Jau trečią kartą Paršežerio pakrantėje rinkosi besidomintieji senosiomis liaudies tradicijomis ir amatais. Tradicinė stovykla „Etnokultūros kūrybinės dirbtuvės“ šiemet skirta Piliakalnių bei Tautinio kostiumo metams paminėti. Net 180 jaunuolių, vaikų, lektorių ir mokytojų per penkias dienas išbandė įvairių tradicinių amatų dirbtuves, mokėsi etnomuzikavimo ypatumų, žiūrėjo Kauno valstybinio lėlių teatro edukacinį spektaklį, etnokultūrinius filmus po atviru dangumi ir pan.
Požerės pašonėje vykusi stovykla buvo tarptautinė, mat šiemet joje dalyvavo ir Punsko bei Karaliaučiaus srities lietuvių bendruomenių vaikai.
Viena smagiausių pramogų stovyklautojams tapo žygis į Sietuvos kūlgrindą, iš kurio visi grįžo murzini iki paskutinio siūlo. Taip pat įsiminė išvyka ant rajono piliakalnių, kur buvo filmuojama videomedžiaga – liaudies šokiai, sakmės ir padavimai. Šilalės kultūros centro direktorė ir viena iš šios stovyklos organizatorių Irmina Kėblienė „Šilalės artojui“ sakė, jog per penkerius metus ketinama aplankyti visus mūsų piliakalnius, ant jų filmuoti, o vaizdus paversti filmu.
Be to, stovyklautojai kūrė medžiagines lėles su žemaitėms būdingais tautiniais rūbais, išmėgino juostų vijimą bei pynimą, gamino šiaudinius sodus, kuriais kadaise su pasididžiavimu būdavo puošiami namai.
Bene didžiausias darbas – kartu su drožėju Dainiumi Jankausku muzikos tematika sukurti mediniai suoliukai, kurie papuošė Šilalės kultūros centro teritoriją. D. Jankauskas atskleidė, jog ant suolų galima įskaityti Šilalės himno natas.
Puikiai praleidę laiką bei įgiję daug naudingų žinių, stovyklautojai surengė savo darbų parodą, o atsisveikinimo vakaronėje linksminosi kartu su grupe „Jonis“, Klaipėdos tradicinių šokių muzikos grupe „Folks“, vaikų bei jaunimo folkloro ansamblių muzikantais.
Morta MIKUTYTĖ
Justo AMBROZOS ir stovyklos organizatorių nuotr.
Vos po pusantros savaitės rugsėjo pirmosios skambutis kvies vaikus sugrįžti į mokyklos suolus arba pradėti mokslo kelią pirmoje klasėje. Tad dabar daugeliui tėvų, kurių atžalos netrukus pravers mokyklos duris, pats darbymetis.
Svarbiausi pirkiniai
Laimei, šiuo metu parduotuvėse galima rasti visko. Svarbu tik turėti už ką pirkti. Tačiau pasiruošimas mokslo metams pirmiausia prasideda namuose nuo vietos pamokoms ruošti įrengimo. Tad būsimajam pirmokui reikia rašomojo stalo ir kėdės. Žinant, jog vaikas prie stalo praleis 10-12 metų, protingiausia pirkti reguliuojamo aukščio, su daug stalčių. Metams bėgant, mokyklinio „turto“ vis daugės, tad jei stalčių nepakaks, teks pasirūpinti lentynomis.
Kitas svarbus pirkinys – kuprinė. Jų pasirinkimas didžiulis, todėl patariama galvoti ne tik apie jos grožį - kur kas svarbiau yra vaiko sveikata. Specialistai rekomenduoja, kad kuprinė nebūtų sunkesnė nei 1/10 vaiko svorio, būtų su pakietinimu nugaroje bei su paminkštinimais petnešose, su keliais skyriais mokymo reikmenims, priešpiečių dėžutei, patogi prisisegti sportinės aprangos maišelį.
Vis daugiau mokyklų reikalauja uniformų. Vieniems tėvams jos nepriimtinos dėl brangumo, kiti džiaugiasi, jog mokiniai atrodo tvarkingai, jas dėvint, neišsiskiria turtingų ir nepasiturinčių šeimų vaikai. Būtina pagalvoti ir apie kūno kultūros pamokas. Jose vaikas turi būti apsirengęs patogiai, kad drabužiai nevaržytų judesių, sugertų prakaitą.
