio ūkininko šeimoje. Dirbo Šilalėje, Finansų skyriuje. 1949 m., ištrėmus tėvus iš Lietuvos, gyveno nelegaliai, vėliau buvo Kęstučio būrio partizanų ryšininkė. Nuo 1951-ųjų – Aušrelės būrio partizanė. Žuvo 1952 m. liepos 29 d. prie Lomių kartu su partizanais S. Jurgaičiu-Žemaičiu ir V. Dautaru-Žaibu. (Pasakojo K. Dautartaitė-Jokubauskienė ir J. Žilaitis)
Pranas KAIRYS–SERBENTAS (1907–1949)
Gimė 1907 m. Akstinuose, Batakių vlsč. Nuo 1947 m. – partizanas, vėliau priklausė Aušrelės būrio štabui. Buvo suimtas, kalėjime bandė nusižudyti, mėgino persipjauti gerklę. Pagijęs iš kalėjimo pabėgo. Po susižalojimo neaiškiai kalbėdavo. Draugai juokaudami jį vadindavo Žansinu. Žuvo 1949 m. vasario 16 d. Padvariuose. (Pasakojo Veronika Margevičiutė-Kinderienė, 70 m., užr. 1998 m.; Leonas Laurinskas-Liūtas, 75 m., iš Tauragės, užr. 2000 m.)
Bronius KARBAUSKAS-NERIS (1918–1947)
Gimė 1918 m. Vaitimėnuose. Bežemės ir vienišos motinos sūnus. Tarnavo pas ūkininkus. Vėliau gyveno Debliuose. 1946 m. – 3-iosios kuopos 1-ojo būrio partizanas. Žuvo 1947 m. balandžio 28 d. Romės Lauko k., kareiviams siaučiant mišką. („Šilalės kraštas“, 3 t., 2001 m.)
Motiejus KASPUTIS-AIDAS (1925–1951)
Gimė 1925 m. Angladegių k., Skaudvilės vlsč. Partizanavo apie Upyną Aušrelės būryje. Buvo labai drąsus. Kartą, gavęs užduotį, dienos metu vikšriniu traktoriumi iš Angladegių per Skaudvilę nuvažiavo į Šiurpiškę. Kabinos kampe pasistatė automatą, ant jo užkabino tepaluotą vatinuką. Atlikęs užduotį, tuo pačiu keliu grįžo atgal. Stribams nekilo jokio įtarimo, kad čia gali važiuoti partizanas. Kartą per šv. Joną Pliupų k. M. Kasputį suėmė. Uždarė Girdiškės pašte, pastatė sargybinį. Tas naktį užmigo. M. Kasputis pabėgo, palikęs marškinius.
1951 m. vasario 16-osios naktį įvyko susišaudymas Keterių k., Tauragės r. Žuvo partizanas Kazys Kulkys-Perkūnas, o M. Kasputis-Aidas pabėgo raitas Kėžos arkliu. Atjojo į Mikalaičių mokyklą, kur gyveno mokytoja Petrė Gedvilienė su šeima. Sėdėdamas ant arklio, pabeldė į langą. Gedvilas jį įleido vidun. M. Kasputis papasakojo apie susišaudymą ir pasakė, kad liks čia nakvoti. Paprašė arklį įvesti į pastogę, jog kas nepamatytų. Naktis buvo šviesi. Vyrui ilgai nepareinant iš tvarto, žmona išėjo pažiūrėti, kur jis yra, ir pamatė, kad kieme pilna rusų. Tarp jų buvo ir Upynos milicijos viršininkas Steponas Rimkus. Moteris puolė į trobą pasakyti partizanui, jog namai apsupti, ir šis, pasiėmęs planšetę, išėjo. Tačiau jį užpuolė rusų kareivis – norėjo paimti gyvą. Jiems besigrumiant, kitas kareivis iš kulkosvaidžio šovė į M. Kasputį, bet nušovė abu. Juozui Bataičiui buvo liepta abu žuvusiuosius nuvežti į Skaudvilę.
Suimtą M. Gedvilą tardė dvi savaites. P. Gedvilienė stribams aiškino, jog M. Kasputį į namus įsileido dėl to, kad jis pabeldęs į langą ir rusiškai liepęs atidaryti duris. Ji pamaniusi, jog tai stribai, kurie jau ne kartą buvo nakvoję mokykloje. Stribai ja patikėjo ir M. Gedvilą paleido.
M. Kasputis-Aidas užkastas Skaudvilėje. (Pasakojo Petrė Gedvilienė, g. 1927 m., iš Skaudvilės, užr. 2006 m.)
Surinko ir užrašė Klemensas LOVČIKAS (1975–2013 m.)
Nuotr. iš autoriaus archyvo
(Bus daugiau)
Į gimtąjį kaimą užsukęs šilališkis (redakcijai vardas ir pavardė žinomi) teigia buvęs šokiruotas vaizdo, kurį išvydo buvusio kaimyno žemėje.