Tai – tik pagrindiniai ir didesni pirkiniai. O kur dar mokymo priemonės, sąsiuviniai, rašikliai bei pan. Ir bene didžiausias rūpestis, kaip išsitekti šeimos biudžete, kad nenukentėtų ir kiti poreikiai.
Šilalėje kalbintos mamos vieningos – kuo vaikas vyresnis, tuo šeimos piniginė kenčia mažiau.
Planuoja dviems mokinukėms išleisti 100 eurų
Jolanta šį rugsėjį į mokyklą išlydės jau abi dukras. Paruošiamąją klasę lankysiančiai Mortai uniformos dar nereikia. Jai nepirks ir naujos kuprinės – pernykštė dar visai gera. Sportinei medvilninei aprangai išleido 15 Eur, bateliai liko nuo vyresniosios sesės. Mokyklinių priemonių sąrašą pateikia mokytoja, todėl jų ieškos vėliau. Antrokei Akvilei šiemet reikėjo uniforminio švarkelio, kuris atsiėjo 45 Eur. Sijonėlis, sarafanas tiks dar vieniems metams. Nauji batukai mergaitei kainavo 15 Eur, sportinė apranga – 11. Pratybas mokytoja pirks visai klasei. Praėjusiais metais pirko jas du kartus, tikriausiai taip bus ir šiemet. Abi mergaites paruošti mokyklai, neskaičiuojant uniformos bei pratybų sąsiuvinių, mama tikisi už 100 Eur.
Užsienyje vaikų prekės pigesnės
Simonai vienturtį ketvirtoką Jorį paruošti mokyklai padeda Anglijoje gyvenantis jo tėtis. Ten mokyklinių džemperių spalva atitinka mūsų mokyklose dėvimų spalvą, tereikia užsiūti emblemą. Šventėms Joriui reikia kostiumo kelnių ir baltų marškinukų, o kasdieną berniukas dėvi tvarkingus džinsus.
„Džemperį megzti Lietuvos mezgykloje man per didelė prabanga – pigiausias kainuoja 50 Eur. O jei vaikas išsiblaškęs, jį kur nors palieka, antrą ar trečią per sezoną pirkti būtų neįmanoma. Sportinės aprangos taip pat laukiame iš Anglijos. Mums beliks nusipirkti mokyklinius reikmenis. Pratybų sąsiuviniai kainuos apie 50 Eur. Tačiau juos vertinu prastai - mokytojams nereikia ruoštis pamokoms, o vaikai tampa beraščiai, užduotis atlieka tiesiog spėliodami“, - įsitikinusi Simona.
Bet moteris džiaugiasi, jog sūnaus mokykloje nebūna jokių papildomų rinkliavų. Tik važiuojant į ekskursiją reikėjo užmokėti už bilietus pramogoms.
Mokslo metų pradžia sureikšminama?
Rimantės dukrai Monikai – 14, sūnui Lukui – 16 metų. Moters nuomone, rugsėjo 1-oji pas mus pernelyg sureikšminama. Tarkime, Danijoje mokslo metai rugpjūčio pradžioje prasidėjo be jokios pompastikos: tėvai palydėjo mažiausius vaikus į mokyklą susipažinti su mokytojais, draugais, ir jau pirmą dieną jie ėmėsi kažką veikti. Be jokių perdėtų švenčių, išskirtinės aprangos.
„Vaikai vis dar auga, kasdieninė mokyklinė apranga yra džinsai. Juos perku 2-3 kartus per metus. Švarkelius bei sijoną dukrai radau komiso parduotuvėje Šilutėje, mokėjau po 10 Eur. Kadangi avalynės reikia ne tik į mokyklą, bet ir vasarą bei žiemą, eis su ta pačia, kurią įsigijome anksčiau. Nuo praėjusių mokslo metų liko storų sąsiuvinių. Kai kuriuose maniškiai užrašus tęs – jei neprirašyti, kam išmesti. Liko ir kitų smulkių reikmenų. Ko trūko, įsigijome per išpardavimus. Žvalgomės dukrai kompiuterio – tai bus brangiausias pirkinys. Ir, žinoma, pratybų sąsiuviniai. Tiesa, abiem reikia kuprinių, turėtosios jau po dvejus metus atlaikė. Rugsėjo mėnesį vyks išpardavimai, tada ir pažiūrėsime. Nepulsime pirkti pigiausių. Vaikai jau ne mažiukai, nereikia su fėjų ar vorų piešiniais. Jei nerasime kokybiškų Šilalėje, važiuosime į Klaipėdą ar Kauną, kur didesnis pasirinkimas“, - įsitikinusi Rimantė.
Mokslo metų pradžiai skiriama solidi suma
Juditos pirmaklasės Gabijos parengimas mokslo metams tapo rimtu piniginės papurtymu.
„Vasaros pradžioje baldų įmonėje užsakėme jaunuolio baldus, kurie, tikimės, tarnaus visus 12 metų. Dukra turės atskirą spintą, rašomąjį stalą. Pasiūti trijų dalių uniformą kainavo per 100 Eur. Šventėms nupirkome baltas pėdkelnes, o kasdienai - keletą vienspalvių, derančių prie uniformos. Beje, pėdkelnes tėtis parvežė iš užsienio, nes čia smulkiai mergaitei sunku rasti be piešinio. Nenoriu, kad būtų mirgu margu. Dar ne visus reikmenis nupirkome. Į mokyklinių prekių parduotuvę ėjome kartu su drauge, pradinių klasių mokytoja. Ji patarė kai ko nepirkti – klasės mokytoja nurodys, ko dar trūksta, tada ir įsigysime. Teisybę sakant, mano kuklaus mėnesio atlyginimo paruošti dukrą mokyklai neužteko. Juk vien tik ergonomiška kuprinė kainavo 99 Eur. Bet tikiuosi, jog kitąmet pirkinių bus mažiau“, - viliasi mama, kurios po poros metų laukia dar vieno pirmoko parengimas.
Užtat trečiaklasio gimnazisto Tomo mamai Reginai artėjantis rugsėjis jau kelinti metai nekelia jokių rūpesčių.
„Pagrindinės išlaidos šiemet susideda iš dviejų punktų – švarko pasiuvimo bei naujo kompiuterio, mat senasis, anot sūnaus, už jį patį gerokai vyresnis. Sūnus yra savarankiškas ir mokinio reikmenimis rūpinasi pats. Vasarą Tomas padirbėjo pas dėdę ūkininką, už gautą atlyginimą nusipirko naujus batus, sportinius batelius ir trumpą aprangą, rezervavo 500 Eur kompiuteriui. Tomas norėtų mokytis maisto gaminimo technologijų kolegijoje, tad nevalgęs nebus“, - džiaugiasi Regina.
Uniformos - taip, pratybos - nebūtinai
Visos kalbintos mamos vieningai sutaria, jog pasiteisina kad ir brangių, tačiau praktiškų uniformų įvedimas. Bet kone kas antra tikino, jog pratybų sąsiuviniai yra per brangūs. Deja, ne visi tėveliai žino, kad jie nėra būtinas pirkinys. Pernai Švietimo ir mokslo ministerija akcentavo, jog lėšos vadovėliams yra numatytos mokinio krepšelyje, todėl papildomų rinkliavų neturi vykti. Mokyklos negali reikalauti tėvų pirkti vadovėlius bei pratybas. Ministerija atkreipė dėmesį, kad pratybų sąsiuviniai nėra privalomi, o priimant sprendimus dėl jų įsigijimo bei naudojimo, mokyklos turi tartis su mokinių tėvais. Kaip nurodo ministerija, „užuot inertiškai parinkus pratybas, kurias dažnai mokiniai pildo mechaniškai, mokyklos gali išnaudoti efektyvesnius mokymosi būdus bei priemones. Leidyklos kasmet leidžia naujus vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, bet mokyklos vadovas ir mokytojai turi labai atsakingai spręsti, kokių ir kiek mokymo priemonių reikia būtent tais metais“.
Su tuo sutiko ir mamos, pastebėjusios, jog vaikų raštingumas blogėja.