Aldona BIELICIENĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.22
Po visą šalį sukrėtusios Kėdainiuose įvykusios Matuko tragedijos vaiko teisėms mūsų valstybėje imta skirti gerokai daugiau dėmesio. Tačiau kartais šis procesas pasisuka taip, kad ne visada gali suprasti, ar tėvams dar liko kokių nors teisių, ar jie jau tapo visiškai beteisiais. Kyla net įtarimų, jog, saugant vaikus nuo tėvystei nepasiruošusių gimdytojų, valdininkų veiksmai antruoju lazdos galu atsisuka prieš tuos pačius vaikus. Bent jau taip iš šono atrodo į redakciją pagalbos ieškoti atėjusio Algirdo S. istorija.
Daiva BARTKIENĖ
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.22
Į tokį sveikatai itin svarbų klausimą tiksliai atsako tik kraujo tyrimai. Paprastai vitamino D stygiaus problema aštriausia yra kovo mėnesį. Šis saulės vitaminas mus saugo nuo daugybės ligų.
AKCIJA! Dabar „Medicina practica“ laboratorijoje Šilalės ligoninėje (Vytauto Didžiojo g. 19, tel. (8-449) 4-67-63) vitamino D tyrimui taikoma 30 proc. nuolaida (kaina – 9,10 Eur). Pas mus – aukščiausi kokybės standartai. Prieš tyrimą būtina bent 12 val. nevalgyti. Iš anksto registruotis nereikia. Akcija vyksta iki kovo pabaigos.
Iki balandžio pabaigos iki 50 proc. nuolaida taikoma anemijos tyrimams.
Daugiau informacijos: www.medicinapractica.lt
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.21
Nepaisant visuomenės pasipriešinimo, Seimo sprendimu, nuo šių metų sausio 1-osios alkoholio galima įsigyti ir vartoti tik nuo 20 metų. Sutrumpėjo ir prekybos juo laikas: parduotuvėse svaigalų dabar galima nusipirkti darbo dienomis bei šeštadieniais, nuo 10 iki 20 valandos, sekmadieniais – nuo 10 iki 15 val. Todėl, kaip ir buvo prognozuojama, parduotuvių savininkai ėmė trumpinti darbo valandas, nes esą dirbti neapsimoka: kai nebeleidžiama pardavinėti alkoholio, žmonės į parduotuves nebeina. Tačiau dalis politikų, o ir visuomenės teigia, jog tai tėra kaimų problema. Bet ar iš tiesų prasiautęs emigracijos „virusas“ kaimuose paliko tik bėdžius ir alkoholikus? To nusprendėme pasiteirauti Šilalės rajono kaimų parduotuvėse.
Morta MIKUTYTĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.21
„Tiek tų Rūtelių tebuvo. Vienoje kelio pusėje stovėjo Ulmerio dvaras, priešais jį – senoji mūsų troba“, – sako Stefanija Martinkienė, seniausia šio kaimo gyventoja.
To dvaro dabar – tik pamatų likučiai, bet vyresnieji rūteliškiai jį mena puikiausiai. Jie čia baigė pradinę mokyklą. O kol dvaras sunyko visai, šalia išaugo gyvenvietė. Aldona Servienė, S. Martinkienės duktė, dar prisimena planus, jog čia turėjo atsirasti vaikų darželis ir netgi kultūros namai.
„Kas eitų į tą darželį dabar?“ – klausia ji.
Petras DARGIS
AUTORIAUS nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.21
Pastaruoju metu ypač aktyviai svarstoma, kodėl gyventojų skaičiumi mažesnių savivaldybių vadovai uždirba daugiau negu didžiųjų miestų merai. Dėl to Seimo narių grupė, kuriai atstovauja parlamentaras Kęstutis Masiulis, net kreipėsi į Konstitucinį teismą, prašydami išaiškinti, kaip ir kokiais kriterijais remiantis, gali būti nustatomi merų bei jų pavaduotojų atlyginimai. Šiuo metu atlyginimai mokami pagal savivaldybės gyventojų skaičių, jas skirstant į tas, kuriose gyvena 100 tūkst. gyventojų, ir tas, kuriose jų yra mažiau.
„Atlyginimų skirstymas pagal gyventojų skaičių yra neadekvatus ir sunkiai paaiškinamas. Dabar merai bei jų pavaduotojai yra visiškai nesuinteresuoti vadovaujamos institucijos gerais rezultatais, nes jų atlyginimai yra fiksuoti“, – sako K. Masiulis.
O kiek, palyginti su kitų šalies savivaldybių merais, uždirba mūsų rajono vadovas? Remiantis viešai pateikiama informacija, Jono Gudausko atlyginimas yra didesnis net už Vilniaus ir Kauno miestų merų algas. Be to, jo darbo užmokestis yra solidesnis, ir lyginant jį su aplinkinių rajonų vadovų gaunama alga.
Angelė BARTAŠEVIČIENĖ
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.21