Mokyklinių prekių pasirinkimas - platus
Šilalės knygyne jau dabar visų klasių mokiniai gali įsigyti reikalingų pratybų sąsiuvinių. Pigiausi – 3,50 Eur. Pardavėjos tikino, kad šiemet kainos nė kiek nepakilo, o antkainis yra minimalus.
Nuolaidas mokyklinėms prekėms siūlo „Eurobiuras“. Pardavėjos teigia, jog pirkėjų kasdien vis daugėja, tačiau didžiausio antplūdžio tikimasi paskutinę rugpjūčio savaitę bei pirmosiomis rugsėjo dienomis. Pigiausia kuprinė čia kainuoja 9,99 Eur, brangiausia - 89 Eur, tačiau jai taikoma 20 proc. nuolaida.
Visokiausių mokyklinių prekių gausu „Vizingos“ parduotuvėje, jų skyrelius papildo ir prekybos centrai, kuriuose taip pat galima rasti būtiniausių reikmenų irgi su nuolaidomis.
Aldona BIELICIENĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.
Po lietaus Burkėnų kaimo gale esančiame žvyrkelyje atsiradusi duobė grasina rimtais automobilių važiuoklės gedimais. Į redakciją atėjęs pasiguosti šio kaimo gyventojas teigė, kad dėl prasto kelio pasiimti užsisakytų laikraščių turi kulniuoti kone pustrečio kilometro, nes laiškininkė per duobes važiuoti nerizikuoja. Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūnas Stasys Lidžius sako žinąs šią problemą ir žada netrukus kelią paremontuoti.
„Gyvenu beveik Tauragės rajone. Taip jau išėjo, kad šiek tiek mano sklypo visada priklausė ir Tauragei, ir Šilalei. Bet skaitau „Šilalės artoją“, apsipirkti važiuoju į už daugiau nei poros kilometrų esančią Burkėnų kaimo parduotuvę. Vargti pradėjome, kai žvyrkelyje atsivėrė didžiulė duobė. Laiškininkė nebepristato spaudos į namus, nors anksčiau dėl to jokių rūpesčių nekildavo. Dabar automobiliais ten niekas nebevažiuoja. Dar policija retkarčiais prasuka, tačiau ji naudojasi visureigiais. O ką daryti žmonėms su lengvuoju automobiliu? Taip ir gyvenu dabar atskirtas. Sakiau apie tai seniūnui jau bene prieš tris mėnesius, bet kol kas jokių pasikeitimų, niekas tos pelkės neužpila. O po geros liūties jos net kraštų nematyti – tokio dydžio pasidaro, kad neaišku, kur koją statyti. Tada jau ir dviračiu bijau važiuoti“, – kalbėjo A. T. (pavardė redakcijai žinoma).
Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūnas S. Lidžius garantavo, jog ši situacija jam yra žinoma.
„O nesakė, kad „greitoji“ neprivažiuoja? Žinau ir tą kelią, ir žmogų pažįstu, kuris juo važinėja. Tauragiškis jis, rajonų sankirtoje gyvena. Duobę pažadėjau užtaisyti, bet dar nespėjau. Per savaitę tikrai sutvarkysime. Manau, užteks žvyro papilti, jokio rimtesnio pavojaus tikrai ji nekelia. Tik gal kiek sunkiau lengvaisiais automobiliais išvažiuoti“, – pripažino seniūnas.
Morta MIKUTYTĖ
Justo AMBROZOS nuotr.
Trys jaunuoliai balandžio 12-ąją, sukurpę planą, apiplėšė netoli Nevočių gyvenusį vyrą – pavogė tris maišus alkoholio butelių ir neva netikėtai tarp grobio aptiko stiklainyje laikytus 400 eurų. Teismo jie pripažinti kaltais, tačiau realių laisvės atėmimo bausmių vaikinams išvengti pavyko, atlyginus nukentėjusiajam nuostolius.
Vėlų balandžio vakarą Tadas B., Martynas B. ir Aidas N. laiką leido kartu. Kaip teisme vienas po kito pasakojo kaltinamieji, mintis apiplėšti Egidijaus V. namus kilusi Aidui N., kai apie vidurnaktį, būnant pas Martyną B., kompanija užsinorėjo prasimanyti pinigų ir alkoholio. Vos pilnametystės sulaukę draugai esą žinojo, jog Egidijus V. namuose visada turi alkoholinių gėrimų. Martynas B. teismui prasitarė, kad iš jo jau buvo jų pirkęs. Tad jaunuoliai nutarė, jog Egidijus V. jiems atvers duris.
Planas buvo apgalvotas: vaikinai Martyno B. namuose susirado kepures, jose iškirpo skyles akims, taip pasigamindami kaukes veidams paslėpti. Pasiėmė ir darbines pirštines. Jau važiuodami į Nevočius, užsuko į degalinę nusipirkti lipnios juostos – ji galinti praversti, jei namų šeimininkas sumanys priešintis.
Kaip Šilalės rajono apylinkės teisme teigė kaltinamieji, atvykę į Nevočius, jie nusprendė būti atsargūs ir į Egidijaus V. kiemą nevažiavo – mašiną paliko šiame kaime, o likusią kelio atkarpą iki Kadžygoje gyvenančios aukos namų ėjo nuošaliais takais, stengėsi likti nepastebėti.
Kaltinamieji teismui dėstė, kad pabeldus į duris, šeimininkas jas iš karto ir be jokių klausimų atidarė. Vos joms prasivėrus, Martynas B. trenkė Egidijui V., jog šis nesipriešintų. Tadas B. vyrą laikė, kol Aidas N. lipnia juosta rišo rankas. Jaunuoliai žmogų iš tamsaus koridoriaus nutempė į kambarį ir paguldė ant lovos. Aidas N. teismui tvirtino, jog pamatęs, kad per surištojo galvą bėga kraujas, jį nušluostė pagalvės kampu.
Pasirūpinę, jog šeimininkas nesipriešintų, Tadas B. liko jo prižiūrėti, o kiti jaunuoliai puolė ieškoti grobio. Ir rado: net tris maišus įvairių alkoholinių gėrimų butelių. Kaip vėliau paaiškėjo, jie susirinko 26 butelius stipriųjų alkoholinių gėrimų ir 18 įvairios talpos butelių bei skardinių alaus, kurių bendra vertė siekė 262 Eur. Iškraustė ir kambaryje kabojusios striukės kišenes, iš kurios ištraukė apie 20 Eur. Tarp alkoholio butelių atsidūrė ir stiklainis su 400 Eur. Bendras nukentėjusiajam padarytas nuostolis siekė 682 Eur. O išeinant vienas iš jaunuolių čiupo ir šeimininko turėtus 4 mobiliuosius telefonus, kurių vogti esą nesiruošė – išmetė laukuose prie namų, kad nukentėjusysis negalėtų išsikviesti pagalbos.
Gėrimų pilnais maišais nešini jaunuoliai pėstute pasileido Nevočių link. Tačiau baimindamiesi būti sučiupti, tempti iki mašinos jų nerizikavo ir paslėpė miškelyje. Galiausiai visi susirinko pas Tadą B. atšvęsti „pergalės“. Tik kitą dieną išsiruošė pasiimti paslėptų butelių.
Teismui kaltinamieji įrodinėjo, kad atvykę pasiimti paslėptų svaigalų, maišuose radę ir stiklainį su 400 Eur. Žinoma, nieko nelaukę, pinigus pasidalino. Nors nukentėjusysis, dar atliekant ikiteisminį tyrimą, pareigūnams teigė, jog stiklainis su pinigais buvęs kambaryje, po pagalve, o ne kartu su buteliais.
Po šio žygio jaunuoliai išsiskirstė ir dvi savaites ramiai gyveno, kol idilės nesutrukdė policija. Egidijus V. pareigūnams atskleidė, jog vienas iš trijulės buvo be kaukės. Policijos darbuotojai nukentėjusiajam pateikė 6 nuotraukas, ir auka atpažino Aidą N. Jaunuolių tapatybes nustatyti padėjo ir lipni juostelė – tyrėjai išsiaiškino, kad ji buvo pirkta vienoje degalinėje, kurios vaizdo kameros užfiksavo jų automobilio numerius.
Martyną B. pareigūnai sulaikė einantį iš mokyklos ir dviem paroms uždarė į areštinę. Aidas N. buvo sulaikytas draugo garaže. Tadas B. dienas leido užsienyje, kol Martynas B. nepranešė, jog jis yra ieškomas pareigūnų ir pačiam neparvykus į Lietuvą, jam gresia deportacija. Suskubęs į gimtąją šalį, jaunuolis vienintelis iš trijulės išvengė areštinės gulto.
Supratę, kad policija viską išsiaiškino, vaikinai pripažino savo kaltę, atlygino nukentėjusiajam visą padarytą žalą ir jo atsiprašė. Todėl Egidijus V. atsisakė reikšti civilinį ieškinį, tvirtindamas, jog pretenzijų neturi. Teismo posėdyje nukentėjusysis nedalyvavo.
Bylos nagrinėjime prokuroras teiravosi jaunuolių, kodėl šie nutarė įsitraukti į tokią „avantiūrą“ – gal buvo neblaivūs ar gyvena labai nepasiturinčiai. Tačiau visi trys patikino, jog visko užtenka, o apiplėšimą suplanavo blaivūs.
Baigiamojoje kalboje prokuroras tvirtino, kad veikimas bendrininkų grupėje laikomas sunkinančia aplinkybe. Net ir atsiskaičius su nukentėjusiuoju, už tokią nusikalstamą veiką skirtina bausmė yra laisvės atėmimas. Todėl visiems trims prašė skirti metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmes, jas atidedant vieneriems metams. Taip pat po 50 valandų neatlygintino darbo.
Po prokuroro kalbos teismo salėje sulaukta kiek neįprasto advokatės pritarimo siūlytai bausmei – anot gynėjos, po prisipažinimo ir gailėjimosi, esant tokiai nusikalstamai veikai, daugiau nieko kito ir negalima tikėtis.
Suteikus kaltinamiesiems paskutinį žodį, visi atsiprašinėjo dėl savo padarytos, kaip patys įvardijo, „nesąmonės“, tikino, jog gailisi, ir žadėjo daugiau nebenusikalsti.
Šilalės rajono apylinkės teismas paskelbė Tadui B., Martynui B. ir Aidui N. skiriantis vienų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant taip pat vieneriems metams. Kaltinamieji įpareigoti 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vaikinai negali išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Be to, jiems teks po 30 val. nemokamai padirbėti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose. Tą padaryti jie privalo per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.
Morta MIKUTYTĖ
Privačių bei valstybinių miškų valdytojai kviečiami teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“. Paraiškos renkamos iki rugsėjo 29 d.
Projekto tikslai
Pagal šią veiklos sritį remiamas miškų priešgaisrinės apsaugos infrastruktūros kūrimas, miškų gaisrų stebėsenos bei pranešimo apie juos įrangos diegimas ir gerinimas, stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimas. Dėl paramos gali kreiptis privačių ir valstybinių miškų valdytojai. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 2 mln. 124 tūkst. 279 Eur.
Projektų atrankos kriterijai
Paraiškos miškų projektams finansuoti turi surinkti mažiausiai 30 atrankos balų. Jeigu vertinant projektą nustatoma, kad jis tiek nesurinko, paraiška atmetama.
Atrankos kriterijai ir skiriami balai:
* pažeisto miško, kuriame vyrauja (daugiau kaip 50 proc.) spygliuočių medžių rūšys, atkūrimas – skiriama 20 balų;
* pažeisto miško, kuriame vyrauja (daugiau kaip 50 proc.) lapuočių medžių rūšys, atkūrimas –15 balų;
* atkuriamas pažeisto miško plotas yra nuo 3 ha iki 10 ha imtinai – 10 balų;
* atkuriamas pažeisto miško plotas yra daugiau kaip 10 ha – 20 balų;
* pareiškėjas yra privataus miško valdytojas – 20 balų;
* pareiškėjas prašo mažesnio paramos intensyvumo, nei nustatytas galimas didžiausias (taikoma, kai paramos prašoma prevencinėms priemonėms) – už kiekvieną sumažintą procentinį punktą pareiškėjui skiriamas 1 balas, bet ne daugiau kaip 15 balų;
* prevencinės priemonės diegiamos didelės gaisrų rizikos teritorijose – 20 balų;
* pareiškėjas yra miško savininkų asociacijos arba miško savininkų kooperatyvo narys – 5 balai.
Didžiausia galima balų suma – 100 balų.
Pagrindiniai 2017 m. taisyklių pakeitimai
Liepos 24 d. žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinti veiklos srities „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“ įgyvendinimo taisyklių pagrindiniai pakeitimai:
* Jei pareiškėjas investuoja į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį, teisė turi būti nustatyta notaro patvirtintoje ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotoje sutartyje. Paraiškos pateikimo dieną turi būti įregistruota notarinė naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka.
* Siekiant paramos prevencinėms priešgaisrinėms priemonėms, kartu su paraiška turi būti pateikta VĮ Miškų urėdijos (jei pareiškėjas yra VĮ Miškų urėdija – Generalinės miškų urėdijos) pažyma apie miško plotų priskyrimą prie didelės ar vidutinės gaisrų rizikos grupės.
* Parama miško keliams su žvyro danga įrengti ir (arba) rekonstruoti neskiriama atskiruose iki 5 ha lapuočių miškuose.
* Parama miškų gaisrų stebėsenos ir pranešimo apie juos įrangai įdiegti ir gerinti bei atviroms vandens paėmimo vietoms įrengti ir (arba) rekonstruoti teikiama, jeigu pareiškėjas yra valstybinių miškų valdytojas.
* Su pareiškėjais, siekiančiais paramos stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimo veiklai, paramos sutartis nebus sudaroma.
Nacionalinės mokėjimo agentūros inform.
Rugsėjis jau pasiekiamas ranka, o Pajūrio bendrabutyje dar tebegyvena didžioji dalis iškeldinti numatytų šeimų. Nors skubėti verčia ne tik su Lietuvos kariuomene savivaldybės pasirašyta sutartis, bet ir tuoj prasidėsiantys mokslo metai. Nemažai Pajūrio bendrabutyje gyvenančių šeimų turi mokyklinio amžiaus vaikų, ir rugsėjo 1-ąją jiems teks tapti kitų mokyklų mokiniais, todėl iki to laiko reikia įsikurti naujose vietose.
Nupirko dešimt butų ir namų
Lygiai prieš tris savaites savivaldybės administracijos Turto valdymo ir ekonomikos skyriaus vedėja Reimunda Kibelienė politikams tvirtino, kad visi šeimoms perkelti reikalingi būstai nupirkti, konkurso rezultatų apskundimo laikas pasibaigė ir telieka pas notarą pasirašyti pirkimo- pardavimo sutartis.
Praėjo nemažai laiko, tačiau sutartys vis dar nepasirašytos, žmonės tebegyvena bendrabutyje ir nerimauja, jog naujus mokslo metus jų vaikai pasitinka nežinomybėje.
„Notarinius veiksmus numatyta atlikti šią savaitę. Uždelsta, nes buvo šiokių tokių pasikeitimų, bet savaitės gale žmonės turėtų pradėti kraustytis“, - informavo Pajūrio seniūnė Roma Veščiūnienė.
Turto valdymo ir ekonomikos skyriaus vedėja R. Kibelienė politikams teigė, jog ne visų 22 būstų, buvusių Pajūrio profesinio rengimo centro bendrabutyje, gyventojams reikėjo savivaldybės pagalbos. Dviejų būstų gyventojai emigravo, penki savivaldybės būstų atsisakė, nes turėjo kur gyventi: vieni įsigijo butą Šilalėje, kiti paveldėjo namą, viena šeima išsikraustė pas tėvus, dar dvi – į kitas savivaldybes.
Naujausiais duomenimis, penkioms šeimoms bus suteikti savivaldybės anksčiau įsigyti būstai, o dešimt teko nupirkti naujų. Po vieną butą nupirkta Keberkščių, Obelyno, Pajūralio ir Žadeikių kaimuose, dvi šeimos bus perkeltos į Džiaugėnus, po gausią šeimą įsikels į namus Vytogaloje ir Bytlaukyje, likusios dvi apsigyvens Teneniuose esančiose sodybose.
Pasak R. Kibelienės, būstų kaina svyravo nuo 5,5 tūkst. eurų iki 20 tūkst. Eur. Kai
kuriuose namuose palikti netgi baldai, indai, buities reikmenys – iš karto gali eiti ir gyventi. Iš viso bendrabučio gyventojų iškeldinimas savivaldybės biudžetui kainuos per 120 tūkst. Eur.
„Visos šeimos jau žino, kur turės išsikraustyti, ir yra pasirašiusios sutikimus pakeisti gyvenamąją vietą“, - tarybos nariams sakė R. Kibelienė.
Seniūnijai – mažiau rūpesčių
Didysis kraustymasis užtruko ilgiau nei buvo tikėtasi. Nors, pasak Pajūrio seniūnės R. Veščiūnienės, jau yra išsikėlusių šeimų, bet ne iš savivaldybei priklausančių socialinių būstų.
„Ten buvo ir butus nuomojusių žmonių, jie susirado, kur gyventi ir išsikraustė“, - tikino seniūnė.
R. Veščiūnienė pripažino, kad su daugeliu socialinių būstų gyventojų atsisveikins be skrupulų, nes seniūnijai jie kėlė begales rūpesčių. Dažną savaitgalį į bendrabutį tekdavo lėkti ir jai pačiai.
„Tai žmonės, kurie savo gyvenimu visiškai nesirūpina. Išdužo langas, išvertė duris, susimušė vaikai, įkando šuo, atsisuko varžtas, pratrūko vamzdis – skambina vakare ir reikalauja atvažiuoti sutvarkyti.
„Seniūne, greičiau atlėk! Griežtai, įsakmiu tonu. Ir pabandyk nepaklusti, tuoj būsi apskųsta. Mes juos labai mylėjome, todėl smarkiai išlepinome“, - neslepia R. Veščiūnienė.
Seniūnės nuomone, gyvenamosios vietos pakeitimas tiems žmonėms turėtų būti naudingas.
Nemažai patirties dirbant su socialiai remtinomis šeimomis sukaupusi R. Veščiūnienė pripažino, jog negalima net tikėtis išauklėti savimi pasirūpinti nemokančių, problemų dėl vaikų priežiūros turinčių rizikos bei stebimų šeimų. Blogiausia, kad jų gyvenimo būdas perduodamas vaikams.
„Daug socialinių įgūdžių neturinčių, alkoholiu piktnaudžiauti linkusių žmonių vienoje vietoje nėra geras dalykas. Manau, bus protingiau, kai jie įsikurs atskirai. Ypač didelės šeimos, kurioms nupirktos sodybos kaime. Vaikai turės savo kiemą, sodelį, darže gal užsiaugins vieną kitą daržovę – vis šiokia tokia paspirtis ir, žinoma, užsiėmimas“, - viliasi seniūnė.
Pinigų nepraras
Į Pajūrio bendrabutį, kurį savivaldybė paveldėjo iš Profesinio rengimo centro (Žemės ūkio mokyklos), buvo sukeltos socialiai remtinos šeimos iš viso Šilalės rajono. 2015 m. rajono taryba leido savivaldybės administracijai rengti dar vieną projektą, pagal kurį Pajūrio bendrabutyje būtų atsiradę dar 12 socialinių būstų. Tuomet pajūriškiai nerimavo, kad miestelį užplūs niekada nedirbę, visuomenės sąskaita įpratę gyventi, dažnai dar ir palaido elgesio asmenys.
Pasirašius sutartį su Lietuvos kariuomene, nusprendusia įkurdinti Pajūryje artilerijos batalioną, savivaldybei teko atsisakyti planų vienoje vietoje apgyvendinti daug savotišką socialinę atskirtį išgyvenančių žmonių. Prieš keletą dienų Centrinė projektų valdymo agentūra informavo savivaldybę, jog neprieštaraus Šilalės valdžios norui įgyvendinti alternatyvų projektą kitoje vietoje, tad savivaldybė nepraras socialinio būsto plėtrai skirtų 474 tūkst. Eur.
Įgyvendinant alternatyvų projektą, savivaldybės administracija planuoja įsigyti 22 būstus, skirtus asmenims, turintiems teisę į socialinio būsto nuomą.
Tikimasi, kad pirmieji artilerijos bataliono būriai Pajūryje spės įsikurti iki šių metų pabaigos.
Daiva BARTKIENĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.